Karas

Rusijos laivynas Juodojoje jūroje tam tikra prasme atsidūrė spąstuose, rašo „Ukrinform“. Anot Ukrainos Pietų operatyvinės vadovybės atstovės Natalijos Humeniuk, Azovo jūra nėra pakankamai gili, kad rusų laivai, sutelkti Juodojoje jūroje, galėtų plaukti kur nori. „Priimti tarptautiniai teisės aktai ir sankcijos neleis jiems išplaukti iš Juodosios jūros per Bosforo sąsiaurį.

Ukrainoje galingi sprogimai drebino laikinai okupuotą Krymą. Rusams strategiškai svarbiame Džankojaus mieste dronai sunaikino sparnuotųjų raketų „Kalibr“ siuntą, kuri turėjo būti pristatyta kariniams laivams Juodojoje jūroje. Visgi ukrainiečių teroro simboliu tapusios raketos tikslo jau nepasieks. Tuo metu Vašingtonas skelbia, kad spartina tankų „Abrams“ pristatymą Ukrainai. Drebina jie Džankojaus miestą laikinai okupuotame Kryme.

Rusijos pajėgos į Juodąją jūrą atplukdė dar du raketų paleidimo įrenginius, rašo UNIAN. Dėl to raketų smūgių grėsmė Ukrainai išlieka didelė. „Laivų grupuotė Juodojoje jūroje beveik padvigubėjo ir dabar ją sudaro 12 laivų. Taip pat padidintas raketų nešėjų skaičius. Budi du antvandeniniai laivai, kuriuose gali būti įrengta iki 16 „Kalibr“, – cituojama Ukrainos Pietų operatyvinė vadovybė. Rusija ne kartą yra apšaudžiusi Ukrainą „Kalibr“ raketomis.

Ir Ukrainos, ir Rusijos laukia „kritinis pusmetis“, rašo Vokietijos leidinys „Bild“, remdamasis savo šaltiniais tarp NATO atstovų. Vakarų tiekiami ginklai bus naudojami jau gegužę, kad išstumtų įsiveržusią Rusijos kariuomenę iš Pietų ir Rytų Ukrainos. „Pasiruošimas, medžiagos, logistika ir duomenys iš slaptųjų tarnybų – Ukrainos partneriai šiuo metu daro viską, kas įmanoma, kad įvykdytų sėkmingą kontrpuolimą“, – „Bild“ cituoja NATO atstovą.

Didžiosios Britanijos gynybos ministerijos žvalgyba praneša, kad artimiausiomis savaitėmis tūkstančiai nuteistųjų, kurie kare Ukrainoje kariavo „Wagner“ gretose, greičiausiai bus paleisti į laisvę. Naujausioje savo ataskaitoje britų žvalgai skelbia, kad kalinių verbavimu privati karinė bendrovė „Wagner“ gausiausiai užsiėmė pernai rudenį, kuomet rusų kaliniams buvo žadama sutrumpinti jų bausmes už pusmetį tarnybos kariaujant Ukrainoje.

Ukrainos karinė žvalgyba – Vyriausioji žvalgybos valdyba – neabejoja, kad Rusijos Federacijoje įvyks režimo pasikeitimas. Pasak Valdybos atstovo Andrijaus Jusovo, yra keletas būdų tai pasiekti. Anot A. Jusovo, režimo pasikeitimą palengvina Tarptautinio baudžiamojo teismo Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui iki gyvos galvos išduotas arešto orderis.

Rusija balandžio pradžioje planuoja surengti neoficialų Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdį ir jame aptarti, jos teigimu, į Rusiją išvežtų ukrainiečių vaikų „realią padėtį“. Šis klausimas atsidūrė dėmesio centre po to, kai Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) paskelbė Rusijos prezidento Vladimiro Putino arešto orderį dėl karo nusikaltimų, susijusių su ukrainiečių vaikų grobimu.

Rusijos žiniasklaida skelbia, kad Krymo miesto Džankojaus okupacinė valdžia paskelbė įvedusi nepaprastąją padėtį savivaldybių lygmeniu po naktinė ukrainiečių dronų atakos.

Ukrainos žvalgyba praneša, kad Rusijos Federacija paslapčia tebevykdo mobilizaciją, bet mobilizuotų karių moralė yra žema. Apie tai Ukrainos televizijai sakė šalies Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Andrijus Jusovas.  „Jei kalbėtume apie situaciją kariuomenėje, tai, kad Rusijoje tęsiasi slapta mobilizacija ir ruošiamasi tolimesnėms mobilizacinėms priemonėms, rodo, kad net vykdomos mobilizacijos nepakanka.

Antradienio vakarą Odesoje nugriaudėjo sprogimai. Skelbiama, kad Rusijos pajėgos į Odesą paleido naikintuvus. Dalį jų paleistų raketų ukrainiečiams pavyko numušti, tačiau viena smogė gyvenamajam pastatui. Svarbiausi karo įvykiai Ukrainoje: 23:53 | JAV: ugnies nutraukimas tik leistų Rusijai iš naujo apsirūpinti Kinija pateikė 12 punktų planą, kuriuo siūloma, kaip nutraukti Rusijos karą prieš Ukrainą.

Baltųjų rūmų atstovas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Kirby sako, kad JAV prezidentas neatmeta galimybės vėl užmegzti pokalbį su Kinijos lyderiu Xi Jinpingu, rašo CNN. Tiesa, J. Kirby sako, kad kol kas tikslus laikas abiejų valstybių lyderių pokalbiui nėra suderintas, mat JAV nori įsitikinti, kad „dabar tam būtų tinkamas laikas“.  „Svarbu išlaikyti komunikacines linijas, ypač dabar, kai įtampa yra didelė“, – sakė jis.

Norvegija pirmadienį paskelbė pristačiusi Ukrainai aštuonis tankus „Leopard 2“, kurie, pasak jos, kartu su kitų šalių parama turės daug svarbos artėjančiam ukrainiečių kontrpuolimui.

Bendrijos užsienio reikalų ministrai sutarė dėl milijardinės vertės bendro amunicijos pirkimo ir žada Ukrainai per ateinančius metus perduoti milijoną sviedinių. Tuo metu Lenkijos ambasadorius Prancūzijoje rėžė iš peties – pareiškė, kad, jei Ukraina pralaimės Rusijai, į karą bus priversta įsitraukti Lenkija. Briuselyje šiandien susirinkę užsienio reikalų ministrai pademonstravo vienybę. Sutarė dėl bendro artilerijos šaudmenų pirkimo ir jų perdavimo Ukrainai.

Jungtinės Valstijos pirmadienį paskelbė apie 350 mln. dolerių (326,5 mln. eurų) vertės naują karinę pagalbą Ukrainai, įskaitant šaudmenis raketų paleidimo įrenginiams HIMARS. „Viena Rusija šiandien galėtų užbaigti karą. Kol Rusija to nepadarys, mes būsime vieningi su Ukraina tiek laiko, kiek reikės“, – sakoma valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno pareiškime. ES sutarė dėl 2 mlrd.

20-metis rusas kovo 19-ąją viename Rusijos miesto Iževsko parke surengė akciją, kurios metu parodė savo nepalaikymą karui Ukrainoje.  Nikita Gorbunovas rankose laikė plakatą, kuriame buvo nupiešta Ukrainos vėliava ir parašyta: „Apkabink mane, jei nepalaikai karo.“ Šio savo žingsnio vaizdo įrašu vaikinas pasidalijo savo „Instagram“ paskyroje. Kaip matyti vaizdelyje, vaikiną apkabino tikrai ne vienas rusas. Tiesa, buvo ir tokių, kurie, vaikino teigimu, jį keikė.

Apsilankymas pas karo nusikaltėlį visą vizitą nušviečia kitaip, pirmadienį sako Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis kalbėdamas apie Kinijos prezidento Xi Jinpingo (Si Dzinpingo) atvykimą į Maskvą susitikti su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu.

Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai pirmadienį susitarė dėl 2 mlrd. eurų vertės plano, pagal kurį bus sukauptos atsargos ir bendrai nupirkta Ukrainai labai reikalingų artilerijos sviedinių, pranešė diplomatai. Diplomatai sakė, kad 27 šalių blokas per ateinančius 12 mėnesių ketina pristatyti Ukrainai milijoną šaudmenų, Kyjivui prašant daugiau amunicijos, kad galėtų atremti besitęsiantį Rusijos puolimą.

Rusija pirmadienį pranešė, kad pradėjo baudžiamąjį tyrimą dėl Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) prokuroro Karimo Khano po to, kai Hagoje įsikūręs teismas išdavė prezidento Vladimiro Putino arešto orderį. „Rusijos tyrimų komitetas iškėlė baudžiamąją bylą Tarptautinio baudžiamojo teismo prokurorui Karimui Ahmadui Khanui“ ir keliems TBT teisėjams, pareiškė Tyrimų komitetas, kalbėdamas apie, jo nuomone, neteisėtą jų sprendimą siekti V. Putino arešto.

Ukraina pirmadienį pranešė, kad savaitgalį šalies šiaurėje esančiame kariniame poligone per nelaimingą atsitikimą žuvo keturi kariai. Ukrainos valstybinis tyrimų biuras pranešė, kad, preliminariais duomenimis, „kovo 18 dieną per įprastinius šaudymus (pratybas), kuriuos vykdė karinis dalinys Černihivo srityje, sprogo sviedinys“. „Per sprogimą žuvo keturi kariai“, – sakoma pranešime. Tyrėjai pradėjo tyrimą dėl galimų elgesio su ginklais taisyklių pažeidimų.

Karą Ukrainoje iniciavęs Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas mintyse jau atsisveikino su savo imperiniu „perlu“ – laikinai okupuotu Krymo pusiasaliu, mano buvęs Ukrainos prezidentūros kanclerio patarėjas Oleksijus Arestovyčius. Komentuodamas savaitgalį įvykusį V. Putino vizitą į aneksuotą Krymą, O. Arestovyčius sakė, kad V. Putinas žino, jog Ukrainos ginkluotosios pajėgos, vykdydamos kontrpuolimą, planuoja šioje teritorijoje surengti didžiulę ataką.

Čekijos prezidentas Petras Pavelas siūlo Ukrainai šiais metais pasinaudoti kontrpuolimo galimybe, nes ateityje bus itin sunku gauti sąjungininkų pagalbos naujam bandymui. „Daugelis šalių, daug politikų šiais metais tikisi tam tikros pažangos. Manau, kad Ukraina turės tik vieną šansą pradėti didelį kontrpuolimą. Taigi, jei ji nuspręs pradėti didelį kontrpuolimą ir jis nepavyks, bus labai sunku gauti finansavimą kitam“, – interviu lenkų leidiniui „Rzeczpospolita“ sakė P. Pavelas.

Jei Ukraina pralaimės karą su Rusijos Federacija, Lenkija bus priversta įsitraukti į karą. Tai LCI televizijos eteryje pareiškė Lenkijos ambasadorius Prancūzijoje Janas Emerykas Rosciszewskis, komentuodamas šalies sprendimą perduoti naikintuvus Ukrainai.  Anot jo, Varšuva paprasčiausiai neturės pasirinkimo.

Pirmadienį vakare socialiniuose tinkluose pradėjo plisti įrašai, kuriuose yra užfiksuota serija sprogimų, kaip manoma, Krymo teritorijoje. Svarbiausi karo įvykiai Ukrainoje: 23:50 | JAV prezidentas nori užmegzti pokalbį su Xi Jinpingu Baltųjų rūmų atstovas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Kirby sako, kad JAV prezidentas neatmeta galimybės vėl užmegzti pokalbį su Kinijos lyderiu Xi Jinpingu, rašo CNN.

Žiaurus Rusijos karas Ukrainoje tęsiasi ir galo dar nematyti. Karšti kariniai veiksmai kaitaliojasi su kalbomis apie taikos derybas. Nė viena pusė nesitiki visiškos karinės pergalės ar besąlygiško pasidavimo. Kol kas visos konflikto šalys sako manančios, kad diplomatijai dar per anksti.

XI Jinpingas Vladimirą Putiną vadino geriausiu draugu, tačiau dabar, kai Rusijos lyderiui skubiai reikia pagalbos iš Kinijos, kyla klausimas ar Pekinas vis dar yra toks didelis rusų draugas? Putino armija įstrigo Ukrainoje ir jai trūksta amunicijos.

Amerikiečių istorikas Timothy Snyderis, kurios specializacija yra Centrinė ir Rytų Europa, teigia, kad jam gėda klausyti baime persmelktų balsų, esą Rusija gali panaudoti branduolinį ginklą. Pasak mokslininko, Ukrainoje jau metus laiko vyksta neįtikėtini žiaurumai, todėl nerimauti, kad galbūt kada nors Vladimiras Putinas smogs atomine bomba, yra apgailėtina.  „Branduolinio karo baimė, visų pirma, yra susijusi su mūsų pačių saugumu.

TV3 Žinių bendradarbiai Ukrainoje pasakoja apie Charkivo žurnalistų surengtą akciją – „Atnešk Puškiną į Puškino gatvę“. Vietos gyventojus jie ragina kratytis sovietmečio ir dabartinių rusų autorių kūrinių rusų kalba. O pinigai už makulatūrą keliaus palaikyti ukrainiečių karius. Žmonės su malonumu maišais ar priekabomis kratosi kadaise mylimų rusų poetų knygomis,  mat rusofašistų Ukrainoje sukelto karo akivaizdoje, ši literatūra tapo bevertė.

Metų pradžioje krašto apsaugos ministras su trenksmu pristatė planuojamą šauktinių pertvarką, tada buvo siūloma privalomąją karo tarnybą trumpinti iki pusės metų, gausiai įtraukti studentus. Tiesa, šios idėjos sulaukė nemažai kritikos, vienas pagrindinių priekaištų, kad apie tai nebuvo iš anksto kalbėta. Kritika nutilo, bet planuojamos reformos atšaukti neketinama. Dabar apie ją diskutuojama mažose grupėse ir pripažįstama, kad daugiausiai iššūkių kels studentai.

Kilus grėsmei 61 proc. Lietuvos gyventojų ryžtųsi ginti šalį ir inicijuotų ar prisidėtų prie pasipriešinimo taikiais būdais, rodo Krašto apsaugos ministerijos užsakymu atliktos apklausos rezultatai. Ryžtas priešintis taikiais būdais nuo 2019 metų yra padidėjęs 10 procentų, teigiama šeštadienį išplatintame ministerijos Strateginės komunikacijos ir viešųjų ryšių departamento pranešime.

Šeštadienio rytą rusų laikinai okupuotame Ukrainos Krymo pusiasalyje nugriaudėjo sprogimai. Jie užfiksuoti Sevastopolio mieste, skelbia „Ukrinform“. „Sevastopolyje triukšminga nuo pat ryto. Tarp gyventojų kyla panika“, – „Telegram“ paskelbė Krymo totorių centras. Vietiniuose „Telegram“ kanaluose Sevastopolio gyventojai praneša apie sprogimus įvairiuose miesto rajonuose.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas skelbia, kad Rusija Rytų Ukrainos Luhansko srityje pradėjo visuotinę mobilizaciją, bet bando ją nuslėpti prisidengdama karinėmis pratybomis.

JAV prezidentas Joe Bidenas penktadienį sakė, kad Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT) sprendimas išduoti Rusijos prezidento Vladimiro Putino arešto orderį dėl karo nusikaltimo – neteisėtos ukrainiečių vaikų deportacijos – yra pateisinamas. Šiuo žingsniu padaromas „labai įtaigus“ pareiškimas, Baltuosiuose rūmuose žurnalistams sakė JAV lyderis. Tuo pačiu jis priminė, kad Jungtinės Valstijos nėra TBT šalis narė. Anksčiau penktadienį TBT išdavė V. Putino arešto orderį dėl Ukrainos.

Penktadienio vakarą Rusijos pajėgoms atakavus Ukrainą iranietiškais dronais-kamikadzėmis, Ukrainos karinėms pajėgoms pavyko numušti 11 iš 16 jų. Kovo 17 d., apie 21 val., Rusijos pajėgos atakavo Ukrainą dronais. Pasak Ukrainos ginkluotųjų oro pajėgų, ataka buvo įvykdyta dviem kryptimis – iš rytinės Azovo jūros pakrantės ir iš Rusijos Federacijos Briansko srities.

Rūsys, namai ir retkarčiais gatvė – taip atrodo karo nusiaubtų Ukrainos miestų ir kaimų vaikų kasdienybė. Vaikai su savo tėvais neretai nusprendžia likti apgriautose gyvenvietėse, nors dažnai elektros ir kitų patogumų tiesiog nėra, o ir nėra garantijos, kad karas į jų namus nesugrįš. Bandydamas praskaidrinti vaikų kasdienybę į Ukrainą atvyko žinomas Italijos klounas Markas Rodaris. O kartu su juo Ukrainos karių išlaisvintame Iziumo rajone buvo ir TV3 žinių bendradarbis.

Istorinis Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) sprendimas lems istorinę Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino atsakomybę, sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Apie tai jis penktadienį kalbėjo kreipdamasis į ukrainiečius. „Tarptautinis baudžiamasis teismas išdavė V. Putino arešto orderį. Tai istorinis sprendimas, kuris lems istorinę atsakomybę“, – sako jis. „Teroristinės valstybės vadovas ir dar viena Rusijos pareigūnė oficialiai tapo įtariamaisiais dėl karo nusikaltimo.

Kremlius devintųjų Krymo aneksijos metinių proga surengė fašistinį spektaklį – čia šoko vaikai, skambėjo rusiška muzika. Susirinkę rusai linksniavo, kad Krymas – tai Rusija. O dienraštis „Politico“ skelbia, kad Kinija Kremliui tiekė ginklus, kuriuos naudoja ir pačios komunistinės šalies policija. Savo ruožtu Slovakija turi gerų žinių Kyjivui – siųs šaliai 13 naikintuvų. Jaltos mieste, Kryme – eilinis propagandinis spektaklis 9-osioms Krymo okupacijos metinėms paminėti.

Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) išdavė Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino arešto orderį, rašo „The Guardian“. Skelbiama, kad TBT išdavė V. Putino ir Rusijos vaiko teisių komisarės Marijos Aleksejevnos Lvovos-Belovos arešto orderius.

Ukraina šiuo metu gina ir Moldovos laisvę, sako šalies prezidentė Maia Sandu, rašo „The Guardian“. Anot jos, kol Ukraina laikosi, Moldovai negresia karo pavojus. „Kol Ukraina kariauja, Moldovai negresia joks karas. Noriu nuraminti mūsų piliečius, kad Moldovai dabar negresia joks karo pavojus. Rusijos kariuomenė negali čia patekti, kol Ukraina laikosi – ir (taip) saugo Moldovą. Esame dėkingi ukrainiečiams už jų drąsą ir meilę laisvei“, – penktadienį kreipdamasi į Moldovos parlamentą sakė ji.

Ukraina visada buvo Europos dalis ir jokios okupantų bombos to nepakeis, sako šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis. Apie tai jis kalbėjo ketvirtadienį kreipdamasis į ukrainiečius, rašo UNIAN. Ketvirtadienį V. Zelenskis Kyjive susitiko su Latvijos premjeru, pokalbio metu aptartas ir Ukrainos kelias į Europos Sąjungą (ES). Anot Ukrainos prezidento, jo šalis visada buvo Europos dalis ir to nepakeis jokios rusų bombos. „Šiandien Kyjive susitikau su Latvijos ministru pirmininku.

Okupantai atsakys už kiekvieną atimtą ukrainiečių gyvybę, sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Apie tai jis ketvirtadienį kalbėjo savo tradiciniame kreipimesi į ukrainiečius. „Prieš metus Rusijos kariuomenė įvykdė vieną didžiausių šio karo nusikaltimų. Rusijos bombos sunaikino teatrą Mariupolyje. Pastatą, kuris buvo naudojamas kaip slėptuvė. Ten buvo moterų su vaikais, nėščių moterų, pagyvenusių žmonių. Okupantų sąmoningai sunaikintas civilinis objektas.

Maskvos režimo melas kaip ant delno – amerikiečiai išplatino virš Juodosios jūros skridusio drono vaizdo įrašą, kuriame aiškiai matosi, kaip rusų naikintuvai jį užpuolė ir sugadino. O Varšuva skelbia išardžiusi šnipų tinklą, kuris Rusijai tiekė informaciją, kaip per Lenkiją vakarietiški ginklai keliauja į Ukrainą. Sugavę šnipus lenkai praneša, kad tuoj Ukrainai perduos pirmus naikintuvus Mig-29. O italai išsiaiškino, kad Medvedevas už 15 mln.

Ketvirtadienį laikinai rusų okupuotame Mariupolyje sprogo okupantų amunicijos sandėlis, rašo „Ukrainska Pravda“. Anot minėto portalo, informaciją apie sprogimą patvirtino Mariupolio miesto taryba ir miesto mero patarėjas Petro Andriuščenka. Kaip informuoja miesto taryba, sprogimas įvyko Malojanysolio kaime. Kaip pranešė vietos gyventojai, sprogo rusų šaudmenys. Anot P. Andriuščenkos, tuo metu Mariupolyje girdėjosi oro gynybos sistemų darbo garsai.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos užfiksavo netipišką rusų pajėgų veiklą Juodojoje jūroje. Ukrainiečiai skelbia, kad rusai ten atgabeno 20 karo laivų ir daug palydinčių laivų. Tarp jų yra keletas raketų nešėjų, kurie gali būti aprūpinti dešimtimis raketų „Kalibr“. Tai ketvirtadienį Ukrainos televizijai pareiškė operatyvinės vadovybės „Pietūs“ spaudos centro vadovė Natalija Humeniuk. „Atidžiai stebime laivų rikiuotę Juodojoje jūroje ir priešo veiksmus. Užfiksavome netipinį aktyvumą ir laivų kiekį.

JAV Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas generolas Markas Milley pareiškė, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino politiniai tikslai kare prieš Ukrainą nebėra pasiekiami. JAV Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas generolas Markas Milley per spaudos konferenciją, kuri įvyko po „Ramstein-10“ susitikimo, pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nebeturi galimybės pasiekti savo tikslų kare Ukrainoje.

JAV kariuomenė sparčiai perkelia techniką į mūšio lauką ir apmoko Ukrainos karius prieš didžiulę kontrataką, kuri numatoma vėlyvą pavasarį, skelbia „Politico“. JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas trečiadienį po virtualaus tarptautinės kontaktinės grupės Ukrainos gynybos klausimais susitikimo pareiškė, kad „nėra ko delsti Ukrainoje“. „Turime greitai ir visiškai įvykdyti savo pažadus, – žurnalistams sakė L. Austinas.

JAV mano, kad Rusija Juodojoje jūroje rado numušto amerikiečių drono nuolaužų, CNN pareiškė su šiuo klausimu susipažinęs JAV pareigūnas. Anot jo, galėjo būti rastos nuolaužos tokios kaip stiklo pluošto gabalėliai, nedidelės drono dalys.

Lietuvos bankas ketvirtadienį išleidžia monetą „Kartu su Ukraina“ Rusijos invazijai besipriešinančiai šaliai paremti. Proginė moneta bus 2 eurų. Didžioji už jas gautų lėšų dalis (išskyrus nominalą ir pridėtinės vertės mokestį) bus skirta Ukrainai padėti. Kiekvieno, perkančio monetą, pagalba sieks 10 eurų, bendra monetos kaina bus 14,52 euro. Pagalbos lėšos bus pervestos į Ukrainos nacionalinio banko atidarytą sąskaitą humanitarinei pagalbai rinkti.

Rusijos agresija artėja prie ribos, kuomet gali sulūžti, sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Apie tai jis trečiadienį kalbėjo kreipdamasis į ukrainiečius. Anot prezidento, trečiadienis buvo dar viena vaisinga Ukrainai ir jos gynybai diena. „Surengėme dar vieną susitikimą Ramšteino formatu, jau dešimtąjį. Amunicija mūsų kariams, artilerija, tankai, Ukrainos dangaus apsauga – visa tai buvo aptarta. Turime sprendimą.

Ukrainos gynėjai išgelbėjo sužeistą kovotoją, kuris buvo patekęs į rusų nelaisvę. Ukrainietis praleido 42 paras be vandens ir maisto, todėl neteko pusės savo svorio. Šia istorija pasidalijo žurnalistas Andrejus Caplienka, rašo UNIAN. Ukrainos kovotojas Oleksijus Gordejevas buvo sunkiai sužeistas, šrapnelis pataikė jam į klubą ir nugarą. Patekęs į rusų nelaisvę jis rūsyje tarp savo žuvusių ir mirštančių brolių praleido 42 paras.