Karas

Neteisėtai aneksuoto Krymo mokyklose vaikams prasidėjo kariniai mokymai. Apie tai paskelbė rusų žiniasklaida, o vaizdo įrašu iš vienos mokyklos socialiniuose tinkluose pasidalijo BBC žurnalistas Francis Scarr, rašo „Sky news“. Skelbiama, kad mokyklose prasidėjo karinio rengimo pamokos. Vaizdo įraše, kuriuo pasidalijo F. Scarr, matoma, kaip vaikai, apsirengę karinėmis uniformomis, tikrina ginklus ir jais atlieka įvairius judesius. Rusija Krymą aneksavo dar 2014-aisiais.

Pusę valandos sekė, kelis kartus apipylė aviaciniais degalais ir galiausiai sulaužė propelerį – štai taip rusai virš Juodosios jūros sugadino amerikiečių žvalgybinį droną. Incidentas įvyko tarptautinėje oro erdvėje, bet Kremlius nusprendė pasisavinti dangų virš Juodosios jūros ir skelbia neva dronas skriejo į jų teritoriją. Lyg to būtų negana, Maskva skelbia bandysianti pasisavinti ir amerikiečių droną – iškelti jį iš jūros dugno.

Ukrainos karinės pajėgos Rytų Ukrainoje, Bachmute, trečiadienį numušė Rusijos šturmo lėktuvą Su-24, kuris skrido šturmuoti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pozicijų, skelbia UNIAN. Lėktuvą numušė 93-iosios brigados gynėjai. Smūgio momentą užfiksavo vaizdo kamera. Sprendžiant iš vaizdo įrašo, pilotas katapultavosi, lėktuvas buvo visiškai sunaikintas. Nuo karo pradžios Ukraina skelbia nukovusi 304 Rusijos lėktuvus ir 289 sraigtasparnius.

Rusijos pavasario puolimas įstrigo. Netrukus ateis Ukrainos kontrpuolimo metas. Karinės nesėkmės padidins Kremliaus politinius sunkumus. Anksčiau ar vėliau Rusijos sistemos suinteresuotieji subjektai atsisakys Vladimiro Putino, apkaltins jį dėl karo ir skausmingų sąlygų, kuriomis jis baigsis, ir grįš prie savo pagrindinės veiklos – melo ir vagysčių.

Per mėnesį Rusijos karinėms pajėgoms pavyko užgrobti tik mažiau nei 0,04 proc. Ukrainos teritorijų, skaičiuoja JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai. ISW analitikų teigimu, nuo šių metų sausio 31 iki vasario 28 dienos Rusijos Federacijos ginkluotosios pajėgos papildomai pajėgė užimti tik 0,039 proc. Ukrainos žemės, o tai prilygsta 233,94 kvadratinių kilometrų.  Tuo pat metu stebėjimo grupė „War Mapper“ praneša, kad vasarį rusams pavyko užimti tik 0,01 proc. Ukrainos teritorijų.

Dienai po incidento virš Juodosios jūros praėjus telefonu kalbėjosi JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas ir Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu. Anot abiejų pusių, pokalbis įvyko telefonu, tačiau išsakesnės pokalbio detalės kol kas nepateikiamos.

Rusija antradienį nusitaikė į civilius – paleido raketą į daugiabutį Kramatorske, deja, yra aukų. Zelenskis sako, kad ir fronte situacija labai skausminga, bet Bachmutą Ukrainos karo vadai nusprendė ginti ir toliau, nepaisant didelių nuostolių. Bet štai britų žvalgyba siunčia vilties teikiančių signalų – skelbia, kad Rusijos kariuomenei smarkiai trūksta artilerijos sviedinių.

Ukrainos kariai jau mokosi, kaip valdyti lietuvių nupirktus radarus. Moderniausiai pasaulyje technikai tautiečiai į verslo įmonės suaukojo 14 milijonų eurų, o akcijos organizatoriai sako, kad po derybų pavyko nupirkti daugiau nei planuota – 16 radarų. Ukrainos kariai nuima radaro anteną. Kaune, Divizijos generolo Stasio Raštikio Lietuvos kariuomenės mokykloje, jie mokosi ir kaip išardyti ar surinkti įrenginį, ir kaip jį kuo efektyviau naudoti.

Karas Ukrainoje, regis, tampa klampia pelke. Žvalgybos visame pasaulyje sako, kad toks karas, kokį matome dabar, dar gali užsitęsti bent du metus. Rusija galimai turi tiek išteklių, o ir laikas, Kremliaus manymu, yra jų sąjungininkas. Vakarai gi nekantrauja vienaip ar kitaip baigti šį konfliktą, galimai artėjant vasarai bus imtasi spaudimo Ukrainai. Abi kariaujančios pusės šiuo metu yra įstrigusios, nors nė viena nenori to pripažinti, rašo Meduza.io.

Laikinai okupuotame Melitopolyje nugriaudėjo galingas sprogimas, rašo UNIAN. Anot miesto mero Ivano Fiodorovo, miesto centre sprogo automobilis. „Melitopolio centre dega automobilis“, – pranešė jis ir pasidalijo vaizdo įrašu iš vietos. Anot jo, sprogimą girdėjo praktiškai visas miestas. RIA Melitopol praneša, kad, preliminariais duomenimis, žuvo pareigūnas.

Kruviną karą prieš Ukrainą pradėjusios Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas pareiškė, kad kare ant kortos yra pastatytas Rusijos, kaip valstybės, egzistavimas, rašo „Sky news“. Antradienį jis kalbėjosi su vienos aviacijos gamyklos darbuotojais. Pokalbio metu Kremliaus vadovas kartojo jau ne kartą girdėtus propagandinius teiginius, neva Vakarai siekia sunaikinti Rusiją.

JAV prezidento Joe Bideno administracija pirmadienį pranešė suteikianti tūkstančiams ukrainiečių, pabėgusių iš savo tėvynės po Rusijos prieš metus pradėto karo, galimybę pratęsti buvimą šalyje. Šis sprendimas palengvina padėtį tiems, kurių vienerių metų trukmės leidimas pasilikti JAV turėjo netrukus baigtis.

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas padėkojo Lietuvos Seimui už sprendimą privačią Rusijos karinę bendrovę „Wagner“ pripažinti teroristine organizacija. Padėkos žinute jis antradienį pasidalijo savo „Twitter“ paskyroje. „Dėkojame Lietuvos Seimui už priimtą rezoliuciją, kuria Rusijos „Wagner“ įvardijama kaip teroristinė organizacija. Kitos šalys turėtų pasekti šiuo pavyzdžiu. Turėtų kaltininkus vadinti kaltininkais“, – rašo jis.

Nuo Rusijos invazijos pradžios suprastėjo Ukrainos kariuomenės kokybė, skelbia „The Washington Post“. Leidinio teigimu, taip nutiko dėl kare netektų labiausiai patyrusių šalies kovotojų. Dėl to kai kurie Ukrainos pareigūnai abejoja šalies pasirengimu ilgai lauktam pavasario kontrpuolimui. JAV ir Europos pareigūnai skaičiuoja, kad nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasario 24 d. žuvo arba buvo sužeista iki 120 000 Ukrainos karių, o Rusija prarado apie 200 000 karių.

Rusijos pajėgos šalia Mariupolio ėmė ruoštis galimam ukrainiečių puolimui. Anot miesto tarybos, iš laikinai okupuoto Mariupolio buvo perkelti rusų statybininkai, kurie turėtų statyti įtvirtinimus laukuose Mariupolio rajone. Rusai taip pat kasa tranšėjas palei greitkelį Mariupolis–Doneckas.

Kinijos autoritarinis lyderis Xi Jinpingas jau kitą savaitę gali atvykti į Maskvą pas Putiną, o paskui kalbėti su Zelenskiu. Jei pokalbiai įvyks – gali būti, kad Pekinas bandys susodinti Kyjivą ir Maskvą prie derybų stalo. Esama pranešimų, kad greitesnės karo pabaigos norėtų ir kai kurie pareigūnai Vašingtone. Ir, anot žiniasklaidos, jiems kelia abejonių Ukrainos užsispyrimas Bachmute ir planai išlaisvinti visas okupuotas teritorijas. Tik štai patys ukrainiečiai neabejoja.

Moldovai šiuo metu negresia „neišvengiamas karinis pavojus“, tačiau jai gresia „hibridinis karas, kurį kuria Rusija“, siekdama nuversti valstybės valdžią, pirmadienį interviu naujienų agentūrai AFP sakė gynybos ministras Anatolie Nosatii. „Tiesioginio karinio pavojaus Moldovai šiuo metu nėra, tačiau yra kitokio pobūdžio pavojų, kurie daro įtaką šalies saugumui – hibridinis karas“, – sakė A. Nosatii.

Kilus naujam susistumdymui dėl Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje, šalies krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pabrėžia, kad vokiečiai savo įsipareigojimų laikosi. Anot jo, darbai juda ir nereikia reikalauti Vokietijos kasdien atlikti vis naują „priesaikos ritualą“. TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis dar anksčiau šį menesį pareiškė, kad Vokietija turi atsakyti, ar galės Lietuvoje dislokuoti pažadėtus pajėgumus, o jeigu negalės – reikia ieškoti kitų partnerių.

Laikinai okupuotame Melitopolyje „Wagner“ bando verbuoti civilius gyventojus, kad šie vyktų kautis į Bachmutą, rašo CNN. Anot mero Ivano Fiodorovo, tokie bandymai matyti socialinėse medijose. „Žinoma, niekas nesutinka. Teigiama, kad jų pasiūlymai yra 200 000 rublių (maždaug 2 600 dolerių) per mėnesį tiems, kurie pasirengę vykti į Bachmutą kaip „Wagner“ dalis. Tačiau jie nėra užverbavę nė vieno vietinio gyventojo stoti į kokį nors savanorių batalioną.

Kovo 12 dieną Lietuvos legionas – Ukrainoje kariaujančių lietuvių grupė – „Twitter“ paskelbė, kad vienas iš Ukrainoje kariaujančių lietuvių gavo apdovanojimą nuo Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio. „Šiandien apdovanotas Lietuvos legiono karys. Apdovanojimą „Už karinę tarnybą Ukrainoje“ įteikė Ukrainos prezidentas. Pergalė aukščiau visko!“ – skelbiama Lietuvos legiono paskyroje. Saugumo sumetimais nuslepiama apdovanoto kario tapatybė.

Lenkija kuria stipriausią kariuomenę Europoje tam, kad jos niekada nereikėtų panaudoti. Tai NATO karinių pratybų atidaryme pareiškė šalies ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis, praneša „Lenkijos radijas“. „Turime turėti tokią stiprią kariuomenę, kad ji turėtų pakankamai atgrasančios galios, kad jos niekada nereikėtų panaudoti“, – sakė jis, omenyje turėdamas Rusijos keliamą grėsmę, rašo UNIAN. M. Morawieckis pažymėjo, kad Lenkija yra stipriausio karinio aljanso pasaulyje – NATO – narė.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis suteikė Ukrainos didvyrio vardą Oleksandrui Macijevskiui – kariui, kurį Rusijos kariuomenė nušovė už žodžius „Šlovė Ukrainai“. Kaip savo naktinėje kalboje sakė Ukrainos lyderis, herojus O. Macijevskis bus prisimintas amžinai. „Šiandien Oleksandrui Macijevskiui suteikiau Ukrainos didvyrio titulą. Karys, žmogus, kurį žinos visi ukrainiečiai. Žmogus, kurį prisimins amžinai.

Padėtis Ukrainos rytuose išlieka labai sudėtinga, pirmadienio vakarą kreipdamsis į ukrainiečius sako jų prezidentas Volodymyras Zelenskis. Anot jo, šiuo metu šalies rytuose sprendžiasi Ukrainos ateitis. Svarbiausi karo įvykiai Ukrainoje: 23:51 | Zelenskis: daugiau nei 170 kv. km Ukrainos žemės yra užminuota Daugiau nei 170 kv. km Ukrainos žemės yra užminuota, sako šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Rusijos Belgorodo srityje, besiribojančioje su Ukraina, nuaidėjo sprogimai. Vietos valdžia praneša apie oro gynybos darbą ir keturias numuštas raketas. Virš Belgorodo srities ir Belgorodo miesto buvo numuštos keturios raketos, žinoma apie vieną auką, pirmadienio rytą „Telegram“ rašė Belgorodo srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas. „Mūsų oro gynybos sistema suveikė virš Belgorodo ir Belgorodo srities. Buvo numuštos keturios raketos. Padaryta žala tikslinama.

Masiniai, prorusiški protestai nuo ryto drebina Moldovos sostinę. Kišiniove pareigūnai sulaikė daugiau nei pusšimtį agresyvių asmenų. Provakarietiška šalies prezidentė sako, kad Rusija Moldovoje mėgina destabilizuoti padėtį ir ragina gyventojus nepasiduoti provokacijoms. Tuo metu Ukrainoje Kremlius ir toliau lieja kraują. Ukrainos rytuose vykstant intensyviems mūšiams, pasienyje su Baltarusia – ukrainiečių karių pratybos.

Moldovos policija sekmadienį pranešė, kad prieš antivyriausybinį protestą suėmė Maskvos organizuoto tinklo, siekiančio destabilizuoti padėtį šalyje, narius. Po šeštadienio vakarą atliktų kratų buvo apklausti 25 vyrai, septyni iš jų sulaikyti, žiniasklaidai sakė policijos viršininkas Viorelas Cernauteanu. Jis sakė, kad vienam agentui pavyko infiltruotis į grupę, kuriai vadovavo Moldovos rusas, ir pridūrė, kad prokuratūra įrašė 10 valandų vaizdo ir garso įrašų.

Kai Vakarų Ukrainoje vėl nutrūksta elektros tiekimas, Maksimo Ivanovo įmonėje pasigirsta prieš jo biurą Ivano Frankivsko mieste stovinčio dyzelinio generatoriaus riaumojimas. Milžiniškas įrenginys iš Turkijos pavadinimu „Teksan Jeneratör“ pagamina apie 80 kilovatų elektros – pakankamai, kad 350 darbuotojų turinti įmonė galėtų tęsti savo veiklą. Jos užtenka ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino planams sužlugdyti.

Maskvos stūmimasis į priekį siekiant užimti Rytų Ukrainos Bachmuto miestą, panašu, įstrigo, teigia JAV įsikūręs analitinis centras „Institute for the Study of War“ (ISW). Vėlai šeštadienį paskelbtame ilgiausios ir kruviniausios kovos nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vertinime ISW, teigė, jog nėra patvirtinimo, kad rusų pajėgos būtų pasistūmėjusios į priekį Bachmute.

Rusijoje savo gyvenimą ir karjerą kuriančios lietuvių kilmės aktorės Agnės Ditkovskytės mama Tatjana Liutajeva kovo 12 dieną švenčia 58-ąjį gimtadienį. Šia proga ji pasidalijo praeities kadrais ir užsiminė apie Ukrainoje siaučiantį karą.  Savo socialinio tinklo „Instagram“ paskyroje T. Liutajeva su gerbėjais pasidalino nuotraukomis, kuriose ji užfiksuota įvairiais gyvenimo tarpsniais. Nuotraukų „karuselėje“ galime matyti moters tėvus, ją pačią vaikystėje ir jau suaugus.

Šiaurės Korėja nusprendė imtis „karo atgrasymo priemonių“, sekmadienį pranešė valstybinė žiniasklaida, likus dienai iki Seulo ir Vašingtono didžiausių per pastaruosius penkerius metus bendrų karinių pratybų pradžios. Pasak oficialiosios Korėjos centrinės naujienų agentūros (KCNA), sprendimas priimtas valdančiosios partijos karinės komisijos posėdyje, kuriam pirmininkavo lyderis Kim Jong Unas.

Ankstų 2022 m. vasario 24 d. rytą Rusijos tankai ir artilerija atidengė ugnį visoje Ukrainoje. Šia invazija prasidėjo didžiausias ginkluotas konfliktas Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Jo metu abejose pusėse žuvo dešimtys tūkstančių žmonių, ištisi miestai buvo paversti pelenais ir griuvėsiais, o milijonai gyventojų turėjo palikti savo namus. Praėjus vieniems metams, Ukraina vis dar nepalūžta prieš Rusijos agresiją.

Estija mokosi iš Švedijos ir Suomijos ir kuria sistemą, kad civiliai prisidėtų prie krašto apsaugos invazijos atveju. Kai Rusija prieš metus įsiveržė į Ukrainą, buvo sukrėsti pamatę, kad ukrainiečiai nori ginti savo šalį – vieni tarnavo kariuomenėje, kiti palaikė pilietinę visuomenę.

Rusijai gresia demografinė tragedija. Per pastaruosius trejus metus dėl karo, ligų ir emigracijos šalis prarado apie 2 mln. daugiau gyventojų nei įprastai. 15-mečių Rusijos vaikinų prognozuojama gyvenimo trukmė sumažėjo beveik penkeriais metais, iki tokio pat lygio kaip ir Haityje. 2022-ųjų balandį gimusių rusų skaičius buvo ne didesnis nei Hitlerio okupacijos mėnesiais.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paneigė kaltinimus, kad Ukraina yra susijusi su „Nord Stream“ dujotiekių sprogimais, rašo „Pravda“. Spaudos konferencijos metu, kuomet penktadienį Ukrainoje svečiavosi ir Suomijos premjerė Sanna Marin, V. Zelenskis išsakė savo pastebėjimus dėl mestų kaltinimų Ukrainai. „Kalbant apie „Nord Stream“, mes nesame niekaip susiję. [Šie pranešimai platinami todėl], kad būtų sulėtinta karinė parama Ukrainai. Tai yra savaime suprantama“, – kalbėjo jis.

Ukraina atsisveikina su neeiliniu didvyriu – tūkstančiai žmonių Kyjive pagerbia mūšyje už Bachmutą prieš kelias dienas žuvusį darsų kuopos vadą šaukiniu „Da Vinčis“. Gėles į jo karstą kartu su Zelenskiu padėjo ir Ukrainoje viešinti Suomijos premjerė Sanna Marin. Kyjivas atskleidė, kada planuoja pradėti viso pasaulio laukiamą kontrpuolimą fronte. Deja, kol kas situacija Donbase itin sunki, kasdien bandydami stabdyti priešą žūsta šimtai ukrainiečių. Neeiliniam didvyriui – neeilinė pagarba.

Rusijos karas prieš Ukrainą sutelkė Lenkijos ir Lietuvos pastangas visomis išgalėmis remti Ukrainą, sako Vilniuje viešinti Lenkijos Seimo maršalka Elžbieta Witek. „Kilus karui dramatiška situacija Ukrainoje mobilizuoja mus susitelkti pilnai Lenkijos ir Lietuvos bendrais veiksmais reaguoti į šiuos įvykius.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kartu su Suomijos premjere Sanna Marin penktadienį dalyvavo legendinio Ukrainos didvydrio Dmytro Kotsibailo laidotuvėse. Atsisveikinti su šalies gynėju Ukrainos Nepriklausomybės aikštėje susirinko taip pat gausus būrys žmonių, užuojautą išreiškė ir kiti šalies valdžios atstovai, tarp jų – kariuomenės vadas Valerijus Zalužnas.

Mikronezijos prezidentas šio regiono įstatymų leidžiamajam organui skirtame laiške, su kuriuo penktadienį susipažino naujienų agentūra AFP, apkaltino Kiniją kyšininkavimu, priekabiavimu ir tuo, ką pavadino „politiniu karu“. „Paprastai kalbant, mūsų šalyje vyksta politinis karas“, – įstatymų leidėjus įspėjo kadenciją baigiantis lyderis Davidas Panuelo, išsamiai apibūdindamas įtarimus dėl Kinijos šnipinėjimo, jos pareigūnų prievartos ir tiesioginių grasinimų jo asmeniniam saugumui.

Gindami Rytų Ukrainos miestą Bachmutą kartu žuvo tėvas ir sūnus Olehas ir Mykyta Chomiukai. Apie Ukrainos gynėjų žūtį pranešė 241-oji Kyjivo miesto teritorinės gynybos brigada. Kovos draugai Olehą ir Mykytą vadino „Choma“ ir „Choma jaunesniuoju“, nes tėvas ir sūnus buvo neatsiejami. Kaip rašo „Focus“, kartu jie kariavo išlaisvindami Kyjivą, Charkivą ir Chersoną, o vėliau išvyko kariauti į Donecką – kautis dėl Bachmuto.

Antrus metus tęsiantis Rusijos karui prieš Ukrainą pavasario sesiją svarbiausi bus saugumo klausimai, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. „Vis dar vykstant Kremliaus karui prieš Ukrainą neabejotinai daugiausia dėmesio ir šioje sesijoje bus skiriama nacionaliniam saugumui ir gynybai.

Kremliaus atstovai demonstruoja atvirą nepasitenkinimą Sakartvele vykstančiais proeuropietiškais protestais. Jokių sąsajų su Rusija nenorintys turėti kartvelai privertė šalies valdžią atšaukti daug aistrų sukėlusią įstatymo pataisą. Tuo metu pačioje Rusijoje jau pasirodė atviri grasinimai šios šalies žmonėms. Viena iš žymiausių Rusijos televizijos veidų Margarita Simonian savo telegrame parašė pagiežos kupiną žinutę europietiškas vertybes pasirinkusiems kartvelams.

Ukrainos Nacionalinis rezistencijos centras praneša, kad rusų okupantai pradės ruoštis naujai mobilizacijos bangai laikinai okupuotose Luhansko ir Donecko sričių teritorijose. „Profesinės karių registracijos ir įdarbinimo tarnybos paragino mokymo įstaigas pateikti visų 2006 m. gimusių jaunuolių sąrašus. Būtent jie turėtų tapti ateities bangos šerdimi, nes šiuo metu regione beveik nėra laisvų mobilizuotinų asmenų“, – rašoma Centro pranešime, skelbia UNIAN.

Į Vilnių atgabenta sakralinio ir kitokio meno kultūros vertybių iš Ukrainos muziejų, jos bus eksponuojamos Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje bei Radvilų rūmuose Vilniuje. Anot Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus, pernai vasarį prasidėjus karui Ukrainoje, Lietuvos muziejininkai aktyviai ieškojo būdų padėti kolegoms ukrainiečiams. Vienas jų – saugiai atgabenti vertingiausius Ukrainos muziejų meno kūrinius į Lietuvą.

Ukrainos kariuomenės atstovas teigia, kad Bachmuto kryptimi ir toliau verda didelės kovos. Be to, pastebima, kad „Wagner“ kovotojus šioje srityje keičia Rusijos kariuomenės okupantai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vakariniame pranešime kalbėjo apie ketvirtadienį įvykdytą Rusijos raketų ataką.   Pasak jo, šiuo metu sunkiausia situacija Charkive ir Žytomyro srityje.   „Kitas teroristinės valstybės bandymas kovoti su civilizacija: kai kuriuose mūsų regionuose ir miestuose laikinai nutrūko elektra, šiluma ir vanduo.   Sunkiausia – Charkive, Žytomyro srityje, nelengva ir Odesoje, Dnipropetrovsko srityje, Kiyjive, Zaporižioje.

JAV kartu su sąjungininkais ir partneriais aprūpins Ukrainą viskuo, ko reikia gynybai nuo Rusijos raketų atakų, taip pat suteiks ir kitą ginkluotę bei įrangą.  Tokią poziciją dėl Rusijos raketų atakos per spaudos konferenciją išsakė Baltųjų rūmų atstovės spaudai pavaduotoja Olivia Delton, praneša „Ukrinform“ korespondentas.  „Žinoma, baisu matyti žiaurias, nepagrįstas civilinės infrastruktūros atakas visoje Ukrainoje“, – pažymėjo Baltųjų rūmų atstovė.

Per dieną Ukrainos kariai surengė septynis oro antskrydžius į okupantų personalo ir karinės technikos koncentracijos zonas, skelbia UNIAN.  Apie tai informavo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.  „Gynybos pajėgų aviacija per parą surengė 7 smūgius į okupantų personalo ir karinės technikos koncentracijos zonas“, – rašoma pranešime.

Rusija naktį į Ukrainą paleido aštuonias dešimtis įvairiausių raketų. Smogė ir sostinei, ir Lvivui, ir Charkivui, ir daugeliui kitų sričių. Fašistai ne tik nusitaikė į civilius žmones, bet ir paliko dalį ukrainiečių be elektros. O ukrainiečiai pakalbino ciniškai sušaudyto Ukrainos didvyrio mamą.   Ukrainiečių žurnalistai pakalbino rusų fašistų sušaudyto Ukrainos didvyrio mamą. Pirma buvo skelbiamos dvi galimos didvyrio pavardės.

Vienas Rusijos miesto Jekaterinburgo gyventojas nufilmavo, kaip savo televizoriaus ekrane pastebėjo įspėjimą apie oro pavojų ir raginimą gyventojams nedelsiant slėptis. Vaizdo įraše, kuriuo pasidalino „Nexta“, filmuojamas televizorius, kuriame matyti dvi žinutės – abi įspėja gyventojus nedelsiant slėptis. Toks pat pranešimas paskelbtas ir Sverdlovsko srities gyventojams, taip pat Maskvos gyventojams.