Karas

Ukrainoje vis dažniau puolami ESBO stebėtojai. Separatistai net organizuoja Rusiją mylinčių gyventojų protestus, skirtus stebėtojams išvyti. Vis puolamos ir Kijevo karių pozicijos. Tuo tarpu Jungtinės Tautos ir vėl bando tiesos dėl Malaizijos lėktuvo numušimo ieškoti tarptautiniame tribunole, tik kaip visuomet, Rusija tam priešinasi. Skelbiama, kad prieš ESBO stebėtojus net rengiamos protesto akcijos – separatistai neva stengiasi vyti juos lauk.

Ukrainos rytuose nuo prorusiškų separatistų ugnies pirmadienį žuvo mažiausiai du žmonės, vietinę elektrinę teko išjungti, ne s ji buvo apgadinta per apšaudymą. Ukrainos kariškių atstovas Andrijus Lysenka sakė, kad per pastarąją parą vienas karys žuvo ir septyni buvo sužeisti per susirėmimus rytinėje pramoninėje zonoje. Vietinės milicijos viršininkas Viačeslavas Abroskinas pranešė, kad vienas civilis žuvo, o Avdijivkos kokso chemijos įmonė buvo smarkiai apgadinta per separatistų ataką.

Holivudo aktorė ir režisierė Angelina Jolie ruošiasi kurti filmą apie Kambodžos raudonųjų khmerų režimą, kurį pavaizduos karo sukrėsto vaiko akimis, ketvirtadienį pranešė prenumeruojamos filmų peržiūros milžinė „Netflix“. „Oskaro“ laureatė filmą kurs pagal knygą „Pirmiausiai jie nužudė mano tėvą: mergaitės iš Kambodžos prisiminimai“ – sukrečiančią žmogaus teisių aktyvistės Loung Ung autobiografiją, kurioje pasakojama, kaip ji išgyveno valdant kruvinam režimui.

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė ragina nebijoti pabėgėlių, kurie bus perkelti į Lietuvą, siekiant palengvinti naštą Pietų Europos šalims. Šalies vadovės teigimu, gerai integravęsi užsieniečiai bus naudingi valstybei. „Nereikia bijoti tų žmonių, reikia jiems padėti, nes jie bėga nuo karo, persekiojimo ir bado“, - ketvirtadienį paskelbtame interviu LRT radijui sakė D.Grybauskaitė. Lietuva per dvejus metus įsipareigojo priimti 325 pabėgėlius iš Afrikos ir Artimųjų Rytų.

Šeštadienį minint 605–ąsias Žalgirio mūšio metines Lenkijoje vyks šio mūšio inscenizacija. Į renginį su istoriniais XIV amžiaus riterių šarvais išvyko per 20 Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos karių ir apie 30 atstovų iš Lietuvos viduramžių rekonstrukcijos klubų. Vytauto Didžiojo rolę inscenizacijoje atliks Lietuvos kariuomenės Kauno įgulos karininkų ramovės viršininkas majoras Donatas Mazurkevičius. Lietuvos atstovus Griunvalde šeštadienį lankys krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.

Trys civiliai ir vienas Ukrainos vyriausybės pajėgų karys žuvo pastarąją parą šalies rytuose per susirėmimus su prorusiškais separatistais, šeštadienį pranešė Kijevas. Trys civiliai žuvo separatistams apšaudžius Avdijivkos miestelį, ginamą vyriausybės pajėgų, sakoma Vidaus reikalų ministerijos pranešime. Tuo tarpu armija nurodė, kad vienas karys žuvo kaimyninėje Luhansko srityje. „Padėtis konflikto zonoje per pastarąją parą smarkiai pablogėjo“, – sakoma armijos pranešime.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė įsakymą dėl šalies kariuomenės mobilizacinio rezervo sukūrimo. Į specialias pratybas bus kviečiami visi 18-60 metų rezervo kariai.

Kariuomenėje bent metus reikėtų tarnauti visiems, radijo laidos eteryje ketvirtadienį sakė Kolumbijoje gimęs muzikantas Jurgis Didžiulis. „Manau, kad visiems reiktų tarnauti. Visiems absoliučiai: ir moterims, ir vyrams – visiems. Gal nebūtinai kariuomenėje, gali būti visuomeniniai dalykai – ar prie ugniagesių, ar medikų. Gyvenimas šiais laikais yra pakankamai ilgas, normalus žmogus gali gyventi iki 70,80,90 metų.

Informacijos trūkumas ar nepakankamas dėmesys savo paties gyvenimui? Klausimai kyla pašnekinus iš užsienio į Lietuvą grįžusius šauktinius. Jiems pagal įstatymus priklauso kompensacijos už kelionę, tačiau apie tai, jog gali gauti pinigų – nežino. Gyčiui 25-eri. Jis gyvena ir dirba Anglijoje. Šeimos aplankyti į gimtinę grįžęs jaunuolis sužinojo, kad yra šaukiamas į kariuomenę. Vaikinas sako, kad tikslios informacijos apie kvietimą tarnauti būdamas užsienyje negavo.

Baltijos šalys svarsto bendrai pirkti oro gynybos sistemas, pirmadienį sakė Vilniuje susitikę Lietuvos ir Latvijos prezidentai. „Aptarėme (...) karinio bendradarbiavimo stiprinimo klausimus, tame tarpe bendrų ginkluotės pirkimų, ypač oro apsaugos srityje“, - sakė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė bendroje spaudos konferencijoje su naujuoju Latvijos prezidentu Raimondu Vėjuoniu. Prezidentė daugiau detalių pateikti atsisakė. „Pirksim tai, ką gebėsime, ko reikia ir tiek, kiek reikia.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį vieniems metams pratęsė draudimą importuoti kai kuriuos maisto produktus iš Vakarų šalių. Šį žingsnį Maskva žengė reaguodama į Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrų priimtą sprendimą iki ateinančių metų sausio pratęsti sankcijas Maskvai, kurios jai buvo įvestos dėl konflikto Ukrainoje. „Vyriausybė kreipėsi į mane, prašydama pratęsti šias priemones, – prezidento žodžius citavo Rusijos naujienų agentūros.

Televizijos šou vedėjų Jeremy Clarksono ir Chriso Evanso draugystę perbėgo juoda katė. Populiarių radijo šou vedėjui Chrisui Evansui priėmus BBC prodiuserių pasiūlymą tapti naujuoju „Aukščiausios pavaros“ veidu, tarp buvusių draugų užvirė įnirtingas žodžių mūšis.

 Šiandien Vidaus reikalų ministerijoje surengtoje spaudos konferencijoje akcentuota, jog civilinė sauga nėra vien valstybės institucijų rūpestis – tuo domėtis bei galimoms ekstremalioms situacijoms pasiruošti turėtų ir patys gyventojai. „Nepulkime tapatinti civilinės saugos su galimo karo grėsmėmis. Yra daug kitų galimų atvejų, kuriems visuomenė turėtų būti pasiruošusi: gaisrai, potvyniai, cheminės avarijos ir pan.

Nepaskelbtą karą su Ukraina kariaujanti Rusija pajuto įvairias jo pasekmes. Viena iš jų siekia net kosmosą: tai – ukrainietiškos raketos. Ukraina ir Rusija yra glaudžiai susijusios kosminės technikos projektavimo ir gamybos srityje, tačiau Maskva dėl suprantamų priežasčių nori tapti visiškai nepriklausoma nuo Kijevo kosminių raketų gamybos srityje. Ateityje visos Rusijoje konstruojamos raketos privalės naudoti tik šioje šalyje gaminamus komponentus.

Ne tankais, ne kariniais lėktuvais Rusija į Lietuvą gali atsiųsti žaliuosius žmogeliukus arba kitaip aprengtas specialiąsias pajėgas. O, pavyzdžiui, per Baltijos jūrą. Pavyzdžiui, lėktuvu „An-2“. Koks prieš keliolika dienų nepastebėtas paniro į Baltijos gelmę. „Kai darbartinis kariuomenės vadas Žukas tiktai tapo kariuomenės vadu, jis sakė, kad, jo galva, žalieji žmogeliukai neįvažiuos tankais, bet nusileis kur nors Vilniaus oro uoste keleiviniu lėktuvu.

Jungtinės Valstijos siunčia į Iraką 1 000 prieštankinių raketų sistemų, kurios turėtų padėti kovoti su užminuotus automobilius sprogdinančiais mirtininkais, atlikusiais „niokojantį“ vaidmenį per džihadistų puolimą, leidusį kovotojams užimti vakarinį Ramadžio miestą, trečiadienį pranešė vienas aukšto rango JAV pareigūnas.

Šių garsenybių santykių peripetijos vertos atskirų kino filmų. Kurios kino ir televizijos pasaulio žvaigždės yra iškasusios karo kirvius ir atsisako dirbti kartu? Sužinosite čia:  Julia Roberts ir Nickas Nolte Prieš dvidešimt metų karo kirvį iškasė Julia Roberts ir Nickas Nolte. Filmuodamiesi komedijoje „I Love Trouble“, aktoriai taip nekentė vienas kito, kad daugelyje scenų filmavosi atskirai.

Baltijos šalys prašys NATO vadovybės dislokuoti nuolatinę brigadą, siekiant atgrasyti Rusiją, ketvirtadienį patvirtino Lietuvos kariuomenės atstovas. Bendras Lietuvos, Latvijos ir Estijos kariuomenių vadų laiškas bus išsiųstas NATO pajėgų vyriausiajam vadui JAV generolui Philipui Breedlove'ui „Baltijos šalių kariuomenių vadai sutarė prašyti nuolatinio NATO pajėgų dislokavimo Baltijos šalyse - kaip atgrasymo priemonės reaguojant į saugumo situaciją regione“, - BNS sakė Lietuvos kariuomenės vado a...

Krašto apsaugos ministerija trečiadienį paskelbė šaukimo į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą sąrašus, kuriuose įtraukti 36 825 jaunuoliai. Sąrašai skelbiami adresu sauktiniai.kam.lt Krašto apsaugos ministerijos interneto svetainėje sauktiniai.kam.lt. skelbiamame sąraše taip pat įtrauktas daugiau kaip tūkstantis savanorių, todėl iš viso nurodomi 37 932 asmenų duomenys, BNS informavo ministerijos atstovai. Privalomai devynių mėnesių mokymams į kariuomenę kviečiami 19-26 metų jaunuoliai.

Lietuvos visuomenė aiškiai supranta iš Rytų kylančias grėsmes, tačiau ne mažiau dėmesio reikalauja padėtis Pietuose, kur karai - irgi realūs, sako Lietuvos ambasadorius prie NATO Vytautas Leškevičius. Kalbėdamas prieš NATO užsienio reikalų ministrų susitikimą Turkijos pietinėje Antalijos provincijoje, Lietuvos diplomatas sakė, kad jame daugiausia bus diskutuojama apie Rusijos veiksmus ir situacija Šiaurės Afrikoje bei Artimuosiuose Rytuose.

Krašto apsaugos ministerija trečiadienį internete paskelbs šauktinių sąrašą. Sąrašas interneto svetainėje sauktiniai.kam.lt bus paskelbtas iki 13 valandos, BNS sakė Krašto apsaugos ministerijos atstovė Asta Galdikaitė. Pasak jos, viešame sąraše bus nurodyta karo prievolininko vardo pirmoji raidė, pavardė, gimimo data, unikalus šaukimo kodas, Krašto apsaugos teritorinis padalinys, kuriam priskirtas šauktinis, ir informacija apie šaukimo eigą.

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė, kad Minske pasiektas susitarimas dėl paliaubų Ukrainoje nebegalioja. „Paliaubos daugiau neegzistuoja“, - interviu „Reuters“ naujienų agentūrai sakė prezidentė. „Situacija, be abejo, keičiasi kasdien, bet mes remiamės NATO informacija, o NATO informacija tokia, kad Minsko susitarimas pasibaigęs“, - pridūrė D.Grybauskatiė.

Tik pasirodžius rusų režisieriaus Sergei Mokritsky filmo „Mūšis dėl Sevastopolio“ plakatui Vilniuje – viešojoje erdvėje imta diskutuoti: ar nėra keista rodytį filmą tokiu pavadinimu vienoje iš ES sostinių, kai prieš daugiau nei metus Rusija okupavo ir aneksavo Krymą bei Sevastopolį? Diskusijose kalbėta ir apie tai, kad filmas gali būti propagandinis ir kertasi su Lietuvos sprendimu boikotuoti gegužės 9-osios minėjimą Maskvoje.

Praėjus daugiau nei savaitei po pasaulį sudominusios Rusijos lyderio Vladimiro putino konferencijos, kurios metu jis atsakinėjo į šalies gyventojų klausimus, verta ramiai pažvelgti į Kremliaus vadovo siųstus ženklus. ISM Ekonomikos ir politikos studijų programos vadovo, politologo Vincento Vobolevičiaus manymu, V. Putino tonas gali atskleisti nemažai informacijos apie Kremliaus vadovo situaciją ir strategijas.

 Artėja laikas, kai Vladimiras Putinas turės pasirinkti, ar finansuoti savo ambicingus militaristinius užmojus, ar mokėti pakankamus atlyginimus ir pensijas infliacijos kamuojamos šalies darbininkams ir pensininkams, sako Rytų Europos studijų centro (RESC) analitikas Linas Kojala. LRT.lt kalbintų politologų teigimu, V. Putinas rinksis ginklavimąsi.

 Izraelio gynybos ministerija internete paliko įrašą, kuriame matyti, kaip veikia priešraketinė sistema „Geležinis kupolas“. Ji skirta numušti palestiniečių kovotojų į Izraelį paleistas raketas. Raketų mūšį virš galvų paskutinį kartą pernai vasarą stebėję žydai iš nuostabos vis dar sušukdavo – stebuklas. Tačiau iš tiesų „Geležinis kupolas“ tiksliai aptinka skriejančią priešo raketą. Tada apskaičiuoja, kur ji skrieja ir ar verta numušti, mat atsakas kainuoja keliasdešimt tūkstančių dolerių.

Kariškiai turi savų būdų keistis informacija ekstremaliomis sąlygomis. O kaip pranešimai apie grėsmę sveikatai ir gyvybei pasiektų paprastus žmones, jei dėl diversijų ar tiesiog dingus elektrai įprastos priemonės neveiktų?

 „Radio Svoboda“ šių dienų aktualiausiomis temomis kalbino Rusijos karo ekspertą Pavelą Felgengauerį, kuris pateikė savo nuomonę apie šokiruojančią Šiaurės šalių deklaraciją dėl Rusijos agresijos grėsmės, o taip pat atsakė į klausytojo teiginį dėl „iš Baltijos šalių liksiančios duobės, prasidėjus branduoliniam karui“. Atsakydamas į „Radio Svoboda“ klausytojo klausimą, „kodėl NATO plečiasi, kodėl provokuoja Rusiją“, Pavelas Felgengaueris teigė: „Jeigu kalbame apie Baltijos regioną, iš ten į ...

Dėl karo Ukrainoje pernai gerokai padaugėjo ukrainiečių, prašančių Lietuvoje suteikti prieglobstį, rašo „Lietuvos žinios“. Tokius prašymus pateikė 70 ukrainiečių, o ankstesniais metais jų būdavo vos po penkis. Pernai 31 ukrainiečiui buvo suteikta papildoma apsauga. Dauguma ukrainiečių prieglobsčio prašė norėdami apsisaugoti nuo vykstančio karo grėsmių.

 Jungtinių Amerikos Valstijų misija kartu su Estijos pareigūnais planuoja balandžio 6-11 dienomis atlikti stebimąjį skrydį virš Rusijos ir Baltarusijos teritorijų, pranešė Sergejus Ryžkovas, kuris yra Rusijos Nacionalinio branduolinės grėsmės mažinimo centro vadovas. „Skrydis vyks pagal tarptautinę „Atviros oro erdvės sutartį“ („Open Skies Treaty“) JAV stebėjimų lėktuvu „Boeing“ OC-135B“, – sakė jis žurnalistams.

Loreta Mačiulienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Bendriems kariniams mokymams rengiasi Lietuvos ir Portugalijos žvalgai. Be kitų priemonių, treniruotėse bus naudojama portugalų karinė technika. 40 vienetų įvairių karo mašinų prieš kelias valandas pasiekė Ruklą. Į Rukloje esančią Motorizuotąją pėstininkų brigadą „Geležinis Vilkas“ vienas po kito riedėjo portugalų šarvuoti pėstininkų ir žvalgybos automobiliai, kariniai visureigiai ir sunkvežimiai.

Aš tiesiog ėjau gatve ir keli vyrukai pradėjo mane kalbinti: „Ei, afgane, kam tau raudonas švarkas?“ Aš jiems atsakiau: „Ar tau kelia problemų mano švarkas? Jei nori, gali nueiti ir pats tokį nusipirkti.“ Jie man atsakė: „Tu neturi teisės vilkėti madingus drabužius.

„Mamyte, aš bijau sprogstančių bombų garsų. Gal mes galėtumėm gyventi ten, kur saugiau?“ Tokį klausimą ketverių metų Jamal uždavė savo mamai. Šeima nusprendė palikti Afganistaną ir persikelti į Iraną. Tai buvo 1985 m. Šiandien Jamal gyvena Sicilijoje, Italijoje. Kelias valandas trukusio interviu pabaigoje aš jo paklausiau: „Ar tu pagaliau laimingas?“ Jis atsakė: „Stangiuosi tokiu būti.“ Tačiau kelias nuo vaikiškos baimės iki pastangų galiausiai atrasti laimę nebuvo toks paprastas.

 Premjeras Algirdas Butkevičius ragina išlikti budriems ir nepasiduoti bet kokiems mėginimams palaužti piliečių valią. „Noriu pabrėžti, kad Lietuvos valstybės institucijos glaudžiai bendradarbiauja sprendžiant iškilusias problemas. Visi kartu imamės prevencinių priemonių informaciniam ir kariniam saugumui užtikrinti“, – LRT Radijui sakė A. Butkevičius.

 „NATO yra tikrų tikriausias gynybinis aljansas ir dėl jo buvimo nekilo dar vienas pasaulinis karas“, – Lietuvos Radijui sakė Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Sekmadienį Lietuva mini 11-asias narystės šiame Aljanse metines. „Principas „Vienas už visus – visi už vieną“ – yra svarbus ir šiandien tai išlieka NATO pagrindas“, – Lietuvos Radijui sakė Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.

Pastaraisiais dešimtmečiais iškilo naujos diktatūros formos, paremtos manipuliavimu informacija, o ne masiniu smurtu. Šios diktatūros dažniau pasitelkia cenzūrą, propagandą nei represijas ir smurtą. Vienas jų didžiausių priešų – informuota ir apsišvietusi visuomenė, rašoma voxeu.org. Modernieji diktatoriai gali išgyventi, naudodami nedidelį smurtą nuosaikaus ekonominio atsilikimo sąlygomis. Ekonominio nuosmukio metu dažnai sustiprėja propaganda ir cenzūra.

 Antrojo pasaulinio karo terorą ir iššūkius patyrė labai daug žmonių. Dažnai istorikai supranta, kad atvaizduoti karo siaubingumą yra labai sunku. Pagrindinis šaltinis – tai patyrusių žmonių prisiminimai, prikelti iš jų pačių dienoraščių. Siūlome susipažinti su penkių antrojo pasaulinio karo paliestų asmenybių dienoraščių įrašais, kurie šokiravo visą pasaulį. Michihiko Hachiya, Hiroshimos rezidentas (įrašo data: 1945 m. rugpjūčio 6d.) Mes pradėjome eiti.

 Baltijos šalių prijungimo prie Rusijos norėtų 8 proc. šios šalies gyventojų, rodo pirmadienį paskelbti apklausos rezultatai. Levados centro kovo mėnesį surengta apklausa atskleidė, kad daugiau kaip pusė Rusijos gyventojų (57%) pasisako už tai, kad Rusijos Federacija išliktų apribota dabartinių teritorinių sienų. Po 8 proc.

 Pirmasis pasaulinis karas – vienas labiausiai niokojančių konfliktų pasaulio istorijoje, kuris, deja, nutiesė kelią kitam, dar brutalesniam, karui. Siūlome peržvelgti nuotraukas, kuriose įamžintos įdomios karo akimirkos, – jų tikrai neaptikote mokykliniuose vadovėliuose. Nors tie patys vadovėliai kalba apie žiaurumą, tačiau belieka pasidžiaugti, kad kariai turėjo laiko ir pramogoms.

Jūsų dėmesiui – Švedijos nacionalinio archyvo Pirmojo pasaulinio karo laikų nuotraukos, kuriose užfiksuotas tų dienų karių ir civilių gyvenimas. Į nelaisvę patekę britai, fronte kritę rusų kariai, operacinėse plušantys medikai ir gatvėmis vaikštantys pabėgėliai iš Vakarų Europos.

1945 metų balandį Rusijos ir Vokietijos kariai mąstė apie Berlyną. Abi pusės žinojo: gatvė po gatvės, ir mes užvaldysime Vokietijos sostinę. Viskas baigėsi tuo, kad vokiečiai nesugebėjo apginti miesto. Tačiau kas liko iš paties Berlyno? Jis buvo sunaikintas ir niekas iki šiol negali patikėti, kaip Antrojo pasaulinio karo nuniokoti miestai spėjo atsigauti. Siūlome pamatyti, kaip 1945-aisiais atrodė Berlynas.

Gyventojų pasiryžimas ginti savo šalį auga. Jei kiltų karas, daugiau kaip pusė (57 proc.) Lietuvos gyventojų eitų ginti tėvynės, 29 proc. – dvejoja ir nežino, kaip elgtųsi tokioje situacijoje. „1990 metais 61 proc. gyventojų buvo nusiteikę patriotiškai ir pasiryžę ginti tėvynę. Vėliau šis ryžtas smarkiai smuko – 2005 metais tokių gyventojų teliko 32 proc. Kilus realiam karo pavojui, pasiryžimas kovoti už Lietuvą vėl grįžo ir yra panašus kaip Atgimimo laikais.

Lietuvos kariuomenės Strateginių komunikacijų departamento atstovas, viršila Tomas Čeponis kalbėdamas apie karą sako, kad žmonės dažnai klaidingai mano, kad karo tikslas - sunaikinti kuo daugiau priešų. Iš tiesų kiekvienas karas turi aiškius tikslus, pavyzdžiui, užgrobti tam tikrą teritoriją. Tačiau tikrai nėra tikslo toje naujoje teritorijoje kuo daugiau visko sunaikinti, nes vėliau teks patiems atstatyti.

Mažiausiai du sviediniai, trečiadienį sprogę šalia vienos ligoninės pagrindinėje Ukrainos separatistų tvirtovėje Donecke, užmušė bent tris netoli buvusius žmones. Tai praneša naujienų agentūra „Reuters“, remdamasi įvykio liudininkais. Nuotraukose iš įvykio vietos matyti didelis sviedinio sprogimo išmuštas krateris priešais 27-ąją ligoninę pietvakariniame Donecko Kirovo rajone.

Jordanija trečiadienį paryčiais įvykdė egzekucijas dviem džihadistams, pažadėjusi griežtą atsaką, kai ekstremistų grupuotė „Islamo valstybė“ (IS) sudegino gyvą jordanietį pilotą. Mirties bausmė irakietei Sajidai al Rishawi (Sadžidai Rišavi), kuri planavo tapti mirtininke sprogdintoja, ir tarptautinio teroristų tinklo „al Qaeda“ nariui irakiečiui Ziadui al Karboli (Zijadui Karboliui) buvo įvykdyta 4 val.

Keisti reikalavimų dėl gyventojų apsaugos karo atveju naujos statybos visuomeniniams pastatams nereikėtų, mano aplinkos viceministrė Daiva Matonienė. Anot jos, tokiai apsaugai galėtų būti pritaikomi jau esami pastatai. „Reikia inventorizuoti ir suprasti esamų pastatų būklę bei jų pritaikomumą ir visą tą informaciją paviešinti. Reikia padaryti gerą analizę, kokia galima nauda, kokios būtų reikalingos investicijos ir kokia būtų nauda.

Pateikiame fotografijas-atsakymus, kuriose užsimaskavę snaiperiai apibrėžti raudonu apskritimu.  ...

Kol vieni susidėję koją ant kojos ramiai gurkšnoja arbatą, kiti, apimti išgąsčio, ima ruoštis, neduokdie, artėjančiai karinei padėčiai. Nerimas toks ryškus, kad jau spėjo nuaidėti ir link kitų valstybių. Šiandien Ukrainos žiniasklaida paviešino pranešimą apie mūsų, neva, rimtą išgąstį dėl artėjančios rusų atakos. „Lietuva ne juokais sunerimo ir ėmė ruoštis Rusijos invazijai“, – rašoma tinklalapyje „liveleak.com“. Ne be priežasties šie pastebėjimai.

Donecko oro uostas tapo Ukrainos pasipriešinimo sala prorusiškų separatistų kontroliuojamoje teritorijoje. Nuo rugsėjo galiojančios paliaubos suteikė galimybę Ukrainos pajėgoms atvežti oro uostą ginantiems kariams maisto, išgabenti sužeistą karį. Ukrainos pajėgų automobilis su maistu ir vandeniu atvyko prie vadinamosios Donecko respublikos kontrolės posto kelyje, kuris veda oro uosto link. Ukrainos karininkas trumpai pasikalba su maištininkų vadu, bet rankų vienas kitam jie nespaudžia.