Kovo 11
Kovo 11-oji – Lietuvos laisvės atkūrimo diena
Tai svarbi valstybinė šventė, žyminti Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą 1990 metais. Tą dieną Aukščiausioji Taryba, vadovaujama Vytauto Landsbergio, paskelbė Aktą dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo, taip nutraukiant ryšius su Sovietų Sąjunga.
Ši diena simbolizuoja laisvę, tautinį atgimimą ir tautos siekį gyventi nepriklausomoje valstybėje. Kovo 11-oji švenčiama su pasididžiavimu: vyksta renginiai, koncertai, vėliavos pakėlimo ceremonijos. Tai proga prisiminti tautos istoriją, demokratijos vertybes ir laisvės kainą.
Visas šventes, nedarbo dienas, vardadienius ir kitą informaciją rasite tv3.lt kalendoriuje!
Istorines „klaidas“ atsimenant
Visus su Kovo 11 sveikinu ir negaliu neatsiminti, kad anuomet – prieš 23 metus - buvo giedra diena – ne taip, kaip šiandien. O jau kovo 12 nuotaiką sugadino kairuoliški kvailiukai (arba samdyti provokatoriai). Jau kovo 12 dieną Lietuvos komunistų partijos centro komiteto pirmojo sekretoriaus šalininkai, nepatenkinti, kad šalies lyderiu nebuvo išrinktas nūnai jau velionis Algirdas Mykolas Brazauskas, prie Seimo rūmų protestavo prieš V. Landsbergio išrinkimą.
Vilniuje minimos Nepriklausomybės metinės
Minint 23 Nepriklausomybės atkūrimo akto metines Vilniuje neišvengta įtampos ir žodžiavimosi. (papildyta 13.30) Seimo narys Petras Gražulis, priklausantis frakcijai „Tvarka ir teisingumas“ lygino sostinės valdžios politiką su sovietmečiu bei plūdo bendrapartietį Vidaus reikalų ministrą Dailį Alfonsą Barakauską. „Jei aš būčiau vidaus reikalų ministras – šiandien čia nebūtų nei vieno policininko. Konkrečiai pasakau“, - portalui balsas.lt sakė politikas.
Lietuva mini Kovo 11-ąją
Lietuva šiandien mini 1990 metų Kovo 11 dieną - Aukščiausiosios Tarybos, vėliau pavadintos Atkuriamuoju Seimu, paskelbto Nepriklausomybės atkūrimo akto sukaktį. „Beveik prieš ketvirtį amžiaus iškovota Lietuvos Laisvė mums atvėrė plačias galimybes savarankiškai augti ir tobulėti, teisę spręsti ir rinktis, klysti ir mokytis taisyti savo klaidas. Visa tai darėme visi kartu, kartu su savo Valstybe.
REKLAMA
REKLAMA
Lietuva visada kovojo už laisvę
Kovo vienuoliktosios akto signataras, Kelmės rajono Garbės pilietis Antanas Račas, prieš kurį laiką balansavęs tarp gyvenimo ir mirties, sako, jog tokios akimirkos padeda kitaip pažvelgti į būtį. Šiuo metu kai kuriuos lietuvius užvaldęs poniškumo sindromas, turtingo gyvenimo propaganda, sekso ir malonumų kultas neturi išmušti iš vėžių doro, tradicinių vertybių besilaikančio žmogaus. Jis privalo išlikti. Nors ir mažuma, bet tvirta.
Į Kovo 11-osios eitynes atvyksta nacionalistai iš Rusijos, Lenkijos ir Vokietijos
Rytoj sostinės senamiestyje turėtų įvykti Kovo 11-osios eitynės, kurioms miesto savivaldybė išdavė leidimą vykti tik Upės gatvėje. Tuo nepatenkinti organizatoriai pareiškė, kad organizuoti renginį jie atsisako, bet niekas negali žmonėms uždrausti rinktis ir žygiuoti „savarankiškai“. Planuota, kad eitynėse dalyvaus apie penki tūkstančiai žmonių, kurie iš Katedros aikštės patrauks Pilies gatve ar Gedimino prospektu.
Tauta turi būti stipri kaip Heraklis
„Kovo 11 – oji man kaip ir kiekvienam lietuviui – garbinga, brangi ir svarbi šventė. Tačiau devyni iš dešimties Lietuvoje dar likusių gyventojų pasakytų, kad ne tokios Lietuvos norėjo. Išvažiavusieji irgi išreiškia tokią pat poziciją. Juk jie – tarsi pabėgėliai...“ – sakė Nepriklausomybės atkūrimo dienos išvakarėse į redakciją užsukęs ūkininkas iš Skruzdėlynės vienkiemio Marijus ČEKAVIČIUS. Galėjo būti penki milijonai – Jūs domitės tikrąja, nesufabrikuota Lietuvos istorija.
REKLAMA
REKLAMA
Kovo 11-ąją gims policinė Lietuva?
Sveikindama visus Lietuvos piliečius su svarbiausia šių laikų švente – nepriklausomos valstybės atkūrimo diena, Kovo 11-ąja, jaučiuosi ir džiugiai, ir sukrėstai. Vos per 23 metus mes pamiršome, ko siekė Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis, „Baltijos kelyje“, daugiatūkstantiniuose mitinguose jo žmones bei idėjas palaikiusios minios. 2013 metais mes pamiršome, kad Trispalvė yra kiekvieno lietuvio vėliava ir su ja jau lyg neturėtų būti baugu pasirodyti gatvėje, viešojoje vietoje.
Nepriklausomybės atkūrimo 23-osios metinių renginiai
Lietuva minės Nepriklausomybės atkūrimo 23-iąsias metines. 1990 m. kovo 11-ąją Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas priėmė aktą "Dėl Lietuvos Nepriklausomos valstybės atstatymo". Už šį aktą balsavo 124, susilaikė 6 deputatai. Šiuo aktu Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, reikšdama Tautos valią, nutarė ir iškilmingai paskelbė, kad yra atkuriamas 1940 metais svetimos jėgos panaikintas Lietuvos Valstybės suverenių galių vykdymas ir Lietuva vėl yra nepriklausoma valstybė.
A. Butkevičius: džiugiai švęskime vilčių išsipildymo šventę, mes to nusipelnėme
Kovo 11-oji yra stipraus tikėjimo, brandžių lūkesčių išsipildymo diena, sako Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, Lietuvos žmones sveikindamas su artėjančia Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena. "Minime Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 23-iąsias metines, kai sau ir pasauliui paskelbėme atkuriantys laisvą, demokratiškais pagrindais tvarkomą valstybę. Buvome drąsūs, vieningi ir susitelkę vardan bendro tikslo.
REKLAMA
REKLAMA
Aistros dėl Kovo 11-osios eitynių: policija pasirengusi įvairiems išpuoliams
Policijos pareigūnai pasirengę sutramdyti įvairius patriotais save vadinančių jaunuolių išpuolius. Vilniaus apskrities policijos vadovas Kęstutis Lančinskas pakvietė visus vilniečius švęsti Nepriklausomybės dienos atkūrimą, tačiau įspėjo, kad kiekvienas nesankcionuotas žingsnis bus stebimas. "Sutelksime apie tris šimtus pareigūnų, ketiname įvesti konkretų planą priklausomai nuo susidariusios padėties.
Meras Kovo 11-ąją į Gedimino prospektą kviečia visus – nepaisant pažiūrų
Kovo 11-ąją – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną - sostinės Gedimino prospekte vyks net 13 įvairių renginių ir 23 koncertai. Vilniaus miesto mero Artūro Zuoko teigimu, pagrindinėje sostinės gatvėje atsiras erdvės, skirtos sveikuoliams, stalo žaidimų zona vaikams, koncertuos profesionalūs šokių ior dainų kolektyvai, veiks parodos. Turės kur susiburti ir poezijos mylėtojai, o besidomintys istorija galės pasitikrinti savo žinias.
Kovo 11 dieną tautininkams Gedimino prospektas uždarytas, juos siunčia „pas pederastus“ į Upės gatvę
Vilniaus savivaldybė, uždraudusi sostinės Gedimino prospekte rengti netradicinės seksualinės orientacijos paradą, kategoriška ne tik homoseksualų atžvilgiu. Kartu su gėjais į kitoje Neries pusėje esančią Upės gatvę siekiama išsiųsti ir tautininkus, pasiryžusius centrinėje Vilniaus gatvėje rengti tradicines Kovo 11-osios eitynes. Tautininkai Gedimino prospekte nepageidaujami Lietuvos tautinio jaunimo sąjungos pirmininkas Julius Panka naujienų portalui Balsas.
REKLAMA
REKLAMA
Viešųjų ryšių ekspertas: valdiškas šventiškumas atstumia
Lietuvos valstybingumo datų šventimo tradicijos netikusios – valdiškos pompastiškos kalbos atstumia, švenčių per daug ir jos nupigintos, – mano viešųjų ryšių ekspertas, bendrovės BRANDSCAPE vadovas Mindaugas Lapinskas.
Lietuva turi tris valstybingumą įprasminančias šventes – Liepos 6 d., Vasario 16 d. ir Kovo 11 d. Švenčių daug, bet lietuvių nuotaikos nuo to nelabai gerėja.
Istorikas: skausminga praeitimi bandome pateisinti šių laikų nusivylimus
Liepos 6-oji – Valstybės (Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo) diena. Metų metus tenka stebėti, kaip tokio pobūdžio šventės minimos kitose šalyse. Birželio mėnesį Didžioji Britanija iškilmingai paminėjo Karalienės Elžbietos II valdymo deimantinį jubiliejų ir žmonės džiaugsmingai plūdo į gatves, nepaisydami lietaus, išdidžiai žygiavo nešini savo šalies atributika ir sveikino karališkąją šeimą.
Liepos 14 –ąją visa Prancūzija švenčia Bastilijos paėmimo dieną.
Trispalves pirkti suskumba prieš valstybines šventes ir sporto renginius
Vėliavų gamintojai tikina, kad prieš valstybines šventes ir sporto renginius jų prekių paklausa išauga kelis kartus.
Tuo metu policininkai gyventojams primena, kad liepos 6-ąją prie gyvenamųjų namų ir įstaigų privaloma iškelti valstybines vėliavas, to nepadariusieji bus baudžiami, praneša LTV naujienų tarnyba.
Didžiausių užsakymų vėliavų gamintojai sulaukia iš valstybinių įmonių, tuo metu įprasti pirkėjai trispalvę paprastai perka parduotuvėse.
REKLAMA
REKLAMA
Seime vyko eksparlamentarų klubo suvažiavimas
Penktadienį istorinėje Seimo Kovo 11-osios salėje prasidėjusiame steigiamajame Lietuvos eksparlamentarų klubo suvažiavime dalyvauja 56 ankstesnių kadencijų Seimo nariai.
Pasak posėdžiui pirmininkaujančio Henriko Žukausko, Lietuvoje yra 380 buvusių parlamentarų, iš jų 101 priklauso Signatarų klubui.
Priešai galvose ir prie vartų
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas gavo Valstybės saugumo departamento (VSD) įvertinimą apie grėsmę nacionaliniam saugumui. Tokia informacija teikiama kasmet.
Blogis Latvių gatvėje
Nė kiek nestebina, kad prie paslapčių prileisti ir VSD medžiagą komentuojantys asmenys aiškina, jog didžiausia grėsmė Lietuvai susijusi su energetika. Esą mūsų šalies energetinės nepriklausomybės projektams daroma didelė įtaka iš šalies.
Nacizmas ir lietuviškasis nacionalizmas – nesuderinami
Peržiūrėjęs šiuometinių ir pernykščių kovo 11-osios eitynių vaizdus, užsirašiau kelias mintis. Vienos nukeliavo į socialinį tinklą „Facebook“, kitos liko užrašų knygelėje. Pabandysiu kai ką išplėtoti.
Plechavičiukas upelyje
Pernai su motina keliavau po Suvalkiją. Marijampolės priemiestyje Kvietiškyje pervažiavome tiltelį virš senos upelio vagos – kažkada ten būta Šešupės intako.
REKLAMA
REKLAMA
Kovo 11-osios kelias
Gal ne viskas mūsų valstybėje yra tobula ir gražu, bet pabandykime, nors ir ne visai profesionaliai, apžvelgti, kokį kelią nuėjome ir einame, anot Vinco Kudirkos, „vardan tos Lietuvos“. Prieš 22-ejus metus tauta, degdama didžiuliu noru tapti laisva ir nepriklausoma nuo Sovietų Sąjungos, dėjo kertinį tašką atkurdama Nepriklausomybę.
Valstybės apžvalga ataskaitiniu laikotarpiu
Kovo 11-ąją minint trečią dešimtmetį gyvuojančios valstybės pradžią, norisi apžvelgti visą statinį – nuo pamatų iki stogo.
Nauji seni pamatai
1990 metų kovą tautos atstovai buvo tvirti lyg monolitas – už nepriklausomybės atkūrimą rankas pakėlė 124 Atkuriamojo Seimo deputatai, prieš nebalsavo niekas, susilaikė šeši.
Ant tokio monolitinio pamato norėta sukurti modernią nacionalinę valstybę, grįstą laisvės, lygybės ir brolybės principais.
Tokia ir sukurta.
Karinių oro pajėgų vadas: ginti Tėvynę – ne tik teisė, bet ir pareiga
Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų (KOP) Aviacijos bazės vadui pulkininkui leitenantui Virginijui Steponavičiui 1990-aisiais buvo 22-eji. Tiek, kiek šiemet Kovo 11-ąją sukanka Lietuvos nepriklausomybei. Tuos metus jo gyvenime skiria dideli pasikeitimai: apie paskelbtą nepriklausomybę lakūnas sužinojo tarnaudamas Rusijoje, o šią vasarą turėtų išvykti dirbti į Lietuvos atstovybę prie ES ir NATO Briuselyje.
REKLAMA
REKLAMA
Kovo 11-osios šventė Kaune šiais metais – įspūdinga
Laisvės pavasario šventė – Kovo 11-oji – ir vėl atverčia netolimos, garbingos mūsų šalies istorijos puslapį. Kaune šiais metais Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šventė sutampa su penktadienį prasidėjusia Kazimiero muge, todėl šį kartą Kovo 11-oji gal bus ne tik ori, bet ir linksma, gera nuotaika užkrėsianti visus, pasitinkančius pavasarį.
Ant Kovo 11-osios akto signatarų kapų bus padėtos gėlės
Šeštadienį, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos išvakarėse, Seime vyks tradicinė gėlių, padedamų ant Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarų kapų, perdavimo ceremonija.
Bus pagerbtas Anapilin išėjusių Nepriklausomybės akto signatarų ir Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos deputato atminimas.
Papildomos poilsio dienos pirmadienį nebus
Šį sekmadienį Lietuvoje minėsime kovo 11-ąją, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija informuoja, jog papildomos poilsio dienos nebus - nedarbo diena nebus perkelta į pirmadienį.
Šiais metais taip pat neplanuojama daryti darbo dienomis nedarbo dienų, įsiterpusių tarp šventinių ir poilsio dienų: pvz., jei ketvirtadienį šventė, penktadienis nedarbo diena nebus skelbiamas.
REKLAMA
REKLAMA
Spaudos apžvalga: 22 metai atkurtai valstybei – jaunas amžius?
Kalendoriuje dvi datas – vasario 16-ąją ir kovo 11-ąją – skiria tik 24 dienos. Tarp tų 24 dienų yra 72 metų valstybės gyvenimas. Kitais žodžiais tariant – trijų Lietuvos kartų išgyvenimas, praradimai ir pergalės. 22 metai atkurtai valstybei – jaunas amžius. Svarbu kiekvienam iš mūsų suvokti, kad kiekviena diena žmogaus gyvenime paženklinta meile, atsakomybe ir patriotizmu, siekiu padaryti savo aplinkoje maksimaliai, ką tau skyrė bendruomenė, šeima ir valstybė – yra sėkmės garantas.
Policija: tikimės, kad Kovo 11-ąją nereikės panaudoti elektrošoko
Vilniaus apskrities Viešosios policijos viršininkas Sigitas Mecelica sakė, kad sekmadienį mieste budės 400 policininkų.
„Susitikom su visų renginių organizatoriais, įspėjome, kad nebūtų keliami plakatai, įžeidžiantys kitų rasių ar tautybių žmones. Visi žadėjo, kad renginiai bus taikūs. Tam ir yra policija, kad užkardytų neramumus“, – teigė S. Mecelica.
Anot jo, visų priemonių organizatoriai turi savivaldybės išduotus leidimus.
Kovo 11-ąją sostinę okupuos nacionalistai, homoseksualai ir paleckininkai
Kovo 11-oji šiemet sostinėje pasižymės išskirtinių renginių gausa ir taps tikru tolerancijos išbandymu visuomenei. Eitynes patriotišku pavadinimu „Tėvynei“ rengia Lietuvių tautinio centro ir Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos atstovai. Šių organizacijų atstovai rinksis Katedros aikštėje nuo 13 val. ir žygiuos Gedimino prospektu iki Lukiškių aikštės. Renginio metu žadamos proginės kalbos ir Lietuvos himnas.
REKLAMA
REKLAMA
Patriotiško jaunimo eitynės Kovo 11-ąją atkreips dėmesį į emigraciją
Jau tradicija tapusiose patriotiškai nusiteikusio jaunimo eitynėse Kovo 11-ąją šiemet dalyvaus ne tik Lietuvos tautininkai, bet ir svečiai iš Lenkijos, Latvijos, Baltarusijos,Vokietijos, Italijos, Šveicarijos bei Švedijos. Pilietinės akcijos iniciatoriai sako, kad pagrindinė šiųmečių eitynių tema bus nukreipta prieš emigraciją.
Eitynės prasidės sekmadienį 13 val. Vilniaus Katedros aikštėje. Jų dalyviai žygiuos Gedimino prospektu iki Lukiškių aikštės, kur numatytas trumpas mitingas.
Bendruomenė be autoritetų yra beveidė
Yra Vasario 16-osios Lietuva ir Kovo 11-osios Lietuva. Pirmoji respublika išsilaikė 22 metus, antroji – taip pat jau 22 metus. Ar galime jas palyginti? Kas lemia tautos, bendruomenės gyvybingumą? Apie tai kalbamės su visuomenės veikėju šiauliečiu Vaclovu Vingru.
Mintimis apie dvi respublikas jis dalijasi atsižvelgdamas į Šiaulių kontekstą.
Spaudos apžvalga: kiek dar liko Kovo 11-osios?
Sekmadienį – Kovo 11-oji. Atkurtai Lietuvos valstybei šiemet sukanka 22 metai. „Visada yra asmenų, kurie tampa simboliais, eina valstybės vadovų pareigas. Jie sulaukia didžiausio dėmesio, tačiau jiems tenka ir didžiausia atsakomybė. Deja, šio išbandymo neišlaikė nė viena valdžia per 22 metus“, – sakė Nepriklausomybės Akto Signataras Zigmas Vaišvila.
REKLAMA
REKLAMA
Kovo 11-osios išvakarėse – nauja knyga apie Steigiamojo ir Atkuriamojo Seimo narius
„Sako, žiūrėk, ką radau antikvariate. Kaip manai, jeigu mes greta sudėtume abu Seimus, kaip tai atrodytų?“, – ketvirtadienį pristatydama knygą „Lietuvos Steigiamojo ir Atkuriamojo seimo nariai. Glaustos biografijos“, kurios idėjos autorius Nepriklausomybės akto signataras Bronislovas Lubys (1938–2011), sakė Nepriklausomybės akto signatarų klubo prezidentė Birutė Valionytė, į kurią su knygos idėja pirmiausia ir kreipėsi B. Lubys.
Kovo 11-oji ir V. Putinas: ar karinga retorika virs grėsme?
Taip jau atsitiko, kad du svarbūs įvykiai eina vienas šalia kito – Rusijos prezidento rinkimai ir Kovo 11-oji. Štai ir šį kartą Rusijos vadovu buvo išrinktas spalį 60-ties sulauksiantis V. Putinas, o po savaitės Lietuva pažymi Nepriklausomybės atkūrimo akto paskelbimo 22-ąsias metines.
Svajoto neutralumo Lietuva taip ir nepasiekė?
„Mes kalbėjome apie Lietuvos neutralumą, bet jo pasiekti nepavyko. Tačiau nė vienas neįsivaizdavome, kad taip greitai galima pasiekti nepriklausomybę“, – sakė Nepriklausomybės akto signataras Zigmas Vaišvila, prisimindamas 1988–1990 m. vykusias diskusijas ir Lietuvos siekius.
Vienas pirmosios po Nepriklausomybės atkūrimo Vyriausybės narių Juozas Olekas diskusijoje „Dar kart apie Kovo 11-ąją“ taip pat teigė, kad Lietuva laisva tapo tam deramai nepasiruošusi.
REKLAMA
REKLAMA
Vasario 16-oji: nuo vidinio šventimo iki progos pasidžiaugti nedarbo diena (APKLAUSA)
Teiravomės, ką sostinės gatvėmis žingsniuojantys žmonės mano apie Vasario 16-ąją. Paaiškėjo, kad jaunimas šią svarbią mūsų tautos raidai datą vertina skirtingai. Vieniems ši šventė yra tik istorinė data, tuo tarpu kiti ją vertina kaip galimybę dalyvauti renginiuose. Kai kurie jos apskritai nešvenčia.
Be to, tikslaus šios dienos pavadinimo negalėjo pasakyti dauguma kalbintų jaunų žmonių.
Pakalbinome ir vyresnius pašnekovus.
Nepriklausomybės stipendijos laureatas – A. Svarauskas
Valstybės Nepriklausomybės 2012 metų stipendija paskirta Artūrui Svarauskui.
Tai paaiškėjo pirmadienį vykusiame Valstybės Nepriklausomybės stipendijos skyrimo komisijos posėdyje.
Konkursui reikalingus dokumentus pateikė du kandidatai: A. Svarauskas iš Lietuvos istorijos instituto ir Tomas Lazdauskas iš Lietuvos edukologijos universiteto.
Detalės apie karius, dalyvavusius neonacių eitynėse, lieka paslaptimi
Lietuvos kariuomenė atliko kelis tarnybinius tyrimus dėl karių dalyvavimo kovo 11–osios eitynėse kartu su radikalių pažiūrų veikėjais. Lietuvos kariuomenės vado atstovo spaudai Skomanto Povilionio teigimu, tyrimas nustatė, kad dalyvaudami eitynėse kariai nepažeidė jokio įstatymo.
REKLAMA
REKLAMA
Lietuviai baudžiami už nepakantumą
„O, žiūrėk, kokie beždžionės įlipo“, – šaukdami per visą autobusą juodaodžius apibūdina treningais apsirengę vaikinai. Juodaodžiai kalbasi tarpusavyje ir, nesuprasdami, kad šaipomasi iš jų, nekreipia į lietuvaičius dėmesio. „Gerai, kad dar už mus žaidžia, nes duočiau į galvą kitaip“, – atpažinę vienoda apranga vilkinčius sportininkus šaiposi lietuvaičiai.
Dauguma bylų – dėl komentarų internete
Šiais metais padaugėjo nusikalstamų veikų asmens lygiateisiškumui ir sąžinės laisvei.
Žemės drebėjimą Japonijoje fiksavo prietaisai jūros dugne
Dėl kovo 11 d. Japoniją sukrėtusio stipraus žemės drebėjimo tektoninės plokštės pasislinko apie 20 metrų į vakarus. Tai nustatė jūros dugne įrengtas prietaisas, pranešė BBC.
Ankstesni Japonijos pakrančių apsaugos tarnybos pateikti duomenys rodė 3 metrų poslinkį. Pasak tarnybos vadovo Marico Sato, labai svarbu atlikti matavimus ne tik jūros dugne, bet ir krante, nes taip galima tiksliau prognozuoti, kur ir kokio stuiropumo gali būti naujas lūžis.
Gamta įspėjo japonus apie katastrofą
Likus kelioms dienoms iki pražūtingo kovo 11 d. žemės drebėjimo Japonijoje atmosfera tiesiai virš jo epicentro gerokai sušilo, pranešė NASA mokslininkai.
Kovo 11 d. Japonijoje įvykusio 9 balų žemės drebėjimo, paties galingiausio visoje šios šalies seisminių stebėjimų istorijoje, epicentras buvo jūros dugne, už maždaug 69 kilometrų į rytus nuo Ošikos pusiasalio.
REKLAMA
REKLAMA
Kosmopolitiniai radikalai šmeižia ir meluoja
Kaip ir reikėjo tikėtis, Kovo 11-ąją per televizorius išvydę vis gausėjančias patriotų gretas, sukruto įvairūs kosmopolitiniai radikalai, save pravardžiuojantys “lygybės”, “tolerancijos” bei “žmogaus teisių” aktyvistais ir centrais.
Įpratę šventes organizuoti už reprezentacines lėšas lygesni už lygiuosius šie „valdžiažmogiai“ nusprendė, kad tik jie teisingai švenčia kovo 11-ąją.
Eitynės Kovo 11-ąją – tikrojo patriotizmo diskreditacija?
Grupė „Už lygybę“: radikalų eitynės rodo nepagarbą Lietuvos valstybei ir tautai
Seimo laikinoji grupė „Už lygybę“ pasmerkėVilniuje kovo 11-ąją surengtas radikalų eitynes.
Žemės drebėjimas Japonijoje sutrumpino parą
Kovo 11 dieną Japonijoje įvykęs 9 balų žemės drebėjimas privertė mūsų planetą greičiau suktis ir sutrumpino parą, pranešė NASA.
JAV mokslininkai atliko pakartotinę kovo 11 dieną Japonijoje įvykusio žemės drebėjimo, kurio stiprumas iš pirminių 8,9 balų buvo pakeistas į 9 balus, pasekmių analizę, pranešė „Space.
REKLAMA
REKLAMA
Savaitės apžvalga: japonai po žemės drebėjimo telkia jėgas
Svarbiausios praėjusios savaitės naujienos ir įvykiai – trumpai:
2011 03 07, pirmadienis
Kaziuko mugė džiugino išgryninta lietuviška kokybe, bet liūdino kainomis. Jau šimtmečius (skaičiuojama, kad 407 kartą) sostinėje rengiama Kaziuko mugė šiemet neregėtai išsiplėtė – per pusantro tūkstančio dalyvių užplūdo ne tik Rotušės aikštę, Gedimino prospektą, Pilies gatvę, bet nusidriekė net iki Užupyje esančio Tymo kvartalo.
Laisvė elgtis savaip
Kiekviena karta savaip įprasmina istorinę atmintį, tačiau vangiai naudojasi iškovota laisve ir demokratija – sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas (NSGK), istorikas Arvydas Anušauskas ir Mykolo Riomerio universiteto (MRU) docentas Gintaras Aleknonis. Kovo 11-sios 21-osios metinės vėl sukėlė diskusijų apie praeities vertybes, paskatino savų interpretavimų.
Tautiška giesmė pateikta modernia forma
Kovo 11-osios proga Seime pristatyta tik iš pasaulinės premjeros Europos Komisijoje atkeliavusi meninė instaliacija „Tautiška giesmė“, vėliau kūrinys bus parodytas Ukrainos visuomenei, kūrėjų planuose – pademonstruoti instaliaciją ir kitose užsienio šalyse.
Pasaulinė instaliacijos premjera Briuselyje pristatyta vasario 16-osios proga – pirmą kartą Europos Komisija savo pastatuose suteikė erdvę menininkams iš Lietuvos.
REKLAMA
REKLAMA
Klaipėdoje iš akmenų bus kuriama „Laisvės žiburio“ skulptūra
Švenčiant Kovo 11‒ąją klaipėdiečiams siūloma atsikratyti pykčio ‒ į šventę atsinešti po akmenį, iš kurių bus kuriama skulptūra „Laisvės žiburys“.
Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo šventės organizatoriai miestiečius kviečia į Atgimimo aikštę atsinešti po akmenį. Čia juos bus galima nudažyti vėliavos spalvomis, užrašyti savo vardą ar palinkėjimą.
Datos ir simboliai
Minėdami Nepriklausomybės Akto paskelbimo 21-ąsias metines, padiskutuokime apie tai, kas esame, iš ko vieni kitus atpažįstame ir kaip drauge kuriame ateitį.
„Balsas.lt Savaitės“ vaizdo konferencijos svečiai: Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, istorikas Arvydas Anušauskas, Vilniaus Pedagoginio Universiteto profesorius, etnologas Libertas Klimka ir poetas Julius Žėkas, kuris prisijungė vėlėliau, nes užtruko ligoninėje, dovanodamas kraujo.
Minime Nepriklausomybės atkūrimo 21–ąsias metines
Lietuva penktadienį mini Nepriklausomybės atkūrimo 21–ąsias metines.
1990 m. kovo 11–ąją Aukščiausioji Taryba–Atkuriamasis Seimas priėmė aktą "Dėl Lietuvos Nepriklausomos valstybės atstatymo". Už šį aktą balsavo 124, susilaikė 6 deputatai. Šiuo aktu Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, reikšdama Tautos valią, nutarė ir iškilmingai paskelbė, kad yra atkuriamas 1940 metais svetimos jėgos panaikintas Lietuvos Valstybės suverenių galių vykdymas, ir Lietuva vėl yra nepriklausoma valstybė.
REKLAMA
REKLAMA
Algimantas Matulevičius: Kovo 11–oji įpareigoja pilnai išsilaisvinti
Yra gyvenime ir praeitis ir ateitis,
Ir dideli darbai, ir didelės svajonės,
Laimingas tas, kas moka atvira širdim
Gyvenimą praeiti ir mylėti žmones.
Tik Lietuvos žmones, o ne atskiri veikėjai iškovojo kad 1990 metų kovo 11 diena vėl taptų Laisva. Mūsų tėvai ir seneliai puoselėjo lietuvybę ir nešė kaip tą gintaro lašelį iš kartos į kartą skiepydami savo vaikams neišpasakytą meilę savo vienintelei Tėvynei Lietuvai.
Kovo 11–osios akimis
Kovo 11–osios išvakarėse tarsi iškyla du egzistenciniai klausimai. Kitokie nei 1990 metais.
Dabar norisi klausti, kiek liko nepriklausomybės. Valstybei ir žmogui. Kiek žmogus savyje jaučia tos nepriklausomybės.
Nepriklausomybė, kurios taip ryžtingai siekėme ir 1990–aisiais pasiekėme, lėtai virsta kažkuo kitu. Antagonistišku. Virsta vis didėjančia priklausomybe. Įvairiausių priklausomybių rinkiniu. Ne mūsų sugalvotiems karams. Briuseliui.
