kirgizija

Giminės atpažino dviejų alpinistų, žuvusių Korumdu viršūnėje, tapatybes, praneša Kirgizijos naujienų portalas „24.kg“. Remiantis Ošo srities vidaus reikalų departamento duomenimis, žuvusieji – 43 metų Baltarusijos pilietis Maksimas Polianskis ir 37 metų Lietuvos pilietis Sergejus Rubcovas. Pranešama, kad kūnai yra Ošo morge. Juos planuojama išsiųsti į gimtąsias šalis. Trečiasis grupės narys – 60-metis Baltarusijos pilietis Nikolajus Sviridovas – kol kas nerastas.

Giminės atpažino dviejų alpinistų, žuvusių Korumdu viršūnėje, tapatybes, praneša Kirgizijos naujienų portalas „24.kg“. Remiantis Ošo srities vidaus reikalų departamento duomenimis, žuvusieji – 43 metų Baltarusijos pilietis Maksimas Polianskis ir 37 metų Lietuvos pilietis Sergejus Rubcovas. Pranešama, kad kūnai yra Ošo morge. Juos planuojama išsiųsti į gimtąsias šalis. Trečiasis grupės narys – 60-metis Baltarusijos pilietis Nikolajus Sviridovas – kol kas nerastas.

Kirgizijoje, Korumdu tarpeklio dugne, buvo rasti trys kūnai. Labai tikėtina, kad tai yra dingę alpinistai iš Baltarusijos ir Lietuvos, pranešė „news.kg“ Kirgizijos alpinistų federacijos vadovas Eduardas Kubatovas. Apie tai rašo portalas „Zerkalo“. „Labai tikėtina, kad tai yra alpinistų iš Baltarusijos ir Lietuvos kūnai. Laukiame stabilių oro sąlygų, kad galėtume tai patvirtinti ir vėliau pervežti juos į Ošą.

Paskutiniu laiku Kirgizijos kalnuose vyko intensyvios 37-erių lietuvio alpinisto Sergejaus Rubcovo ir kitų dviejų alpinistų baltarusių paieškos. Paieškų organizatoriai prieš kelias dienas pranešė, kad, tikėtina, pavyko aptikti jų kūnus. Paskelbus apie tragišką paieškų baigtį, gedulas aplankė ne tik alpinistų, bet ir bėgikų bendruomenę.

Užsienio reikalų ministerija (URM) skelbia, kad nustatyta paskutinė žinoma prieš kelias dienas Kirgizijos kalnuose dingusio lietuvio Sergejaus Rubcovo vieta. Anot ministerijos, Lietuvos ambasada Kazachstane palaiko ryšį su asmens artimaisiais Lietuvoje, ambasada ir Lietuvos garbės konsulas Kirgizijoje aktyviai bendradarbiauja su Kirgizijos institucijomis, tarp jų ir gelbėjimo tarnybomis.

Kirgizijos kalnuose be žinios dingusio lietuvio Sergejaus Rubcovo artimieji ir pažįstami nepaliaujamai dalijasi naujausia informacija ir deda visas pastangas į mįslingai dingusiųjų paieškas. Artimieji atskleidžia daugiau detalių apie alpinisto kelią iki Kurumdy viršūnės ir paskutines žinutes iš kalnų. Tuo metu gelbėjimo operaciją vis labiau apsunkina sudėtingos oro sąlygos.

Kirgizijoje toliau vykdoma dingusio Lietuvos piliečio Sergejaus Rubcovo paieškos operacija. Lietuvis pradingo kartu su kitais patyrusiais alpinistais, kai užkopęs į 6 614 metrų aukščio Kurumdy viršūnę pradėjo nusileidimą. Deja, alpinistų komanda bazinės stovyklos taip ir nepasiekė. Šeima kreipiasi į visuomenę, kviesdama prisidėti prie jo gelbėjimo darbų.

Kirgizijos kalnuose ieškoma be žinios dingusio Lietuvos piliečio Sergejaus Rubcovo. Šeima kreipiasi į visuomenę, kviesdama prisidėti prie jo gelbėjimo darbų. Prašo pagalbos „Gerbiamieji draugai, pažįstami ir neabejingi tokioms situacijoms žmonės, Kreipiamės į Jus su labai svarbiu pagalbos prašymu. Kirgizijoje, kalnuose, įvyko nelaimė – dingo žmonės, tarp jų mūsų draugas Sergej Rubcov. Šiuo metu vyksta jų paieškos.

Didžiosios Azijos kalnuose ieškoma be žinios dingusio Lietuvos piliečio Sergejaus Rubcovo. Šeima kreipiasi į visuomenę, kviesdama prisidėti prie jo gelbėjimo darbų. Prašo pagalbos „Gerbiamieji draugai, pažįstami ir neabejingi tokioms situacijoms žmonės, Kreipiamės į Jus su labai svarbiu pagalbos prašymu. Kirgizijoje, kalnuose, įvyko nelaimė – dingo žmonės, tarp jų mūsų draugas Sergej Rubcov. Šiuo metu vyksta jų paieškos.

Kirgizijoje užfiksuotas benzino trūkumas, todėl šalis pradėjo skubias derybas dėl degalų importo iš šešių kitų valstybių, rašo „RBC-Ukraine“. Žiniasklaidos duomenimis, Kirgizijos energetikos ministerija šiuo metu oficialiai derasi su atitinkamomis institucijomis Rusijoje, Baltarusijoje, Azerbaidžane, Kazachstane, Uzbekistane ir Turkmėnistane. Pagrindinis tikslas – užtikrinti stabilų naftos produktų tiekimą ir išvengti sutrikimų vidaus rinkoje.

Kirgizija turi nustoti reeksportuoti į Rusiją uždraustas Europos Sąjungos (ES) prekes, ketvirtadienį pareiškė aukšto rango europiečių pareigūnas, perspėdamas šią Vidurinės Azijos šalį nepadėti Maskvai apeiti sankcijų dėl josinvazijos į Ukrainą. ES paskelbė plačias sankcijas Maskvai dėl jos invazijos į Ukrainą, kuriomis uždraudė eksportuoti šimtus prekių, įskaitant prabangius automobilius, pažangią techniką ir radijo įrangą.

Kirgizijos prezidentas Sadyras Žaparovas per sekmadienį vykusius šalies parlamento rinkimus turėjo progą sustiprinti savo įtaką – rinkimai sulaukė palyginti mažo rinkėjų susidomėjimo, o tai atspindi mažėjančią nacionalinės asamblėjos įtaką. Balsuoti galėjo apie 4,3 mln. Kirgizijos piliečių, tačiau kaip rodo duomenys, paskelbti valandą iki rinkimų pabaigos, balsavo tik apie 1,5 mln. rinkėjų.

Kirgizijoje sekmadienį vyksta pirmalaikiai parlamento rinkimai, kuriuose nefigūruoja jokios oficialios partijos ar opozicija, ir kurie, kritikų teigimu, dar labiau įtvirtins prezidento Sadyro Žaparovo valdžią. Šalis ilgą laiką buvo laikoma demokratiškiausia Centrinėje Azijoje, tačiau prezidentas, atėjęs į valdžią po 2020 metų revoliucijos, yra kritikuojamas dėl pilietinių laisvių nusilpimo pastaraisiais metais. Rinkimų apylinkės buvo atidarytos 8 val. vietos (4 val.

Kirgizijoje Vladimirui Putinui surengtas išskirtinis priėmimas sukėlė ne tik eismo chaosą sostinėje, bet ir skandalą – šalies valdžia, anot žiniasklaidos, specialiai pastatė milžinišką ekraną, kad Rusijos lyderis nepamatytų šalia esančios Ukrainos ambasados ir jos vėliavos. Lapkričio 26 d., kaip pažymi „Agenstvo“, V. Putino limuzinas važiavo į prezidento rūmus.

Rusijos sąjungininkė Kirgizija šeštadienį tyliai nukėlė aukščiausią Vidurinėje Azijoje paminklą revoliucionieriui ir Sovietų Sąjungos įkūrėjui Vladimirui Leninui. Buvusios sovietinės respublikos visame šiame regione siekia stiprinti savo nacionalinį identitetą, pervadindamos miestus, kurių pavadinimai skamba rusiškai, ir keisdamos sovietinių veikėjų statulas vietos bei nacionalinių didvyrių skulptūromis.

Ginklai, jų dalys ar kitokia kare prieš Ukrainą naudinga technika nepaisant sankcijų į Rusiją keliavo ir iš Lietuvos. Muitinės kriminalistai išaiškino Vilniaus bendrovę sandėliavusią ir per Kirgiziją į Rusiją vežusią draudžiamas prekes, už kurias galėjo gauti milijonus eurų.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Lietuvos ir Europos pareigūnai išsiaiškino, kad Vilniuje veikianti logistikos bendrovė į Rusiją veža sankcionuojamas prekes.

Ketvirtadienį Kirgizija paskelbė apsikeitusi teritorijomis, dėl kurių ginčijosi su Tadžikistanu nuo pat Sovietų Sąjungos subyrėjimo, taip užbaigdama dešimtmečius trukusį Vidurinės Azijos kaimynių kivirčą.  Pasak Kirgizijos slaptosios tarnybos vadovo, pagal susitarimą Kirgizija gaus apie 25 kvadratinius kilometrus iš Tadžikistano mainais už žemę ir geresnę prieigą prie bendrų vandens išteklių.

Kirgizija pareikalavo gerbti jos „istorinį ir kultūrinį paveldą“, kai rusiškas drabužių prekės ženklas panaudojo tradicinius kirgiziškus dizainus, į kuriuos pareiškė autorines teises, o iš to iškilo kaltinimai dėl kultūrinės apropriacijos.  Vidurio Azijos šalis yra glaudžiai susijusi su Maskva, tačiau pastaraisiais metais ėmėsi veiksmų stiprinant savo nacionalinį identitetą po ilgus dešimtmečius trukusios priklausomybės nuo Rusijos.

Kirgizija trečiadienį paskelbė pasiekusi sienos demarkacijos sutartį su kaimynine Tadžikija dėl paskutinio ginčijamo Centrinės Azijos pasienio, taip galimai užbaigdama ištisus metus trunkančius teritorinius ginčus. Nuo pat Sovietų Sąjungos žlugimo tarp šių dviejų Vidurinės Azijos šalių nuolat kyla mirtinų susirėmimų dėl ginčų, susijusių su sienos demarkacija ir prieiga prie vandens. 970 km ilgio siena, kuri vis dar nėra demarkuota, yra viena kalnuočiausių pasaulyje.

Kirgizijos užsienio reikalų ministerija rekomendavo šalies piliečiams kurį laiką susilaikyti nuo kelionių į Rusiją. Tai pranešama Kirgizijos URM svetainėje, kuria remiasi „Ukrinform“. „Ministerija dar kartą rekomenduoja bendrapiliečiams, neturintiems svarbių priežasčių vykti į Rusijos Federaciją, laikinai susilaikyti nuo kelionių į jos teritoriją, kol bus panaikintos anksčiau įvestos papildomos saugumo priemonės ir atšauktas sugriežtintas praleidimo per valstybės sieną kontrolės režimas, o pri...

Kirgizija, regis, užblokavo „TikTok“ – prieš tai šios Vidurio Azijos šalies saugumo tarnybos buvo paraginusios apriboti prieigą prie šio socialinio tinklo siekiant „apsaugoti vaikus“. Kai šioje šalyje esantys naujienų agentūros AFP žurnalistai ketvirtadienį pabandė prisijungti prie „TikTok“, jie išvydo užrašą: „Nepavyko įkelti, bandykite dar kartą.

Kirgizijos ir Armėnijos piliečiai nuteisti aštuonių mėnesių laisvės atėmimu už neteisėtą žmonių gabenimą per Lietuvos sieną. Panevėžio apygardos teismas, išnagrinėjęs šią bylą, praeitą penktadienį abu teisiamuosius pripažino kaltais. Jiems abiem skirta po aštuonis mėnesius laisvės atėmimo. Iš Kirgizijos piliečio nuspręsta konfiskuoti per 3 tūkst. eurų, o iš Armėnijos piliečio – 10 tūkst. 370 eurų bei abiejų vyrų mobiliojo ryšio telefonus, pranešė prokuratūra.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, kuriam Tarptautinis Baudžiamasis Teismas (TBT) šiais metais išdavė arešto orderį, ketvirtadienį atvyko į Kirgiziją. Hagoje įsikūręs TBT arešto orderį V. Putinui ir jo vaiko teisių komisarei kovą išdavė dėl kaltinimų, kad Rusija neteisėtai deportavo ukrainiečių vaikus. Romos statutą, kuriuo buvo įkurtas TBT, ratifikavusios šalys dabar privalo sulaikyti V. Putiną, jei jis atvyktų į jų teritoriją.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kitą savaitę lankysis Kirgizijoje, trečiadienį pranešė šios Vidurio Azijos šalies valdžios institucijos. Tai bus pirmoji V. Putino kelionė į užsienį po to, kai kovą Hagoje įsikūręs Tarptautinis Baudžiamasis Teismas (TBT) išdavė jo arešto orderį dėl neteisėto ukrainiečių vaikų deportavimo į Rusiją.

Pergalės viršukalnėje dingus alpinistui iš Lietuvos, šalies ambasada Kazachstane palaiko ryšį su garbės konsulu Kirgizijoje, alpinisto drauge. „Lietuvos ambasada Astanoje gavo informaciją apie Lietuvos respublikos piliečio dingimą. Ambasada nuolat palaiko ryšį su Lietuvos respublikos garbės konsulu Kirgizijoje, dingusio piliečio drauge“, – BNS sakė užsienio reikalų ministro atstovė Paulina Levickytė.

Jungtinės Valstijos ketvirtadienį į savo sankcijų „juodąjį sąrašą“ įtraukė daugiau kaip 120 Rusijos ir kelias Kirgizijos įmones, kurios, pasak jų, prisidėjo prie Rusijos karo Ukrainoje. Valstybės departamentas teigė, kad šiomis sankcijomis siekiama dar labiau apriboti Rusijos prieigą prie svarbiausių žaliavų ir pagamintų medžiagų, taip pat finansavimą, kad būtų sustabdyta jos karo mašina.

Rusijai ir jos satelitei Baltarusijai pradėjus ginkluotą karą prieš Ukrainą, Europos Sąjunga ir kitos Vakarų sąjungininkės pritaikė gausybę sankcijų Maskvai ir kiek mažiau Minskui, bet duomenys rodo, jog abu režimai geba karui panaudoti net nesankcionuotas prekes arba dvejopos paskirties prekes, kurios įprastame gyvenime naudojamos buityje ir civiliniame gyvenime.

Kirgizijos prezidentas šeštadienį pareiškė, kad jo šalis yra pasirengusi bendradarbiauti su Europos Sąjunga, kuri tikisi užmegzti glaudesnius ryšius su regionu, kurį Rusija laiko savo įtakos sfera. Maskvos plataus masto invazija į Ukrainą paskatino pasaulio galybes, tokias kaip Kinija ir ES, siekti didesnio vaidmens Vidurinėje Azijoje. Tai vyksta tuo metu, kai daugelis regiono šalių ima abejoti ilgalaikiais ryšiais su Rusija ir ieško ekonominių, diplomatinių ir strateginių garantijų kitur.

Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Charles'is Michelis penktadienį atvyko į Kirgiziją dalyvauti svarbiame aukščiausiojo lygio susitikime, Briuseliui siekiant užmegzti glaudesnius ryšius su Vidurinės Azijos šalimis, kurias Rusija laiko savo įtakos sfera. Kazachstano, Kirgizijos, Uzbekijos ir Tadžikijos vadovai dalyvavo susitikime kurortiniame Čolponatos mieste Ysykelo ežero pakrantėje. Taip pat dalyvavo Turkmėnijos delegacija.

Kirgizija paneigė ketinanti perduoti savo didžiausios geležies rūdos kasyklos kontrolę kaimyninei Kinijai, pasigirdus tvirtinimams apie planus tai padaryti, siekiant padengti skolas Pekinui. Kinija stiprina savo buvimą regione, sukeldama nerimą tarp 6 mln. šios neturtingos, politiškai nestabilios Centrinės Azijos šalies gyventojų. 2019 metais kilo susirėmimų tarp Kirgizijos kaimo vietovės gyventojų ir kinų, dirbusių Kinijai priklausančioje kasykloje.

Kaip prekybos centras, vargu, ar šalis galėtų būti prastesnėje vietoje nei Armėnija. Trijų milijonų gyventojų valstybė nederlinguose Pietų Kaukazo kalnuose yra įsprausta tarp dviejų priešiškų kaimynių: Vakaruose ji ribojasi su Turkija, o Rytuose su Azerbaidžanu. Pietinėje pusėje Armėnija dalijasi 44 kilometrų siena su Iranu, kuris taip pat nėra pasaulinės prekybos čempionas.

Sankcionuotą medieną iš Kazachstano ar Kirgizijos į Lietuvą galėjo įvežti 95 įmonės, keturiose iš jų Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) pradėjo patikrinimus dėl galimo sankcijų apėjimo, antradienį skelbia tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“. Tarnyba patvirtino, kad tyrimas sausį pradėtas įtariant sankcijų rusiškai ir baltarusiškai medienai apėjimą, Kazachstaną ir Kirgiziją naudojant kaip priedangą tikrajai gaminių kilmei, nurodo portalas.

Rusijai ir Baltarusijai užpuolus Ukrainą, Europos Sąjungos šalys pritaikė daugybę importo ir eksporto sankcijų – Rusijai daugiau, Baltarusijai mažiau. Pats sankcijų principas yra paprastas – režimai turi kentėti dėl technologijų, prekių ir lėšų trūkumo, sankcijos turėtų trukdyti tęsti žudantį karą prieš ukrainiečių tautą. Deja, realybė kur kas proziškesnė nei deklaruoti siekiai.

Nedidelė grupė demonstruotojų trečiadienio popietę susirinko pakelėje į oro uostą, kad džiaugsmingai sutiktų į Armėniją atvykusį Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną. „Sveiki atvykę, – rašoma ant pertvaros pakabintame plakate, – mes būsime kartu amžinai.“ Kitame Jerevano gale, sostinės centrinėje aikštėje, minios siunčiama žinia buvo kitokia. „Mes norime ištrūkti iš Rusijos šešėlio, – šaukė 47-erių biuro darbuotoja Lilit, kurios balsą užgožė kitas aktyvistas su megafonu.

Nuomos kainos auga, tiek prabangiuose viešbučiuose, tiek purvinuose hosteliuose nebėra laisvų lovų. O dulkėtose Kirgizijos sostinės Biškeko gatvėse pilna jaunų, be tikslo klaidžiojančių migrantų, daugiausia vyrų, apstulbusių nuo jų aukštyn kojomis apsivertusio pasaulio ir skubios bei savanoriškos tremties į skurdžią ir atokią šalį, kurią nedaugelis prieš tai galėjo parodyti žemėlapyje, rašo „The New York Times“. Palikę savo paprastai gerai apmokamus darbus ir šeimas Maskvoje, Vladivos...

Kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pradėjo savo karą Ukrainoje, jis tikėjosi atkurti Sovietų Sąjungos šeštojo dešimtmečio šlovės laikus, kuomet ši valstybė buvo savo galios viršūnėje. Bet, vietoje to, jis sukėlė chaosą, kurio mastą pasaulis paskutinį kartą matė 1991 m., kai žlugo SSRS.

Raudonojo pusmėnulio regioninis skyrius penktadienį pranešė, kad iš neramių Kirgizijos pasienio regionų po kruvinų susirėmimų su kaimynine Tadžikija evakuota apie 19 000 žmonių.

Kirgizija ir Tadžikija penktadienį apsikeitė kaltinimais pažeidus paliaubas, kuriomis siekiama sustabdyti susirėmimus buvusių sovietinių respublikų pasienyje, per kuriuos keli žmonės žuvo, o dešimtys buvo sužeisti. „Kirgizijos pusė pradėjo šaudyti ... į trijų gyvenviečių pusę“, – vakare pranešė Tadžikijos valstybinė žiniasklaida, remdamasi pasieniečiais. Tuo tarpu Kirgizijos pareigūnai pareiškė, kad Tadžikijos pajėgos apšaudė Batkeno sritį iš daugkartinių raketų paleidimo sistemų.

Kirgizija ir Tadžikistanas penktadienį susitarė nutraukti ugnį po kelias dienas trukusių susirėmimų prie bendros sienos, per kuriuos žuvo keli ir buvo sužeista dar per 30 žmonių, pranešė kirgizų pareigūnai. „Kirgizų ir tadžikų valstybinių nacionalinio saugumo komitetų vadovai Kamčybekas Tašijevas ir Saimuminas Jatimovas 16 val. vietos (13 val. Lietuvos) laiku susitarė dėl ugnies nutraukimo“, – sakoma Kirgizijos sienos apsaugos tarnybos pranešime.

Net keli šaltiniai, su kuriais kalbėjo Radio Free Europe/Radio Liberty žurnalistai, tvirtina, kad iš milžiniškos karinės bazės Tadžikistane į Ukrainą, kur Rusijos armija patyrė milžiniškus nuostolius, buvo perdislokuota apie 1500 karių. Šaltiniai taip pat teigė, kad dar maždaug 600 karių į fronto linijas bus išsiųsti iš Rusijos karinių objektų, esančių Tadžikistano sostinėje Dušanbėje ir pietiniame Bochtaro mieste.

Tarptautiniame Biškeko oro uoste „Manas“ visos gelbėjimo tarnybos buvo pasirengusios priimti skrydį iš Sankt Peterburgo. Kirgizijos žiniasklaidos duomenimis, vienas iš keleivių pareiškė apie bombą lėktuve. (papildyta 15 val. 54 min.) Pranešimas apie bombą – melagingas 15 val. 48 min.

Milijonai žmonių antradienį liko be elektros energijos, trijų Centrinės Azijos šalių tinklus ištikus didžiulei avarijai, pranešė regiono pareigūnai. Kirgizijos ir Uzbekistano sostinėse bei Kazachstano ekonomikos centre Almatoje apie vidurdienį vietos laiku nutrūko elektros energijos tiekimas. Žiniasklaidos ir valdininkų duomenimis, sutrikimai paveikė ir atokias trijų valstybių provincijas.

Rusijos įtakos zonoje esančioje Kirgizijoje protestuotojai išėjo į gatves dėl sufalsifikuotų parlamento rinkimų rezultatų. Neramumai prasidėjo paaiškėjus, kad daugumą užsitikrino dabartiniam valdžios klanui palankios, korupcija įtariamos partijos. Šalies prezidentas Sooronbajus Žeenbekovas tikina, kad vengia kraujo praliejimo, todėl liepė nešaudyti į protesto akcijos dalyvius, kurie per naktį užėmė ne tik prezidentūrą, bet ir valstybinės televizijos pastatą bei kitus valstybinius objektus.

Kirgizijoje vyksta tyrimas dėl įtariamo pagrobimo ir ištekinimo per prievartą. Pranešama, kad šalies pareigūnai ėmėsi tyrimo po to, kai spalio 7-ąją dieną socialiniame tinkle „Facebook“ paplito sukrečiantis įrašas su prierašu, kad užfiksuotame vaizdelyje matyti, kaip pagrobta 16-metė mergina Kirgizijoje yra verčiama ištekėti už 35-erių vyro, kurio ji nė nepažįsta.

Kirgizijoje ir vėl nerami naktis. Vakar vakare per pakartotinį teisėsaugos reidą sulaikius korupcija įtariamą buvusį šalies prezidentą – pastarasis uždarytas į tardymo izoliatorių, o jo šalininkai išėjo į gatves ir kilo riaušės. Buvusio Kirgizijos prezidento rezidencijoje, už barikadų – įtemptos derybos. Vakar vakare vykusio antro pareigūnų reido metu su Almazbeku Atambajevu derasi policininkų vadovas ir ragina buvusį prezidentą pasiduoti.

Lietuvos salės futbolo (futsal) rinktinei antrosiose tarpusavio rungtynėse su Kirgizija nepavyko pasiekti pergalės. Atrėmusi septintosios pagal reitingą Azijos rinktinės atakas pirmajame kėlinyje, po pertraukos lietuviai įmušė vieną, bet praleido tris įvarčius ir pralaimėjo 1:3. Nuo rungtynių pradžios Lietuvos rinktinės vartus gynė kapitonas Mindaugas Labuckas, praleidęs pirmąją dvikovą su Kirgizija (2:6) ant atsarginių suolo.

Kirgizijos gyvenvietėje Sosnovka 30-metis maršrutinio autobuso vairuotojas Marsas pagrobė 19-metę Burulai Turdalijevą ir vėliau ją žiauriai nužudė. Nepadėjo ir tai, kad artimieji laiku kreipėsi į teisėsaugos atstovus – pagrobtoji buvo aptikta sustabdytoje mašinoje. Jauna mergina buvo žvėriškai nužudyta jau milicijos nuovadoje, rašoma „Current Time“. Burulai Turdaljijevai rugpjūtį būtų suėję 20 metų. Ji studijavo medicinos universitete ir rugpjūčio 25-ąją rengėsi ištekėti už savo mylimojo.

Bendražygio Sauliaus Saikausko Kirgizijos kalnuose netekęs alpinistas Kęstutis Skrupskelis sako, kad nelaimė galėjo nutikti tiek dėl žmogaus klaidos, tiek dėl gamtinių sąlygų. „Iš tikro kas buvo, pasakyti negaliu, nes buvau maždaug už 50 metrų vertikaliu atstumu nuo Sauliaus, buvo visiškai tamsu. Kas įvyko per tas tris ar keturias sekundes, sunku pasakyti.

Kirgizijos Ala Arčos nacionaliniame parke nuo uolos nukrito alpinistas iš Lietuvos, gelbėtojai jo ieško, pranešė naujienų portalas 15min. Pirminiais duomenimis, į Laisvosios Korėjos viršūnę kopė du lietuviai. Kodėl įvyko nelaimė, nežinoma. Vienas alpinistas susižalojo kojas, jam pavyko nusigauti iki artimiausios gyvenvietės ir pranešti apie nelaimę. Kito alpinisto likimas nežinomas.