Kovo 11
Kovo 11-oji – Lietuvos laisvės atkūrimo diena
Tai svarbi valstybinė šventė, žyminti Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą 1990 metais. Tą dieną Aukščiausioji Taryba, vadovaujama Vytauto Landsbergio, paskelbė Aktą dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo, taip nutraukiant ryšius su Sovietų Sąjunga.
Ši diena simbolizuoja laisvę, tautinį atgimimą ir tautos siekį gyventi nepriklausomoje valstybėje. Kovo 11-oji švenčiama su pasididžiavimu: vyksta renginiai, koncertai, vėliavos pakėlimo ceremonijos. Tai proga prisiminti tautos istoriją, demokratijos vertybes ir laisvės kainą.
Visas šventes, nedarbo dienas, vardadienius ir kitą informaciją rasite tv3.lt kalendoriuje!
Nepriklausomybės stipendijos laureatas – A. Svarauskas
Valstybės Nepriklausomybės 2012 metų stipendija paskirta Artūrui Svarauskui.
Tai paaiškėjo pirmadienį vykusiame Valstybės Nepriklausomybės stipendijos skyrimo komisijos posėdyje.
Konkursui reikalingus dokumentus pateikė du kandidatai: A. Svarauskas iš Lietuvos istorijos instituto ir Tomas Lazdauskas iš Lietuvos edukologijos universiteto.
Detalės apie karius, dalyvavusius neonacių eitynėse, lieka paslaptimi
Lietuvos kariuomenė atliko kelis tarnybinius tyrimus dėl karių dalyvavimo kovo 11–osios eitynėse kartu su radikalių pažiūrų veikėjais. Lietuvos kariuomenės vado atstovo spaudai Skomanto Povilionio teigimu, tyrimas nustatė, kad dalyvaudami eitynėse kariai nepažeidė jokio įstatymo.
Lietuviai baudžiami už nepakantumą
„O, žiūrėk, kokie beždžionės įlipo“, – šaukdami per visą autobusą juodaodžius apibūdina treningais apsirengę vaikinai. Juodaodžiai kalbasi tarpusavyje ir, nesuprasdami, kad šaipomasi iš jų, nekreipia į lietuvaičius dėmesio. „Gerai, kad dar už mus žaidžia, nes duočiau į galvą kitaip“, – atpažinę vienoda apranga vilkinčius sportininkus šaiposi lietuvaičiai.
Dauguma bylų – dėl komentarų internete
Šiais metais padaugėjo nusikalstamų veikų asmens lygiateisiškumui ir sąžinės laisvei.
REKLAMA
REKLAMA
Žemės drebėjimą Japonijoje fiksavo prietaisai jūros dugne
Dėl kovo 11 d. Japoniją sukrėtusio stipraus žemės drebėjimo tektoninės plokštės pasislinko apie 20 metrų į vakarus. Tai nustatė jūros dugne įrengtas prietaisas, pranešė BBC.
Ankstesni Japonijos pakrančių apsaugos tarnybos pateikti duomenys rodė 3 metrų poslinkį. Pasak tarnybos vadovo Marico Sato, labai svarbu atlikti matavimus ne tik jūros dugne, bet ir krante, nes taip galima tiksliau prognozuoti, kur ir kokio stuiropumo gali būti naujas lūžis.
Gamta įspėjo japonus apie katastrofą
Likus kelioms dienoms iki pražūtingo kovo 11 d. žemės drebėjimo Japonijoje atmosfera tiesiai virš jo epicentro gerokai sušilo, pranešė NASA mokslininkai.
Kovo 11 d. Japonijoje įvykusio 9 balų žemės drebėjimo, paties galingiausio visoje šios šalies seisminių stebėjimų istorijoje, epicentras buvo jūros dugne, už maždaug 69 kilometrų į rytus nuo Ošikos pusiasalio.
Kosmopolitiniai radikalai šmeižia ir meluoja
Kaip ir reikėjo tikėtis, Kovo 11-ąją per televizorius išvydę vis gausėjančias patriotų gretas, sukruto įvairūs kosmopolitiniai radikalai, save pravardžiuojantys “lygybės”, “tolerancijos” bei “žmogaus teisių” aktyvistais ir centrais.
Įpratę šventes organizuoti už reprezentacines lėšas lygesni už lygiuosius šie „valdžiažmogiai“ nusprendė, kad tik jie teisingai švenčia kovo 11-ąją.
REKLAMA
REKLAMA
Eitynės Kovo 11-ąją – tikrojo patriotizmo diskreditacija?
Grupė „Už lygybę“: radikalų eitynės rodo nepagarbą Lietuvos valstybei ir tautai
Seimo laikinoji grupė „Už lygybę“ pasmerkėVilniuje kovo 11-ąją surengtas radikalų eitynes.
Žemės drebėjimas Japonijoje sutrumpino parą
Kovo 11 dieną Japonijoje įvykęs 9 balų žemės drebėjimas privertė mūsų planetą greičiau suktis ir sutrumpino parą, pranešė NASA.
JAV mokslininkai atliko pakartotinę kovo 11 dieną Japonijoje įvykusio žemės drebėjimo, kurio stiprumas iš pirminių 8,9 balų buvo pakeistas į 9 balus, pasekmių analizę, pranešė „Space.
Savaitės apžvalga: japonai po žemės drebėjimo telkia jėgas
Svarbiausios praėjusios savaitės naujienos ir įvykiai – trumpai:
2011 03 07, pirmadienis
Kaziuko mugė džiugino išgryninta lietuviška kokybe, bet liūdino kainomis. Jau šimtmečius (skaičiuojama, kad 407 kartą) sostinėje rengiama Kaziuko mugė šiemet neregėtai išsiplėtė – per pusantro tūkstančio dalyvių užplūdo ne tik Rotušės aikštę, Gedimino prospektą, Pilies gatvę, bet nusidriekė net iki Užupyje esančio Tymo kvartalo.
REKLAMA
REKLAMA
Laisvė elgtis savaip
Kiekviena karta savaip įprasmina istorinę atmintį, tačiau vangiai naudojasi iškovota laisve ir demokratija – sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas (NSGK), istorikas Arvydas Anušauskas ir Mykolo Riomerio universiteto (MRU) docentas Gintaras Aleknonis. Kovo 11-sios 21-osios metinės vėl sukėlė diskusijų apie praeities vertybes, paskatino savų interpretavimų.
Tautiška giesmė pateikta modernia forma
Kovo 11-osios proga Seime pristatyta tik iš pasaulinės premjeros Europos Komisijoje atkeliavusi meninė instaliacija „Tautiška giesmė“, vėliau kūrinys bus parodytas Ukrainos visuomenei, kūrėjų planuose – pademonstruoti instaliaciją ir kitose užsienio šalyse.
Pasaulinė instaliacijos premjera Briuselyje pristatyta vasario 16-osios proga – pirmą kartą Europos Komisija savo pastatuose suteikė erdvę menininkams iš Lietuvos.
Klaipėdoje iš akmenų bus kuriama „Laisvės žiburio“ skulptūra
Švenčiant Kovo 11‒ąją klaipėdiečiams siūloma atsikratyti pykčio ‒ į šventę atsinešti po akmenį, iš kurių bus kuriama skulptūra „Laisvės žiburys“.
Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo šventės organizatoriai miestiečius kviečia į Atgimimo aikštę atsinešti po akmenį. Čia juos bus galima nudažyti vėliavos spalvomis, užrašyti savo vardą ar palinkėjimą.
REKLAMA
REKLAMA
Datos ir simboliai
Minėdami Nepriklausomybės Akto paskelbimo 21-ąsias metines, padiskutuokime apie tai, kas esame, iš ko vieni kitus atpažįstame ir kaip drauge kuriame ateitį.
„Balsas.lt Savaitės“ vaizdo konferencijos svečiai: Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, istorikas Arvydas Anušauskas, Vilniaus Pedagoginio Universiteto profesorius, etnologas Libertas Klimka ir poetas Julius Žėkas, kuris prisijungė vėlėliau, nes užtruko ligoninėje, dovanodamas kraujo.
Minime Nepriklausomybės atkūrimo 21–ąsias metines
Lietuva penktadienį mini Nepriklausomybės atkūrimo 21–ąsias metines.
1990 m. kovo 11–ąją Aukščiausioji Taryba–Atkuriamasis Seimas priėmė aktą "Dėl Lietuvos Nepriklausomos valstybės atstatymo". Už šį aktą balsavo 124, susilaikė 6 deputatai. Šiuo aktu Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, reikšdama Tautos valią, nutarė ir iškilmingai paskelbė, kad yra atkuriamas 1940 metais svetimos jėgos panaikintas Lietuvos Valstybės suverenių galių vykdymas, ir Lietuva vėl yra nepriklausoma valstybė.
Algimantas Matulevičius: Kovo 11–oji įpareigoja pilnai išsilaisvinti
Yra gyvenime ir praeitis ir ateitis,
Ir dideli darbai, ir didelės svajonės,
Laimingas tas, kas moka atvira širdim
Gyvenimą praeiti ir mylėti žmones.
Tik Lietuvos žmones, o ne atskiri veikėjai iškovojo kad 1990 metų kovo 11 diena vėl taptų Laisva. Mūsų tėvai ir seneliai puoselėjo lietuvybę ir nešė kaip tą gintaro lašelį iš kartos į kartą skiepydami savo vaikams neišpasakytą meilę savo vienintelei Tėvynei Lietuvai.
REKLAMA
REKLAMA
Kovo 11–osios akimis
Kovo 11–osios išvakarėse tarsi iškyla du egzistenciniai klausimai. Kitokie nei 1990 metais.
Dabar norisi klausti, kiek liko nepriklausomybės. Valstybei ir žmogui. Kiek žmogus savyje jaučia tos nepriklausomybės.
Nepriklausomybė, kurios taip ryžtingai siekėme ir 1990–aisiais pasiekėme, lėtai virsta kažkuo kitu. Antagonistišku. Virsta vis didėjančia priklausomybe. Įvairiausių priklausomybių rinkiniu. Ne mūsų sugalvotiems karams. Briuseliui.
Prezidentė kovo 11-osios iškilmėse nedalyvaus
Nepriklausomybės Akto paskelbimo 21-ųjų metinių minėjimo renginius Dalia Grybauskaitė iškeitė į skubiai šaukiamą Europos Sąjungos viršūnių susitikimą Briuselyje.
Kovo 11-ąją Briuselyje rengiamame neeiliniame Europos Vadovų tarybos posėdyje bus aptariama susiklosčiusi įtempta padėtis Libijoje ir Šiaurės Afrikoje.
Kovo 11-oji: už galimybes sumokėjome praradimais
Kitą savaitę Lietuvai minėsiant dvidešimt pirmąsias Nepriklausomybės atkūrimo metines, pastebima, kad nebelieka tuo metu puoselėtų idėjų ir siekių.
Už per du dešimtmečius gautas galimybes sumokėjome praradimais – nykstantis tautos bendrumo jausmas, lietuvybė, įsivyravęs individualizmas, globalizacija menkina Lietuvos nepriklausomybę, tautos identitetą.
REKLAMA
REKLAMA
Spaudos apžvalga: kovo 11-osios eitynės sulaukė pasipriešinimo
Simono Wiesenthalio centro vadovas Efraimas Zuroffas piktinasi Vilniaus valdžios sprendimu leisti kovo 11-osios eitynes. Reikalaujama renginį uždrausti. Tokią poziciją S.Wiesenthalio centras išreiškė neseniai išplatintame pranešime. Vilniaus savivaldybės sprendimas leisti eitynes Gedimino prospektu pavadintas klaidingu. Esą miesto valdžia leidžia viešai skleisti tautinio nepakantumo ir antisemitizmo idėjas.
Vasario 16-osios signatarams buvo nelengva
Vasario 16–osios signatarams buvo sunkiau, nei Kovo 11–osios, – mano istorikas, Mykolo Romerio universiteto docentas Ramūnas Trimakas.
– Kaip keitėsi Nepriklausomybės minėjimo dramaturgija Pirmosios ir Antrosios Lietuvos Respublikos metais? Juk net tris dienas, kurios turėtų simbolizuoti beveik tą patį – liepos 6–oji, vasario 16–oji, kovo 11–oji?
– Nepriklausomybės dienos minėjimas evoliucionavo kaip ir bet kuri kita valstybinė šventė.
Ar platūs Algirdo Brazausko pečiai saugojo Sąjūdį?
Algirdas Brazauskas - epocha Lietuvos politikoje. Praėjus dvidešimtmečiui nuo 1990 m. kovo 11-osios, diskusijos dėl jo vaidmens šalies istorijoje tokios pat karštos, kaip Sąjūdžio gimimo ir pirmaisiais Nepriklausomybės metais.
Šis straipsnis pirmąkart paskelbtas „Balsas.
REKLAMA
REKLAMA
100 žingsnių iki Kovo 11-osios: Atgimimo metraštis Biržuose 1988–1990
Audringas 1988 metų ruduo
Tiek žmogaus, tiek visuomenės, tiek valstybės gyvenime būna tokie ypatingi metai, kai iš esmės pasikeičia gyvenimas, perkainojamos vertybės, uždrausta tampa legalu ir įprasta, sena – nauja ir panašiai. Toks žmonių sąmonės pasikeitimas, istorinių įvykių vertinimas įvyko 1988 m., ir ypač įsimintinas tų metų ruduo. Iki tol tarybinė santvarka 1986, 1987 metais dar bandė šiek tiek laikytis, dar skambėjo komunistų partijos nurodymai, agitacija.
Patriotų eisena Kovo 11-ąją. Tai, ką nutyli mūsų „objektyvioji“ žiniasklaida
Skaitydami mūsų kosmopolitinėje spaudoje ir internete paskelbtus straipsnius bei komentarus, labai aiškiai matome, kaip įvairiausias Lietuvoje iš viso pasaulio susirinkęs ir susikaupęs „brudas“ - visi aršiausi Lietuvių Tautos priešai, kurie jau šventė pergalę ir džiaugėsi, jog galutinai sunaikino Lietuvių Tautos patriotizmą bei nacionalinio pasididžiavimo jausmą - pamatę virš pusantro tūkstančio žmonių, dalyvavusių Patriotinio jaunimo eitynėse, klaikiai susinervino, išsigando ir atsitokėję po ke...
Per šventes vėliavos plevėsavo ne visur
Kovo 11-oji - Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena, kuriai pagerbti būtina iškelti mūsų valstybės vėliavą - trispalvę. Šiaulių savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrius kovo 11 dieną patikrino, kaip šiauliečiai vykdo pilietinę pareigą.
Nudžiugino nevaisinga ekskursija
Šio skyriaus vyresnysis specialistas Vilius Puronas mano, kad valstybinės šventės be vėliavos negalima įsivaizduoti.
REKLAMA
REKLAMA
Siūloma mokykloms padovanoti po Kovo 11-osios aktą
Parlamentaras Petras Auštrevičius kreipėsi į Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininką Valentiną Stundį bei švietimo ir mokslo ministrą Gintarą Steponavičių, siūlydamas visoms šalies švietimo įstaigoms įteikti po Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. kovo 11 d. priimto akto "Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo" kopiją.
Pasak P. Auštrevičiaus, viešai eksponuojamas aktas prisidėtų prie jaunosios kartos pilietiškumo ugdymo.
Europos Parlamente minimas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dvidešimtmetis
Trečiadienį Europos Parlamente Briuselyje bus paminėtas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 20-metis.
Renginio dalyvius sveikins Europos Parlamento Pirmininkas Ježis Buzekas (Jerzy Buzek), Europos Vadovų Tarybos Pirmininkas Hermanas Van Rompėjus (Herman Van Rompuy), Lietuvos nuolatinis atstovas Europos Sąjungoje ambasadorius Rytis Martikonis.
Susirinkusiems kalbės Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas, Europos Parlamento narys Vytautas Landsbergis.
V.Nevilis: Labai reportažas „Lietuva – lietuviams“
Negaliu Jums apsakyti, to širdį beriančio jausmo, kuri patyriau Kovo 11-ąją, išlėkęs kerzinių batų paradan, ne kokių tai lietuvių, o TIKRŲ LIETUVIŲ beieškodamas.
Aš pasipuošiau savo Lietuviškąją DNR spirale ir iškėliau Trispalvį Genofondą.
Mano, Saulės Ženklais siuvinėtos kepenys smarkiai plakė pamačius JŲ išdidžiai nešamą kartoninį šabloną, prie kurio kiekvienas priėjęs galėjo pasimatuoti savo LIETUVIŠKUMĄ. Ar atitinka jo galva tautines nuostatas.
REKLAMA
REKLAMA
J.Naščenkovas: Basagalvių Lietuva
„Nieko blogo negirdžiu, nieko blogo nematau, nieko blogo nesakau“. Labai patogi pozicija: esi išganytas nuo posakio „daug žinosi – greit pasensi“ prakeiksmo.
Bet už šį komfortą reikia brangiai sumokėti: apsisaugojęs nuo informacijos gali pasiklysti kažkur tarp pigios propagandos ir melo.
Kovo 11-osios jubiliejus – deguto šaukštai
Švenčiant Nepriklausomybės atstatymo Akto dvidešimtmetį, šalia pakilių nuotaikų būta ir nesusipratimų, nusivylimo deklaracijų, politinio įniršio, mėginimų krautis politinį kapitalą bei paniekos demonstravimo. Visus vienyti turinti šventė kai kam tapo papildomu dirgikliu.
Lietuvos nepriklausomybę šventėme ir už rusiškus pinigus?
Lietuvos nepriklausomybės dvidešimtmetį šventėme, regis, ir už rusiškus pinigus. Nacionalinis transliuotojas (LRT) baigiamajam šventės akcentui – Katedros aikštėje vykusiam koncertui „Tikime laisve“ – tesugebėjo pritraukti du didžiuosius rėmėjus: valstybinius „Lietuvos geležinkelius“ ir „Lietuvos dujas“. Šioje bendrovėje kiek daugiau nei trečdalį akcijų valdo Rusijos dujų bendrovė „Gazprom“. O šokiai ir dainos Katedros aikštėje atsiėjo kiek mažiau nei 200 tūkst. litų.
REKLAMA
REKLAMA
R.Adomaitis: „Lietuvai reikia pabusti ir keltis“
“Kaip sakė Šekspyro Hamletas: “Kažkas papuvę danų karalystėje”... Šiandien tą patį galima pasakyti apie Lietuvą”, - įsitikinęs Kovo 11-ąją kartu su žmonėmis, o ne su valdžia pasirinkęs švęsti ir “Respublikos” savaitės žmogumi tapęs žinomas aktorius Regimantas Adomaitis.
Jis prisipažįsta: sulaukė ne tik daug sveikinimų, bet ir paniekos, esą šitokiu poelgiu norėjo išpopuliarėti, ir dar gražiau - esą smerkia bei šmeižia Lietuvą. Tad apie tai ir kalbėjomės.
Irena Degutienė atsiprašė Algirdo Brazausko (papildyta 12.14)
Po žiniasklaidoje kilusio triukšmo Seimo pirmininkė Irena Degutienė viešai atsiprašė prezidento Algirdo Brazausko, kad neperskaitė jo sveikinimo šalies gyventojams kovo 11-osios minėjime Seime.
LNK savaitės įvykių laidoje „Top 5“ I.Degutienė pareiškė, kad A. Brazausko sveikinimą ji gavo prieš pat lipant į tribūną, todėl nespėjo jo įsprausti į laiką, kadangi laikas iškilmingame posėdyje buvo griežtai reglamentuotas.
I.Degutienė dėl neperskaityto sveikinimo atsiprašė A.Brazausko
Irena Degutienė, duodama interviu „LNK“ savaitės įvykių laidai „Top 5” atsiprašė Algirdo Brazausko, kurio sveikinimo ji neperskaitė per iškilmingą kovo 11-osios dienos minėjimą, - praneša „Lietuvos Rytas“.
Seimo pirmininkė televizijai sakė dėl inicidento jaučiantis „nejaukiai ir įskaudinta“
Dėl sveikinimo neperskaitymo I.Degutienė kaltina „laiko stoką“. Neva socialdemokratas Vytenis Andriukaitis jį Seimo pirmininkei įteikė prieš pat lipant į tribūną.
REKLAMA
REKLAMA
Utenoje nuo namo pavogta Lietuvos vėliava
Ketvirtadienį vėlai vakare Utenoje pasigesta ant namo kabėjusios valstybės vėliavos.
Anot Policijos departamento, 21.30 val. Tauragnų gatvėje pastebėta, kad nuo vieno namo pavogta Lietuvos vėliava.
Kaip žinoma, Kovo 11-ąją, minint Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną, ant namų privaloma iškelti valstybės vėliavas.
Sąjūdžio dvasia gyva jaunimo širdyse
Saulė apšviečia tvarkingai išsirikiavusią kelių šimtų žmonių, kurių rankos tvirtai spaudžia vėjyje plevėsuojančias vėliavas, koloną. Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras Romualdas Ozolas eitynėms pasiruošusiam jaunimui palinki sėkmingo žygio ir kolona tvirtai pajuda į priekį.
1990 metų kovo 11 dieną Lietuva paskelbė atkurianti nepriklausomą demokratinę valstybę. Tą dieną mūsų tauta parodė nepaprastą atsidavimą savo šaliai ir istorijai, nepalaužiamą ryžtą kurti valstybę.
Politologas: nusivylimas atėjo dėl perdėtų lūkesčių
Nepriklausomybės atstatymo dvidešimtmetis be šventinių renginių dar paženklintas ir skambiais nusivylimo pareiškimais. Pirmasis atkurtos valstybės vadovas Vytautas Landsbergis pareiškė, jog po dvidešimties metų Lietuva tik kitaip perdažyta, žymus aktorius Regimantas Adomaitis paskelbė nepriklausomos Lietuvos nerandąs ir su valdžia nieko nešvęsiąs.
REKLAMA
REKLAMA
Per šventę grobstė vėliavas
Minint Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 20-metį šalyje pavogta mažiausiai 11 valstybės vėliavų, iškeltų prie namų.
Policijos departamento duomenimis, Kovo 11-ąją po dvi vėliavas nuo namų pavogta Vilkaviškyje, Panevėžyje ir Marijampolėje, po vieną - Biržuose, Šiauliuose, Ukmergėje, Utenoje ir Vilniuje.
Vilkaviškyje dėl vėliavos vagystės sulaikyti ir apklausti įtariamieji G. K. (gimęs 1965 m.) ir G. P. (gimęs 1968 m.). Abu vyrai buvo neblaivūs.
Klaipėda kėlė laisvės bures
Apie tai, kaip Nepriklausomybės dieną minėjo uostamiestis - Miko Vitkausko fotoreportažas:
...
Per Kovo 11-osios iškilmes blogai pasijuto S. Malkevičius
Kovo 11-osios renginiuose dalyvavęs signataras Stasys Malkevičius vėlų ketvirtadienio vakarą, per posėdį Kovo 11-osios istorinėje salėje, pasijuto blogai.
Medikų padedamas jis išėjo iš salės. Pirmąją pagalbą S. Malkevičiui suteikė Seime budėjusi gydytoja. Kaip Eltai sakė Seimo kancleris Jonas Milierius, labai greitai atvyko į Seimą iškviesti medikai.
Kolegų signatarų teigimu, visą dieną šventiniuose renginiuose dalyvavęs S. Malkevičius tikriausiai pervargo, jam esą nukrito spaudimas.
REKLAMA
REKLAMA
Prezidentė kviečia jaunimą kurti Lietuvos ateitį
Prezidentė Dalia Grybauskaitė ragina jaunimą neišvykti iš Lietuvos ir pabrėžia, kad valstybės ateitis priklausys nuo to, kokią ją mes patys sugebėsime susikurti.
Ketvirtadienio vakarą, per šventinį koncertą „Tikime laisve“, Katedros aikštėje kreipdamasi į susirinkusius švęsti Nepriklausomybės atkūrimo dienos, šalies vadovė visus dar kartą pasveikino su Lietuvos gimtadieniu ir padėkojo valstybės kūrėjams.
Lietuvai - linkėjimai iš Vašingtono nuo Hillary Clinton
Nepriklausomybės akto priėmimo 20-mečio proga Lietuvą pasveikino JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton. „Man labai malonu pasveikinti kiekvieną iš jūsų Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 20-mečio proga“, - sveikinime Lietuvai teigia H. Clinton.
„1990 m. kovo 11 d., kai sovietų armija tebebuvo okupavusi jūsų šalį, narsūs Lietuvos patriotai balsavo už Nepriklausomybės atkūrimą“, - pažymėjo JAV valstybės sekretorė.
Vilniečius draugėn subūrė šventinė eisena
Minint Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dvidešimtmetį, vilniečius ir sostinės svečius draugėn subūrė šventinė eisena „Atgimimo keliu“ nuo Sąjūdžio būstinės iki Nepriklausomybės aikštės, kur vyks trijų Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo ceremonija, o Lietuvos žmones pasveikins Seimo Pirmininkė Irena Degutienė, Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir į Vilnių atvykę užsienio valstybių Prezidentai.
Kovo 11 dieną, 10 val. 30 min.
REKLAMA
REKLAMA
Patriotiškas jaunimas eisena minėjo Kovo 11-ąją
Šiandien, kaip ir kasmet Kovo 11-ąją, patriotiškai nusiteikęs jaunimas eitynėse paminėjo Lietuvos Nepriklausomybės atgavimo metines. Eiseną nuo Adomo Mickevičiaus paminklo iki buvusių Koncertų ir sporto rūmų surengė Lietuvių tautinis centras (LTC). Kartu žygiavo ir Kovo 11-osios Akto signatarai Kazimieras Uoka ir Romualdas Ozolas.
Lenkų pozicijos dėl nepriklausomos Lietuvos išsiskyrė
1990-ųjų Kovo 11-ąją Aukščiausioje Taryboje, balsuojant dėl Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo, 124 deputatai tarė tvirtą „taip", o 6 - susilaikė. Neutralią poziciją tuomet užėmė lenkų tautybės deputatai, tačiau jų tautietis Česlav Okinčic pasisakė už Lietuvos valstybės atkūrimą.
Advokatas Č.Okinčic po pirmojo Nepriklausomybės mitingo Katedros aikštėje Vilniuje buvo vienas iš „Sąjūdžio“ Teisinės rėmimo grupės įkūrimo iniciatorių. Buvo Aukščiausios Tarybos nariu.
Studentės tėvynei nupynė 20 metrų juostą
2010 m. kovo 11 d. Šiauliuose iškilmingai paminėtos Nepriklausomybės atkūrimo 20-osios metinės. Ta proga Šiaulių universiteto Humanitarinio fakulteto lietuvių filologijos ir ryšių su visuomene IV kurso studentės surengė akciją „Nupinkim vieningą Lietuvą“.
Pagrindinis akcijos akcentas – 20 metrų trispalvė pynė, simbolizuojanti garbingą Nepriklausomybės atkūrimo jubiliejų, kelią, nueitą nuo 1990 m. kovo 11 dienos, iki dabar. Juostai nupinti pasirinktas pynimas iš 6 juostelių.
REKLAMA
REKLAMA
Seimas iškilmingai paminėjo Nepriklausomybės atkūrimą
Ketvirtadienį Seimas iškilmingai paminėjo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 20-ąjį gimtadienį.
Tarp susirinkusiųjų istorinėje Kovo 11-osios salėje - signatarai, Seimo ir Vyriausybės nariai, kovotojai už laisvę ir jų artimieji, bažnyčių hierarchai, kiti didžiai gerbiami svečiai.
Minėjime dalyvavo Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Prezidentas Valdas Adamkus, Aukščiausiosios Tarybos - Atkuriamojo Seimo pirmininkas, Europos Parlamento narys Vytautas Landsbergis.
Rusijos disidentas S.Kovaliovas pakartojo: atleiskite
Kovo 11-osios iškilmingame minėjime kovotojas už laisvę ir demokratiją, Rusijos disidentas Sergejus Kovaliovas pakartojo prieš 20 metų savo pasakytus žodžius: "Atleiskite mums".
"Laikas eina, daug kas per 20 metų pasikeitė. Ir, žinote, tuos žodžius aš privalau pakartoti ir dabar.(...). Reikia prašyti atleidimo už tai, kad mes iki šiol vengiame žodžio "okupacija", kuomet kalbame apie Baltijos šalis.
JDJ: mes neatsiskyrėme, jie mus atskyrė
Lietuvoje švenčiant šalies Nepriklausomybės atkūrimo dvidešimtmetį, atokiau nuo oficialių minėjimų, ant sostinės Tauro kalno, susirinko apie tūkstantį Jungtinio demokratinio judėjimo (JDJ) sukviestų žmonių.
Nors mitingo dalyviai negailėjo karčių žodžių valdžiai, tačiau JDJ lyderiai teigia, kad gyventojai ant Tauro kalno atėjo ne protestuoti, o švęsti. "Ne mes atsiskyrėme. Jie mus atskyrė", - į susirinkusią minią kreipėsi vienas iš minėjimo organizatorių, filosofas Krescencijus Stoškus.
REKLAMA
REKLAMA
Premjeras nesureikšmina svečių nedalyvavimo Vyriausybės posėdyje
Į iškilmingą posėdį vakar buvo pakviesti signatarai, esami ir buvę ministrai, kurių po Nepriklausomybės atgavimo buvo vienuolika. Kaip bebūtų, į posėdį be Andriaus Kubilio atvyko tik trys buvęs premjerai: Aleksandras Abišala, Laurynas Stankevičius, Gediminas Kirkilas, - praneša „Lietuvos Rytas“.
Posėdyje trūko pirmosios premjerės Kazimiros Prunskienės, Gedimino Vagnoriaus, Bronislavo Lubio, Adolfas Šleževičius ir kitų. Algirdas Brazauskas tuo tarpu posėdį praleido dėl ligos.
Lietuvės filmas - Nepriklausomybės minėjime Estijoje
Jauna ir žinoma – jau ne kartą už kūrybą įvertinta – lietuvių kino ir teatro režisierė Giedrė Beinoriūtė Lietuvos Nepriklausomybės dvidešimtmetį minės su Tartu lietuviais.
Lietuvos garbės konsulės Estijoje Birutės Klaas ir Tartu lietuvių bendruomenės kvietimu režisierė Giedrė Beinoriūtė atvyks į Lietuvos Nepriklausomybės dvidešimtmečiui skirtą minėjimo vakarą, vyksiantį kovo 12 dieną.