konstitucinis teismas

Nors Seimas praėjusią savaitę, ketvirtadienį nusprendė, kad referendumas dėl žemės pardavimo užsieniečiams įvyks birželio 29 dieną, antradienį po pateikimo parlamentarai pritarė Juliaus Sabatausko siūlymui kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT), kad šis išsklaidytų abejones, ar referendumui dėl žemės pardavimo teikiamos pataisos neprieštarauja Pagrindiniam įstatymui. Už tai balsavo 51 Seimo narys, 32 prieš, o 11 susilaikė. Ar kreiptis į KT Seimas toliau svarstys balandžio 22 dieną.

LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Seimas svarstys, ar kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl referendumo uždrausti parduoti žemę užsieniečiams. Prieš keletą dienų Seimas paskelbė, kad šis referendumas vyks birželio 29-ąją. Teisės ir teisėtvarkos komitetas siūlo kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad būtų įvertinta, ar nutarimas dėl referendumo paskelbimo neprieštarauja Lietuvos konstituciniams įsipareigojimams Europos Sąjungai.

„Absoliuti dauguma politologų kartoja vieną frazę: prezidento įgaliojimai plačiausi yra užsienio reikalų srityje, tačiau perskaitę Konstituciją matome visai priešingą vaizdą. Pirmiausia, prezidentas pasirašo arba vetuoja įstatymus, turi tiesioginę įtaką vidaus reikalams“, – savo spaudos konferenciją pirmadienį pradėjo kandidatas į prezidento postą Naglis Puteikis. „Labai daug sakinių Konstitucijoje yra skirtos prezidento funkcijoms skiriant ir atleidžiant teisėsaugos ir teisėtvarkos pareigūnus.

„Kažkas už Seimą jau nusprendė įsivesti eurą. Ir mes jau apie tai nekalbame. Diskutuojame tik apie detales, kaip įvesti eurą. O kas nusprendė, kad euras bus įvedamas? Galbūt, mūsų banko valdybos pirmininkas, gal finansų ministras, gal kažkas Daukanto aikštėje pasakė“, - Seimo posėdžio metu kalbėjo tvarkietis Petras Gražulis. Jis teigė besistebintis, kad valstybė net nekelia klausimo apie beveik milijardą litų, kurie bus reikalingi euro įvedimui. „Finansų analitikai patvirtina – pinigų yra.

Ispanijos teisėjai antradienį nusprendė, kad Katalonijoje planuojamas referendumas dėl nepriklausomybės yra neteisėtas, taip suduodami smūgį įsiskolinusio regiono savivaldos siekiui. Tačiau šis Ispanijos šiaurės rytuose esantis regionas žadėjo vis tiek rengti balsavimą, nepaisydamas kategoriško nepritarimo iš nacionalinės vyriausybės, kuri ragino saugoti šalies vienybę jai pamažu kylant iš ekonominės krizės.

„Reikia kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT). Gal jis atrastų jėgų ištaisyti savo klaidą. Gal šiek tiek ir apeliuojame į tai“, – iš Seimo tribūnos kalbėjo frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ seniūnas Petras Gražulis, kai buvo svarstoma galimybė kreiptis į KT su prašymu ištirti, ar prezidento rinkimų įstatymo 2 straipsnio 2 dalis neprieštarauja eilei Konstitucijos straipsnių.

Sovietų vykdytus trėmimus ir represijas vykstant partizaniniam karui Lietuvos teismai gali prilyginti genocidui, įrodžius, kad šiais nusikaltimais buvo siekiama sunaikinti reikšmingą lietuvių tautos dalį, antradienį paskelbė Konstitucinis Teismas.

Konstitucinis Teismas šiandien paskelbė sprendimą dėl Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašymo išaiškinti Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo nuostatas, susijusias su sumažintų senatvės pensijų kompensavimu. Konstitucinio Teismo sprendime pažymėta, kad Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo nuostatos, pagal kurias senatvės pensijos visiems jas gaunantiems asmenims buvo sumažintos, neprieštarauja Konstitucijai.

Šalies Konstitucijoje yra numatyta garantija suteikti žmogaus gyvybės išsaugojimui reikalingą nemokamą medicinos pagalbą, tai nustatė Konstitucinis Teismas (KT). Jei žmogui reikalinga pagalba negali būti sutekti valstybinėse gydymo įstaigose, teikiama kitus – ji taip pat turi būti finansuojama iš valstybės biudžeto lėšų.

Seimo pirmininkė "darbietė" Loreta Graužinienė kritikuoja Konstitucinio Teismo (KT) sprendimą dėl vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose. KT ketvirtadienį paskelbė, kad pasiūlius kalbininkams Seimas galėtų pakeisti taisykles, kurios numato, jog Lietuvos piliečio pase vardai ir pavardės gali būti rašomi tik lietuviškais rašmenimis. Pasak Seimo pirmininkės, tokiu sprendimu KT visą atsakomybę delegavo kalbininkams, nors iš jo paties buvo laukta išsamesnio atsakymo.

Konstitucinis Teismas (KT) priėmė nagrinėti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) pirmininko Gintaro Kryževičiaus prašymą išaiškinti nutarimą dėl per krizę sumažintų valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimų. LAT pirmininkas prašo išaiškinti, ar neproporcingą algų mažinimą pripažinus prieštaraujančiu Konstitucijai, reikia nustatyti kompensavimo mechanizmą - tvarką, kuria valstybė per protingą laikotarpį atsižvelgdama į finansinę padėtį kompensuos praradimus, pranešėa KT.

Povilas Gylys Konstitucinis Teismas (KT) ir toliau išdarinėja teisinius, o iš tiesų - ir ideologinius bei politinius triukus. Sveikatos apsaugos ministro Vytenio Andriukaičio prašymu jis išaiškina, kaip reikėtų suprasti mūsų Konstitucijos 53 straipsnio 1 dalį. Pradžiai, kad būtų aiškiau, pacituosiu šią mūsų svarbiausio teisinio dokumento pastraipą.

Sveikatos apsaugos ministras socialdemokratas Vytenis Povilas Andriukaitis sako, jog po Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimo bus galima kelti klausimą dėl sveikatos draudimo mokesčio pasikeitimų. "Teismas pasakė - Konstitucijoje nėra nustatyta, koks turėtų būti privalomojo sveikatos draudimo įmokų dydis, ir nuo kokių būtent pajamų jis turėtų būti apskaičiuojamas.

Šiandienos Konstitucinio Teismo sprendimas įrodo, kad sveikatos apsaugos ministro V. P. Andriukaičio planai apriboti pacientų teisę gydytis skirtingose įstaigose ir gauti valstybės finansuojamas paslaugas prieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui, – sako Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eligijus Masiulis. „Ligšiolinės sveikatos apsaugos ministro iniciatyvos patyrė fiasko.

Seimo pirmininkė „darbietė“ Loreta Graužinienė sako nematanti pagrindo dėl referendumo žemės pardavimo užsieniečiams draudimo kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT), kaip siūlo premjeras socialdemokratas Algirdas Butkevičius. Pasak parlamento vadovės, gavęs Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) išvadą dėl parašų referendumui, Seimas sprendžia vienintelį dalyką – dėl referendumo datos. „Aš nežinau, dėl ko reikės kreiptis. Pagal visą tvarką Seimas tik privalo nustatyti referendumo datą.

Vieni teigia, jog Lietuvai gresia dideli nemalonumai, jei referendume rinkėjai pasisakys, kad draudimas užsieniečiams įsigyti žemę liktų galioti, kiti – kad joks ES teisės aktas neuždraudė valstybės piliečiams pareikšti savo valią.

  Ukrainos opozicijos lyderiai ir Europos Sąjungos (ES) pareigūnai, susitikę Miuncheno saugumo konferencijos kuluaruose, aptarė bendras pastangas įveikti aštrią politinę krizę Ukrainoje.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) trečiadienį sprendžia, ar referendumui dėl žemės pardavimo draudimo užsieniečiams siūloma formuluotė neprieštarautų Konstitucijai.

Praėję pensijų kaupimo metai buvo išskirtiniai – pokyčiai pensijų sistemoje ne tik paskatino II pakopos pensijų fondų dalyvius prie kaupimo papildomai prisidėti savo lėšomis, tačiau ir prisijungti naujus, iki tol kaupime iš viso nedalyvavusius, asmenis. 2013 m. sudaryta per 55 tūkst. naujų pensijų kaupimo sutarčių – 2,4 karto daugiau nei 2012 m. Nuo šių metų 400 tūkst. žmonių savo II pakopos pensiją kaupia papildomai prisidėdami savo lėšomis.

Konstitucinis Teismas (KT) penktadienį skelbs nutarimą byloje, susijusioje su galimybėmis per apkaltą iš prezidento posto pašalintam partijos "Tvarka ir teisingumas" lyderiui europarlamentarui Rolandui Paksui vėl dalyvauti šalies vadovo ar Seimo rinkimuose. Kreipimosi iniciatoriai teigia, kad šis nutarimas padės išsiaiškinti, ar svarstymo metu gali būti keičiamas pirminis grupės narių pasiūlymas dėl Konstitucijos pataisos.

Po Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimo dėl generalinio prokuroro atskaitomybės ir atleidimo tvarkos Seimo pirmininkė "darbietė" Loreta Graužinienė sako, kad reikėtų pasvarstyti galimybę keisti KT teisėjų skyrimo tvarką. "Ne vieną kartą esu pažymėjusi, kad KT yra skiriamas, nerenkamas žmonių, bet tampa aukščiausiu valstybės valdymo instrumentu. Vis dėlto galbūt reikėtų pagalvoti ir peržiūrėti pačią skyrimo tvarką. Gal reikėtų, kad žmonės juos išrinktų.

Edmundas Jakilaitis, LRT televizijos laida „Dėmesio centre“, LRT.lt Konstitucinis Teismas sumalė į miltus valdančiųjų pastangas kaitaliojant įstatymus atleisti generalinį prokurorą. Po Teismo nutarimo generalinis prokuroras neprivalės Seimui teikti ataskaitų.

Seimas negali iš generalinio prokuroro reikalauti ataskaitos, kuriai reikėtų parlamento ar Vyriausybės pritarimo, nes tai prieštarauja prokuroro nepriklausomumui, ketvirtadienį paskelbė Konstitucinis Teismas. Prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjos teigimu, šis išaiškinimas reiškia, kad Seimas neteisėtai nustatė, jog parlamentarų nepritarimas generalinio prokuroro ataskaitai gali tapti pagrindu prezidentui jį atleisti.

Konstitucinis Teismas (KT) antradienį rengia viešą posėdį, kuriame pradės bylą, susijusią su galimybėmis per apkaltą iš prezidento posto pašalintam Rolandui Paksui vėl dalyvauti šalies vadovo rinkimuose. Ši byla turėtų išnagrinėti abejones dėl partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderiui kelią į rinkimus atveriančios Konstitucijos pataisos priėmimo procedūrų.

Konstitucinis Teismas (KT) pernai sulaukė mažiausiai politikų pageidavimų per visą savo istoriją. 2013 metais KT iš viso gavo 26 prašymus išaiškinti, ar teisės aktai atitinka Konstituciją, juose buvo abejojama dėl 67 teisės aktų, rašo dienraštis "Kauno diena". Vieną prašymą KT gavo viso Seimo vardu, aktyviau į KT kreipėsi Seimo narių grupės -jos pateikė šešis prašymus. Šiuo metu nagrinėjimo Teisme dar laukia 53 prašymai. Pernai KT iš viso priėmė 23 nutarimus.

Premjeras Algirdas Butkevičius žada, kad dėl krizės sumažintos pensijos bus kompensuotos iki 2016 metų, o žmonėms priklausančią neišmokėtą pensijos dalį bus galima paveldėti. "Ta skola, kuri yra pripažinta Konstitucinio Teismo, ji yra pripažinta kaip nuosavybė tų žmonių, kuriems buvo sumažinta ta pensija.

 Konstitucinio Teismo sprendimas dėl nekompensuotų tėvystės pašalpų yra socialiai neteisingas, teigia premjeras. Pasak Algirdo Butkevičiaus, sprendimas kompensuoti teisėjų atlyginimus, tačiau nekompensuoti tėvystės išmokų neturi ekonominės logikos. „Aš tikrai galiu pasakyti, kad socialinio teisingumo požiūriu kai kurie sprendimai buvo priimti neteisingi.

Seimas svarstys siūlymą, kuriuo būtų didinamas sprendimams priimti reikalingas Konstitucinio Teismo (KT) teisėjų skaičius. Pagal pataisą, kuriai šią savaitę pritarta po pateikimo, KT sprendimus turėtų priimti dalyvaujant ne mažiau kaip aštuoniems iš devynių teismo teisėjų. Toliau pataisą svarstys Seimo komitetai. Šiuo metu Konstitucinio Teismo įstatymas numato, kad sprendimus KT priima kolegialiai dalyvaujant ne mažiau kaip dviem trečdaliams, t.y. šešiems teisėjams.

Kristina Jackūnaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Valdantieji nusprendė kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos pataisos, kuri atvertų kelią per apkaltą iš prezidento posto pašalintam Rolandui Paksui vėl siekti prezidento posto. Šiai pataisai Seimas jau yra pritaręs per pirmą balsavimą, tačiau, kai kurių teisininkų teigimu, ją teikiant buvo pažeistos procedūros – besvarstant keitėsi keičiamas Konstitucijos straipsnis ir jo turinys.

  Konstitucijos pataisa dėl kandidatavimo po apkaltos gali prieštarauti Konstitucijai dėl jos priėmimo tvarkos, sako Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjas, buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Egidijus Kūris.   Pasak E.Kūrio, problema ta, kad Konstitucijos pataisą gali pateikti 300 tūkst.

Lošimų verslo reguliavimo politika krypsta vis skandalingesne kryptimi, o skaidrumo joje vis mažiau. Trečią kadenciją Seime įklimpusį Azartinių lošimų įstatymą užsimota taisyti skubos tvarka. Tiesa, panašiau, kad „pataisymai“ virs pagadinimais. Jų esmė – jau rinkoje veikiančioms bendrovėms skubiai įteisinti galimybę organizuoti lošimus internetu, iš esmės be jokios kontrolės ir saugiklių nuo prasilošimo, o kitų į šią jautrią ir pelningą pinigavimosi sritį – neįleisti.

Latvijos visuomeninė organizacija „Antiglobalistai“ kreipėsi į Konstitucinį Teismą, prašydami atšaukti ministrų kabineto įsaką, pagal kurį numatoma įvesti šalyje eurą nuo 2014-ųjų sausio 1-osios, pranešė šio judėjimo valdybos pirmininkas Andris Uoruolas. „Antiglobalistai“ nurodė, kad vyriausybės nutarimas pažeidė piliečių teisę nustatyti euro įvedimo Latvijoje datą referendume. „Tas įsakas neatitinka konstitucijos.

Parlamentaras Rimantas Jonas Dagys iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, jau ne pirmą kartą grūmoja į Konstitucinio Teismo pusę. Dabar jau kartu su Lietuvos socialdemokratų partijai atstovaujančiu Broniumi Bradausku.  Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pavaduotojas R. J. Dagys mano, kad šiuo metu didžiausia problema tai, jog KT savo sprendimu priėjo kritinį momentą.

Šį rytą „Laisvosios bangos“ eteryje Rimantas Jonas Dagys ir Bronius Bradauskas diskutavo apie vakar Seime vykusias diskusijas, kaip įgyvendinti Konstitucinio Teismo nutarimą dėl algų dydžio grąžinimo. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas teigė, jog sakyti, kad socialdemokratai palaikė R.Šadžiaus sprendimą grąžinti ankstesnius atlyginimus – netikslu, komitetas tiesiog turėjo vykdyti Konstitucinio Teismo sprendimą.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, vadovaudamasi Konstitucija ir Konstitucinio Teismo įstatymu, pasirašė dekretą, kuriuo Seimui teikia Vyto Miliaus kandidatūrą eiti Konstitucinio Teismo teisėjo pareigas. V. Milius pakeistų buvusį Konstitucinio Teismo teisėją Egidijų Bieliūną, kurio įgaliojimai nutrūko pirma laiko, paskyrus jį Europos Sąjungos Bendrojo Teismo teisėju, skelbia Prezidentės spaudos tarnyba.

Edvardas Kubilius, LRT radijas, LRT.lt Konstitucinis Teismas skelbs sprendimą byloje, kurioje aiškinamasi, ar valstybė iš gyventojų miestuose išpirkdama žemę tinkamai už ją atsilygina. To paprašė Vilniaus apygardos administracinis teismas, suabejojęs, ar dabar siūlomas atlygis yra lygiavertis paimtai nuosavybei.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad Konstitucinio Teismo sprendimas dėl atlyginimų mažinimo yra nelabai priimtinas socialinio teisingumo prasme, bet pabrėžia, kad jį valdžia turės įgyvendinti. Antradienį paskelbtame interviu šalies vadovė teigė, kad ankstesnė vyriausybė, nusprendusi nevienodai mažinti atlyginimus viešajame sektoriuje, siekė naudoti "labiau socialiai jautrų ir teisingą požiūrį - tai yra, mažinti atlyginimus tiems, kas daugiau uždirba.

LRT televizijos laida „Dėmesio centre“ „Žmogus, kuris nesupranta situacijos ir neigia teismo sprendimą, toliau negali eiti užimamų pareigų. Tai yra ne tik Seimo autoriteto ar valstybės kompromitavimo klausimas – tai parodo, kuo realiai Seimas užsiims artimiausią sesiją“, – komentuodamas Seimo nario Vytauto Gapšio užmojį tapti Seimo pirmininku LRT televizijos laidoje „Dėmesio centre“ pabrėžia Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius.

Giedrius Vitkauskas, Jevgenijus Bardauskas, LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt Konservatorių Vyriausybės premjeras Andrius Kubilius Konstitucinį Teismą (KT), jo Vyriausybės sprendimus pripažinusį antikonstituciniais, pavadino nejaučiančiu ribų tarp teisės ir politikos. Konstitucinės teisės specialistas sako, kad Konstitucinis Teismas negali būti lankstus, nes pagrindinio šalies įstatymo privalu laikytis visiems.

Salomėja Pranaitienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Konstitucinis Teismas (KT) tars žodį, ar kompensavimo už negrąžinamą žemę mechanizmas yra teisingas. Kartais siūlomos kompensacijos yra šimteriopai mažesnės už žemės rinkos vertę. Prestižiniame Žvėryno rajone paveldėtos žemės savininkui nepavyko susigrąžinti, o sklypas parduotas vienos šalies ambasadai. Pagal dabartinę tvarką už beveik hektarą jam priklausytų vos 50 tūkst. litų atlygis –šimteriopai mažiau nei vidutinė rinkos kaina.

Rugpjūčio 26 d., pirmadienį, 9 val. Konstitucinis Teismas viešame posėdyje pradeda nagrinėti bylą pagal Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą ištirti, ar Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr.

 Finansų ministerija siūlo nuo spalio atkurti anksčiau sumažintus priedus politikams, teisėjams ir valstybės tarnautojams, bet lėšų tam neketina skirti. Kiekviena institucija pinigų turi ieškoti pati, o neradus neišmokėtą atlyginimo dalį grąžinti iki kitų metų kovo. Tai numatoma Finansų ministerijos parengtame specialiame įstatymo projekte.

Premjeras Algirdas Butkevičius sudarė darbo grupę, kuri turi parengti pasiūlymus dėl sveikatos sistemos pertvarkos po Konstitucinio Teismo (KT) nutarimo. Savo siūlymus dėl teisės aktų pataisų darbo grupė įpareigota pateikti iki kitų metų sausio 15 dienos. Grupės vadovu paskirtas sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis. Taip pat grupėje yra ministerijų, Valstybinės ligonių kasos, akademinės bendruomenės atstovai.

Sveikatos apsaugos ministras Vytenis Andriukaitis teigia, kad dabartinė Vyriausybė, sudarydama galimybes chirurgams ir kai kuriems kitiems medicinos darbuotojams dirbti trumpiau, taiso ankstesnės vyriausybės klaidas. ,,Vyriausybė priėmė nutarimą, kuriuo ištaisė ankstesnės vyriausybės klaidas.

 Premjeras Algirdas Butkevičius teigia, kad kitąmet išlaidų didinimui bus panaudota tik pagal Fiskalinės drausmės įstatymą leidžiama pajamų dalis, o likusi bus nukreipta skolų dengimui. "Jeigu pajamos bus gaunamos apie 1 mlrd. litų, tai tie 300 mln. litų bus iš karto nukreipti į rezervą, kad kauptume ateičiai, bet, aš manau, kad tai bus panaudota finansinių įsiskolinimų dengimui", - interviu LRT radijui antradienį teigė premjeras.

Vadovauti Indėlių draudimo fondui po penktojo pagal turtą Lietuvos komercinio banko „Snoras“ žlugimo 2011 metų pabaigoje atėjusi 41 metų Aurelija Mažintienė teigia, kad šiuo metu pagrindinis fondo tikslas yra kuo greičiau ir saugiau sugrąžinti valstybei milijardinę skolą, kurią Finansų ministerija paskolino fondui apdraustų "Snoro" indėlių draudimo išmokoms.

Teisingumo ministras Juozas Bernatonis kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu išaiškinti kai kurias Konstitucinio Teismo nutarimo nuostatas dėl asmenvardžių rašybos oficialiuose dokumentuose. Šiuo metu asmenvardžių rašybą asmens dokumentuose reguliuoja 1991 m. sausio 31 d. Aukščiausiosios Tarybos nutarimas „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“, o asmenvardžių rašybos oficialiuose dokumentuose apskritai nereglamentuoja joks teisės aktas.

Šiandien istorinė diena. Vilniaus apygardos administracinis teismas iš esmės oficialiai įpareigojo visus vilniečius ir sostinės svečius, kurie 2013 metų liepos 27 dieną sąmoningai ar netyčia eis sostinės Gedimino prospektu, žinoti apie seksualines vienos visuomenės grupės praktikas. Tik tokia yra sprendimo tenkinti Lietuvos gėjų lygos skundą ir įpareigoti Vilniaus savivaldybę suderinti gėjų ir lesbiečių eitynių vietą Gedimino prospektu prasmė.

Konstitucinio Teismo nutarimas dėl kreditorių eilės bankų bankroto atveju palieka labai mažai vilties privatiems „Snoro“ kreditoriams, kad jiems pavyks atgauti bent litą investuotų lėšų. Valstybės įmonė Indėlių ir investicijų draudimas turėtų susigrąžinti apie 3 mlrd. litų, išmokėtų „Snoro“ indėlininkams, o kiti „Snoro“ kreditoriai greičiausiai praras tokią pat sumą, praneša Investuotojų asociacija. „Privatiems „Snoro“ kreditoriams galimybių atgauti pinigus lieka labai nedaug.