„O, žiūrėk, kokie beždžionės įlipo“, – šaukdami per visą autobusą juodaodžius apibūdina treningais apsirengę vaikinai. Juodaodžiai kalbasi tarpusavyje ir, nesuprasdami, kad šaipomasi iš jų, nekreipia į lietuvaičius dėmesio. „Gerai, kad dar už mus žaidžia, nes duočiau į galvą kitaip“, – atpažinę vienoda apranga vilkinčius sportininkus šaiposi lietuvaičiai.
Dauguma bylų – dėl komentarų internete
Šiais metais padaugėjo nusikalstamų veikų asmens lygiateisiškumui ir sąžinės laisvei. Generalinės prokuratūros duomenimis, per pirmą šių metų pusmetį padaugėjo ikiteisminių tyrimų, susijusių su antisemitizmu, rasizmu ir tokio pobūdžio išpuoliais internete, prie religinių apeigų vietų ar kitose viešose vietose.
Vien 2011 m. balandžio 20 d. buvo pradėti 4 ikiteisminiai tyrimai dėl viešų antisemitinių išpuolių, tą dieną įvykusių Vilniuje, Kaune ir Panevėžyje (galbūt tai susiję su Adolfo Hitlerio 122-osiomis gimimo metinėmis). Palyginimui – per visus praėjusius metus dėl neapykantos žydų tautinei grupei kurstymo buvo pradėti 6 ikiteisminiai tyrimai.
2010 m. šalyje buvo pradėti 168 ikiteisminiai tyrimai dėl nusikalstamų veikų asmens lygiateisiškumui ir sąžinės laisvei: 8 tyrimai – dėl neapykantos kurstymo prieš romų etninę grupę, 6 – dėl neapykantos kurstymo prieš žydų tautinę grupę, 3 – dėl neapykantos kurstymo prieš lenkų tautinę grupę, 2 – dėl neapykantos kurstymo prieš rusų tautybės žmones ir 1 ikiteisminis tyrimas – dėl religinės neapykantos kurstymo prieš katalikus.
Pasak prokurorų, daugiausia ikiteisminių tyrimų buvo pradėta dėl nusikalstamų veikų, padarytų elektroninėje erdvėje. Internete padaromų nusikaltimų ir tiriamų šios kategorijos baudžiamųjų bylų skaičius sudaro apytiksliai 95 proc. visų aptariamos kategorijos nusikalstamų veikų.
„Absoliuti dauguma bylų yra dėl įžeidžiančių komentarų internete. Nusikalstamų veikų asmens lygiateisiškumui per metus išaugo apie 25 proc.“, – sakė Generalinės prokuratūros Specialiųjų tyrimų skyriaus vyriausiasis prokuroras Rimvydas Valentukevičius.
2010 m. teismams prokurorai perdavė 24 baudžiamąsias bylas dėl neapykantos kurstymo prieš tam tikras žmonių grupes. Apylinkių teismai dėl neapykantos kurstymo ir diskriminacijos 2010 m. nuteisė 14 asmenų. Išteisintų asmenų nebuvo. 21 šios kategorijos ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas.
Pasak Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Žydrūno Radišausko, siekiama, kad nusikalstamos veikos, susijusios su nesantaikos kurstymu mūsų šalyje, būtų ištirtos kuo greičiau, profesionaliau ir išsamiau, o Lietuva neskambėtų kaip nepakanti šalis.
Juodaodę mušė diržu
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 18 straipsnis įtvirtina principą, kad žmogaus teisės ir laisvės yra prigimtinės. Konstitucijos 25 straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją nesuderinama su nusikalstamais veiksmais – tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, o 29 straipsnyje skelbiama, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs.
Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu. Žmonių diskriminavimą draudžia ir Baudžiamasis įstatymas, numatantis baudžiamąją atsakomybę už nusikalstamas veikas asmens lygiateisiškumui ir sąžinės laisvei.
Pasak R.Valentukevičiaus, garsiausia – prieš keletą metų plačiai nuskambėjusi Berneen byla. Tuomet dėl tamsiaodės dainininkės Berneen Candice Naidoo-Čereška užpuolimo buvo kaltinama buvusi krašto apsaugos savanorė Violeta Iljinych.
Dainininkė 2009 m. pavasarį buvo užpulta pačiame sostinės senamiestyje. Teismo išaiškinta, kad tai įvyko dėl rasinės neapykantos. Mergina buvo užgauliojama rasistiniais šūkiais ir mušama diržu. Su dainininke buvusios draugės lietuvės nenukentėjo.
Užsieniečiai užgauliojami
Vilniuje diskriminacija skundžiasi ir Kinijos piliečiai. Čia dirbančiuosius ar studijuojančiuosius gatvėje užgaulioja lietuvaičiai: pravardžiuoja, rodo nepadorius gestus bei kitaip tyčiojasi. Klaipėdoje užpuolami kitataučiai studentai, ypač kenčia čia studijuojantys juodaodžiai.
„Rasistai karštai įsitikinę, kad juodaodžiai nevisaverčiai žmonės ir yra žemesnio rango nei baltieji. Tiesą sakant, tą patį jie pasakytų ne tik apie juodaodžius, bet ir apie kitos spalvos ar rasės žmones. Net paprasti atvykėliai iš Europos: vokiečiai, prancūzai ar skandinavai jiems tampa įtartini ir nemalonūs“, – sako į sostinę studijuoti psichologijos atvykusi Jurgita.
Pasak merginos, visuomenės nepakantumą ugdo ir kovo 11-iosios skustagalvių eitynės Vilniuje. „Jau ne pirmus metus girdžiu: „Viens, du, du su puse, graži Lietuva be ruso, žydai lauk.“ Užsieniečiai pakraupę, o geriausia mano draugė, studijuojanti pagal mainų programą, sako, kad tokie dalykai būtų tiesiog neįmanomi Danijoje“, – pasakoja būsima psichologė.
Deja, neapykanta sėkmingai šaknijasi mūsų valstybėje. Nusistovėjusius neigiamus stereotipus apie kitataučius galima būtų pakeisti visų pirma ne baudomis ir areštais, o keičiant lietuvaičių požiūrį ir savimonę. Tam, pasak žmogaus teisių aktyvistų, reikia tendencingai šviesti visuomenę, ypač mūsų jaunąją kartą.
Vismantas ŽUKLEVIČIUS
