Anot jų, vaikus labiausiai įkvepia ne privalomi literatūros sąrašai, o galimybė rinktis, aktualios temos ir suaugusieji, kurie patys ima knygą į rankas.
Privaloma literatūra – motyvacijos išbandymas
K. Klimas atkreipia dėmesį, kad jauniems žmonėms apskritai nepatinka būti verčiamiems kažką daryti, todėl privaloma literatūra dažnai paaugliui nesukelia noro skaityti. O kai tenka vargti su, mokinių žodžiais tariant, „senoviškais“ tekstais, pavyzdžiui, Kristijono Donelaičio „Metais“ ar Šatrijos Raganos „Sename dvare“, motyvacija dar labiau sumažėja.
Pasak pedagogo, daugelio mokinių tokie tekstai tiesiog „neužkabina“, todėl būtina pasiūlyti alternatyvų. Šiuo tikslu K. Klimas sudarė „Privalomą neprivalomų knygų sąrašą“, kuris buvo įtrauktas į knygą „Mokytojas“.
Sąrašo esmė – į skirtingus sudėtingumo lygius suskirstyti pasaulinės ir lietuvių literatūros tekstai su glaustais, intriguojančiais aprašymais. Mokytojas tikina, kad gimnazistų atsiliepimai apie šiuos kūrinius beveik visuomet teigiami.
Vis dėlto jei sugeba parodyti knygos aktualumą, pedagogas gali sudominti mokinius ir programiniais kūriniais. K. Klimas pasakoja, kad aptariant Juozo Tumo Vaižganto apysaką „Dėdės ir dėdienės“, galima kalbėti apie temas, kurios aktualios ir šiandien, pavyzdžiui, žmonių santykius:
„Toks tekstas iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti atgyvenęs, tačiau meilės tema kūrinyje nesensta. Per pamokas sakau mokiniams: nebūkite mykoliukai – nebijokite rodyti iniciatyvos savo simpatijai, imkitės veiksmų, kad vėliau netektų gailėtis taip, kaip knygos veikėjams.“
Kaip įrodymą, kad mokiniams naudingi ir klasikiniai lietuvių literatūros kūriniai, K. Klimas su šypsena pateikia buvusio mokinio atsiliepimą:
„Norėjau padėkoti už tai, ką padarėte dėl klasės. Jei ne jūsų pamoka apie „Dėdes ir dėdienes“, niekada nebūčiau išdrįsęs pakovoti dėl man patikusios merginos.“
Pedagogo teigimu, mokinius galima sudominti ir pasitelkiant kitus meno – teatro, dailės, kino – kūrinius, istoriją. Pavyzdžiui, nagrinėjant Balio Sruogos romaną „Dievų miškas“ įdomu aptarti filmą „Šindlerio sąrašas“, o analizuoti Vinco Mykolaičio-Putino „Altorių šešėly“ – lyginant knygą su žymia kino juosta „Mirusių poetų draugija“. Tokios jungtys padeda mokiniams geriau suprasti ir įsisavinti literatūrą, plečia kultūrinį akiratį.
Skaitymas prasideda namuose
Vaikų literatūros autorius T. Dirgėla įsitikinęs, kad pomėgis skaityti prasideda namuose. Paklaustas, kodėl kai kurie vaikai nemėgsta skaityti, jis sako: „Dėl to, kad ir suaugusieji nemėgsta, aš manau, kad čia yra pavyzdžio klausimas. Suaugusieji vis rečiau skaito, o vaikai tai mato“.
Pasak T. Dirgėlos, viena dažniausių tėvų, norinčių paskatinti vaiką skaityti, daromų klaidų yra technologijų ir knygų supriešinimas – kai vaikui pažadama prieiga prie kitų, jį dominančių pramogų, tik perskaičius tam tikrą knygos dalį.
Anot jo, toks požiūris formuoja neteisingą supratimą: technologijos tampa atlygiu už skaitymą, o knyga praranda pramogos ir malonumo statusą. T. Dirgėla pabrėžia, svarbiausia, kad vaikas įgytų skaitymo įprotį ir patirtį, o ne traktuotų skaitymą tik kaip pareigą.
„Dažnai pasitaiko situacijų, kai tėvai vaikams siūlo savo vaikystės knygas, kurios šiuolaikiniam vaikui gali būti visiškai neaktualios. Aišku, literatūros klasika ar universalios temos išlieka vertingos, tačiau būna knygų, kurios tėvams atrodo svarbios, bet vaikui tampa nuobodžios – jis neranda nieko, kas jam būtų artima su šiuolaikiniu pasauliu, jo gyvenimu“, – kitą vaikų skaitymo įpročių formavimo klaidą komentuoja T. Dirgėla.
Taip pat rašytojas atkreipia dėmesį, kad šiandien technologijos stipriai konkuruoja su knygomis dėl vaikų laisvalaikio, tačiau teigia, kad jų supriešinti nereikėtų.
„Vienas iš dalykų, padėsiančių pritraukti vaiką prie skaitymo, ypač tą, kuris labiau mėgsta technologijas ir dažniau rankose laiko telefoną nei knygą, yra šiuos dalykus sujungti“, – apie elektronines bei audio knygas komentuoja T. Dirgėla.
Rašytojas pabrėžia, svarbiausia, kad vaikai skaitytų, nepriklausomai nuo to, kokia forma pateikiama knyga. Pasak jo, elektroninės knygos, audioknygos ar tradiciniai popieriniai leidiniai gali būti vienodai vertingi, jei tik gebama užtikrinti vaiko dėmesio koncentraciją.
Mokytojas K. Klimas taip pat mano, kad elektroninė ir popierinė knyga teikia panašią naudą, tačiau jis pabrėžia skirtumą tarp skaitymo ir klausymo. Pasak jo, matant tekstą geriau perimamas stilius, skyryba, sakinio struktūra, o tai ypač svarbu kalbos pajautimui.
Laisvė rinktis – būtina
Tiek mokytojas K. Klimas, tiek vaikų rašytojas T. Dirgėla sutaria – vienas svarbiausių veiksnių, galinčių paskatinti skaityti, yra pasirinkimo laisvė.
Anot pedagogo, jeigu norima, kad paaugliai iš tiesų atsiverstų knygą, jiems būtina pasiūlyti alternatyvų. Kai moksleivis pats išsirenka kūrinį pagal temą, sudėtingumą ar aprašymą, atsiranda visai kitas santykis su tekstu – skaitoma ne todėl, kad reikia, o todėl, kad įdomu.
Pasak T. Dirgėlos, svarbu leisti vaikui pačiam atrasti dominančias temas tarp gausybės šiuolaikinių kūrinių.
Autoriaus nuomone, net ir derinant skaitinius, vertėtų išlaikyti balansą, pavyzdžiui, šalia dviejų privalomų klasikos kūrinių leisti vaikui pačiam išsirinkti tris jam įdomias knygas, nes galutinis tikslas yra ne perskaitytas konkretus sąrašas, o pats skaitymo džiaugsmas ir įprotis.
Autorė: Saulė Rudokaitė
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
