konstitucinis teismas

Seimas ketvirtadienį, po audringų diskusijų, pritarė dvigubą pilietybę, kaip masinį reiškinį, įteisinančiam įstatymui:  88 parlamentarai balsavo už, 8 prieš, 25 susilaikė. Seimui eilinį kartą svarstant dar vieną mėginimą įteisinti dvigubą pilietybę, jį atakavo visuomenininkų grupės. Prieš Antradienį žiniasklaida išplatino grupės visuomenės veikėjų pareiškimą dėl Pilietybės įstatymo pataisų.

Konstitucinio Teismo (KT) teisėjas Egidijus Šileikis trečiadienį pareiškė atskirąją nuomonę dėl KT išvados, kad Seimo nariai  Aleksandras Sacharukas ir Linas Karalius sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją. Jis mano, kad šie Seimo nariai neverti apkaltos.

Trečiadienį Seimo valdybos sušauktame nenumatytame Seimo plenariniame posėdyje Seimo Pirmininkė Irena Degutienė ketina pateikti informaciją apie Konstitucinio Teismo išvadą dėl Seimo narių Lino Karaliaus ir Aleksandro Sacharuko veiksmų. Konstitucinis Teismas paskelbė, kad šie Seimo nariai sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją. Dabar Seimas turės spręsti, ar panaikinti jiems Seimo nario mandatą.

Premjeras Andrius Kubilius mano, kad Seimo nariai palaikys apkaltą šiurkščiai Konstituciją pažeidusiems ir priesaiką sulaužiusiems parlamentarams Aleksandrui Sacharukui ir Linui Karaliui. Priešingu atveju, anot Premjero, Seimo nariai patys pamins Pagrindinį šalies įstatymą.

Konstitucinis Teismas (KT) ketvirtadienį rengia viešą teisminį posėdį, kuriame bus nagrinėjama, ar Europos Parlamento rinkimuose gali dalyvauti nepartiniai piliečiai, t. y. ar Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo nuostata, kad kandidatus į Europos Parlamento narius gali kelti išimtinai tik politinė partija, įregistruota pagal Politinių partijų įstatymą ir atitinkanti Politinių partijų įstatymo reikalavimus dėl partijos narių skaičiaus, neprieštarauja Konstitucijai.

Parlamentarai A. Sacharukas ir L. Karalius gali tapti pirmieji per visą Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį, kuriems Seimo nario mandatai būtų atimti po Konstitucinio Teismo sprendimo ir apkaltos procedūros. Parlamentarų Aleksandro Sacharuko ir Lino Karaliaus likimas priklausys tik nuo tautos rinktų atstovų orumo bei tarpusavio žaidimų.

Seimo nariai Aleksandras Sacharukas ir Linas Karalius sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją. Tai nusprendė išvadą šiandien paskelbęs Konstitucinis Teismas. Konstitucinio Teismo išvadoje konstatuota, kad Seimo narys A. Sacharukas Seimo 2010 m. sausio 14 ir 19 d. plenariniuose posėdžiuose naudojosi Seimo nario L. Karaliaus pažymėjimu ir 8 kartus sąmoningai balsavo už jį priimant įstatymus bei kitus Seimo aktus.

Po balandį priimto palankaus dirbantiems pensininkams KT sprendimo Vyriausybė sudarė darbo grupę, kuri savaip interpretavo šį išaiškinimą ir nusprendė, kad pensijų mažinimas nepažeidžia Konstitucijos. Martyno Vidzbelio nuotrauka Teismuose kasdien daugėja nepatenkintų dirbančių pensininkų prašymų priimti sprendimus kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) dėl sumažintų pensijų. Be to, Vyriausybė dar skolinga ir tiems pensininkams, kuriems ankstesnio KT sprendimu privalo atlyginti prarastas pensijas.

Konstitucinis teismas atvertė Seimo narių L.Karaliaus ir A.Sacharuko bylą. Seimo narys Linas Karalius trečiadienį Konstituciniame Teisme pripažino, kad į kelionę Pietryčių Azijoje šių metų sausį jis išvyko jau žinodamas apie pratęstą Seimo sesiją. Trečiadienį Konstitucinis Teismas susirinko į posėdį, kuriame nagrinėja Seimo kreipimąsi dėl apkaltų Seimo  nariams A. Sacharukui ir L. Karaliui.

Konstitucinis Teismas (KT) trečiadienį viešame teisminiame posėdyje nagrinės, ar Seimo narių Aleksandro Sacharuko ir Lino Karaliaus konkretūs veiksmai, nurodyti Seimo specialiųjų tyrimų komisijų dėl apkaltos šiems Seimo nariams išvadose, neprieštarauja Konstitucijai. Su paklausimais į KT du kartus kreipėsi Seimas. Rugsėjo 7–osios KT sprendimu abu Seimo paklausimai sujungti į vieną bylą.

Kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus galėtų bent dabar, kai nebegresia jokia apkalta, papasakoti, kas, kaip ir kada jam įpiršo Vladimirą Jakuniną į laureatus? Juk "diplomatiniai kanalai", valstybės vadovui "patarę" piliečiai ir visi, kas prisilietė prie šios bei kitų bjaurių istorijų, turi vardus ir pavardes. Kai kurie jų gal tebeeina arba norės eiti svarbias pareigas. V.Adamkus tuos vardus žino, bet viešai taip ir neištaria.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas atmetė Vilniaus universiteto Onkologijos instituto (VUOI) tarybos atstovo prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl šių metų sausio 12 dienos Vyriausybės nutarimo, kuriuo numatytas šio instituto reorganizavimas, atitikimo Konstitucijai.

Už pareikštą nuomonę medžiotojai ūkininkai buvo apkaltinti priešiška veikla ir pašalinti iš medžiotojų būrelio gretų. Į „Valstiečių laikraščio“ redakciją kreipėsi būrelis ūkininkų ir buvusių medžiotojų būrelio „Medvėgalis“ (Šilalės r.) narių. Jie tikino savo kailiu patyrę, kad medžiotojų būreliai pamažu virsta uždarosiomis akcinėmis bendrovėmis, kurios nepaiso net Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimų.

Antradienį Seimas ketina spręsti, ar dėl parlamentarų Aleksandro Sacharuko ir Lino Karaliaus veiksmų kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT). "Apkaltos" komisijų pirmininkas Kęstutis Masiulis ketina pateikti Seimui tai numatančius nutarimų projektus. Juose siūloma Seimui kreiptis į KT išvados, ar Seimo narių A. Sacharuko ir L. Karaliaus veiksmai prieštarauja Konstitucijai.

Nors Seimas nutarė nesikreipti į Konstitucinį Teismą (KT) dėl socialinių išmokų, Seimo narys socialdemokratas Vytenis Povilas Andriukaitis ketina inicijuoti naują kreipimąsi. Seimo narys taip pat žada suburti iniciatyvinę parlamentarų grupę ir teikti naujus nutarimus, atskiriant atlyginimo mažinimo bei pensijų ir išmokų problemas. "Parengsime naujus nutarimus ir vėl mėginsime įtraukti į darbotvarkę klausimus, kad dėl pensijų ir taip pat dėl atlyginimų Seimas kuo skubiau kreiptųsi į KT.

Siekiant sustiprinti Seimo kontrolierių, kaip žmogaus teisių gynėjų, funkcijas ir vaidmenį, siūloma įtraukti juos į subjektų, galinčių tiesiogiai kreiptis į Konstitucinį Teismą, sąrašą. Tai nuspręsta svarstant Žmogaus teisių komiteto parengtą Seimo nutarimo projektą dėl Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos 2009 metų ataskaitos.

Seimas, pritaręs pagrindinio Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadai, ketvirtadienį nusprendė nesikreipti į Konstitucinį Teismą dėl socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo.

Savo sprendimu pakeisdama Kauno miesto tvarkymo ir švaros bei želdinių tvarkymo, priežiūros ir apsaugos taisykles, Kauno miesto taryba būtų įpareigojusi fizinius ir juridinius asmenis palaikyti tvarką ne tik nuosavose ar priskirtose jiems teritorijose, bet ir 50 metrų aplink jas. Būtent tose vietose, kurias pagal įstatymą priklauso prižiūrėti savininkei - valstybei ar miesto savivaldybei. Tačiau ketvirtadienį įstatymą pažeidžiančio sprendimo miesto tarybai nepavyko priimti.

Seimas po pateikimo vieno balso persvara pritarė nutarimo projektui, kuriuo dėl privalomojo sveikatos draudimo (PSD) mokesčio parlamentarų grupė siūlo kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT). Antradienį už tokį opozicijos inicijuotą, Seimo nario Vytenio Povilo Andriukaičio pateiktą projektą po pateikimo balsavo 58 Seimo nariai, prieš buvo 31, susilaikė 26 parlamentarai.

Naujausio savaitraščio „Balsas.lt savaitė“ „Karštojoje temoje“ žurnalisto Vidmanto Babrausko straipsnis „Abonentiniai milijonai gardūs“. Skaitykite apie atskirą verslo rūšį, kuri, ko gero, bus amžina – „Abonentinį“ mokestį. Gali keistis viskas: valdžios, koalicijos, merai, bet „Abonento“ atvesta verslo grupuotė savo mokestį nusiteikusi rinkti amžinai. Rubrikoje „7 dienos“ – skirtingai suprantamas Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimas pensijų klausimu.

Ar diktatorius-diskriminatorius ir vis dar premjeras A. Kubilius suprato, ką šią savaitę pensininkų ir kitų vargstančiųjų klausimu paskelbė Konstitucinis Teismas? Nesuprato. Nenori suprasti. O gal ir negali.

Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimas pensijų ir socialinių išmokų klausimu skaitomas skirtingai. Premjeras mano, kad KT tik kritikuoja jo politiką, o opozicija sako, kad Vyriausybė nesupranta Konstitucijos.

Vyriausybė ir toliau laikosi pozicijos leisti asmenvardžius dokumentuose rašyti ne vien lietuviškomis raidėmis ir taip palengvinti už kitataučių ištekėjusių moterų, Lietuvoje gyvenančių lenkų bei visų kitų mažumų dalią. Teisingumo ministro Remigijaus Šimašiaus nuomone, Konstituciniam Teismui (KT) galbūt vertėtų išnagrinėti klausimą, ar šiandien Lietuvoje nėra diskriminuojami šalies piliečiai, priversti nelietuviškas pavardes versti į lietuvių kalbą.

Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimas dėl galimybių mažinti pensijas, kitas socialines išmokas ir atlyginimus valstybėje pagrindė, kad per krizę tai daryti galima, teigia Premjeras Andrius Kubilius. Vyriausybės vadovo teigimu, dėl galutinio KT išaiškinimo įgyvendinimo dar reikės padirbėti. Teisininkai, finansų ekspertai pateiks savo rekomendacijas, ką, atsižvelgiant į KT sprendimus, reikėtų keisti šiuo metu galiojančiuose įstatymuose.

Konstitucinis Teismas (KT) antradienį išaiškino, kad valstybėje esant itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai ir dėl to iškilus būtinybei laikinai mažinti pensijas negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį asmenims, kurie dirba tam tikrą darbą ar užsiima tam tikru verslu, paskirta ir mokama senatvės ar invalidumo pensija būtent dėl to būtų sumažinta labiau nei tiems asmenims, kurie nedirba jokio darbo ir nesiverčia jokiu verslu.

Seimui pritarus opozicijos siūlymui kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) dėl prievolės visiems mokėti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) mokestį, biudžete atsivertų kelių šimtų milijonų litų skylė, teigė Premjeras Andrius Kubilius po Vyriausybės pasitarimo pirmadienį. "Aš siūlyčiau Vyteniui Andriukaičiui pailsėti, tiek daug kreipimųsi į KT nerašyti ir nevarginti Seimo svarstymais dėl kreipimosi į KT.

Dėl privalomojo sveikatos draudimo (PSD) mokesčio parlamentarų grupė siūlo Seimui kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT). Toks nutarimo projektas, inicijuotas Seimo narių Vytenio Povilo Andriukaičio, Petro Gražulio ir Vydo Gedvilo, įregistruotas Seimo posėdžių sekretoriate. Parlamentarai prašo KT ištirti, ar kai kurios Sveikatos draudimo įstatymo nuostatos neprieštarauja Konstitucijai.

Lietuvos Respublikos Konstitucija yra pagrindinis mūsų valstybės Įstatymas. Šiame įstatyme, žinoma, neįmanoma išaiškinti ir apibrėžti iki smulkmenų visų teisinių dalykų, todėl tokiems aiškinimams sukurta teisinė institucija – Konstitucinis Teismas (KT). Kilus neaiškumams, po KT išaiškinimo jau niekas negali kitaip vertinti teisinės reikalo padėties. O jei pats KT savo aiškinimu pažeis Konstituciją?.. Turbūt vienintelis kelias – kreiptis į KT.

Seimo opozicija kreipiasi į Konstitucinį teismą (KT) dėl sveikatos apsaugos reformos konstitucingumo. Kreipimąsi į KT dėl sveikatos apsaugos sistemos reformos atitikimo pagrindiniam šalies įstatymui inicijavo Darbo partijos frakcijos narė Dangutė Mikutienė, Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narys Vytenis Povilas Andriukaitis bei partijos Tvarka ir teisingumas frakcijos seniūnas Valentinas Mazuronis.

Vyriausybės sprendimai dėl "Lietuvos dujų" 34 proc. akcijų pardavimo "Gazprom" ir kiti valstybės įsipareigojimai dėl dujų kainų nereguliavimo ir nuostolių atlyginimo neprieštarauja Konstitucijai, penktadienį paskelbė Konstitucinis Teismas (KT). Šioje byloje pabrėžta, kad Vyriausybės 2004 m. sausio 9 d. nutarimo punktuose nėra nuostatų, pagal kurias Vyriausybė prisiima įsipareigojimą nereguliuoti gamtinių dujų kainų.

Seimo Pirmininkė Irena Degutienė pasirašė kreipimąsi į Konstitucinį Teismą (KT), kuriuo prašo išaiškinti šio Teismo 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo dėl neatlygintino žemės suteikimo Vyčio Kryžiaus ordino kavalieriams kai kurių nuostatų galiojimo ir taikymo. KT, vertinęs Žemės reformos įstatymo nuostatą, pagal kurią žemė neatlygintinai suteikiama Vyčio Kryžiaus ordino kavalieriams, konstitucingumą, pripažino, kad ši nuostata prieštarauja Konstitucijai.

Vyriausybės 2002 m. vasario 13 d. nutarimas, kuriuo patvirtinta Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavų rūšys, dydžiai bei taikymo principai, neprieštaravo Konstitucijai, penktadienį paskelbė Konstitucinis Teismas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas abejojo, ar uosto rinkliavos rūšys ir jos dydžiai, maksimalūs dydžiai, taikymo principai galėjo būti nustatyti ginčijamu Vyriausybės nutarimu, o ne Seimo priimtu įstatymu.

Seimui atmetus siūlymą kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) dėl sveikatos priežiūros įstaigų ir paslaugų restruktūrizavimo, šio kreipimosi iniciatorė, Seimo Darbo partijos frakcijos narė Dangutė Mikutienė ir kiti Seimo nariai neketina nuleisti rankų. Jie vis tiek kreipsis į KT. D. Mikutienės teigimu, Seimo posėdžiui pirmininkavęs liberalcentristas Raimondas Šukys, piktnaudžiaudamas savo padėtimi neleido perbalsuoti dėl šio nutarimo Seime, nors privalėjo padaryti tai pagal Seimo statutą.

Parlamentarai po pateikimo nepritarė Seimo nutarimo projektui dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Vyriausybės 2009-ųjų gruodžio 7 d. nutarimas dėl sveikatos priežiūros įstaigų ir paslaugų restruktūrizavimo neprieštarauja Konstitucijai ir grąžino jį tobulinti.  Už tai balsavo 54, prieš buvo 55 parlamentarai.

Tauragiškio verslininko Giedriaus Baciuškos boulingo pastato istorija atsidūrė Konstituciniame teisme. Aukščiausia šalies teisinė institucija priėmė Jurbarko rajono apylinkės teismo prašymą ištirti, ar įpareigojimas nugriauti arba pertvarkyti statinį neprieštarauja Konstitucijai. Ginčas dėl G.Baciuškos pastato Jurbarke tęsiasi jau kelerius metus.

Seimo Darbo partijos frakcijos narė Dangutė Mikutienė ir Socialdemokratų partijos frakcijos narys Vytenis Povilas Andriukaitis užregistravo nutarimo projektą, įpareigojantį Seimą kreiptis į Konstitucinį Teismą su klausimu, ar sveikatos sistemos reformą atitinka Konstituciją.

Seimo Darbo partijos frakcijos nariai dėl planuojamos ligoninių restruktūrizacijos ketina kreiptis į Konstitucinį Teismą. "Yra neatliktas išplėstinis sveikatos reformos poveikio vertinimas, kurį pagal teisės aktus privalu atlikti. Reforma įgyvendinama remiantis Vyriausybės nutarimu, o ne Seimo priimtu įstatymu.

Konstitucinis Teismas (KT) išaiškins aštuonias savo ankstesnes nuostatas dėl galimybių mažinti atlyginimus, pensijas ir kitas socialines išmokas valstybėje susidarius sunkiai ekonominei ir finansinei padėčiai. Su tokiu prašymu į KT gruodžio 3 d. apsisprendė kreiptis Seimas. Už tokį Seimo nario socialdemokrato Vytenio Andriukaičio pateiktą nutarimo projektą, kurį savo parašais parėmė 60 parlamentarų, gruodžio 3 d. balsavo 54 Seimo nariai, prieš buvo 2, susilaikė 11 Seimo narių.

Švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus nuomone, mokslo ir studijų reformos oponentams nepavyko dar vienas bandymas pasitelkus Konstituciją stabdyti permainų aukštajame moksle procesą. ELTA primena, jog į Konstitucinį teismą (KT) dėl valstybės skiriamo finansavimo studijoms privačiose aukštosiose mokyklose ir gerai besimokančiojo sąvokos apibrėžimo kreipėsi socialdemokratas Vytenis Povilas Andriukaitis.

Konstitucinis Teismas (KT) penktadienį nudžiugino vidaus tarnybos sistemos pareigūnus, dirbusius poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikusius papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę.

Seimo nariai Mečislovas Zasčiurinskas ir Vytenis Povilas Andriukaitis ketvirtadienį vakare išplatino pareiškimą, kuriame abejojama, ar Vyriausybė nepažeidė Konstitucijos valdydama ekonominę krizę. Parlamentarai remiasi laišku, kuriuo į Seimo narius esą kreipėsi pilietis Povilas Trakumas iš Klaipėdos. Pastarasis prašo paaiškinti susidariusią situaciją dėl atlyginimų, pensijų ir išmokų mažinimo.

Seimo nariai Mečislovas Zasčiurinskas ir Vytenis Povilas Andriukaitis ketvirtadienį vakare išplatino pareiškimą, kuriame abejojama, ar Vyriausybė nepažeidė Konstitucijos valdydama ekonominę krizę. Parlamentarai remiasi laišku, kuriuo į Seimo narius esą kreipėsi pilietis Povilas Trakumas iš Klaipėdos. Pastarasis prašo paaiškinti susidariusią situaciją dėl atlyginimų, pensijų ir išmokų mažinimo.

Seimo Socialdemokratų partijos frakcija kreipėsi į Prezidentę Dalią Grybauskaitę, prašydama nepasirašyti Seime priimto Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo. "Mūsų įsitikinimu, šio priimto įstatymo nuostatos prieštarauja Konstitucijos 52 straipsniui.

Jau anksčiau teigusi, kad yra likimo priversta prisiimti daugiau galių, nei suteikia Konstitucija, nurodžiusi Seimui, kuris jai nepavaldus, kokį pirmininką turėti, prezidentė Dalia Grybauskaitė toliau šneka dalykus, kurie garantuotai kai ką suerzins. „Visai nesvarbu, ką pasakys Konstitucinis Teismas. Ne jo prerogatyva priminti, kas yra prerogatyva politikams, KT aiškina Konstituciją, o politiko pareiga galvoti apie žmogų“, – spaudos konferencijoje pirmadienį aiškino šalies vadovė.

Lietuvos teismai, mielai naudojęsi tarnybiniais automobiliais ne tik darbo reikalais, priversti mažinti išlaidas transportui. Nacionalinės teismų administracijos (NTA) duomenimis, Lietuvos teismai turi 102 tarnybinius lengvuosius automobilius, Konstitucinis Teismas (KT) - šešis. Aukščiausiasis Teismas taip pat turi 6 mašinas (iš jų 3 nenaudojamos ir bus nurašytos), Vyriausiasis administracinis teismas - tris. 38 teismų automobiliai yra senesni nei 1998 metų laidos.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) prie Aplinkos ministerijos per tris šių metų ketvirčius išaiškino 287 savavališkų statybų atvejus - 51 proc. daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Daugiausiai - daugiau nei pusė visų išaiškintų - savavališkų statybų užfiksuota Vilniaus ir Klaipėdos apskrityse.

Prezidentė aiškinasi dėl galimybių leisti pavardes lietuviškuose dokumentuose rašyti ir nelietuviškais, bet lotyniško pagrindo rašmenimis. Šalies vadovės Dalios Grybauskaitės atstovas spaudai Linas Balsys lrt.lt nurodė, kad ji konsultuojasi su ekspertais. Pavyzdžiui, lenkų ir kitose kalbose yra lotyniškam raidynui priskiriama raidė "w", kurios nėra lietuviškoje abėcėlėje.

Lietuvos lenkų tautinė mažuma net iš Europos Parlamento tribūnos Briuselyje kurstoma kautis su teisių „smaugėjais“ lietuviais. Vos tik išrinktas į Europos parlamentą Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) pirmininkas Valdemaras Tomaševskis apskundė Lietuvą Europos Komisijos pirmininkui Žoze Manueliui Barozui dėl pažeidžiamų lenkų mažumos teisių – dėl dvikalbių gatvių pavadinimų lentelių pašalinimo. Įkvėpti V.Tomaševskio smaugiamus mūsų lenkus pasišovė ginti ir Lenkijos europarlamentarai.

Popiežius Jonas Paulius II, besilankydamas 1993 m. Lietuvoje, Vilniuje Lietuvos lenkus pavadino lenkiškos kilmės lietuviais. Kai kam iš tos tautybės, žinoma, toks „nutautinimas“ nepatiko. Tačiau popiežius buvo teisus. Valstybėje, kurioje greta kamieninės tautos gyvena ir kitokių tautybių piliečiai, įgyja kamieninės tautos pilietinę tautybę, nors jų kilmė gali būti kitokia.