knygos

„Leidybos procesai, kaip ir viskas mūsų gyvenime, nuolat kinta. Keičiasi skaitytojų poreikiai, įpročiai, kartu – rinka ir aplinka. Norime ir stengiamės atliepti tai, kas aktualu skaitytojui, kuo domisi pasaulis, kartu keičiamės patys ir procesai leidyklos viduje“, – sako leidyklos „Alma littera“ vadovė Dovilė Zaidė. 1990 metais įsikūrusi leidykla „Alma littera“ vizualiai keitėsi vos porą kartų.

„Antarktidos indėnai neklausia, kiek tau metų, jie nori žinoti, kiek vaiko yra tavyje“, – taip naują savo knygą suaugusiesiems pristato aktorius ir rašytojas Juozas Gaižauskas. Per keletą metų tapęs vienu iš labiausiai skaitomų autorių bibliotekose Juozas nebijo žaisti žanrais ir formomis – „Antarktidos indėnai“ vieniems gali pasirodyti vaikiška, o kitiems – filosofinė knyga.

Pernai populiariausia bibliotekose grožinės literatūros autore išrinkta Irena Buivydaitė-Kupčinskienė, tarp vaikų ir jaunimo – Tomas Dirgėla, trečiadienį pranešė asociacija LATGA.

Tarptautinė „Booker“ literatūros premija pirmą kartą skirta už knygą bulgarų kalba – bulgarų rašytojui Georgiui Gospodinovui ir vertėjai Angelai Rodel už romaną „Laiko slėptuvė“ (bulg. Vremeubežišče, angl. Time Shelter), paskelbta antradienį. Šia prestižine premija pripažįstami grožinės literatūros darbai iš viso pasaulio, išversti į anglų kalbą. 50 tūkst. svarų (57,5 tūkst. eurų) premiją po lygiai pasidalija autorius ir vertėjas.

Iš Vilniuje esančios bibliotekos vyras pavogė vertingas knygas, skelbia policija. Vagystė įvykdyta gegužės 19 d. apie 13 val. 15 min. Vilniuje, Universiteto g., bibliotekoje, vyras pavogė istorinės ar kultūrinės vertės turinčias knygas, kurių originalus sukeitė į suklastotas. Materialinis nuostolis nustatinėjamas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sveikina vaikų knygų kūrėjus – rašytojus, poetus, dailininkus, leidėjus – ir skaitytojus. „Tarptautinės vaikų knygos dienos proga linkiu nepaliauti skaityti ir taip pažinti, suprasti save ir pasaulį, kurti artimus ryšius ir būti pakantiems kitokiems,“ –  sveikinime sako V. Čmilytė-Nielsen. Pasak jos, visos knygos yra skirtingos, nepakartojamos ir savitos. Ir kiekviena pasakoja savą istoriją, kuri skatina turėti savo nuomonę, vertinti, komentuoti.

Tūkstančiai lietuvių sugužėjo į prasidėjusią kasmetinę knygų mugę. Daugelis pripažįsta – knygos pabrango, bet joms pinigų vis tiek negaila. Ypatingi mugės akcentai – 700-asis Vilniaus jubiliejus ir kraujuojančios Ukrainos karo metinės. Tad tarp įvairių leidyklų stendų vis šmėžuoja mėlynai geltonos dvispalvės.

Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka Panevėžyje įrengė knygomatus. Anot savivaldybės pranešimo, jie įrengti prie bibliotekos centrinių rūmų Respublikos gatvėje ir prie rekonstruojamo Vaikų ir jaunimo kultūrinės edukacijos skyriaus Aukštaičių gatvėje. Knygomatai suteikia galimybę pasiimti užsakytas knygas bet kuriuo paros metu ir visomis dienomis, per šventes ir savaitgaliais. „Knygomatu gali naudotis visi registruoti bibliotekos skaitytojai.

„Esu tam, kad papasakočiau“ – taip savo misiją įvardija knygų autorė, lektorė Vitalija Maksvytė. Vaikams ir suaugusiems kurianti rašytoja šiais metais yra iniciatyvos „Knyga + Kinas“ komisijos narė. Iš leidyklų pasiūlytų įvairaus žanro literatūros kūrinių, ji padės išrinkti knygas, labiausiai tinkančias didiesiems ekranams. Atrinkti kūriniai kino prodiuseriams ir režisieriams bus pristatomi vasario 24 d., Vilniaus knygų mugės metu, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Garsus japonų romanistas Haruki Murakami balandį išleis pirmą naują romaną per pastaruosius šešerius metus, trečiadienį pranešė leidykla „Shinchosha“. Apie naująjį kūrinį, kuris bus pirmasis H. Murakami romanas po 2017 metų vasarį išleisto „Komandoro nužudymo“, kol kas pateikiama nedaug informacijos. Trumpame pareiškime japonų kalba leidykla „Shinchosha“ nurodė, kad naujasis kūrinys bus išleistas balandžio 13 dieną, tačiau neatskleidė nei pavadinimo, nei siužeto detalių.

Šiauliuose, Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje, šeštadienį prasideda septintoji knygų mugė. „Kasdien permainingai keičiantis energijos kainoms ir sklindant gandams apie jos stygių ateityje, vienas žmonijos energijos šaltinis per amžius išlieka stabilus ir nuolat atsinaujinantis. Tai – kultūra“, – teigiama mugę organizuojančios bibliotekos pranešime. Pasak renginio organizatorių, mugės dalyviai galės susitikti su autoriais, apžvelgti naujas knygas, dalyvauti edukaciniuose užsiėmimuose.

Skandalas Kaune – gyventojai aptiko pilną konteinerį išmestų senų knygų. Dalį pačių seniausių spėjo paimti, kitos pateko į atliekų tvarkymo įmonę, čia jos ruoštos perdirbimui ir jau sugadintos – tiesiog virto makulatūra. Leidinius išmetė Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, jo atstovai sako, kad tai sena periodika, kurių dublikatai yra kitose įstaigose, o šiuos leidinius esą nurašyti leido pati Kultūros ministerija. Naktinis radinys sukrėtė kauniečius.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka pranešė įsigijusi dvi Lietuvos kultūros istorijai reikšmingas senąsias knygas. Tai karo inžinieriaus, artilerijos teoretiko, žemaičių bajoro Kazimiero Semenavičiaus (1600–apie 1651) veikalo lotynų kalba „Artis magnae artilleriae“ („Didysis artilerijos menas“) vertimas į vokiečių kalbą, išleistas 1676 metais, bei Prūsijos kartografo ir istoriko Casparuso Hennenbergerio (1529–1600) istorinės geografijos knyga vokiečių kalba „Kurtze und warhafftige B...

Knygas brailio raštu nuo šiol bus galima gauti bet kurioje Lietuvos bibliotekoje, minint Baltosios lazdelės dieną pranešė Lietuvos aklųjų biblioteka (LAB). Spalio 15-oji – Baltosios lazdelės diena. Šia proga viešosios šalies bibliotekos įteikia simbolinę dovaną neregiams – knygas Brailio raštu artimiausioje bibliotekoje. „Didelė dalis nereginčių skaitytojų gyvena mažuose Lietuvos miesteliuose, vienkiemiuose, kaimuose.

Rusijai įsiveržus į Ukrainą, knygynuose ir elektroninėse knygų parduotuvėse išaugo susidomėjimas ne tik ukrainiečių autorių kūriniais, knygomis apie Ukrainą, bet ir knygomis ukrainiečių kalba. Taip pat ūgtelėjo knygų apie įvairius karus, geopolitikos reiškinius paieškos ir pardavimai.  „Ukrainiečių autorių buvo labai mažai, todėl bet koks pokytis duoda didelius procentus.

Asociacija LATGA sudarė populiariausių knygų ir jų autorių dešimtukus bibliotekose, rašoma pranešime spaudai. Dešimtukai sudaryti remiantis jungtinio bibliotekų katalogo duomenimis, kuriuos susistemina ir pateikia Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.

Populiarių fantastikos knygų „Haris Poteris“ autorė J.K.Rowling buvo apgauta rusų, kai šie ją vertė manyti, kad ji vaizdo skambučio metu kalbėjosi su Ukrainos prezidentu. Moteriai pokštą surengė Vovanas ir Lexusas – rusų komikai, kurie jau anksčiau ne sykį yra apgavę žinomus žmones ir specializuojasi į Vakarų pasaulio atstovų žeminimą, rašo express.co.uk. Šįkart jie nusprendė negražiai pasišaipyti iš britų autorės ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio.

Preiloje, ant Kuršių marių kranto, po šimtamečio pastato rekonstrukcijos ketvirtadienį oficialiai atidaroma biblioteka. „Tai biblioteka su skaitykla ant marių kranto. Kas neskaitė – pradės skaityti. Vieta nuostabi, dabar ir pati aplinka – ir kiemas, terasa“, – BNS sakė Neringos meras Darius Jasaitis. Preilos biblioteka įsikūrusi istorinėje raudonmūrėje prieškario mokykloje, pastatytoje 1907 metais. Mero teigimu, joje nebuvo tinkamų sąlygų.

Prasidėjus karui Ukrainoje knygų rinka šiek tiek sustojo: žmonės mažiau skaitė, labiau domėjosi istorinėmis, karo knygomis, o kai kurie karo akivaizdoje domėjosi Europos ir Lietuvos kelių žemėlapiais. Knygynai pripažįsta, kad knygų kainos kyla, atskleidžia, kokia literatūra populiariausia ir atneša daugiausia pelno. Knygynams atsisakius rusiškų knygų ir didėjant ukrainietiškų knygų paklausai, karo pabėgėliams neturi ko pasiūlyti.

Elektroninėms ir audio knygoms bei vadovėliams nuo 2023 metų siūloma taikyti lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. Dabar joms taikomas 21 proc. PVM.    Tokią Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisą Seime registravo Neįgaliųjų teisių komisijos pirmininkė Laisvės frakcijos narė Monika Ošmianskienė.

Skambiai nuskambėjusi internete išmestų į konteinerius Pavilnio bibliotekos knygų istorija turi nemalonią pabaigą. Dauguma jų taip ir nesulaukė antro šanso, buvo sunaikintos. Pavilnio gyventoja Virginija Aleksejūnė tikina, kad dauguma knygų buvo idealaus stovio. Vilniaus centrinės bibliotekos direktorės pavaduotoja Simona Žilienė tvirtina, kad tokia knygų nurašymo tvarka, uždaromai bibliotekai yra privaloma.

Avarinės būklės pastate buvusi biblioteka uždaryta, o nebereikalingas kone tūkstantis knygų – tiesiai į dešimt konteinerių. Toks vaizdas vidury baltos dienos šokiravo sostinės Pavilnio gyventojus. Pamatę išmestas knygas žmonės puolė jas rinkti, tačiau spėjo išgelbėti tik mažą dalį. Kilus skandalui, atliekų tvarkymo įmonė gyventojams leido dar nespėtas sunaikinti knygas susirinkti tiesiai iš perdirbimo sandėlio.

Per pastaruosius metus daugiau nei trečdaliu pabrango popierius. Spaustuvės ir leidėjai sako, kad dėl žaliavos pabrangimo, brangs ir knygos, leidiniai, žurnalai bei popierinės pakuotės. Tačiau pakilusios kainos ne vienintelė problema – visame pasaulyje juntamas ir didelis popieriaus stygius. Spaustuvėje iš popieriaus gaminamos kartoninės pakuotės, lankstinukai bei spausdinami leidiniai ir knygos.

Kiekvienas Lietuvos naujagimis savo gyvenimo kelionę pradės su knyga ir skaitytojo pažymėjimu. Tokios dovanos pirmą kartą pradėtos dalyti visose Lietuvos ligoninės. Anot specialistų, kai tėvai savo vaikams pradeda skaityti nuo pat gimimo ar dar esant įsčiose, tai lemia jų raidą ir tolimesnius gebėjimus ateityje. Pasaulį išvydusios Auroros tėtis Dovydas gavo dovanas iš Vilniaus gimdymo namų. Viena jų – knyga naujagimei. Vyras sako, kad tokia staigmena buvo maloni ir netikėta.

Pastaruoju metu smarkiai išbrangus popieriui, kyla knygų, kitų leidinių ir pakuočių kainos, praneša LRT.  Spaustuvininkų asociacijos tarybos narys Saulius Mudėnas sako, kad popieriaus kaina per pastaruosius tris mėnesius pakilo beveik 40 proc. Pasak jo, toks kilimas nebuvo fiksuotas visą nepriklausomybės laikotarpį. Tam įtakos esą turi popieriaus gamybos pajėgumų sumažėjimas ir padidėjęs žaliavos poreikis. Galutinė knygų kaina pirkėjui gali kilti dešimtadaliu.

Kaimų krautuvėlės tampa bibliotekomis. Kupiškio rajono verslininkas keliose jam priklausančiose parduotuvėse sukalė lentynas ir įrengė bibliotekas. Knygos jose – pačių gyventojų dovanotos. Ir jokios registracijos nėra. Žmonėmis pasitikima ir vyksta savotiški mainai. Žmonės dovanoja savo perskaitytas knygas, namo ima kitų atneštas. Verslininkas žada, kad ateityje tokių bibliotekų kaimų parduotuvėse daugės.

Įdomi socialinė idėja skamba maždaug taip: heteroseksualios moterys gali sakyti, kad nori, jog jų partneris pasižymėtų geromis savybėmis, tačiau iš tikrųjų tai, ko jos nori, yra iššūkis susitikinėjant su „blogu berniuku“. Ši idėja yra tokia plačiai paplitusi, kad kai kurie žmonės iš to net užsidirba pinigų, parduodami savipagalbos knygas ir mokydami vyrus, kaip įžeidinėti moteris. Neseniai „Broadly“ paskelbtame straipsnyje teigiama: „Visi žino, kad [blogi berniukai] <...> yra geidžiami.

Karantinas daugelį žmonių privertė ieškoti naujų veiklų arba prisiminti pamirštas. Vienas pagrindinių saugių laiko praleidimo būdų tapo knygų skaitymas. Ši veikla savo aktualumo nepraranda ir suaktyvėjus užsiėmimams lauke – vasara, atostogos, ilgos kelionės, tingūs poguliai paplūdimyje ir sode skatina ieškoti naujų skaitinių. Prekybos centro internete „Varlė.

Knygų pardavėjai atviri – per pandemiją žmonės prisiminė knygas, mat per pastaruosius metus knygų pardavimai ūgtelėjo kone dvigubai. Aktyviau pradėta prekiauti ne tik naujomis, bet ir jau perskaitytomis knygomis. Tiesa, leidyklų atstovai pasakoja, kad per pandemiją brango ir knygų spausdinimas, nes pakilo popieriaus kaina, jo transportavimas taip pat ir kitos knygos savikainos sudedamosios dalys. Knyga – apgalvotas pirkinys Vilnietė Evelina (vardas pakeistas – aut. past.

Penktadienį minima pasaulinė knygos ir autorinių teisių diena, todėl nusprendėme pasidomėti apie nelegalų knygų skenavimą, piratavimą ir patiriamus nuostolius. Per pandemiją dukart užsivėrus knygynų ir bibliotekų durims tapo sunkiau įsigyti norimą knygą. Bet ne visiems knygų mylėtojams tai tapo problema – ėmėsi kurtis „Facebook“ grupės, kuriose kaip ir piratinėse svetainėse, keičiasi nelegaliai skenuotomis PDF knygomis.

Kartais namas, kuriame gyvename, gali nustebinti ir netgi slėpti turtus galintį atnešti turinį. Jungtinėje Karalystėje gyvenanti moteris teigia, kad ji namuose atrodo slaptą biblioteką, kurioje pilna senų pirmo leidimo knygų.  Britė Lynn savo „TikTok“ paskyroje pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame rodo rūsyje rastas knygų pilnas lentynas. Jos teigimu, oda įrištos knygos yra pirmieji leidiniai, kurie, pasak internautų, gali atnešti didelius turtus.

Praėjusios savaitės pabaigoje jau ir Lietuvos knygynuose pasirodė buvusio Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento Baracko Obamos knyga „Pažadėtoji žemė“. Iškart „The New York Times“ negrožinės literatūros bestselerių sąrašo pirmojoje vietoje atsidūrusi knyga, rodos, nepaprastai laukta skaitytojų – per mėnesį Šiaurės Amerikoje parduota daugiau nei pustrečio milijono spausdintos, audio ir elektroninės knygos kopijų.

Žmonės, kurie skaito, randa atsakymus į sudėtingiausias pasaulio problemas ir sukuria iškiliausius išradimus. Skaitantys žmonės  žavi ne tik savo įžvalgomis ir gebėjimu įvertinti situacijas iš netikėtos perspektyvos, bet ir talentu suprasti kitus žmones, rašoma pranešime spaudai. Šie žmonės taip pat pakeri savo plačiu žodynu, ramybe, kritišku mąstymu ir pasitikėjimu savimi bei pasauliu. Knygų skaitymas, regis, toks magiškas dalykas.

22-asis tradicinis literatūrinis renginys – Knygų mugė 2021 metų vasario 25–28 dienomis neįvyks, ji nukeliama į gegužę. Kaip pranešė lrt, taip mugės organizatoriai nusprendė reaguodami į situaciją dėl koronaviruso epidemijos. Tačiau ir šis sprendimas nėra galutinis – Knygų mugės programą planuojama parengti kovo pabaigoje, o vasario pabaigoje, kada ji turėjo vykti, paaiškės, ar ji galės vykti ir vėliau.

Vaikų literatūros festivalį be grafikos dizainerės, rašytojos, iliustruotojos Kotrynos Zylės sunku įsivaizduoti. Jos galvoje verda begalybė idėjų, minčių, kurios anksčiau ar vėliau įgauna kūną. Naujausia Kotrynos idėja – Lietuvos ir Havajų bendrystės paieškos.

Biologo ekologo, habilituoto biomedicinos mokslų daktaro, profesoriaus Edmundo Lekevičiaus studentai sako, kad jis yra vienas iš tų dėstytojų, dėl kurių verta rinktis studijas universitete. Šmaikštus, žodžio kišenėje neieškantis profesorius gali ilgai ir daug kalbėti apie evoliucinę ir istorinę praeitį, apie šį laiką ir tai, kas mūsų laukia ateityje.

Bibliotekininkių persekiojimas – būtent taip kai kurie kalbininkai įvardija Valstybinės kalbos inspekcijos sprendimą dešimtmečius tarp knygų dirbančias moteris siųsti laikyti lietuvių kalbos brandos egzamino, mokėti baudas, arba prieš pat pensiją netekti darbo.

Šiandieniniai trisdešimtmečiai gerai prisimena tuštumą, kuri aplankydavo po kiekvienos naujos J.K. Rowling knygos apie Harį Poterį. Gali būti, kad tą jausmą pamena ir gerokai vyresni, nes Hario Poterio gerbėjų klube amžius neegzistuoja. Šiais metais lietuviškam serijos leidimui sukanka lygiai dvidešimt metų. Leidykla „Alma littera“ jubiliejų paminėjo dar kartą šią seriją išleidusi ir papuošusi knygas naujais, moderniais viršeliais.

Mažas berniukas apvaliais akinių rėmeliais 1997-aisiais įžengęs į pasaulio vaikų širdis, jose ir pasiliko. Tais metais, birželio 26-ąją, Didžiojoje Britanijoje pasirodžiusi J.K. Rowling knyga „Haris Poteris ir Išminties akmuo“ pradėjo naują erą vaikų ir paauglių knygų pasaulyje.

Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sode pražydo daugybe legendų ir mistiškų istorijų apipintas augalas – vaistinė mandragora (Mandragora officinarum Bertol.). Pagausėjus populiariųjų žinių ir moksliniais tyrimais nepagrįstų rekomendacijų apie kai kurių vaistinių augalų stebuklingąsias galias, dalijamės Vaistinių ir prieskoninių augalų mokslo sektoriaus vedėjos, vyresn. mokslo darbuotojos prof. habil. dr. Onos Ragažinskienės įžvalgomis.

Daugiau kaip 50 Lietuvos bibliotekų šią savaitę pradėjo spausdinti apsauginius skydus medikams, siekiant patenkinti augantį apsaugos priemonių poreikį šalyje plintant koronavirusui. „Prie kampanijos prisijungė 54 bibliotekos visoje Lietuvoje. Jos rūpinasi aplinkinėmis medicinos įstaigomis“, – BNS sakė projekto koordinatorius Donatas Kubilius iš Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos. Anot jo, bibliotekos darbą pradėjo šią savaitę, pirmuoju etapu numatoma atspausdinti 1500 skydelių.

Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos pirmosios knygos konkursas, leidžiantis jame dalyvauti tik kūrėjams iki 35 metų, diskriminavo vyresnę rašytoją dėl amžiaus, konstatavo lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė. Leidyklos vadovas Saulius Repečka sako, kad po šio sprendimo ilgiau nei ketvirtį amžiaus gyvavusi, jauniems rašytojams iškilti leidusi iniciatyva gali būti sustabdyta.

Vilniaus knygų mugė šiemet pritraukė 72,9 tūkst. lankytojų, pirmadienį pranešė parodų ir kongresų centras „Litexpo“. „Vylėmės, kad pasieksime 70 tūkstančių ribą, bet kad ją perkopsime – tikrai nesitikėjome“, – pranešime cituojama „Litexpo“ parodų skyriaus vadovė Milda Gembickienė. Pasak jos, lankytojų gausą galėjo lemti Jaunųjų skaitytojų salės programa, nauja Kultūros centrų salė bei didesnė programa.

Penkios knygų leidyklos bylinėjasi su trimis asmenimis dėl autorinių teisių pažeidimų, kai šie į savo valdomus portalus įkėlė leidyklų išleistas knygas. Bylos duomenimis, „Alma littera“, „Baltų lankų“ leidyba, „Jotema“, „Tyto alba“ ir „Vaga“ teismo prašo pripažinti, kad trys asmenys per interneto portalus visosknygos.lt ir visosknygos.com 2011–2016 metais padarė daugybinius autorių teisių pažeidimus ir nesąžiningos konkurencijos veiksmus.

Tradiciškai, paskutiniąją Vilniaus knygų mugės dieną pranešamas ir kitų metų šūkis. Jau aišku, kad 2021 metais vasario 25–28 dienomis visi rinksimės į mugę, kurios tema – „Vaizdas kaip tekstas“. Tradiciniai tekstai šiandien konkuruoja ne tik tarpusavyje, vis dažniau jiems tenka atlaikyti vaizdų ar simbolių invaziją. Kartu su naujomis technologijomis simboliai ar vaizdai siūlo lengvesnius, greitesnius informacijos įvedimo, pateikimo ir suvokimo būdus.

Dar iki tapdamas prezidentu Gitanas Nausėda dažnai akcentuodavo meilę knygoms, pasakodavo apie savo retų knygų kolekciją. Net ir eidamas valstybės vadovo pareigas G. Nausėda neapleidžia savo pomėgio skaityti ir atvirai pasakoja apie tai, kokios knygos jį žavėjo jaunystėje, kokios šiuo metu guli prie jo lovos ir kokius kūrinius įveikti jam paprasčiausiai trūksta kantrybės.

Metų knygomis skaitytojai suaugusiųjų prozos kategorijoje išrinko Marijaus Gailiaus romaną „Oro“, o poezijos kategorijoje – Vytauto Kazielos eilėraščių knygą „Alyvmedžiai“. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos kasmet rengiamuose rinkimuose knygų vaikams kategorijoje nugalėjo Ignės Zarambaitės „Stebuklingi senelio batai“, knygų paaugliams kategorijoje – Ilonos Ežerinytės apysaka „Skiriama Rivai“. Už 2019-ųjų Metų knygas balsavo beveik 5000 daugiau skaitytojų nei pernai – iš viso 25...

Tūkstančiai lankytojų šiandien pradeda plūsti į 21-ąją knygų mugę. Organizatoriai džiaugiasi, kad lietuviai net ir nuolat brangstančias knygas skaito vis labiau ir toliau mielai renkasi vietinius autorius, kai kurių tiražus išpirkdami internetinėse parduotuvėse jiems dar net nepasirodžius lentynose. O štai kai kurie lankytojai labai stebisi organizatorių sprendimu pasikviesti į mugę vieno žiauriausių ir tūkstančius žmonių nužudžiusio garsaus narkotikų prekeivio Pablo Escobaro našlę.

Daug kam atrodo, kad knygos yra daugiau nei paprasta prekė. Tačiau ją išleisti arba pagaminti ir parduoti kainuoja tokius pačius pinigus. Palyginti su kai kuriomis kitomis šalimis, Lietuvoje parduodamos knygos yra gana brangios. Kas lemia jų kainą ir koks skirtumas ką gaminti ar parduoti – knygas ar dešras? Diskusijoje apie tai – žinomas verslininkas Ignas Staškevičius.