Jau šį savaitgalį, rugsėjo 18-20 dienomis, „Žalgirio“ arenoje vyksianti Kauno knygų mugė lankytojus kvies ne tik ieškoti knygų naujienų. Tris dienas vyksiančioje mugėje bus galima susitikti ir su pripažintais rašytojais, literatūros premijų laureatais, ir su žinomais knygų autoriais – Edita Mildažyte, Algimantu Kriščiūnu, Austėja Landsbergiene, Beata Nicholson, Arūnu Valinsku bei kitais.
Ne mažiau ryškia erdve mugėje taps Bibliotekų forumas ir jo renginiai, į kuriuos susirinkę skaitytojų klubų atstovai mėgins atsakyti į klausimą, ar viešai demonstruojamas pomėgis knygoms vis dar reiškia tikrą skaitymą.
Bibliotekų forume – skaitymo prasmės paieškos
Bibliotekos seniai nebėra vieta, kur knygos saugomos ir išduodamos skaitytojams. Šiandien biblioteka skaitytojui padeda orientuotis milžiniškoje turinio pasiūloje, atrasti autorius, suprasti kontekstą, suteikia erdvę kalbėtis apie tai, kas perskaityta. Būtent tokią šiuolaikinę biblioteką Kauno knygų mugėje pirmą kartą ir pristatys Bibliotekų forumas.
„Norėjome, kad Kauno knygų mugėje būtų išgirstas ir bibliotekų balsas, todėl pakvietėme šalies bibliotekininkus atsigręžti į vietos visuomenininkus, rašytojus, kultūros asmenybes, kurių vardais pavadintos bibliotekos, jų steigiamų premijų laureatus, vietos autorius, krašto ypatybes ir išskirtinumą. Džiaugiamės, kad bibliotekininkai prisijungė prie idėjos ir sukūrė turinį, kuris remiasi patirtimi ir kasdieniu ryšiu su skaitytojais“, – sako Lietuvos leidėjų asociacijos (LLA) vykdomoji direktorė Laura Tekorė.
Kauno Ąžuolyno bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vadovė Enrika Kromerova-Dubinskienė teigia, kad bibliotekų sukurta erdvė ir veiklos mugėje neabejotinai parodys, kokios turiningos ir unikalios yra šalies bibliotekos.
„Atskira diskusijų tema Kauno knygų mugėje taps ir pati skaitymo kultūra. Kalbėsime ne tik apie tai, ką skaitome, bet ir apie tai, kaip atrandame skaitymą, apie jo prasmę, tos prasmės paieškas ir paradoksą“, – pasakoja E. Kromerova-Dubinskienė.
Bibliotekų edukacijų ir kūrybos erdvėje bus galima išvysti naujas parodas, leistis į virtualiosios realybės kelionę, išbandyti edukacinius žaidimus, sužinoti apie skirtingų šalies vietovių kultūrinį palikimą, o svarbiausia – susipažinti, pasikalbėti. Nusipirkusieji naują knygą galės užeiti į tyliuosius skaitymus, kartu su bendraminčiais minutėlę stabtelėti, pasimėgauti knyga, išbandyti skaitytojų pasimatymus, išgirsti, kaip veikia biblioterapija, sužinoti, ar „TikTok“ platforma pakeitė knygų rekomendavimo kultūrą.
Atvirai – su skaitytojais
Bibliotekų forume įsikūrusiame „Atvirame skaitytojų klube“ bus kalbama apie naujus literatūros sklaidos būdus.
„Diskusijose kviesime svarstyti, kur šiandien baigiasi autentiška skaitymo kultūra ir prasideda skaitymo spektaklis, – pasakoja Kauno knygų mugės Bibliotekų forumo koordinatore sutikusi tapti E. Kromerova-Dubinskienė. – Norėtume parodyti svarbų perėjimą nuo bibliotekos, kurioje laikomos knygos, į biblioteką, kurioje mezgamas tarpusavio ryšys ir santykis su knyga.“
Kauno Ąžuolyno bibliotekos literatūrologė D. Bocullo teigia, kad mugėje vyksiančio skaitytojų klubų ir bendruomenių forumo „Atviras skaitytojų klubas“ idėja gimė bendraujant su skaitytojų bendruomenėmis.
„Pastebėjau atotrūkį tarp realios skaitymo kultūros ir viešo skaitymo skatinimo. Socialumas pradėjo užgožti skaitymą, nes mes vis dažniau, nė nesusimąstydami, nukreipiame dėmesį į skaitymą, kuris tampa įvaizdžio dalimi“, – sako ji.
Skaitytojų klubai – būdas nebūti vienišam
Vis dėlto skaitytojų klubai literatūrologei šiandien atrodo esantys itin svarbūs – ypač kai daug bendravimo ir kultūrinių diskusijų persikėlė į socialinius tinklus.
„Matau dvi priežastis, kodėl apskritai susiformavo skaitytojų klubų judėjimas. Viena iš jų – vienišos visuomenės problema, o kartu ir didėjantis neapibrėžtumas – pandemijos, katastrofos ir karai. Tarsi inkaro ieškome savo bendruomenėje, kurią esame praradę. Kita priežastis, kurią puikiai aptarė korėjiečių kilmės vokiečių filosofas Byung-Chul Hanas, – savirealizacijos poreikis. Būtent socialiniai tinklai formuoja iliuziją, kad mes galime save sukurti, suburti bendraminčius. Tik niekas nepasakė, kad tuose pačiuose socialiniuose tinkluose visi norės būti išgirsti. Mane asmeniškai vargina, kad, užuot su bendruomene skaitę ir kalbėjęsi gyvai, būtinai turime pranešti socialiniuose tinkluose, kad tai darome. Esu kalta, nes pati irgi dalyvauju tame žaidime. Rašytojai turi susikurti savo kaip menininko personą, susirasti skaitytojus, bet tą patį daro ir skaitytojai, kad leidėjai, o gal ir autoriai juos surastų ir suprastų. Keista, kad ieškodami realių bendraminčių mes nukeliavome prie socialinių tinklų panoptikumo – jis neaplenkė ir skaitytojų klubų“, – teigia D. Bocullo.
Forume „Atviras skaitytojų klubas“ dalyvaus ne tik skaitytojų klubų, bet ir kitų bendruomeninių iniciatyvų atstovai iš Lietuvos bibliotekų, privačių iniciatyvų, pavyzdžiui, „Rašytojų pusryčių klubo“ ar improvizacijų klubo „Kaunas impro“.
Paklausta, ar skaitytojų klubų Lietuvoje daugėja, literatūrologė ir bibliotekininkė D. Bocullo skaičiuoja, kad bibliotekose daugėja ne tik skaitytojų klubų – daugėja ir privačių iniciatyvų, formuojasi tam tikras bendruomenių verslas.
„Viena vertus, tai gali padėti spręsti vienišumo, susikalbėjimo problemas, – sako ji, – bet man kelia nerimą, kad už draugystę žmonės linkę susimokėti. Ar rinkodaros principais grįsta draugystė atstoja tikrą bendruomenę? Mano minėtas B.-Ch. Hanas teigia, kad bendruomenės ir ritualų jau nebėra. Tikriausiai todėl bandome dirbtinai juos susikurti.“
D. Bocullo pastebi, kad kai kurių skaitytojų klubų dėmesio centre atsiduria populiarioji literatūra. Auga ir fantastinės literatūros skaitytojų gretos, nors kai kurie klubai nevengia analizuoti sudėtingų temų.
„Sunku apibrėžti, kokios pagrindinės temos klubuose sukelia daugiausia diskusijų, nes kiekviena bendruomenė turi savo kryptį, žanrą. Žinoma, kadangi skaitytojų klubai iš esmės labai moteriški, nemažai diskusinių klausimų sukasi apie bendražmogiškus santykius, gyvenimo patirtis. Galbūt bendras visus klubus vienijantis klausimas ir būtų – kodėl skaitytojų klubus dažniau renkasi moterys? Nemanau, kad vyrai jaučiasi mažiau vieniši. Juk visi norime išsikalbėti, būti pastebėti... Gal bendruomenės padės šį klausimą išspręsti geriau nei atvira socialinių tinklų skaitymo kultūra?“ – svarsto bibliotekininkė.
LLA vykdomoji direktorė L. Tekorė sako esanti dėkinga Lietuvos bibliotekininkų draugijai, kuri entuziastingai sutiko ir ėmėsi įgyvendinti LLA idėją apie unikalią galimybę daugybei Lietuvos bibliotekų įsitraukti į Kauno knygų mugę.
Susitikimuose – garsenybės
Penktadienio vidurdienį Skaitytojų erdvė virs eksperimentų laboratorija. Biologė, gamtos mokslų mokytoja ir knygų vaikams autorė Saulė Paltanavičiūtė pristatys knygą „STEAM vaikams“. Joje per vaikams suprantamus bandymus ir kasdienes patirtis aiškinami mokslo reiškiniai. Susitikime jaunieji mugės lankytojai galės ne tik klausytis, bet ir patys eksperimentuoti.
„Pegaso“ amfiteatre penktadienį 14 valandą E. Mildažytė pristatys autobiografinę knygą „Pelynų medus“. Knygoje televizijos laidų vedėja atvirai pasakoja apie savo gyvenimą, stiprius jausmus, skaudžius išgyvenimus, lemtingus pasirinkimus, televizijos projektus ir visuomeninę veiklą.
Iškart po šio susitikimo, 15 valandą, A. Kriščiūnas kartu su žmona, žurnaliste Jurga Baltrukonyte, pristatys poezijos knygą „Lyg pirmą kartą“. Tuo pačiu metu Skaitytojų erdvėje profesorius Albertas Skurvydas kalbės apie naują savo knygą „Ilgaamžiškumo kodas“.
Penktadienio programą Skaitytojų erdvėje 19 valandą užbaigs edukologės dr. A. Landsbergienės knygos „Iki mokyklos. Ankstyvosios vaikystės gidas tėvams ir mokytojams“ pristatymas. A. Landsbergienės nacionalinė iniciatyva, kviečianti kurti tvarią skaitymo kultūrą Lietuvoje, „Knygos Tauta“ ir mugės organizatoriai, LLA puoselėja darnią partnerystę.
LLA sumanyta diskusija, kurioje bus svarstoma, ar knygos iš tiesų gali padėti išlaikyti sveiką protą, vyks šeštadienį, 16 valandą, „Pegaso“ amfiteatre. Gydytojo Aurimo Mikalausko ir neuromokslininkės Lauros Bojarskaitės pokalbyje bus ieškoma atsakymų, kaip skaitymas veikia mūsų smegenis, emocinę savijautą ir gebėjimą atsitraukti nuo kasdienio informacinio triukšmo.
18 valandą Skaitytojų erdvėje LLA rengia poeto Aido Marčėno atminimui skirtą vakarą „Kuo ilgiau gyveni, tuo šviesiau ir šviesiau“. Apie šiais metais pasaulį palikusio poeto kūrybą, jo asmenybę ir paliktus tekstus kalbės Gintaras Bleizgys, Jurgis Marčėnas, Alvydas Šlepikas ir Violeta Žalytė.
19 valandą fotografas Artūras Morozovas pristatys fotoesė knygą „Sutikau žmogų“. Beveik du dešimtmečius kurtame pasakojime autorius fotografijomis ir tekstais dokumentuoja karo, skurdo, socialinės atskirties bei visuomenės paribiuose gyvenančių žmonių patirtis.
Tuo pat metu „Pegaso“ amfiteatre vyks Virgio Stakėno knygos „Baladės po skrybėle“ pristatymas ir muzikinis pasirodymas. Leidinyje sudėtos skirtingais kūrybos laikotarpiais parašytos baladės, jų akordai ir dainų atsiradimo istorijos, atveriančios daugiau nei penkis dešimtmečius trunkantį autoriaus kūrybinį kelią.
Sekmadienį, 12 valandą, Skaitytojų erdvėje bus pristatyta 2025-ųjų Metų prozos knyga – Vytauto V. Landsbergio „Bevardžio sagos“. Tai pirmoji autoriaus prozos knyga suaugusiesiems, jungianti skirtingų laikotarpių istorijas, šeimos atmintį ir Lietuvos likimo ženklus.
13 valandą „Pegaso“ amfiteatre naujausią knygą „Valgyk ir žydėk“ pristatys B. Nicholson. Naujojoje receptų knygoje autorė grįžta prie kasdienės, įvairios ir gerą savijautą palaikančios mitybos, kviesdama rūpintis savimi be griežtų draudimų ir trumpalaikių dietų.
Į Kauno knygų mugę iš televizijos ekrano persikels legendinis žaidimas „Auksinis protas“. Sekmadienį, 14 valandą, „Pegaso“ amfiteatre lankytojų lauks klausimai, azartas ir galimybė kartu su A. Valinsku gyvai patirti vieno populiariausių Lietuvos žinių žaidimų atmosferą.
15 valandą ten pat, amfiteatre, žolininkė Adelė Karaliūnaitė pristatys knygą „Kosminis sodas ir vienuolika kūno galių“. Knygoje autorė plėtoja savo požiūrį į žmogaus kūną, gamtos ritmus, augalus ir jų vietą kasdieniame gyvenime.
Tuo pat metu Skaitytojų erdvėje režisierius ir rašytojas Vytautas Balsys pristatys knygą „Vasaros sniegas“. Atvirame bohemos dienoraštyje pasakojama apie Kauno menininkus, teatro užkulisius, garsius kūrėjus, jaunystę, draugystę, laisvę ir netektis. Susitikime dalyvaus Algirdas Kaušpėdas, Herkus Kunčius ir Saulius Bagaliūnas.
Antroji Kauno knygų mugė rugsėjo 18–20 d. užims visą „Žalgirio“ areną. Skaitytojų ir autorių susitikimai bei diskusijos vyks „Pegaso“ amfiteatre, LLA renginių salėje, Skaitytojų erdvėje ir Bibliotekų forume. Kauno knygų mugę organizuoja LLA ir „Ekspozicijų centras“. Mugės mecenatas – didžiausias šalies knygynų tinklas „Pegasas“. Informacinis partneris – LRT. Renginį iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Kauno miesto savivaldybė. Išsamesnė informacija – https://www.parodos.lt/parodos/kauno-knygu-muge-2026/.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
