REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Teisingumo ministras Juozas Bernatonis kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu išaiškinti kai kurias Konstitucinio Teismo nutarimo nuostatas dėl asmenvardžių rašybos oficialiuose dokumentuose.

REKLAMA
REKLAMA

Šiuo metu asmenvardžių rašybą asmens dokumentuose reguliuoja 1991 m. sausio 31 d. Aukščiausiosios Tarybos nutarimas „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“, o asmenvardžių rašybos oficialiuose dokumentuose apskritai nereglamentuoja joks teisės aktas.

REKLAMA

„Atkreipčiau dėmesį, kad 1991 m. Aukščiausiosios Tarybos nutarimas buvo priimtas atsižvelgiant būtent į tuometinės Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pasiūlymus, todėl dabar net rengti kokius nors teisės aktų projektus, neturint kalbininkų siūlymų, aš, kaip teisininkas, nematyčiau perspektyvų. Tačiau yra nemažai ir kitaip mąstančių, todėl būtina, kad Konstitucinis Teismas išsklaidytų visas abejones“, - sprendimą kreiptis išaiškinimo į Konstitucinį Teismą argumentuoja J. Bernatonis.

REKLAMA
REKLAMA

Konstitucinio Teismo prašoma išaiškinti, ar nesant iš profesionalių kalbininkų sudarytos institucijos oficialių siūlymų arba nesivadovaujant tokiais siūlymais įstatymų leidėjas savo nuožiūra gali priimti teisės aktus, reglamentuojančius kalbos naudojimą.

Be to, Konstitucinio Teismo klausiama, ar iš profesionalių kalbininkų sudaryta institucija gali save laikyti susaistyta esamo teisinio reglamentavimo tiek, kad negalėtų pateikti siūlymų, atsižvelgiant į visuomenės ir šiuolaikinių realijų pokyčius.

Atsižvelgiant į pastarojo laikotarpio visuomenės pokyčius, emigracijos ir globalizacijos procesus, Teisingumo ministerija pateikė Vyriausybės nutarimo projektą, kuriuo Valstybinei lietuvių kalbos komisijai (VLKK), kaip profesiniu pagrindu suformuotai institucijai ir formuojančiai politiką valstybinės kalbos srityje, buvo pasiūlyta pateikti pasiūlymus Vyriausybei, kurių pagrindu vėliau būtų parengti teisės aktų projektai. Tačiau Vyriausybės nutarimo derinimo ir priėmimo metu kilo nemažai diskusijų, ar VLKK gali pateikti siūlymus, leisiančius numatyti kokį nors kitokį kalbinį reguliavimą, negu yra nustatęs įstatymų leidėjas ar įtvirtinęs Konstitucinis Teismas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų