konservatoriai

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos Jaunimo bendruomenei vėl vadovaus Seimo narė Agnė Bilotaitė. Dvejų metų sukaktį mininčios TS-LKD Jaunimo bendruomenės pirmininke 29-erių metų A. Bilotaitė išrinkta savaitgalį Giruliuose vykstančiame jaunimo vasaros sąskrydyje. Birželio mėnesį vykusiame TS-LKD suvažiavime A. Bilotaitė išrinkta partijos pirmininko Andriaus Kubiliaus pavaduotoja jaunimo reikalams.

Klaipėda lyg ir gali būti vadinama liberalų citadele. Merą liberalą Eugenijų Gentvilą čia kitados keitė dabartinės Liberalų ir Centro Sąjungos (LiCS) atstovas Rimantas Taraškevičius. Pastarąjį, poste išbuvusį ne vieną kadenciją, draugiškai priimdamas į koaliciją pakeitė Liberalų Sąjūdžio (LS) deleguotas Vytautas Grubliauskas. Tiesa, yra išlygų.

Tarybos valdančioji dauguma iš Savivaldybės kontroliuojamų bendrovių stebėtojų tarybų eliminavo opozicionierius ir į jų vietą paskyrė saviškius. Priimtą sprendimą ketinama nusiųsti Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai.

Žiniasklaidą apskriejo oficiali žinia, kad konservatorių partijos gretas papildė dainininkas ir muzikos prodiuseris Stanislovas Savickis – Stano. Turbūt visi prisimena kaip prieš kelis metus į politiką žengė pramogų pasaulio atstovai, pasivadinę „prisikėlėliais“, su Arūnu Valinsku priešakyje. Tačiau Stano tikina, kad jis neketina veltis į politiką, o įstojo į partiją visai dėl kitų tikslų. „Norėčiau nubrėžti liniją: aš neinu į politiką, kaip supranta daugelis žmonių.

Paskutinieji pranešimai apie Kristinos Brazauskienės, Vytauto Šustausko bei Liberalų ir Centro Sąjungos (LiCS) ir Tautos prisikėlimo partijos (TPP) planus nelabai kuo papildys politinį meniu, – mano politologai. Aiškumai ir neaiškumai Didžiųjų partijų lyderių sąrašas lyg ir aiškus – 2012 metais vyksiančiuose Seimo rinkimuose dominuos įprasti veidai. Atsitiktiniams naujadarams politologai prognozuoja ribotas galimybes.

Vilniaus miesto taryba ateinantį antradienį ketina svarstyti savivaldybės kontrolieriaus Šarūno Skučo atleidimo iš pareigų klausimą. Buvęs sostinės meras Vilius Navickas posto neteko po to, kai buvo paviešintas jo pokalbis būtent su šiuo savivaldybės tarnautoju. Tuomet V. Navickas, plūsdamasis necenzūriniais žodžiais, Š. Skučui aiškino, kaip reikia vykdyti konservatoriams palankius sprendimus, o kitų partijų siūlymus ignoruoti.

Sekmadienį Vilniuje vykusioje Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų Tautininkų frakcijos konferencijoje nuspręsta trauktis iš konservatorių partijos ir atkurti atskirą savo partiją. Tautininkai nutraukti frakcijos priklausymą partijai nusprendė po to, kai nepavyko įtikinti konservatorių vadovybės atstatyti savo vadovų narystės bendroje partijoje. „Frakcija neteko savo lyderių, Seimo narių.

Naujai kadencijai perrinktas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininkas, Premjeras Andrius Kubilius neslepia, kad prabėgę dveji metai valdantiesiems buvo tikrai nelengvi. Tačiau jis taip pat pasidžiaugė, kad „mokame ir galime suvaldyti krizę“. „Galime optimistiškai žiūrėti į ateitį.

Per 680 delegatų šeštadienį susirinko į Vilniaus kongresų rūmuose vykstantį valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos suvažiavimą. Partiečiai plojimais pasveikino tiesioginius partijos pirmininko rinkimus laimėjusį savo lyderį Andrių Kubilių.

Šeštadienį Vilniuje posėdžiavusi Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų taryba nubrėžė partijos rinkiminio-ataskaitinio suvažiavimo gaires – aptarė politinius dokumentus, kurie bus teikiami suvažiavimui. Taip pat patvirtino suvažiavimo darbotvarkę, įstatų pakeitimo projektus, išrinko kandidatus į Priežiūros komitetą.

Vilnius, birželio 10 d. (ELTA).Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) Kauno skyrių sueigai toliau vadovaus kadenciją baigęs Kauno meras Andrius Kupčinskas. Ketvirtadienį vakare įvykusioje ataskaitos ir rinkimų konferencijoje po slapto balsavimo paaiškėjo, kad už A. Kupčinską balsus atidavė 239 delegatai. LKD bendrijos Kauno skyriaus pirmininkas Algimantas Kurlavičius, gavęs 51 konferencijos delegatų pasitikėjimą, liko antras.

Papildyta 22.38. Tėvynės Sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderiu išlikęs premjeras A. Kubilius gyrėsi gavęs mandatą darbų tęstinumui. „Sėkmingai įgyvendindami šiuos darbus mes, kaip partija, labai sėkmingai ateisime į kitų metų Seimo rinkimus, kuriuose taip pat nugalėsime", - sakė jis žurnalistams.

Buvusį Kauno merą Andrių Kupčinską į savo komandą pakvietė ministras pirmininkas Andrius Kubilius, rašo „Kauno diena“."Esu linkęs priimti šį pasiūlymą", - neslėpė Kauno konservatorių lyderis A. Kupčinskas. Trečiadienį jis sulaukė Kaune viešėjusio A. Kubiliaus pasiūlymo tapti jo komandos nariu. Tačiau A. Kupčinskas kol kas negalėjo įvardyti, kaip vadinsis pareigos, kurias jis užims, mat, pasak jo, karjeros detalės su A. Kubiliumi dar neaptartos.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) Vilniaus miesto skyrių sueigai nepavykus išsirinkti pirmininką, dėl to turės apsispręsti taryba. Per antradienį vakare vykusius rinkimus daugiausiai balsų surinko du kandidatai: sueigos lyderis, Seimo narys Mantas Adomėnas ir TS-LKD frakcijos Vilniaus miesto savivaldybės taryboje seniūnas Vidas Urbonavičius. Už M. Adomėną balsavo 184, už V. Urbonavičių 128 konferencijos delegatai.

Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacija skambina pavojaus varpais, tačiau  grėsmės aido Vyriausybė girdėti nesiruošia. Andrius Kubilius užsiima propaganda – neva turgavietėse sėkmingai tęsiama prekyba, po to, kai prekybininkai buvo priversti įsigyti kasos aparatus. „Iš tiesų sėkmingai prekybą tęsia tik didieji prekybininkai, prasidėjo turgaviečių monopolizacija, ko smulkieji prekybininkai labiausiai ir bijojo, neskatinama konkurencija.

Dešiniųjų vedliui Andriui Kubiliui niekaip nepavyksta galutinai atsikratyti tautininkų vado Gintaro Songailos. Iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų gretų neseniai pašalinto buvusio Tautininkų frakcijos lyderio iš karto stojo ginti ne tik didelė dalis partijos Seimo frakcijos narių, bet ir parlamento pirmininkė Irena Degutienė, rašo „Lietuvos rytas“. G.Songaila sulaukė ir dar svaresnės paramos - jį užstojo partijos politikos komitetas, vadovaujamas dešiniųjų patriarcho, europarlam...

Tokia liaudies išmintimi, atrodo, vadovavosi Lietuvos socialdemokratai, kurie vėl Algirdui Butkevičiui patikėjo vadovauti partijai. Bičiulių vedliu dar vieną kadenciją jis tapo iš esmės be konkurencijos, nors iš pradžių buvo sudaryta regimybė, kad kova dėl partijos lyderio posto vis dėlto vyks, gal net ir aštri, nes visi pretendentai – ne politikos naujokai.

Sostinės konservatoriai Vilniaus miesto savivaldybės taryboje pasiskelbė opozicine frakcija. Apie tai vos prasidėjus antrajam naujai išrinktos sostinės tarybos posėdžiui pranešė konservatorius, buvęs sostinės meras ir kandidatas į šį postą Raimundas Alekna. Per vasarį vykusius savivaldos rinkimus sostinėje Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai gavo 10 mandatų.

Koks skirtumas, kokios veislės padaras teršia ant galvos? Valstybinė lietuvių kalbos komisija išradingai teikia įvairius naujadarus, kūrybiškai ieško atitikmenų šiandienos reiškiniams, daiktams, procesams apibūdinti ir spindi išmone, siūlydama vartoti įmantresnius raidžių kratinius. Nuopelnai ar nuopuolis? Vieni kratiniai būna taiklesni, tačiau dauguma iškrinta iš konteksto. Filosofuojantieji nuo seno teigia, kad esmė nesikeičia, net kai jai pavadinti vartojami skirtingi žodžiai.

Tautininkai kol kas nesitrauks iš konservatorių partijos. Siūlymas išeiti iš Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos nesurinko reikiamos dviejų trečdalių balsų daugumos. Jei sprendimui būtų pritarta, jis būtų įsigaliojęs ne tuoj pat, bet po dviejų mėnesių, pranešė Lietuvos radijas. Šeštadienį vykusioje Tautininkų frakcijos konferencijoje buvo svarstoma, kaip elgtis Priežiūros komitetui pašalinus iš partijos tautininkų lyderį Gintarą Songailą.

Kodėl taip tyliai į Lietuvos teisės aktus integruojasi beprotiškos, bet neprivalomos Briuselio direktyvos? Kodėl vaikų mokymo, auklėjimo tradicijos taip nepastebimai paverčiamos moralinio luošinimo programomis? Kodėl lietuvis ūkininkas taip lengvai įtikinamas papjauti paskutinę savo karvę ir mesti žemės ūkį, kai kasdien pasaulyje prognozuojamas vis didesnis maisto deficitas? Gal todėl, kad Lietuvos institucijose Briuseliui dirba daugiau nei tūkstantis lietuvių, kuriems labai gerą algą moka Europ...

Trečiadienio vakarą posėdžiavęs TS-LKD Priežiūros komitetas nusprendė pašalinti iš TS-LKD narių Tautininkų frakcijos pirmininką Seimo narį Gintarą Songailą. Tautininkų lyderis buvo apkaltintas veikimu prieš TS-LKD politiką, nes aktyviai priešinosi partijos vadovybės sumanymui Vilniaus miesto savivaldybės taryboje sudaryti koaliciją su Valdemaro Tomaševskio bloku. Už G. Songailos pašalinimą balsavo 5 Priežiūros komiteto nariai, prieš – 2, dar 2 susilaikė.

Vienos grumtynės baigėsi, bet jau prasideda kitos. Pagrindinės šalies partijos, pasidalijusios savivaldos valdžios pyragą, ėmė burti pajėgas Seimo rinkimams. Niūriausiai į būsimų parlamento rinkimų perspektyvą turėtų pažvelgti pagrindinė valdančioji partija – konservatoriai. Dešinieji, kurie dar visai neseniai džiugiai trimitavo apie savo antrąją vietą mandatų dalybose, po kovų dėl svarbiausių savivaldybių liko prie suskilusios geldos.

Didžiuosiuose šalies miestuose netekusi merų postų Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai jau pripažįsta negalintys teigiamai vertinti ir savivaldybių tarybų rinkimų rezultatų. Daugiausia mandatų savivaldybių tarybų rinkimuose iškovojusi Lietuvos socialdemokratų partija turės ir daugiausia merų postų – devyniolika. Iš karto po rinkimų apie reikšmingą pergalę prabilęs konservatorių lyderis Andrius Kubilius su savo partijos nariais patyrė fi asko didmiesčiuose.

Prie sostinės mero Artūro Zuoko Vilniaus miesto savivaldybės taryboje suburtos koalicijos „4+“ gali prisijungti konservatorių ar lenkų atstovai. „Mes ir esame paskelbę viešai, kad koalicija „4+“ reiškia, kad mes norėtume pakviesti vieną ar kitą tarybos frakciją, kuri galėtų prisijungti prie mūsų“, – žurnalistams antradienį sakė minimaliu balsų skaičiumi Vilniaus meru išrinktas A. Zuokas.

Rimta kliūtimi Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų vienybei tampa nesutarimai dėl politinių principų. Artėjant Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos suvažiavimui, kuriame bus renkama nauja organizacijos vadovybė, ryškėja takoskyra, gresianti esminėmis permainomis partijos struktūroje.

Merų rinkimų procesas savivaldybėse prasidėjo balandžio 4 d. ir dar nesibaigė. Iki šiol savivaldybių tarybų vadovai išrinkti 57-iuose miestuose ir rajonuose iš 60-ies. Liko dar trys savivaldybės. Pirmadienį savo vadovus turi išsirinkti Panevėžio rajono, antradienį – Marijampolės ir Vilniaus miestų tarybų nariai. Tačiau jau aišku, kad LSDP visas kitas partijas lenkia pagal gautus merų postus.

Kėdainių rajono meru išrinktas Darbo partijai atstovaujantis Rimantas Diliūnas, iki šiol ėjęs vicemero pareigas. Trečiadienį pirmą kartą posėdžiavusi naujos kadencijos rajono taryba pasitikėjimą R. Diliūnui išreiškė balsų dauguma. Iki šiol Kėdainiams beveik šešerius metus vadovavo dabar vicemere tapusi Nijolė Naujokienė, taip pat priklausanti Darbo partijai.

Artėjant Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos vadovybės rinkimams vis ryškėja vidinė takoskyra, ypač, kai ant kortos pastatyta valdžia Vilniuje. Vilniaus klausimas Apie griežtą nepritarimą ketinimams Vilniaus savivaldybėje jungtis į koaliciją su Lenkų rinkimų akcija ir Lietuvos rusų aljansu garsiai prabilo Tautininkų sparnas konservatorių partijoje. Vienas jo narių – Kazimieras Uoka – atvirai kelia abejones dėl TS - LKD vertybinių nuostatų.

Iškeltas pirmasis kandidatas į Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD partijos pirmininko postą. Šeštadienį TS–LKD Jaunimo bendruomenės suvažiavime pasiūlyta perrinkti dabartinį partijos lyderį Andrių Kubilių.

Ar užkulisinė dviejų konservatorių lyderių – premjero Andriaus Kubiliaus ir Seimo pirmininkės Irenos Degutienės – trintis virs atviromis varžybomis? Kaip rašo „Lietuvos rytas“, visuomenėje populiariausia dešiniųjų veikėja I. Degutienė gali dalyvauti rinkimuose į partijos pirmininko postą.

Ar užkulisinė dviejų konservatorių lyderių – premjero Andriaus Kubiliaus ir Seimo pirmininkės Irenos Degutienės – trintis virs atviromis varžybomis? Visuomenėje populiariausia dešiniųjų veikėja I. Degutienė gali dalyvauti rinkimuose į partijos pirmininko postą.

Prezidentės pasitikėjimą praradęs ūkio ministras Dainius Kreivys ir ministras pirmininkas, Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderis Andrius Kubilius, opozicijos vadinami emociškai nestabiliais.

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys (TS-LKD) demokratai ieškojo ir rado arkliuką, kuriuo tikėtasi smagiai nušuoliuoti iki savivaldybių rinkimų finišo. Juk ne veltui premjeras Andrius Kubilius „pramušė“ Energetikos ministerijos įkūrimą. Vaiduokliška institucija, maitinanti liaudį ir valdžią pasakomis apie energetinę nepriklausomybę ir atominį rytojų, turėjo duoti tam tikros naudos ir kovojant dėl balsų.

Trečiadienį vakare Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) prezidiumas ir Seimo frakcija ketina svarstyti į skandalą patekusio ūkio ministro Dainiaus Kreivio likimą. „Bus partijos prezidiumo ir frakcijos posėdis šią savaitę ir turbūt, be savivaldybių tarybų rezultatų aptarimo, bus ir politinės aktualijos.

Šią savaitę Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) prezidiumas ir Seimo frakcija ketina svarstyti į skandalą patekusio ūkio ministro Dainiaus Kreivio likimą. Tai antradienį žurnalistams sakė Seimo Pirmininkė Irena Degutienė. „Bus partijos prezidiumo ir frakcijos posėdis šią savaitę ir turbūt, be savivaldybių tarybų rezultatų aptarimo, bus ir politinės aktualijos.

Politologė Morta Vidūnaitė mano, kad Lietuvoje pagal mandatų skaičių, pirmaujantys socdemai patvirtina tendenciją, jog lietuviai rinkėjai yra kerštingi. „Konservatorių pridarytų „skriaudų“, kovojant su ekonomine krize, nepamiršo. O tai, kad konservatoriai buvo labiau nubausti mažesniuose miesteliuose, galbūt rodo, kad mažesnių miestų gyventojai gyvena sunkiau, todėl ir į antikrizines priemonės reagavo labiau.

Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų seniūnas Seime Jurgis Razma sako, kad nevertintų dramatiškai, jei partija prarastų keliasdešimt balsų savivaldoje. „Objektyviai vertinant situaciją, kokia yra mums tekusi atsakomybė už padėtį sunkmečiu centrinėje valdžioje, tai tikrai tokie praradimai manau mums nuostabiausiai dirbant objektyviai yra neišvengiami. Dėl to aš nevertinčiau dramatiškai, jeigu keliasdešimt mandatų būtų mažiau", – sakė J. Razma žurnalistams sekmadienio vakarą.

Lietuvoje į rinkimus veržiasi dvi pagrindinės kategorijos individų – tie, kurie yra dideli viršininkai, ir tie, kurie miršta nuo noro tokiais tapti. Tebūnie tai supaprastinimas ir tegul neįsižeidžia tie, kurie yra kitokie, arba tie, kurie tikisi kitokius išrinkti. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) šios savivaldos tarybų rinkimų kampanijos pradžioje pareiškė neturinti nei pinigų, nei galimybių rinkimų debatams televizijoje organizuoti.

Pastaruosius porą metų verdantis politinis katilas visuomenę stebino tiek, kad dabar jau ji pripratusi ir ją sunku kuo nors nustebinti. Kai kurie ministrai elgiasi ne kaip brandūs, patirties turintys politikai, o kaip savanaudžiai, nevykę verslininkai, nedarantys garbės nei sau, nei apskritai Lietuvos valstybei.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos posėdžio, vykusio vasario 9 d., metu buvo diskutuojama dėl Lietuvos viešosios policijos rinktinės „Vytis“ komercinės turto apsaugos funkcijos panaikinimo. Remiantis policijos veiklos įstatymu, nuo 2000-ųjų metų policija nebeturi teisinio pagrindo teikti tokio tipo paslaugas. Jas iki 2012-ųjų planuota perduoti privačioms saugos įmonėms.

Vyriausiojoje rinkimų komisijoje, svarstant kandidatų į savivaldybių tarybas, pripažintų kaltais dėl nusikalstamos veikos ir nenurodžiusių teistumo, išbraukimą iš sąrašų, buvo akivaizdžiai demonstruojamas prielankumas socialdemokratų Lazdijų sąrašo lyderiui Algirdui Kreizai, - tikina konservatoriai.

Prisiekiu, man tikrai patinka tokia – taupi ir konservatoriška - politika: provokuoji žmones protestuoti, paskui už teisę tai daryti, išprievartauji lituką ar kitą, vardan kokios nors tikslinės rinkliavos. Jei kišenėje pinigų rinkliavai nėra – ne bėda. Galima (beveik lizingu) atidirbti viešuosius darbus. Būtent to pareikalauta iš turgaus prekeivių, panorusių protestuoti. Jų reikalavimams aš nelabai pritariu, bet svarbiau kitkas – žavus valdžios požiūris ir sumanymas.

Gerbiami Vilniaus miesto konservatoriai, dėkoju Jums už parodytą didelį dėmesį mano iniciatyvai pradėti spręsti problemas, susijusias su gyvenamosios vietos deklaravimu Vilniuje. Neabejoju, kad nė vienas iš jūsų nenorėjo grasinti dešimtims tūkstančių vilniečių, kurie jau daugelį metų gyvena sostinėje, baigė čia mokslus, dirba bei augina savo vaikus ir tik dėl sudėtingų biurokratinių procedūrų nėra deklaravę savo gyvenamosios vietos Vilniuje.

Liberalų ir centro sąjunga išplatino pareiškimą, kuriuo piktinasi leidinyje „Geros Kauno žinios“ publikuojama informacija. Pasak politikų, leidinys klaidina kauniečius ir liaupsina konservatorių valdžios sprendimus Kauno savivaldybėje. Liberalcentristams nepatinka, kad straipsniuose „nuolat puikuojasi konservatoriaus Andriaus Kupčinsko nuotraukos ir pagyros apie miesto valdžios esą nuveiktus darbus,“ - rašoma pranešime.

Seimo Darbo partijos frakcija gavo atsakymą iš Kriminalinės policijos biuro dėl pareiškimo apie politinės partijos Tėvynės sąjunga galimai įvykdytą nusikalstamą veiką. Kriminalinės policijos biuro tyrėjos pasirašytame rašte teigiama, kad galimai netiesėta konservatorių veikla nebus tiriama dėl suėjusio senaties termino, numatyto už tokius nusikaltimus.

Valdančioji konservatorių partija šiemet vilniečiams nesugebėjo padovanoti naujos Kalėdų eglės, tačiau bruka savo Kalėdų „stebuklą“ – naują savivaldybės merą, kuris jau trečiadienį turėtų pakeisti nė pusės kadencijos miesto vadovo pareigose neišdirbusį Vilių Navicką. Šios dovanos vilniečiai nei prašė, nei labai tikėjosi, tiesiog taip jau išėjo, kad pirmuoju pasirinkimu konservatoriai prašovė smarkiai pro šoną.

Pasaulinė ekonomikos ir finansų krizė bent kol kas nesutelkia žmonių bendromis pastangomis įveikti šią negandą, o priešingai – diferenciacija pagal pajamas tampa dar didesnė. Pastaruoju metu dažnai girdime vardijant tuos pačius prieštaringus skaičius: 600 tūkst. Lietuvos gyventojų, pasiprašė paramos maisto daviniais; indėliai bankuose jau padidėjo iki 43 mlrd. litų. Apie tai ir kalbamės su Vilniaus universiteto docentu, socialinių mokslų daktaru Teodoru Medaiskiu.

Konservatoriai ir liberalai niekada nežiūrėjo į pasaulį vienodai. Kaip rodo atliktas tyrimas, jų žvilgsniai skiriasi ir fiziškai, praneša „Science Daily“. Naujoje studijoje mokslininkai ištyrė tiek liberalų, tiek konservatorių reakciją į žvilgsnius – asmens norą nukreipti dėmesį į kito žmogaus akis. Tarp minėtųjų grupių atrasta didelių skirtumų. Liberalai stipriai reagavo į kreipinius, nuo lat sukoncentruodami dėmesį į veidą kompiuterio ekrane. O konservatoriai taip nesielgė.