knygos

Bibliotekos ant ratų – vis dažnesnis vaizdas, kurį užfiksuoja šalies kaimų gyventojai. Lietuvoje ir toliau uždarinėjant kaimo skaityklas, žmonėms siūloma tokia paslauga – mobili biblioteka. Žmonės džiaugiasi, kad knygas jiems atveža ir į kiemą, tačiau neslepia ir rūpesčio, ar mobilios bibliotekos nebus panaikintos, jei valdžiai pasirodys, kad skaitytojų per mažai. O Kultūros ministerijos skaičiavimu per pastaruosius penkerius metus, Lietuvoje panaikinta daugiau nei 50 kaimo bibliotekų.

Metų pabaigoje, gruodžio 30 d., po sunkios ligos mirė vertėja, redaktorė, „Auksinės lupos“ laureatė Bronė Balčienė.   „Atsisveikinti bus galima sausio 2 d. nuo 15 iki 20 val. ir sausio 3 d. nuo 9 iki 12 val. laidojimo namuose Olandų g., 5-oje salėje.  Urna išnešama sausio 3 d. 12 val. Laidotuvės Liškiavos kapinėse (Varėnos raj.) 14 val“, – rašoma Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos socialinio tinklo „Facebook“ puslapyje.

Neeilinė bibliotekininkė Panevėžio rajone. Moteris kasdien sėda ant dviračio ir nesvarbu, lyja ar sninga, mina kartais net ne vieną dešimtį kilometrų, kad atokiuose vienkiemiuose gyvenantiems skaitytojams atvežtų knygų. Moteris sako, kad jei ne knygos į namus, dalis vietinių gal visai pamirštų rašytinį žodį. Esą kai kurie gyventojai nebeturi sveikatos, o kiti ir galimybių ar noro belstis į biblioteką kelis ar keliolika kilometrų.

Siūloma, kad bibliotekos nurašytas knygas galėtų atiduoti jų pageidaujantiems. Tokioms įstatymų pataisoms trečiadienį pritarė Vyriausybė, toliau jos bus teikiamos Seimui. Kaip pranešė Kultūros ministerija, antrinė knygų ir kitų dokumentų atranka ir aktualumo netekusių dokumentų nurašymas yra vienas iš pagrindinių efektyvaus bibliotekų fondo valdymo proceso elementų, užtikrinančių būtiną fondo atnaujinimą. Per 2022 metus bibliotekos nurašė 2 150 arba 4,5 proc.

Iš Vilniaus universiteto skaityklų buvo pagrobta 17 vertingų XIX amžiaus knygų, BNS patvirtino prokuratūra, atliekanti vagystę dėl šio nusikaltimo. Kiek anksčiau ketvirtadienį pranešta, jog Lenkijoje ir kitose Baltijos šalyse per pastaruosius dvejus metus pavogta XIX amžiaus rusų literatūros už milijonus eurų – originalai bibliotekų lentynose buvo pakeisti klastotėmis.  Retų rusiškų knygų vagysčių įkalčiai veda prie aukcionų Rusijoje.

Lenkijoje, Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse per pastaruosius dvejus metus buvo pavogta XIX amžiaus rusų literatūros už milijonus eurų – originalai bibliotekų lentynose buvo pakeisti klastotėmis.  Retų rusiškų knygų vagysčių įkalčiai veda prie aukcionų Rusijoje. Varšuvos universiteto biblioteka apie vagystes sužinojo tik praėjusį mėnesį. Tarp pavogtų vertybių – pirmieji Aleksandro Puškino ir Nikolajaus Gogolio darbų leidimai.

„Leidybos procesai, kaip ir viskas mūsų gyvenime, nuolat kinta. Keičiasi skaitytojų poreikiai, įpročiai, kartu – rinka ir aplinka. Norime ir stengiamės atliepti tai, kas aktualu skaitytojui, kuo domisi pasaulis, kartu keičiamės patys ir procesai leidyklos viduje“, – sako leidyklos „Alma littera“ vadovė Dovilė Zaidė. 1990 metais įsikūrusi leidykla „Alma littera“ vizualiai keitėsi vos porą kartų.

„Antarktidos indėnai neklausia, kiek tau metų, jie nori žinoti, kiek vaiko yra tavyje“, – taip naują savo knygą suaugusiesiems pristato aktorius ir rašytojas Juozas Gaižauskas. Per keletą metų tapęs vienu iš labiausiai skaitomų autorių bibliotekose Juozas nebijo žaisti žanrais ir formomis – „Antarktidos indėnai“ vieniems gali pasirodyti vaikiška, o kitiems – filosofinė knyga.

Pernai populiariausia bibliotekose grožinės literatūros autore išrinkta Irena Buivydaitė-Kupčinskienė, tarp vaikų ir jaunimo – Tomas Dirgėla, trečiadienį pranešė asociacija LATGA.