kirgizija

Pasinaudoję pavogtais pasais nuvyko į Švediją ir Norvegiją, kur juos sulaikė policijos pareigūnai. Vilniaus antrosios apylinkės teismas pradėjo nagrinėti baudžiamąją bylą, kurioje du Kirgizijos piliečiai kaltinami dokumentų pagrobimu. Abu yra sulaikyti, jiems taikyta kardomoji priemonė – suėmimas. Bylos duomenimis, į Lietuvą pas čia studijuojančius  tautiečius atvykę kirgizai pasiskolino du pasus su Šengeno erdvės vizomis.

Rusija jau 18 metų siekia narystės PPO, kuri šiuo metu vienija 153 valstybes. Problema ta, kad kiekviena šalis narė turi veto teisę, kai nauja valstybė siekia narystės. Ir štai praėjusį sekmadienį šalies prezidentas Dmitrijus Medvedevas, kaip pranešė „RIA Novosti“, pareiškė, kad Rusija tikisi baigti derybas dėl narystės iki metų pabaigos.Narystės viltys buvo laidojamos Dar 2009 m. rugsėjį „Geopolitikoje“ rašėme (http://geopolitika.lt/?artc=3580), kad jau 16 metų Rusija beldžiasi į PPO duris.

Išrinktasis Kirgizijos prezidentas Almazbekas Atambajevas paragino uždaryti šalyje esančią Jungtinių Valstijų oro pajėgų bazę „Manas“, praneša „RIA Novosti“. „Nemanau, kad „Manas“ bazė garantuoja mūsų šalies saugumą. Nenorėčiau matyti kitos valstybės, smogiančios atsakomąjį smūgį į bazę. Civilinis oro uostas yra civilinis objektas, toks jis ir turėtų likti“, – teigė išrinktasis prezidentas per pirmąją spaudos konferenciją po rinkimų.

Per sekmadienį vykusius Kirgizijos prezidento rinkimus nugalėjo dabartinis premjeras Almazas Atambajevas. A. Atambajevą palaikė 62,95 proc. rinkėjų. Kandidatas į prezidentus Adahanas Madumarovas surinko 14,92 proc. balsų, o Kamčibekas Tašijevas – 14,42 proc. Kiti kandidatai neįveikė 1 proc. barjero. Kirgizijos gyventojai prezidentą rinko iš 16 kandidatų.

Laikinoji Kirgizijos vadovė Roza Otunbajeva šeštadienį pažadėjo užtikrinti, kad artėjantys prezidento rinkimai būtų teisingi, praneša „RIA Novosti“. Kirgizijoje sekmadienį vyks pirmieji prezidento rinkimai po buvusio lyderio Kurmanbeko Bakijevo nuvertimo balandžio mėnesį. R. Otunbajeva, kuri iki gruodžio 31 dienos yra laikinoji šalies vadovė, negali dalyvauti rinkimuose.

Vladimiro Žirinovskio vadovaujama Rusijos liberalų demokratų partija (RLDP) siūlo krizės apimtai Graikijai stoti į Nepriklausomų Valstybių Sandraugą (NVS). „Atsižvelgdama į padėties Graikijoje blogėjimą, RLDP mano, kad reikėtų pakviesti ją stoti į NVS“, – sakoma šios nacionalistinės partijos pareiškime. NVS priklauso Rusija, Azerbaidžanas, Armėnija, Baltarusija, Kazachstanas, Kirgizija, Moldova, Tadžikistanas ir Uzbekistanas.

Kirgizijoje įkaitais paimti maršrutinio taksi keleiviai. Kaip rašo lenta.ru, teroristą pavyko likviduoti. Niekas iš keleivių nenukentėjo. Pareigūnai šturmavo maršrutinį taksi. Teigiama, kad įkaitus paėmęs asmuo priklausė ekstremistinei-teroristinei organizacijai.

Lietuva tikisi, kad spalio 30 dieną vyksiantys Kirgizijos prezidento rinkimai atitiks tarptautinius standartus ir kad Kirgizija toliau žengs demokratinių reformų keliu, sakė Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO) pirmininkaujantis Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis susitikime su Kirgizijos užsienio reikalų ministru Ruslanu Kazakbajevu.

Kirgizijos rinkimų komisija atsisakė registruoti kandidatais į prezidentus dar 11 asmenų, nepateikusių 1 tūkst. 600 eurų užstato. Pretendentų į aukščiausią valstybės postą sumažėjo nuo 78 iki 67, pirmadienį pranešė komisija. Prezidento rinkimai Kirgizijoje vyks spalio 30 dieną. Kandidatai, be to, turi surinkti 30 tūkst. rinkėjų parašų bei išlaikyti kalbos egzaminą. Dabartinė šalies vadovė Roza Otunbajeva dar vienos kadencijos nesieks.

Uzbekijos nepaprastųjų situacijų ministerija pranešė, kad per 6,1 balo stiprumo žemės drebėjimą Vidurio Azijoje žuvo mažiausiai 13 žmonių, skelbia BBC. Ministerija taip pat informavo, kad per žemės drebėjimą Kirgizijos pasienyje buvo sužeisti 86 žmonės. Kirgizija apie aukas kol kas nepranešė. JAV geologinių tyrimų tarnybos duomenimis, drebėjimo epicentras buvo 18 km gylyje už 42 km į vakarus nuo Ferganos miesto Uzbekijoje.

Kirgizijoje praėjus metams nuo kirgizų ir uzbekų skerdynių neramiame pietiniame regione auganti islamo įtaka prisideda prie tautinių mažumų atskirties.

Kirgizijoje praėjus metams nuo didžiausių tautinių skerdynių, įtampa vėl išaugo, baiminantis, kad kirgizų ir uzbekų nesutarimai gali vėl virsti smurtu. Įtakingiausios žmogaus teisių organizacijos sako, kad kirgizų dominuojama vyriausybė įtampą tik didina, nes dėl pernykščių įvykių persekioja uzbekus. Prezidentė kaltina neįvardijamas užsienio jėgas.

Kirgizijos parlamento deputatai prieš posėdį papjovė septynis aukojimui skirtus avinus. Tai ketvirtadienį pranešė šalies naujienų agentūra „24“. Kaip pareiškė žurnalistams parlamento spaudos tarnybos atstovas, šitaip tautos išrinktieji tikisi išvaryti piktąsias dvasias iš Aukščiausiosios Tarybos. Anot parlamento pirmininko Achmatbeko Keldibekovo, lėšos aukojamiems gyvuliams pirkti bus išskaitytos iš visų 120 Aukščiausiosios Tarybos de putatų darbo užmokesčio.

Būtinybę tęsti reformas bei skatinti demokratinį valdymą susitikimuose Kirgizijoje pabrėžė Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) pirmininkas, Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis. Jis pritarė Kirgizijos pastangoms atkurti šalyje stabilumą. „Kirgizijos pastangos atkurti stabilumą po tragiškų įvykių praėjusiais metais yra pagirtinos.

Kirgizijos valdžia nori vieną šalyje esančio Tian Šanio kalnyno viršukalnę pavadinti Rusijos premjero vardu. Šios Centrinės Azijos valstybės vyriausybė jau parengė tai numatantį įstatymo projektą, antradienį naujienų agentūrai AFP teigė vyriausybės atstovas spaudai. Jį jau pasirašė šalies premjeras Almazbekas Atambayevas, o dabar įstatymą dar turi patvirtinti parlamentas.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pakvietė Kirgizijos valstybės vadovę atvykti į kitais metais Vilniuje rengiamą pasaulio moterų lyderių aukščiausio lygio susitikimą. D. Grybauskaitė ir R. Otumbajeva susitiko Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) viršūnių susitikime Kazachstano sostinėje Astanoje.

Antradienį Kirgizijos sostinėje Biškeke nugriaudėjo sprogimas, per kurį buvo sužeisti du policijos pareigūnai, informuoja BBC. Skelbiama, kad sprogimas nugriaudėjo prie stadiono, kur dėl 85 protestuotojų mirties balandį teisiami buvusios vyriausybės pareigūnai. Pirmadienį saugumo pajėgos pietiniame Ošo mieste nukovė keturis islamistus maištininkus. Ketvirtadienį Kirgizijoje lankysis JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton.

Kirgizijos sostinės Sporto rūmuose pradėtas teismo procesas, kurio atsakovai yra buvęs šalies prezidentas Kurmanbekas Bakijevas ir aukšti valstybės valdininkai, informuoja naujienų agentūra „RIA Novosti“. Balandžio 7 dieną streikuojanti minia užėmė Kirgizijos centrinės valdžios pastatą, saugomą Valstybės saugumo tarnybos ir specialiųjų pajėgų padalinio „Alfa“. Šturmo metu ir po to sekusios netvarkos metu Biškeke žuvo apie 90 žmonių ir dar 1,5 tūkst. buvo sužaloti.

Kolektyvinio saugumo sutarties organizacija (KSSO) kūrėsi gana ilgai. Kūrimosi pradžia galima laikyti Taškente 1992 metais Armėnijos, Kazachstano, Kirgizijos, Rusijos, Tadžikistano ir Uzbekijos vadovų pasirašytą Kolektyvinio saugumo sutartį (vėliau prie šios sutarties prisijungė Azerbaidžanas, Gruzija ir Baltarusija), o kūrimosi pabaiga –  2002 m. gegužės 14 d. sutartį pasirašiusių valstybių atstovų Maskvoje priimtą sprendimą įkurti visavertę karinę politinę organizaciją – KSSO.

Kirgizijoje sekmadienį prasidėjo rinkimai, kurie, kaip tikisi daugelis, turėtų padaryti šalį stabiliausia parlamentine respublika buvusios Sovietų Sąjungos teritorijoje centrinėje Azijoje, informuoja „Euronews“.„2 tūkst. 289 rinkimų apylinkės, įsteigtos šalies teritorijoje, sekmadienį darbą pradėjo 8 val. vietos laiku ir dirbs iki 20 val. vakaro“, – pranešė šalies Centrinė rinkimų komisija. Pasak jos darbuotojų, dar 44 apylinkės veiks už šalies ribų.

Rusija ir Kirgizija išsprendė visus nesutarimus, kilusius dėl Jungtinės Rusijos karinės bazės Kirgizijoje steigimo, pareiškė Rusijos kariuomenės štabo vado pavaduotojas pulkininkas generolas Valerijus Gerasimovas. „Derybų metu buvo pašalinti visi nesutarimai. Sutartis tikrai bus pasirašyta", – sakė V. Gerasimovas ir pridūrė, kad galutinio susitarimo pasirašymas numatytas penktadienį.

Kirgizijoje per penkerius metus įvyko jau antras valdžios perversmas. 2005-aisiais jis gavo „tulpių revoliucijos“ pavadinimą, o šiemet kai kurių apžvalgininkų buvo pramintas „Rozos revoliucija“ – pagal laikinosios šalies prezidentės Rozos Otunbajevos vardą ir su užuomina į Gruzijos „rožių revoliuciją“. Kirgizijoje šiais metais nuvilnijo ir dėl etninių nesutarimų kilęs smurto protrūkis – didžiausias šalyje po 1990 metų.

Kirgizijoje saugumo pajėgų pareigūnai šaudė į orą, mėgindami išvaikyti vyriausybei oponuojantį politiką ir verslininką Urmatą Baryktabasovą palaikančius demonstrantus. Incidentas įvyko prie kontrolės posto, esančio už 15 kilometrų nuo Kirgizijos sostinės. Čia buvo susirinkę apie 2000 protestuotojų. Panašus skaičius protestuotojų taip pat buvo susirinkęs ir prie Kirgizijos parlamento rūmų.

Per Kirgizijos sostinėje Biškeke vykusią tarptautinę donorų konferenciją 14 valstybių ir 15 tarptautinių organizacijų atstovai pažadėjo etninių ir politinių neramumų nukamuotai Kirgizijai skirti 1,1 mlrd. dolerių. Dabartinė šalies vadovė Roza Otunbajeva konferencijos pradžioje tikėjosi surinkti bent 1 mlrd. dolerių. Tiesa, donorai labai griežtai nurodė Kirgizijos valdžiai, kur turi būti panaudoti gauti pinigai.

Kirgizija paprašė daugiau nei 1 mlrd. dolerių paramos, kad po šalį nusiaubusios smurto bangos būtų galima vykdyti atstatymo darbus. Kirgizijos vyriausybė su tokiu prašymu kreipėsi į Biškeke prasidėjusios tarptautinės donorų konferencijos dalyvius. Per šalies pietuose kilusius susirėmimus tarp etninių uzbekų ir kirgizų birželio mėnesį žuvo daugiau kaip 300 žmonių, o tūkstančiai buvo priversti palikti savo namus.

2010 m. balandžio mėnesį Kirgizijoje įvyko dar vienas perversmas. Galima diskutuoti dėl vidinių ir išorinių jo priežasčių, tačiau šiuo metu jau svarbu žiūrėti į priekį.

Dalis kirgizų, dalyvavusių balandžio 7 dieną kilusioje antivyriausybinėje demonstracijoje, kuri padėjo nuversti prezidentą Kurmanbeką Bakijevą, reikalauja, kad Kirgizijos valstybė jiems iki gyvos galvos skirtų socialines išmokas. Apie 50 aktyvistų surengė protestą prie vyriausybės rūmų ir pareikalavo, kad valstybė jiems iki gyvos galvos mokėtų socialines išmokas, panašias į tas, kurias gauna Černobylio atominės elektrinės avariją likviduoti padėję asmenys ar Afganistano karo veteranai.

Dar šią savaitę Prancūzijos ir Vokietijos užsienio reikalų ministrai  žada aplankyti pietinius Kirgizijos regionus, kurie labiausiai nukentėjo per visą birželį nenurimusius vietos kirgizų ir uzbekų susirėmimus. ES valstybių diplomatai žada susitikti su Kirgizijos laikinąja prezidente Roza Otunbajeva, taip pat lankysis ir etninių riaušių židinyje, Ošo mieste. Neoficialiai teigiama, kad šio ES diplomatų vizito tikslas yra derybos dėl Europos paramos Kirgizijai.

Pranešama, kad atsistatydino Kirgizijos laikinosios vyriausybės vicepremjeras Omurbekas Tekebajevas. Tai pranešė laikinosios vyriausybės aparato atstovai. Teigiama, kad O. Tekebajevas pasitraukė iš posto savo noru, tam, kad galėtų su savo partija dalyvauti rudenį įvyksiančiuose parlamento rinkimuose. Spalio 10 d. Kirgizijoje numatyti parlamento rinkimai pagal partijų sąrašus. O. Tekebajevas yra vienos populiariausių šalyje partijų įkūrėjas.

Birželio mėnesį Kirgizijos Ošo ir Džalal Abado miestuose kilę etniniai neramumai kainavo šaliai 71 mln. dolerių, pareiškė Nepaprastųjų situacijų ministerija. Susirėmimai tarp etninių kirgizų ir uzbekų Kirgizijos pietuose kilo birželio 11 dieną. Pogromai, padeginėjimai ir plėšimai tęsėsi kelias dienas. Vyriausybė skelbia, kad per neramumus žuvo beveik 300 žmonių. Tiesa, pati vyriausybė pripažįsta, kad tikras aukų skaičius gali būti net dešimt kartų didesnis.

Laikinoji vadovė Rosa Otunbayeva prisaikdinta Kirgizijos prezidente, praneša „bbc.co.uk“. Politikė šalies vadove tapo po kruvinų susirėmimų balandžio mėnesį kuomet tūkstančiai protestuotojų nuvertė prezidentą Kurmanbeką Bakiyevą. Buvusi užsienio reikalų ministrė tampa pirmąja moterimi prezidente šioje  Centrinės Azijos šalyje.

Tūkstančiai etninių uzbekų iš laikinų stovyklų Uzbekistane grįžta į pietinius Kirgizijos Ošo ir Džalal Abado regionus, iš kurių pabėgo Kirgizijoje kilus etniniams neramumams. Kirgizijos sienos apsaugos tarnyba teigia, kad į šalį grįžo apie 35 tūkst. etninių uzbekų. Per etninius neramumus tarp kirgizų ir uzbekų, kurie prasidėjo birželio 10 dieną, į Uzbekistaną pabėgo apie 100 tūkst. etninių uzbekų. Per neramumus žuvo mažiausiai 208 žmonės, o dar tūkstančiai buvo sužeisti.

Laikinasis Kirgizijos vicepremjeras Omurbekas Tekebajevas pareiškė, kad naujosios valdžios priešininkai šalyje rengia valstybinį perversmą, kuris turėtų prasidėti jau birželio 22 dieną. Laikinosios vyriausybės atstovas pareiškė, kad „destrukcinės jėgos“ šalies pietuose, kur anksčiau kilo etniniai neramumai, jau renka žmones, kurie bus permesti į šiaurinę šalies dalį.

Kirgizijoje kilusių etninių neramumų metu, Rusija išsakė savo sąlygas, kurias įvykdžius Kremlius būtų pasirengęs siųsti savo karius į Kirgiziją malšinti neramumų. „The New Times“ remdamasis aukšto rango šaltiniais Kirgizijos vyriausybėje teigia, kad Kremlius iš laikinosios Kirgizijos vyriausybės reikalavo atšaukti numatytą referendumą dėl naujos konstitucijos ir atsisakyti planų dėl perėjimo prie parlamentinės valdymo formos.

Uzbekų kilmės Rusijos milijardierius Ališeras Usmanovas pareiškė paaukosiantis etninių neramumų sukrėstai Kirgizijai 150 mln. rublių (apie 5 mln. dolerių). Pinigai, kaip skelbiama, bus skirti humanitarinei pagalbai. Turtingiausių Rusijos žmonių sąraše A. Usmanovas užima 7 vietą. Jo turtas yra vertinamas 12,4 mlrd. dolerių. Verslininkas yra pagarsėjęs savo labdara. 2004 metais jis gavo Rusijos prezidento apdovanojimą už nuopelnus verslui ir labdarai.

Dauguma barikadų, kurias Ošo mieste surentė uzbekai, siekę apsisaugoti nuo etninių kirgizų išpuolių, yra demontuotos, o padėtis Kirgizijos pietuose normalizuojasi, teigia Ošo regioninės policijos vadas Omurbekas Isakovas. „Aš manau, kad šiandien arba rytoj mes patrauksime barikadas ne tik nuo pagrindinių, bet ir nuo šalutinių kelių. Tiek kirgizai, tiek uzbekai demontuoja barikadas, niekas nesipriešina“ – teigė O. Isakovas.

Tadžikijos valdžios pareigūnai informavo Jungtines Tautas (JT), kad įsileis į šalį pabėgėlius iš kaimyninės Kirgizijos, kurią pastaruoju metu sukrėtė etninių susirėmimų banga. Apie tokį Tadžikijos valdžios sprendimą penktadienį informavo JT pareigūnai. Oficialiai skelbiama, kad per praėjusią savaitę kilusius neramumus tart etninių kirgizų ir uzbekų žuvo 191 žmogus, o dar daugiau kaip 2 tūkst. Buvo sužeisti. Jungtinės Tautos teigia, kad iš Kirgizijos į Uzbekistaną pabėgo apie 400 tūkst.

Kirgizijos laikinoji lyderė Roza Otunbajeva apsilankė Ošo mieste, kuris tapo didžiausių etninių neramumų, neregėtų nuo pat 1990 metų, židiniu šalyje. Oficialiai skelbiama, kad per praėjusią savaitę kilusius neramumus tarp etninių kirgizų ir uzbekų žuvo 191 žmogus, o dar daugiau kaip 2 tūkst. Buvo sužeisti. Jungtinės Tautos teigia, kad iš Kirgizijos į Uzbekistaną pabėgo apie 400 tūkst. žmonių.

Iš Kirgizijos į Uzbekistaną traukiančių pabėgėlių skaičius pastaruoju metu sumažėjo, skelbia Uzbekistano Užsienio reikalų ministerija. Tačiau pabrėžiama, kad nors pabėgėlių srautas ir sumažėjo, tačiau Uzbekistane jau dabar yra 120 tūkst. pabėgėlių, kuriems reikalinga humanitarinė pagalba. Uzbekistano Užsienio reikalų ministerija teigia, kad niekas iš laikinosios Kirgizijos vyriausybės net nemėgino užmegzti kontakto su uzbekų pareigūnais ir pasidomėti pabėgėlių likimu.

Lietuva pabėgėliams Kirgizijoje ir Uzbekijoje skirs 50 tūkst. litų. Lėšos skirtos iš Užsienio reikalų ministerijos Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programos. Jos bus pervestos Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komitetui. Lietuva kartu su kitomis Europos Sąjungos (ES) šalimis ir tarptautine bendruomene reiškia susirūpinimą dėl smurto ir konfrontacijos Kirgizijos pietinėse Ošo ir Džalalabado provincijose, kur aukų skaičius siekia 187. Dar apie 2 tūkst. žmonių yra sužeista.

Gulėdamas Andižano miesto (Uzbekistanas) ligoninės lovoje 65 metų Chikmatulas Urunbajevas CNN žurnalistams papasakojo, ką jam teko patirti Kirgizijos Ošo mieste. Kirgizijoje gyvenęs etninis uzbekas sunkiai tramdė ašaras žurnalistams rodydamas savo sužalotą ranką. Etninio kirgizo paleista kulka prieš kelias dienas senoliui sutrupino rankos kaulą. Ch. Urunbajevas vis dar skundžiasi nepakeliama kančia. Jis teigia, kad gauja ginkluotų kirgizų praėjusį ketvirtadienį atėjo į jo namus.

Laikinasis Kirgizijos vicepremjeras Azimbekas Beknazarovas pareiškė, kad yra svartstoma galimybė uždaryti Kirgizijoje veikiančią JAV karinę bazę, jei Didžioji Britanija nesutiks išduoti sulaikyto nuverstojo prezidento Kurmanbeko Bakijevo sūnaus Maksimo. M. Bakijevas yra kaltinamas finansiniais nusikaltimais ir Kirgizijoje kilusių neramumų organizavimu. Po balandį šalyje įvykusio perversmo laikinoji Kirgizijos vyriausybė paskelbė M. Bakijevo paiešką.

Kirgizijos pietūs dega. Prieš du dešimtmečius čia vykusios kirgizų ir uzbekų skerdynės, kurios tada nusinešė per 1 200 gyvybių ir buvo numalšintos sovietų kariuomenės, dabar įsiplieskė nauja jėga. Antras pagal dydį Kirgizijos miestas Ošas yra tikras tautų katilas – greta kirgizų čia gyvena gausi uzbekų bendruomenė, sudaranti apie pusę miesto gyventojų, taip pat tadžikai, rusai ir kitų tautybių žmonės. Niekada nelaikytas idilišku Vidurio Azijos kampeliu, dabar Ošas tapo pragaru.

Etniniai uzbekai konflikto draskomoje pietinėje Kirgizijoje grasina susprogdinti naftos saugyklą, jei laikinoji vyriausybė nuspręs jos kontrolę atsiimti jėga. Vyriausybės atstovai jau pradėjo derybas dėl to, kad jiems būtų leista prieiti prie naftos saugyklos, kurioje saugoma daugiausiai po regioną paskirstomų degalų. Uzbekai automobiliais užblokavo privažiavimą prie naftos saugyklos, esančios Ošo priemiestyje.

Uzbekistane šiuo metu prieglobstį yra radę daugiau kaip 100 tūkst. pabėgėlių iš Kirgizijos. Žmonės iš Kirgizijos ėmė bėgti po to, kai šioje šalyje kilo etniniai neramumai tarp uzbekų ir kirgizų. Dauguma pabėgėlių glaudžiasi netoli Andižano miesto įkurtose 75-iose laikinose stovyklose. Daugumą pabėgėlių sudaro moterys, vaikai ir pensininkai. Skelbiama, kad trečiadienį Uzbekistane besiglaudžiančius pabėgėlius pasiekė UNICEF skirta humanitarinės pagalbos siunta.

Kirgizijoje trečiadienį skelbiama gedulo diena. Ji skirta atminti per etinius neramumus šalyje žuvusiems žmonėms. Per kirgizų ir uzbekų susirėmimus, remiantis oficialia informacija, žuvo bent 170 žmonių. Tuo tarpu etninių uzbekų atstovai ir neramumų apimtų šalies regionų gyventojai kalba apie gerokai didesnį aukų skaičių.

Antradienį Uzbekistano valdžia nusprendė neribotam laikui uždaryti sieną su Kirgizija. Tokio žingsnio motyvai nepateikiami, tačiau specialistai teigia, kad veikiausiai taip buvo reaguota į masinį etninių uzbekų antplūdį iš Kirgizijos. Vengdami etninių kirgizių puldinėjimų į Uzbekistaną jau pabėgo apie 80 tūkst. uzbekų. Per šalies pietuose esančiuose Ošo ir Džalal Abado miestuose vykstančius susirėmimus tarp kirgizų ir uzbekų jau žuvo mažiausiai 170 žmonių, o dar daugiau nei 1,4 tūkst.

Kirgizijos laikinoji vyriausybė dėl šalies pietuose kilusių neramumų kaltina nuversto prezidento Kurmanbeko Bakijevo aplinką, o taip pat buvusiai vyriausybei dirbusius jėgos struktūrų darbuotojus. Pirmasis vicepremjeras Almazbekas Atambajevas pareiškė, kad neramumai Kirgizijos pietuose buvo kruopščiai suplanuota akcija, kuria siekta nuversti naują valdžią ir užkirsti kelią referendumui dėl naujosios konstitucijos.

Jungtinių Tautų Saugumo Taryba pasmerkė kruvinus susirėmimus tarp etninių grupių Kirgizijoje ir paragino taikiai sureguliuoti konfliktą. JT taip pat pareikalavo užtikrinti saugų koridorių pagalbos siuntoms. Dėl įtemptos saugumo padėties šalies pietuose tai skubiai būtina, kad parama pasiektų gyventojus, pirmadienį sakė organizacijos pareigūnas Linas Pasko (Lynn Pascoe). Prieš tai jis informavo Saugumo Tarybą apie JT pastangas suteikti pagalbą smurto krečiamo regiono gyventojams.