Buvęs Konstitucinio Teismo (KT) teisėjas, nūnai – Mykolo Riomerio universiteto profesorius Juozas Žilys mano, kad Aleksandro Sacharuko ir Lino Karaliaus apkalta parodė, jog parlamente trūksta suprantančių teisinę kalbą ir vadovaujamasi tik politiniais interesais.
Konstitucinės teisės ekspertas prognozuoja, kad pakartotinai kreipęsis į KT dėl Konstituciją pažeidusių parlamentarų, Seimas naujų atsakymų nesulauks. Be to, priešlaikiniai parlamento rinkimai, profesoriaus nuomone, atidėtų labai svarbių sprendimų priėmimą.
Portalas balsas.lt teiravosi J. Žilio, kokioje situacijoje po balsavimo dėl apkaltos atsidūrė Seimas?
- Konstitucine prasme, ar konstituciniame kontekste, situacija nėra dviprasmiška. Manau, kad apkaltos procesas, pilna jo apimtimi, koks yra nustatytas, įvyko.
Pagal Lietuvos Konstituciją, apkaltos proceso esmę sudaro dvi sritys: konstitucinis–teisminis procesas, vykęs Konstituciniame Teisme ir, kurio išvada pripažįstama, kad abudu Seimo nariai šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir priesaiką; antroji dalis proceso vyko parlamente, taip, kaip nustatyta Seimo statute, ir kas išplaukia iš KT formuluotos doktrinos.
KT argumentai ir motyvai, kuriuos jis suformulavo savo išvadoje, yra pagrįsti tiktai teisiniais dokumentais, o proceso dalį, kuri vyko Seime, matyt, reikia vertinti taip: priimant sprendimą dėl konstitucinės sankcijos, tai vyko vadovaujantis jau, matyt, politiniais interesais, politinių jėgų sankloda parlamente ir kitais motyvais bei argumentais, kuriuos teisininkui būtų sunku komentuoti.
- Ar tai reiškia, kad parlamentarai, šiuo atveju, nesuvokė ar nepaisė teisinių argumentų ir vadovavosi vien politiniais interesais?
- Problema yra ta, kokia apimtimi Seimas įsiklauso į KT argumentus ir motyvus, kuriuos jis suformulavo savo išvadoje. Tai čia, be abejo, yra politinės kultūros, savivokos ir atitinkamos konstitucinės kultūros kontekstas.
Be abejo, ir šiomis dienomis diskutuojama apie tai, ar nėra prieštaravimo šitame procese tarp KT ir parlamento. Aš manau, kad visais atvejais vienareikšmiškai parlamentas turėtų gerbti ir suprasti KT argumentus, kuriuos jis išdėstė.
Tai būtų, turbūt, ideali situacija, kuri suponuoja bendrą apkaltos procesą. Tačiau, be abejo, po KT išvados, kai seka balsavimas KT dėl sankcijos taikymo, susiduriama su klausimu, ar parlamentas yra visiškai laisvas, tai yra, ar Seimo nariai yra visiškai laisvi savo balsavimuose?
Be abejo, pasakyti, kad jūs juridiškai nesate laisvi, būtų, negalima sakyti. Tada išeinama į laisvojo mandato principą, kuris yra ginamas kiekvienoje demokratijoje
Bet, be abejo, visuomenės, tautos, žmonių lūkestis yra amžinas, kad Seimo nariai vadovautųsi ne tik politiniais motyvais, bet ir konstituciniais, teisiniais motyvais, kurie surašyti KT išvadoje.
- Ką duotų dar vienas kreipimasis į KT?
Šitoje situacijoje regimi teisiniai argumentai ir regimi politiniai motyvai. Kas liečia teisiškumą, manau, kad būtų visiškai beprasmiškas parlamento kreipimasis į KT, kadangi jau galima akivaizdžiai matyti, kad KT neturi galimybių pateikti naujų argumentų, kuriuos jis suformulavo savo išvadoje.
Dabar politinis motyvas gali būti toks, kad Seimas, jo politinės daugumos (vienu atveju viena dauguma, kitu – kita) motyvas gali būti noras kaip nors save pateisinti, kreipiantis į KT, tartum ieškant naujų savo galių ir negalių įrodymų.
- Ar KT galėtų pasiųsti dar aiškesnę žinią parlamentarams?
- Sunku ieškoti tokių neaiškumų, kai perskaitai KT išvadą.
- Reiškia, trūksta suprantančiųjų?
- Tai čia jau ne KT bėda, o tų, kurie skaito sprendimus.
- Kokia prasmė dabar paleisti Seimą?
- Nemanau, kad konstituciniame kontekste šis vakarykštis balsavimas labai imperatyviai keltų parlamento įgaliojimo nutraukimo prielaidas.
Tai yra politinis procesas ir, turbūt, būtų geriau, kad parlamentas susikoncentruotų prie labai aktualių klausimų, kuriuos turi spręsti iki Naujųjų Metų (galų gale – laukia biudžetas.) ir neklibintų toliau parlamentinės demokratijos ir parlamento darbų.
