knygos

Šiuolaikiniuose meilės romanuose rašytojai retai išvengia intymių meilės scenų. Vienur jos aprašomos subtiliai, kitur – itin aistringa. Ištrauka iš Noros Roberts knygos „Iš pirmo žvilgsnio“: „Vensas kilstelėjo galvą ir pažvelgė į merginą, gulinčią po savimi. Šeina žvelgė išplėstomis akimis. Akimirką juodu vienas kito akyse ieškojo atsakymų. Galiausiai Šeina lėtai nusišypsojo: -Tai, - sukuždėjo ji ir prisitraukė Vensą prie lūpų.

Aušra Matulevičiūtė gimė nuošaliame Rokiškio rajono vienkiemyje, kelis kilometrus tekdavo klampoti pėsčiomis iki mokyklos. Baigė lietuvių kalbos, o vėliau ir žurnalistikos studijas. Prieš septynerius metus emigravo į Prancūziją, gyvena Paryžiuje. „Daugelis stebisi, kad iki šiol kalbu be akcento, – rašo ji. – „Kol kas“, – pasakytų vienas iš mano knygos herojų...“ Aušra Matulevičiūtė. Ilgesio kojos.

Net keturios „Obuolio“ leidyklos knygos papuošė perkamiausių grožinės literatūros kūrinių dešimtuką „Baltų lankų“ knygynuose. Pirmojoje dešimtuko vietoje karaliauja „Mergina, kuri žaidė su ugnimi“ – tai antroji švedų autoriaus Stiego Larssono trilogijos „Millenium“ dalis. Galima numanyti, jog jos laukia pirmosios dalies „Mergina su drakono tatuiruote“ likimas. Pastaroji aukščiausioje perkamiausių knygų dešimtuko vietoje tvirtai laikėsi net du mėnesius.

Ne mano žodžiai, bet aš neprieštarauju. Knygos „galą“ po penkių metų pažadėjo žinomas futuristas, „One Laptop Per Child“ projekto iniciatorius Nicholas Negroponte. Žinoma, ta pabaiga nebus galutinė, tačiau popierinė knyga taps kolekcininkų ir suvenyrų medžiotojų, o ne masinio skaitytojo pirkiniu.

Visą savaitę Balsas.lt skaitytojai aktyviai grūmėsi dėl puikaus prizo – romano „Slapti dienoraščiai“. Kadangi teisingų atsakymų į užduotą klausimą buvo daug, teko pasikliauti burtais. Galiausiai paaiškėjo, kad nauja knyga galės džiaugtis skaitytoja Rima, atsakiusi teisingai: pagrindinė romano veikėja rašė raudonos, geltonos ir mėlynos spalvos dienoraščius.

Nei skaitmeninė „muilinė“, nei telefonas su didelės raiškos fotokamera neatstos rankinio skenerio, skenuojančio knygas ir žurnalus iki 600 taškų colyje raiška. Maksimalus popieriaus formatas – A4, 2 AA tipo baterijų pakanka apie 200 puslapių nuskenuoti. Atvaizdai įrašomi į „microSD“ korteles.

Birželio 16–30 d. Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos knygynėlyje (K. Sirvydo 6, Vilnius) Joninių proga skaitytojai kviečiami netikėtai ir linksmai pasitikti šią šventę – Jono ar Janinos parašytą knygą įsigyti kur kas pigiau nei kitur.

Kad, kaip vienas kritikas kartą sakė, mūsų klasikinė literatūra – daugiausiai „cypčiojančios davatkos“, aišku bene kiekvienam literatūros studentui. Kad moderniesiems mūsų autoriams trūksta novatoriškumo ir neprovincialaus mentaliteto, menko tiražo literatūrinė spauda taip pat neretai skundžiasi.

Amerikiečių mokslininkas pasiūlė knygose spausdinti dvimačius kodus. Nufotografavus kodą mobiliojo telefono kamera, atsidarys interneto tinklapis su knygos temą atitinkančią papildomą informaciją. Sorinas Matejus į Žiulio Verno knygą „Aplink pasaulį per 80 dienų“ patalpino dvimačius kodus, rašo „The Chronicle“. Kiekvienas kodas turi hipernuorodą į tinklalapį, kuriame yra paaiškinimai, žemėlapiai, vaizdo medžiaga ir garso įrašai.

Šį savaitgalį Vilniuje šurmuliuos du renginiai. Plačiai reklamuojamas gėjų paradas ir Vilniaus miesto savivaldybės organizuojama Europos Sąjungos šalių šventė „Lietuva ir Europa – tai Tu!“, kurios metu knygų leidėjai pirmą kartą pasikvies vilniečius ir svečius į Pavasario knygų mugę Gedimino prospekte. Nuo vasario mėnesį vykusios knygų mugės Lietuvos parodų centre „Litexpo“ išleista ne viena laukta nauja knyga.

Lietuvoje skaitytojai vidutiniškai per savaitę knygas skaito apie 7,4 val., ir tai 78 % apklaustųjų dažniausiai daro namuose jiems patogioje vietoje, 48 % – lovoje prieš miegą, o važiuojant viešuoju transportu knygą į rankas paima tik 8% apklaustųjų.

Leidybos specialistų manymu, maždaug po kokių dešimties metų erotiniai ir pornografiniai žurnalai visiškai išnyks iš parduotuvių ir kioskų, rašo „The Australia Telegraph“. Priežastis labai paprasta: kam pirkti žurnalą, jei intymių nuotraukų ir video galima laisvai ir nemokamai iki soties prisižiūrėti internete. Vienintelis, kas gali „peršokti“ pornografijos produkciją internete, tai erotinio pobūdžio ir video pardavimas mobiliesiems telefonams.

Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga šiemet pirmąsyk surengė Metų verstinės knygos rinkimus: kvietė skaityti bei balsuoti už vertingiausią 2009 m. verstinę šiuolaikinę knygą iš šio septintuko: Bergman, Ingmar. Fani ir Aleksandras. Iš švedų k. vertė Zita Mažeikaitė. Meek, James. Meilės aktas. Iš anglų k. vertė Kazimiera Kazijevaitė. Myśliwski, Wiesław. Traktatas apie pupelių gliaudymą. Iš lenkų k. vertė Kazys Uscila. O'Connor, Joseph. Atpirkimo krioklys.

Knygos nuo seniausių laikų keitė savo pavidalą, tad perėjimas prie naujos kartos papildytos tikrovės (augmented reality) knygų leidybos technologijos neturėtų būti labiau šokiruojantis, nei degto molio plytelių pakeitimas papiruso, o vėliau – pergamento ritinėliais. Šis vaizdo siužetas sukurtas P. Korėjos mokslininkų.

Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla kovo 22 – balandžio 5 dienomis Tarptautinės teatro dienos proga kviečia knygų bičiulius užsukti į svečius ir įsigyti leidinių, rašytų apie teatrą, iš teatro ir dėl teatro, mažesnėmis kainomis. Vilniečiams jau gerai pažįstamame leidyklos knygynėlyje (Sirvydo g. 6) dvi savaites skaitytojų lauks nuolaidos net iki 50 procentų.

Kai prieš 20 metų Norvegijos rašytojas Justeinas Gorderis (Jostein Gaarder) savo žmonai papasakojo ketinąs rašyti romaną apie filosofijos istoriją, ši paragino vyrą nešvaistyti laiko nekomerciniams projektams - greitai parašyti ir užsiimti rimtesniais dalykais. Nė vienas jų netikėjo, kad knyga „Sofijos pasaulis“ pagerins visus įmanomus skaitomumo rekordus. Užvakar J.Gorderis nuo ankstaus ryto jaukioje viešbučio menėje gurkšnodamas arbatą priiminėjo svečius.

Sumažėjusios žmonių pajamos knygynų pardavimus pernai sumažino mažiausiai penktadaliu. Geresnių laikų nei knygynai, nei leidyklos neplanuoja ir šiemet. Knygų piginti nebebus iš ko, o leidžiama bus tik perkamiausia komercinė literatūra. Tuo metu sunkmetyje nišą radę nenaujų knygų knygynai džiaugiasi augančia plėtra. Knygynai nesitiki, kad šiemet į juos užsuks daugiau pirkėjų. Pernai penktadaliu kritę pardavimai, planuojama, tokie patys išsilaikys ir šiemet.

Leidyklos „Tyto alba“ kvietimu 11-osios Vilniaus knygų mugės (vasario 18-21 d.) lankytojai turės retą galimybę susitikti su norvegų literatūros žvaigžde Josteinu Gaarderiu ir britų istoriku, biografijos žanro virtuozu Simonu Sebagu Montefiore.

Danutei Sirijos Giraitei skiriamas „Metų vertėjos“ apdovanojimas už Anton Hansen Tammsaare romano „Tiesa ir teisingumas“ (Vaga, 2009) talentingą vertimą iš estų kalbos: už senoviškos kūrinio dvasios perteikimą, kultūrinio kolorito atskleidimą ir puikų kalbos jausmą. Danutė Sirijos Giraitė 1968–1972 m. studijavo Tartu Universitete estų kalbą ir literatūrą. 1979 m. baigė Vilniaus universitetą, rusų kalbos ir literatūros specialybę su lenkų kalbos mokymu.

Šių metų Jurgos Ivanauskaitės premijos laureatė rašytoja Renata Šerelytė knygas iki šiol rašo ne kompiuteriu, o ranka. Pasak jos, popierius ir rašiklis bent jau leidžia pasijusti oriu ir niekur neskubančiu žmogumi. Tiek Lietuvoje, tiek užsienyje pripažinta knygų autorė apgailestauja, kad šiais laikais, kai tiek daug rašytojų, labai sunku surasti skaitytojų. O žmogus su knyga tampa netikėtumu. Ir ne visada maloniu.

2009 m. Vertėjo krėslas skiriamas vertėjai Danutei Sirijos Giraitei už Antono Hanseno Tammsaare romano „Tiesa ir teisingumas“ talentingą vertimą iš estų kalbos. „Už senoviškos kūrinio dvasios perteikimą, kultūrinio kolorito atskleidimą ir puikų kalbos jausmą", - taip suformuluota skiriamo apdovanojimo motyvacija. D. Sirijos Giraitė 1968–1972 m. studijavo Tartu universitete estų kalbą ir literatūrą.

Vasario 4 d. Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Šiuolaikinės literatūros skyriaus mokslininkai surengė tradicinį kasmetinį pokalbį apie 2009 metų lietuvių autorių knygas. Šiųmetinio pokalbio tema „Glamūro ideologija ir knyga-įvykis“. Mokslininkai kalbėjo apie praėjusiais metais išleistų – nepaisant krizės – knygų gausą bei vyraujančias literatūros tendencijas.

Prieš keletą dienų mano dėmesį patraukę du tarpusavy nesusiję pastebėjimai apie rašymą iki šiol neišeina iš galvos. Pirmasis – tai Dono DeLillo, puikaus moderniojo epo „Underworld“ („Požemio pasaulis“) autoriaus, citata. Kalbėdamas apie tai, kaip vis dar spausdina rašomąja mašinėle, DeLillo sakosi negalįs „apsieiti be garso, kurį skleidžia mechaninės rašomosios mašinėlės klavišai. Tie lapą kalantys plaktukai. Man patinka matyti, kaip žodžiai, sakiniai įgauna formą.

Mes buvom kaip bomba to betoninio laiko viduje. Mes privalėjom jį išsprogdinti, susinaikindami patys. „Pragaro sodai“ Tuo metu gyvenau A. V ienuolio 12–30. Pats sostinės centras, namas prieš Operos ir baleto teatrą. Mano mamos ir močiutės man skirtas kambarys buvo savotiškas klubas. Eidavo kas nors iš pažįstamų per centrą ir užsuka pas Atsuktuvą. Užeidavo ir Jurga. Dažniausiai ji mūsų klausėsi ir stebėjo. Dabar žinau, kodėl.

Įžvalgusis tinklaraštininkas Aleksandras vaikštinėjo po knygyną ir pamatė lentyną su užrašu “Šį mėnesį populiariausios”. Ten buvo sudėta 10 knygų, kurias, matyt, šį mėnesį labiausiai pirko (ar bent jau dažniausiai vartė). Aleksandras sugalvojo, kaip atrodytų pačių nepopuliariausių knygų lentyna. 10. “Kaip išleisti milijoną” 9. “Etiketas viešajame transporte” 8. “Sceninio dainavimo pradžiamokslis”, autorius Eugenijus Ostapenko. 7. “Kiekviena daina vis kitokia…”,  autorė Alina Orlova.

Visų sričių ekspertas Cinikas Robertas savo bloge sudarė galimų perkamiausių knygų topą! Žvaigždės, nesnauskite! Robertas pamėgino sugalvoti 15 knygų, kurias kaip tik iš lentynų graibstytų. Jo sąrašas atrodo štai taip. (Komentaruose galite jį papildyti) 15. “Kaip pragyventi už 1000 litų nepažeidžiant įstatymų” 14. Knygos pavadinimas neturi reikšmės. Svarbu, kad autorius Andrius Mamontovas. 13. “Gauk algą nieko neveikdamas”, autorius Antanas Nedzinskas.

Įgyvendintas 2009 m. pabaigoje pradėtas socialinės iniciatyvos projektas, kuriuo siekta surinkti ir padovanoti kuo daugiau knygų Lietuvos bibliotekoms. Per beveik 2 savaites trukusį knygų rinkimą surinkta beveik 6,4 tūkst. knygų, projekto organizatoriai papildomai bibliotekos padovanos dar apie 1 tūkst. visiškai naujų lietuviškų knygų.

Bus siekiama, kad Vilnius ir Kaunas 2012 metais taptų ir dalintųsi Pasaulio knygų sostinės vardu. Šį vardą suteikia Jungtinių Tautų Švietimo, mokslo ir kultūros organizacija (UNESCO). Apie tai per projekto "Vilnius - Europos kultūros sostinė 2009" (VEKS) spaudos konferenciją pranešė sostinės vicemeras Gintautas Babravičius. Pasak vicemero, siekti šio garbingo vardo paskatino sėkmingas VEKS projektas.