Savivaldos tarybų rinkimuose padaugėjo chaoso, bet ne demokratijos, mano juose norintys dalyvauti visuomenininkai. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas pripažįsta, kad galvos skausmo, į rinkimus įtraukiant nepartinius, daugiau.
Reformą laiko farsu
Vilniaus Žvėryno bendruomenės pirmininko pavaduotojas, režisierius Vytautas Domaševičius vadina dabartinę rinkimų sistemą bordeliu. „Tai yra bordelis, o ne rinkimų sistemos reforma. Galiu pasidžiaugti nebent tuo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) sujungė mūsų ir taip pat pasiskundusių kauniečių visuomenininkų bylas bei nutarė viską galiausiai vėl atiduoti Konstituciniam Teismui (KT)“, – sakė jis portalui „Balsas.lt“.
Anot V. Domaševičiaus, Seimas, sutverdamas dabartinę rinkiminę sistemą, neteisingai įvertino prieš kelerius metus priimto KT sprendimo prasmę. „Vien partiniai rinkimai, pagal sąrašus, naikino pačią savivaldos prasmę, todėl, kai KT priėmė sprendimą, įpareigojantį leisti kandidatuoti ne tik partiniams, mes naiviai tikėjome, jog bus įtrauktos ir bendruomenės. Būtent bendruomenės, nes jų pagrindu savivalda ir turi egzistuoti. Kodėl mes, kaip bendruomenė, negalime siūlyti savo kandidatų? Juk mes būtent ir žinome, kuris žmogus labiausiai ir tiks atstovauti mūsų interesams,“ – piktinosi visuomenininkas.
V. Domaševičius tikino, kad keisti reikia ne tik kandidatų kėlimo tvarką, bet visą savivaldos sistemą, įvedant keliapakopes savivladybes didmiesčiuose ir paliekant tik vienmandates apygardas. Argumentą, kad vienmandatę parapiją kas nors galės sau lengvai nusipirkti iki gyvo galvos jis atmeta, teigdamas, kad aktyvus bendruomenių dalyvavimas tokią galimybę eliminuos.
„Maža to, partijoms tai nė kiek nekenktų. Tiesiog partijos turėtų priartėti prie bendruomenių ir prie žmonių, prie tikros savivaldos. Tiesioginiams merų rinkimams mes irgi pritartume, jei būtų daroma savivaldos reforma, nes dabartinėmis sąlygomis, kai jų įgaliojimai labai riboti, tai neturi prasmės. Tik žmonės būtų suklaidinti dideliais lūkesčiais“, – tvirtina V. Domaševičius.
Vadina fantazuotojais
VRK pirmininko Z. Vaigausko nuomone, kampanija vyksta be didelių nesklandumų ar esminių pažeidimų. Tai, kad visuomenininkai nepatenkinti ir skundžia teismams jo instituciją jis laiko normaliu dalyku. VRK vadovas į dalies visuomenininkų pretenzijas žiūri filosofiškai. „Gerai, kad jie turi tiek daug idėjų ir fantazijų. Antai neseniai sulaukėme pasiūlymo, kad visi norintys būti išrinkti, galėtų tokiais ir būti. Jei gauna mažiau balsų – į vieną savivaldos pakopą, jei surenka atitinkamą kiekį – į kitą, dar daugiau – į Seimą ir panašiai. Čia dar toli gražu ne pats keisčiausias sumanymas, kurių prisiklausome. Ir aišku komisija lieka kalta, kad negali padėti tų fantazijų įgyvendinti“, – sakė Z. Vaigauskas.
Z. Vaigauskas pašiepė ir išsakytus norus, kad dalyvauti rinkimuose, be jokio parašų rinkimo ar kitokio kriterijaus, galėtų visi, kas nori. „Vienas iš Žvėryno bendruomenės atstovo Liudviko Ragauskio siūlymų buvo, kad į biuletenį patektų visi, kas pareiškė norą. Klausimas – kokio ilgio tie biuleteniai turėtų būti?“– retoriškai teiravosi pirmininkas.
Pasak Z. Vaigausko, komisija tik elgiasi pagal įstatymus, o visuomenininkai savo teises gali ginti teismuose, jei yra nepatenkinti. „Nieko nėra blogo, kad vėl bus kreiptasi į KT. Žmonės turi į tai teisę, bet mes nesame KT, nors formaliai teismui apskundė būtent mus. Mes negalime patys daryti išvados, kad Konstitucija pažeista, neleidžiant dalyvauti visuomeninėms organizacijoms. Toks projektas Seime buvo, o toliau yra parlamento ir KT reikalas“, – sakė jis.
Šiokios tokios keistenybės
Tiesa, rulonai ar paklodės rinkimų kabinose gali virsti realybe ir be komisijai gyvenimą nuodijančių, bet parašų galbūt nesurinksiančių visuomenininkų. Sausio 27 dieną bus traukiami burtai, lemsiantys, kokie bus partijų ir kandidatų numeriai rinkimų biuleteniuose. Kai rinkimuose dalyvaudavo tik partijos, visi žinojo, kad pvz. Liberalai, socialdemokratai, konservatoriai ar krikščionys bet kur – Vilniuje, Kupiškyje ar Tauragėje – bus pažymėti tuo pačiu numeriu. Jokių kitų variantų ir nebuvo. Dabar, kai prisidėjo nepriklausomų kandidatų sąrašai, kur ir vienas žmogus gaus atskirą numerį, painiavos atsiras kur kas daugiau, o biuleteniai bus ženkliai ilgesni.
Tikslaus jų ilgio konkrečioje apygardoje šiandien niekas negali nė nuspėti. Z. Vaigauskas guodžiasi tuo, kad gan gausiai išsikėlę „nepriklausomieji“ ne visi surinks parašus, o dalis jungsis į koalicinius sąrašus, ką jie gali padaryti iki sausio 23 dienos.
Vienuolikoje savivaldybių kandidatus keliančios, neparlamentinės Lietuvos socialdemokratų sąjungos lyderis Arvydas Akstinavičius portalui „Balsas.lt“ sakė pats dar tiksliai nežinąs kokia būsianti ta numeravimo tvarka. „Manau, tai naudinga Seimo partijoms, siekiant, kad kuo daugiau žmonių nieko nebesuprastų,spjautų ir neitų balsuoti. Naudinga ir tokiems, kaip Artūras Zuokas, kuris į savo neva visuomeninę organizaciją atsivedė dalį Liberalų ir Centro Sąjungos. Dabar, kai vėl leidžiama tam tikra vaidybinė reklama, norint būti realiai nepartiniu ir laimėti – reikia būti labai turtingu“, – spėjo politikas.
Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys taip pat pripažino kol kas neperpratęs – ar kiekvienas pilietis, iškėlęs savo kandidatūrą ir laimėjęs tam tikrą numerį, atims jį iš bet ko kito visoje Lietuvoje. „Įdomiai būtų, jei nepriklausomieji gautų pirmuosius numerius, o partijos dalintųsi kokius nors 505 ar 520“, – svarstė jis.
VRK rinkimų organizavimo skyriaus vedėja Nijolė Žemaitienė portalui „Balsas.lt“ sakė, kad taip blogai esą nebūsią, nors numerių skaičius dar tikrai neaiškus. „Partijos išsitrauks numerėlius gal nuo 1 iki 150, dar neaišku. Gali būti, kad nuo 1 iki 100 niekas ir neištrauks. O tada jau likusius trauks koalicijos ir kandidatai atskirose savivaldybėse“, – painią tvarką aiškino VRK atstovė.
Dideli įkainiai
Z. Vaigauskas portalui „Balsas.lt“ sakė, kad įvairios viešųjų ryšių agentūros mielai vykdo prievolę deklaruoti savo įkainius už paslaugas, kurias teiktų politikams kampanijos metu. „Tai jos vertina net kaip tam tikro pobūdžio savireklamą. Tiesa, vienas dalykas yra keistas – tie įkainiai dvigubai didesni, nei tokių pat apimčių paslaugoms, taikomoms nepolitinei reklamai“, – stebisi VRK bosas.
Vienos viešųjų ryšių kompanijos, talkinančios politikams vadovas, prašęs savęs ir jo vadovaujamos firmos neminėti, stebisi Z. Vaigausku nusistebėjimu. „Pirma, tai yra situacija, kai į labai trumpą laiką suspaudžiama daug pinigų. Politikams reikia visko greitai ir dabar. Antra, jie nesigaudo kainose ir šiaip, dažnokai permokėdami už savęs reklamavimą net ir ne rinkimų kampanijos metu. Prasidėjus rinkimams jie tampa panašūs į eilinį pilietį, kuriam reikia turguje nusipirkti kažkokį vamzdžio gabalą ir reikia greitai. Kainų lygio jis nežino ir svarbu, kad pardavėjas tai suvoktų. Spėju, kad dalis jų nesupratimo apie kainų lygį atsiranda iš to, kaip jie patys vykdo ar reglamentuoja viešuosius pirkimus, kuriuose kainos toms pačioms prekėms ar paslaugoms, lyginant su privačiu sektoriumi, išauga dvigubai ar trigubai.
Trečia priežastis – politikai yra siaubingi klientai ir bet kuri bendrovė užsideda rizikos maržą. Kampanijos metu jie žada daug ne tik rinkėjams, bet ir reklamos gamintojams, o paskui tų pinigų tenka laukti itin ilgai“, – sako pašnekovas, primindamas kadenciją baigusio prezidento valdo Adamkaus ir kitų politikų rinkiminių „skolų istorijas“.
Be to, pasak verslininko, politikai dar ir labai įnoringi klientai. „Jiems įprasta ir galima vėluoti ir neateiti į fotosesijas. Koks nors jų aparato veikėjas ima aiškinti, kaip fotografuoti. Jie suvažiavimuose pasitvirtina šūkius, kuriuos vizualizuoti yra didelis darbas ir pan.“, – problemas vardino viešųjų ryšių talkininkas.
***
„Balsas.lt“ primena, kad LVAT antradienį kreipėsi į KT, kad šis išaiškintų, ar Konstitucijai neprieštarauja įstatymo nuostata, kelią į savivaldos rinkimus užkirtusi Žvėryno bendruomenės kandidatams. LVAT kilo klausimas, ar Konstitucijai neprieštarauja Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nuostatos, nenumatančios visuomeninėms organizacijoms teisės kelti kandidatus.
