Karas

Rusijos bankų atjungimas nuo tarptautinės mokėjimų sistemos SWIFT reikš karą, pareiškė VTB banko vadovas Andrejus Kostinas interviu „Handelsblatt“. „Mano asmenine nuomone, panašių sankcijų įvedimas reiktų karą,“ – tvirtino A. Kostinas. Jis pažymėjo, kad bankų sistema yra vienas iš jautriausių Rusijos ekonomikos segmentų, nes didžiąja dalimi remiasi į dolerį ir eurą. Pasak A. Kostino, atjungus Rusijos bankus nuo SWIFT, tą pačią dieną iš šalies turėtų išvykti JAV ambasadorius.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sako nemanantis, kad Lietuvos galėtų būti atvirai užpulta. „Pats asmeniškai manau, nors yra ir kitaip manančių, kad konvencinės grėsmės neturėtume tikėtis. Vis dėlto esame NATO narė ir būtų per didelė rizika tokią šalį tiesiogiai, atvirai užpulti. Nors beprotybei ribų nėra, nemanau, kad tai būtų realu. O visokie vietiniai konfliktai, nebūtinai Lietuvoje, įmanomi“, - interviu „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „24/7“ sakė ministras.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka pareiškė, kad toliau vykstant kautynėms aplink sukilėlių tvirtovę Donecką jo šalis „pasiruošusi visuotiniam karui“ . Po savaitės, per kurią Kijevas skelbė pastebėjęs kelias karinės technikos kolonas, įvažiavusias į šalies promaskvietiškų separatistų kontroliuojamą rytinį regioną per sieną su Rusija, P.Porošenka sakė Vokietijos dienraščiui „Bild“: „Aš nebijau karo su Rusijos pajėgomis.“ „Esame pasiruošę visuotinio karo scenarijui.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos geba tinkamai atsakyti tuo atveju, jeigu įvykiai šalies rytuose pasisuktų ne pagal taikos planą, pareiškė prezidentas Petro Porošenka. „Jeigu įvykiai ims rutuliotis ne pagal taikų planą, Ukrainos ginkluotosios pajėgos šiandien pasirengusios duoti atkirtį“, – sakė penktadienį P.Porošenka per jėgos struktūrų vadovų posėdį Kijeve. Jis nurodė, kad Ukraina visuomet siekė taikiomis priemonėmis sureguliuoti padėtį Donbase ir labai stengėsi, kad padėtis nebūtų eskaluojama.

 Kiek lietuvių eitų ginti tėvynės kilus karui? Sociologai į šį klausimą atsakė labai tiksliai, tačiau vargu ar kas nors žino tikrą atsakymą. Karo grėsmė reali Nors gyvenimas šalia nuolat keistus sapnus sapnuojančio milžino niekada nebūdavo ramus, šiemet turbūt pirmą kartą per visus nepriklausomybės metus Lietuvos gyventojai pajuto, kad karo grėsmė mūsų valstybei yra visiškai reali.

 Naujausias visuomenės nuomonės tyrimas apie krašto apsaugą rodo, kad keturi iš dešimties (41,7%) Lietuvos gyventojų patys eitų ginti šalies, jei prasidėtų karas. Dažniausiai tokį atsakymą rinkosi aukštąjį išsilavinimą, aukštesnes pajamas turintys, jaunesnio amžiaus respondentai, o taip pat – moksleiviai ir studentai, didžiųjų Lietuvos miestų gyventojai.

Ukrainos rinkėjai sekmadienį balsuos rinkimuose, kurie turi sukrečiančiai performuoti parlamentą ir kurie vyks po neramių vienų metų, kai kruvinas prorusiškas maištas kėlė šios buvusios sovietinės respublikos skilimo grėsmę. Rinkimų, kuriuos rugpjūtį paskelbė prezidentas Petro Porošenka, kampanija baigėsi penktadienį. P.Porošenka yra spaudžiamas apvalyti parlamentą nuo deputatų, susijusių su senuoju Viktoro Janukovyčiaus režimu.

Prasidėjus svarstymams ir kalboms apie galimą agresiją Lietuvos atžvilgiu, daugelis patriotiškų Lietuvos piliečių ėmė kelti labai aktualų ir reikalingą klausimą — kur mums reikės eiti mobilizacijos atveju? Žmonėms, kuriems niekada neteko susidurti su krašto apsauga, kariuomene ar kitomis sukarintomis organizacijomis, šis klausimas ypač aktualus.

A. Paulauskas. Kur kiekvienas eitume mobilizacijos metu? Prasidėjus svarstymams ir kalboms apie galimą agresiją Lietuvos atžvilgiu, daugelis patriotiškų Lietuvos piliečių ėmė kelti labai aktualų ir reikalingą klausimą — kur mums reikės eiti mobilizacijos atveju? Žmonėms, kuriems niekada neteko susidurti su krašto apsauga, kariuomene ar kitomis sukarintomis organizacijomis, šis klausimas ypač aktualus.

Nors Lietuvoje nematyti svetimos šarvuotos technikos kolonų, negirdėti kulkosvaidžių kalenimo ar pabūklų griausmo, mes jau kariaujame, laimė, kol kas – tik virtualioje tikrovėje. Tokią ją regi kai kurie politikai, prabilę apie informacinį karą ir prieš Lietuvą nukreiptos priešiškos propagandos atakas. Arvydas Praninskas Tie, kurie dar nespėjo jų pastebėti, turėtų įsijungti televizorių, paimti nuotolinio valdymo pultelį ir spustelėti kurio nors Rusijos TV kanalo mygtuką.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė antradienį pareiškė, kad informacinio karo metu „demokratija negali būti skystablauzdė“, taip gindama Seimo atmestą pasiūlymą riboti rusiškos produkcijos kiekį televizijose. „Lietuva šiandien yra informacinio karo stovyje ir propagandos karo stovyje, todėl gintis privalome. Demokratija negali būti skystablauzdė, ji turi gebėti apsiginti“, - žurnalistams sakė prezidentė, aplankiusi Alytuje tarnaujančius karius.

Vytenis Radžiūnas, LRT.lt Gyventojų nuotaikų dėl ekonominės padėties suprastėjimą lemia Rusijos ir ES ekonominis karas bei nepagrįstos baimės įvedant eurą, LRT.lt teigia ekonomistas Žygimantas Mauricas. Sociologo dr. Vlado Gaidžio požiūriu, lietuvių optimizmas tirpsta ne dėl artėjančio euro, o kitų faktorių. „Būtų keista, jei dabartinėmis sąlygomis, kai kalbama, jog reikia ruoštis karui, Lietuvos gyventojai sakytų, kad viskas augs ir gerės“, – pastebi sociologas.

Deividas Jursevičius, LRT Radijo laida „60 minučių“, LRT.lt „Donecko liaudies respublika“ ir Ukrainos vyriausybė penktadienį pasirašė sutartį dėl buferinės zonos įkūrimo, tačiau kautynės, nors ir aprimo, visiškai nesiliovė. Viena labiausiai įtemptų situacijų išlieka Donecko mieste. Ten gyvenanti Dana Litvinova LRT radijui sako, kad miesto centre – ramiau, o priemiesčiuose toliau vyksta kovos.

Krašto apsaugos ministerijoje (KAM) pirmadienį bus pristatytos naujos teisinės ir praktinės priemonės, skirtos kariuomenės reagavimui į naujo tipo - nekonvencinio karo grėsmes. Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas ir kariuomenės vadas generolas majoras Jonas Vytautas Žukas pristatys įstatymo projektą, kuris apibrėžia karinės jėgos panaudojimą šalies teritorijoje taikos metu, pranešė KAM.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nurodė rusų kariams atsitraukti į savo nuolatinio dislokavimo bazes po karinių pratybų Rostovo regione netoli sienos su Ukraina, vėlai šeštadienį, remdamosi Kremliaus atstovu, pranešė Rusijos naujienų agentūros. Pajėgos atitraukiamos prieš numatomą V.Putino ir Ukrainos prezidento Petro Porošenkos susitikimą Milane kitą savaitę. Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas sakė, kad Rusijos lyderis buvo susitikęs su savo gynybos ministru Sergejumi Šoigu.

LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Kariuomenės vadas tikisi, kad iki metų pabaigos pavyks parengti planus, kaip karo atveju į šalies ginkluotąsias pajėgas integruoti daugiau vidaus reikalų sistemos tarnybų. Jonas Vytautas Žukas mano, kad kariuomenei būtų rimta pagalba, jei karo atveju šalies stotų ginti Viešojo saugumo tarnybos (VST) ir Vadovybės apsaugos departamento (VAD) pareigūnai.

Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) vadas atsargos pulkininkas leitenantas Liudas Gumbinas sako, kad agresijos atveju Lietuva nebekartotų 1940 metų klaidos ir priešintųsi.   Po susitikimo su prezidente Dalia Grybauskaite, sukarintos organizacijos vadas sukritikavo neseniai skelbtą apklausą, kurioje didelė dalis gyventojų teigė, kad prieš Rusiją Lietuva atsilaikytų tik kelias dienas.

 Beveik pusė Lietuvos gyventojų mano, kad Lietuva be NATO pagalbos prieš Rusiją atsilaikytų porą dienų, rodo apklausa. Naujienų portalo delfi.lt užsakymu atliktoje apklausoje buvo klausiama, kiek laiko, jų nuomone, Lietuva būtų pajėgi atsilaikyti prieš Rusiją be NATO pagalbos, jeigu Rusija nuspręstų imtis karinės agresijos. Remiantis apklausa, 44,6 proc. gyventojų svarstė, kad Lietuva viena atsilaikytų 1-2 dienas, 16 proc. žmonių mąstė apie savaitę.

Šiemet rugpjūtį gyvenamojo nekilnojamojo turto (NT) rinka sustojo, daugiau nei pusantrų metų trukęs pardavimų augimas baigėsi. Pavasarį buvo fiksuotas pardavimų šuolis, o rugpjūtį visoje Lietuvoje gyvenamųjų namų pardavimai smuko pirmą kartą nuo 2013 m. sausio mėn.

Ukrainos kariškai šeštadienį pranešė atrėmę maištininkų ataką iš Donecko miesto į oro uostą, nors jau aštuonias dienas galioja paliaubos. „Šešių tankų remiami maištininkai penktadienį puolė oro uostą; puolimą didvyriškai atrėmė mūsų kariai“, – sakė karinės operacijos Ukrainos rytuose spaudos tarnyba.

 Praėjus kiek daugiau nei savaitei po paliaubų tarp vyriausybės ir separatistų atstovų jau galima vertinti derybininkų pasiekimus ir pralaimėjimus. Ukrainos gyventojų nuotaikos dabar itin dviprasmės – viena vertus, nors ir trapi, tačiau pasiekta taika, tačiau visi supranta, kad taikos dykai Maskva neduos – smogikų užimti regionai de facto pereina į Rusijos kontrolę. Atviras konfliktas su Rusija P. Porošenkos vadovaujamam demokratijos bastionui Europos rytuose būtų pražūtingas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas siekia sugriauti Ukrainą, kaip nepriklausomą šalį, ir atkurti Sovietų Sąjungą, pareiškė šeštadienį Ukrainos ministras pirmininkas Arsenijus Jaceniukas.   Kalbėdamas Kijeve per spaudos konferenciją, kurioje dalyvauja Europos ir Ukrainos įstatymų leidėjai bei verslo lyderiai, A.Jaceniukas gyrė naująsias ES ir JAV paskelbtas ekonomines sankcijas Rusijai ir pareiškė, kad jos kelia didelę grėsmę Rusijos ekonomikai.

Jolanta Paškevičiūtė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Ukrainos prezidentas Petro Porošenka tikisi, kad trapių paliaubų šalies Rytuose bus laikomasi, visas pastangas bus galima skirti paliegusiai ekonomikai atkurti. Išstūmus maištininkų kovotojus iš pramonės centro – Donbaso, reikės ilgų metų, kad įmonės atsistotų ant kojų, sako ekspertai. Ukrainai stengiantis laimėti prieš Rusiją ir jos palaikomus maištininkus – kovą dėl ekonomikos atgaivinimo ji pralaimi.

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Net ir ta Rusijos valdančiojo elito dalis, kuri anksčiau pasisakė už karą su Ukraina „iki galo“ ir Novorosijos sukūrimą Ukrainos Pietryčiuose, pradeda sutikti su taikos derybomis, mano Rytų Europos studijų centro (RESC) analitikas Marius Laurinavičius. Tačiau rusiška taika Ukrainoje, anot eksperto, reiškia tai, kad Rusija Ukrainoje išlaikys politinę kontrolę, neprisiimdama ekonominės naštos maištaujančiuose regionuose. LRT.

Karas ne tik kartais veikia mūsų nuotaiką. Emocionaliai nestabiliems žmonėms „karo laukimas“ gali sukelti tikras psichozes. O ar iš tiesų pavojus realus - ar čia veikia mūsų archajiški instinktai? Ką veikia, o kam nedaro įtakos žiniasklaidos išpūsta psichozė? Alina K. rašo: “Turiu du mažus vaikus, todėl negaliu ramiai žiūrėti į tai, kad pasaulis ritasi į prarają. Naktimis kamuoja nemiga, nesuprantamas nerimas. Kiekviena naujiena apie karą mane gąsdina.

Neprireikė daug laiko, kad ginklai vėl prabiltų Mariupolio, svarbaus fronto miesto Rytų Ukrainoje, pakraštyje – rašalas ant vyriausybės ir separatistų pajėgų paliaubų plano buvo vos spėjęs išdžiūti. Siaubo apimti gyventojai vėlai šeštadienį buvo staiga pažadinti, kai prorusiški separatistai pradėjo bombarduoti vyriausybinių pajėgų patikrinimo postą rytiniame šio uostamiesčio pakraštyje.

Klasikiniame S. Freudo darbe „Civilizacija ir jos nepasitenkinimas“ ieškoma paaiškinimo, kodėl gerėjančios materialinės gyvenimo sąlygos nedaro jokios įtakos pasitenkinimui civilizacija ir apskritai – esama padėtimi. Šviesi XX amžiaus pirmoji pusė, puikiai aprašyta Floriano Illieso knygoje „1913. Šimtmečio vasara“, virto I pasauliniu košmaru, po kurio visai netrukus sekė ir II pasaulinis košmaras.

Antrojo pasaulinio karo pradžia prieš 75 metus rodo, kad Europa turi nutraukti karą Ukrainoje dabar, pareiškė pirmadienį Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas.

Ukrainos gynybos ministras pirmadienį perspėjo, kad kyla tūkstančius gyvybių galintis nusinešti „didelis karas“ su Rusija dėl šalies ateities „Mūsų slenkstį pasiekė didelis karas, kokio Europa nematė nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.

 Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė šeštadienį griežtai perspėjo Rusiją, kad ši kariauja su Europa, ir paragino imtis griežtesnių sankcijų Maskvai. „Rusija kariauja su Ukraina, tai yra su šalimi, kuri nori būti Europos dalimi. Rusija praktiškai kariauja su Europa“, – pareiškė ji, atvykusi į ES viršūnių susitikimą. D.Grybauskaitė sakė esanti įsitikinusi, kad Europos Sąjunga turi padėti Ukrainai apsiginti, taip pat ir tam reikalingos karinės technikos tiekimu.

Praėjusią savaitę visą informacinę padangę nušvietė nelaukta naujiena – sužinojome, kad Lietuvos valdžia susirūpino mūsų šalies gynybiniais pajėgumais. Krašto apsaugos ministras nusprendė išleisti apie miljardą litų tanketėms pirkti. Suma tikrai stulbinanti, ypač keistą apie ją išgirsti po daugybę metų vykdytos mūsų kariuomenės naikinimo operacijos.

Kijeve ketvirtadienį prasidėjo skubai surengtas Nacionalinės saugumo ir gynybos tarybos (NSGT) posėdis apie padėtį Donecko baseine. Posėdžiui pirmininkauja prezidentas Petro Porošenka, pranešė „Interfax“ reporteris. Anksčiau ketvirtadienį prezidentas sakė, kad dėl padėties paaštrėjimo Donecko srityje atšaukė savo darbo vizitą į Turkiją ir vėliau ketvirtadienį sušauks NSG tarybą. Ukrainos lyderi ragino tautiečius nepasiduoti panikai, kai į šalį įsibrovė rusų kariai.

Rūta Lankininkaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Tęsiantis mūšiams Rytų Ukrainoje, šalies ekonomika vis labiau grimzta į sąstingį, smunka gyventojų perkamoji galia. Rusijai metų pradžioje paskelbus daugumai ukrainietiškų prekių embargą, verslas skaičiuoja milijoninius nuostolius ir ieško kur parduoti produkciją, o į Ivano Frankivsko regioną viliojami investuotojai iš užsienio.

Kariaujama dėl daugybės skirtingų priežasčių. Dėl garbės, šlovės, siekiant susigrąžinti prarastas žemes ar mėginant užgrobti naujas teritorijas. Tarp begalės žmonijos istorijoje vykusių karų galima atrasti tokių, kurie kildavo dėl neįtikėtinai banalių ar netgi sveikam protui sunkiai suvokiamų priežasčių. Internetinis puslapis „Listverse.

Rusija iš paskutiniųjų bando parodyti, kad yra stipri ir nepriklausoma valstybė. Kaip per savo absurdiškas kalbas mėgsta pabrėžti V. Putinas – „visada laiminti“. Tik jis pamiršta paminėti, ką Rusija yra laimėjusi. Be atsilikimo, deficito ir skurdo. Visi statistiniai duomenys Rusijai tokie nepalankūs, kad ne veltui buvo sukurta milžiniška sąmokslo teorija apie Ameriką, bandančią sužlugdyti Rusiją. Lyg yra ką žlugdyti: dujotiekio ir vandentiekio ten vis dar neturi trečdalis gyventojų.

Edvardas Špokas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Praėjus 6-eriems metams po Gruzijos–Rusijos karo, buvę laikini pabėgėlių būstai Gruzijoje tampa nuolatiniai. Ten skurdas tiesiog bado akis. Tbilisis kasmet išleidžia milijonus larių padėdamas namų netekusiems žmonėms pradėti naują gyvenimą. Skaičiuojama, kad kas aštuntas gruzinas per du šalies nepriklausomybės dešimtmečius dėl karų neteko savo namų. Tuo metu okupuotose teritorijose likę gruzinai gyvena nuolat bijodami.

Ar Lietuvai kyla karo grėsmė? Toks klausimas, užduotas dar praėjusią vasarą, daugeliui turbūt būtų pasirodęs absurdiškas, bet dabar vis nauji pranešimai apie tolydžio stiprėjančią Rusijos ir Vakarų konfrontaciją verčia susimąstyti apie galimą įvykių mūsų kaimynystėje eigą. Tarptautinę teisę šiurkščiai pamynusio Kremliaus įvykdyta Krymo aneksija ir nepaskelbtas karas Rytų Ukrainoje, jau nusinešęs šimtus gyvybių, tarsi per vieną naktį pakeitė pokarinės Europos saugumo realijas.

Ukrainos karo draskomame Donecko regione per tris vyriausybės pajėgų ir sukilėlių kovotojų nuožmių susirėmimų dienas žuvo 74 civiliai gyventojai, ketvirtadienį pranešė vietos pareigūnai. „Per pastarąsias tris dienas žuvo 74 regiono gyventojai ir dar 116 buvo sužeista per susirėmimus“, – sakoma Donecko regiono sveikatos apsaugos vadovų pareiškime.

Prorusiškų separatistų kontroliuojamo Donecko miesto centras ketvirtadienį pirmą kartą apšaudytas artilerijos sviediniais, pranešė naujienų agentūros „Reuters“ korespondentas. Žmonės išbėgo iš savo biurų į pagrindinio miesto administracijos pastato laiptines, kai netoliese pasigirdus garsiems sprogimams buvo paskelbta evakuacija. Kiek vėliau pasigirdo atskriejančių sviedinių švilpimas ir dar bent du sprogimai driokstelėjo šalia miesto centro, sakė ten esantis „Reuters“ korespondentas.

Paslaptys, sąmokslai, slaptos draugijos, šnipai, sekliai ir slaptosios tarnybos – tai temos, senos kaip pasaulis. Kai tokie dalykai aptariami romanuose, rodomi filmuose ar serialuose – viskas puiku ir gražu. Tačiau kai jie pasitelkiami socialinės inžinerijos tikslais – tai tampa pavojingu ginklu. Dabar neverta nuodugniai gilintis, kas ir kaip sukonstravo nacistinę sąmokslo teoriją apie visą pasaulį valdančius žydus.

Paskendęs niūriame karo chaose jaunas kovotojas visą laiką turėjo vilties vėl sutikti savo mylimąją. Likimas išskyrė porą vos jiems susituokus. Kinas Pan Zhishan į kariuomenės gretas pateko prieš 70 metų, – rašoma dailymail.com. Vėl apkabinti Zhang – toks buvo 90-metį švenčiančio vyro noras. Ir jis pagaliau išsipildė. „Kur užtrukai taip ilgai?“, – buvo pirmieji moters žodžiai, praėjus 7-iems dešimtmečiams po paskutinio „iki“. 88-erių ir 90-ies įsimylėjėliai stipriai glaudė vienas kitą Šv.

Ukraina praneša sutikusi su Raudojo Kryžiaus vadovaujama humanitarinės pagalbos operacija, kuri būtų įgyvendinama kartu su Rusija, Europos Sąjunga ir kitais tarptautiniais partneriais ir kuria būtų siekiama padėti žmonėms prorusiškų separatistų kontroliuojamame Luhansko mieste.

Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas sukritikavo Šveicariją už tai, jog ši atsisakė įvesti savo sankcijas, esą stengiasi išlikti neutrali, praneša „Vedomosti“. T. H. Ilvesas teigė, kad taip šalis siekia gauti naudos savo bankų sektoriui. Tokį požiūrį Estijos prezidentas pateikė interviu laikraščiui „SonntagsZeitung“. Jis pridūrė, jog Šveicarijos vyriausybei savo adresu už tai teks sulaukti nemažai kritikos.

Larisai sekmadienį sėdint didžiausių Donecko gimdymo namų rūsyje ir laikant į antklodę susuktą savo dukrytę, buvo matyti tik rausva jos kepuraitė. Larisa jos susilaukė prieš kelias dienas, vykstant intensyviam apšaudymui. Minosvaidžio sviediniams toliau krintant šio sukilėlių kontroliuojamo miesto centre, dešimtys moterų glaudėsi šiame rūsyje, kur sėdėjo ant pasieniais koridoriuje sustatytų suolų – daugelis nėščios ar su naujagimiais glėbyje.

Neretai yra publikuojami įvairūs įspūdingiausiųjų, geriausiųjų ir kitokių „-iausiųjų“ sąrašai – pasiekimai, pergalės, rekordai. Kita vertus, pasaulio istorija yra kupina ir ne tokių šviesių akimirkų, kurias žmonija privalo prisiminti, kad tokios klaidos nebūtų kartojamos. Listverse.com siūlo pažvelgti į dešimt tamsiausių žmonijos istorijos akimirkų.

Penktadienį Rostovo srities (Rusija) teisme bus teisiami 5 Ukrainos 72-osios brigados karininkai, kurie buvo sulaikyti, kai brigada, kovojusi su teroristais, pasibaigus šaudmenims prieš kelias dienas buvo pasitraukusi į Rusijos teritoriją. (papildyta 18:18 val.) Rusijos tyrėjai penktadienį pranešė suėmę penkis Ukrainos karius, kurie įžengė į Rusijos teritoriją anksčiau šią savaitę ir yra įtariami įvykdę karo nusikaltimų rytų Ukrainoje.

Neretai yra publikuojami įvairūs įspūdingiausiųjų, geriausiųjų ir kitokių „-iausiųjų“ sąrašai – pasiekimai, pergalės, rekordai. Tačiau pasaulio istorija yra kupina ir ne tokių šviesių akimirkų, kurias žmonija privalo prisiminti, kad tokios klaidos nebūtų kartojamos. Listverse.com siūlo pažvelgti į dešimt tamsiausių žmonijos istorijos akimirkų. Pirmasis pasaulinis karas Vienas iš dviejų karų, patekusių į sąrašą.

Kijevo centre, greta Ukrainos namų, popietę nugriaudėjo sprogimas. Televizijos „Hromadske.tv“ korespondentų duomenimis, nenustatytas asmuo iš pastato išmetė daiktą, kuris sprogo. Sprogimo metu buvo sužeisti 2 žmonės. Įvykio aplinkybės tikslinamos. „Į įvykio vietą nedelsiant atvyko operatyvinė tyrėjų grupė, sprogmenų nukenksminimo specialistai, ekspertai kriminalistai. Apžiūrima teritorija, vyksta liudininkų apklausa“, praneša censor.

 Šią vasarą minint 70 metų sukaktį nuo partizaninio karo pradžios, tūkstančiai lietuvių riešus apsirišo žaliomis juostelėmis, pagerbdami su sovietų okupantais kovojusių „miško brolių“ palikimą.