Karas

Rusų pajėgų apsuptame Mariupolio mieste žmonės imami laidoti masinėse kapavietėse. Nuolat apšaudomame mieste nėra galimybių ir laiko palaidoti žmones kapinėse, o kūnai gatvėse jau tapo kasdienybe, todėl miesto municipaliteto atstovai priėmė sprendimą žmones laidoti masinėse kapavietėse. Nuotraukose matyti, kad žmonės laidojami be karstų, kūnai, dažniausiai įdėti į maišus, kartais, suvynioti į drobules, rašo CNN. Nuo Rusijos invazijos į Mariupolį pradžios žuvo mažiausiai 1 300 žmonių.

Penkioliktoji Rusijos invazijos į Ukrainą diena. JAV įspėja Ukrainą dėl galimos karo eskalacijos ir nekonvencinių ginklų panaudojimo prieš ją. Portalas tv3.lt trumpai ir aiškiai pateikia svarbiausius šios dienos karo įvykius. Ketvirtadienis ► Buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Schroederis, kaip skelbiama, ketvirtadienį Maskvoje susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir mėgino įtikinti Rusijos lyderį baigti invaziją į Ukrainą.

Rusijos karinės pajėgos toliau demonstruoja savo žiaurumą – apšaudė civilių automobilį, žmonių evakuacijos metu tęsė atakas. Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai: 00.09 | G. Schroederis atvyko į Maskvą siekti taikos Ukrainoje Buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Schroederis, kaip skelbiama, ketvirtadienį Maskvoje susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir mėgino įtikinti Rusijos lyderį baigti invaziją į Ukrainą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino vieši grasinimai panaudoti branduolinį ginklą yra „blefas“. Vokietijos laikraštis „Die Zeit“ išplatino interviu su V. Zelenskiu. Pokalbio metu Ukrainos prezidentas tvirtino, kad branduolinio ginklo panaudojimas yra Rusijos blefas, rašoma CNN. „Manau, kad branduolinio karo grėsmė yra blefas.

Turkijoje ketvirtadienį vyks Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo tiesioginės derybos su Ukrainos diplomatijos vadovu Dmytro Kuleba. Tai bus pirmas aukšto lygio Kyjivo ir Maskvos pareigūnų susitikimas po to, kai Rusija prieš dvi savaites įsiveržė į kaimyninę šalį.

Pentagonas trečiadienį galutinai atmetė planą perkelti naikintuvus iš Lenkijos į Ukrainą kovoti su ją užpuolusios Rusijos pajėgomis, sakydamas, kad šis „labai rizikingas“ žingsnis gali būti suprastas kaip eskalacija.

Dalis pareigūnų tvirtina, kad nuo Rusijos invazijos Mariupolio mieste, pietinėje Ukrainos dalyje, žuvo apie 1,3 tūkst. civilių. Mariupolio miestą okupantai pradėjo niokoti jau pirmosiomis karo dienomis, o apgultis tęsėsi apie savaitę, rašoma CNN. Ukrainos agentūrai UNIAN Mariupolio mero patarėjas Petras Andriuščenka sakė, kad dėl kiekvieno gyventojo mirties bus kovojama karo lauke.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė trečiadienį aptaręs humanitarinių koridorių ir kitus klausimus su Europos Komisijos vadove Ursula von der Leyen. V. Zelenskis socialiniame tinkle „Twitter“ parašė, kad jie pokalbio telefonu metu sutarė dėl „poreikio užtikrinti efektyvius humanitarinius koridorius civiliams“. Ukrainos prezidentas pažymėjo, kad jis dar kartą iškėlė Ukrainos narystės Europos Sąjungoje klausimą ir išreiškė padėką dėl dar vieno Rusijai skirto sankcijų paketo.

Jungtinės Valstijos, laikydamosi įsipareigojimų ginti NATO sąjungininkes, Lenkijoje dislokavo dvi naujas raketų „žemė-oras“ „Patriot“ baterijas, trečiadienį pranešė vienas aukšto rango Pentagono pareigūnas. Paprastai Vokietijoje dislokuotos raketų baterijos buvo perkeltos Lenkijos „kvietimu“, sakė pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga. Manoma, kad šis žingsnis atspindi augančius būgštavimus, kad Rusijos raketa gali – tyčia ar ne – kirsti sieną iš kaimyninės Ukrainos į NATO narę Lenkiją.

Bėda po vieną nevaikšto: negana to, kad Ukrainą niokoja karas, ateinančiomis dienomis šalį užklups žvarbūs šalčiai. Pranešama, kad oro temperatūra Ukrainoje kris net iki –18 laipsnių. Tai niūrios žinios be namų, elektros, šilumos tiekimo likusiems Ukrainos žmonėms, taip pat link sienos judantiems karo pabėgėliams. Šaltos oro masės juda ties visu Rytų Europos regionu – Lietuva ir Ukraina nėra išimtis. Portalas tv3.lt jau rašė, kad Lietuvoje naktį paspaus nuo 12 iki 14 laipsnių šalčio.

Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorė Liz Truss trečiadienį pareiškė, kad Jungtinė Karalystė (JK) perduos Ukrainai oro gynybos sistemas.   „Geriausias būdas padėti apsaugoti dangų [nuo Rusijos karinių oro pajėgų] yra priešlėktuvinė ginkluotė, kurią JK perduos Ukrainai“, – sakė L. Truss. Tiesa, JK nesiekia sukurti neskraidymo zonos virš evukacijos koridorių, mat tai sukurtų pretekstą NATO ir Rusijos konfrontacijai, rašo CNN.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) trečiadienį pranešė, kad nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios užfiksavo 18 išpuolių prieš sveikatos priežiūros įstaigas, darbuotojus ir greitosios pagalbos automobilius. PSO generalinis direktorius Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas per spaudos konferenciją sakė, kad Jungtinių Tautų sveikatos agentūra pristatė 81 toną atsargų į Ukrainą ir šiuo metu ruošia logistiką papildomos įrangos tiekimui.

Vokietija ir toliau teiks pagalbą Ukrainai, tačiau į Ukrainą naikintuvų nesiųs, pareiškė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas. Kalbėdamas kartu su Kanados ministru pirmininku Justinu Trudeau, O. Scholzas pareiškė, kad kariniai sprendimai nėra išeitis, tad reikia griebtis diplomatinių kalbų.  kad karinis sprendimas dėl karo Ukrainoje „nėra prasmės“, ir paragino ieškoti diplomatinio sprendimo, rašoma CNN.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas trečiadienį aptarė diplomatinius būdus karui Ukrainoje nutraukti ir humanitarinius koridorius civiliams evakuoti, pranešė Kremlius. „Atsižvelgiant į besikeičiančią situaciją, susijusią su specialia karine operacija Donbasui apsaugoti, buvo aptartos įvairios politinės ir diplomatinės pastangos, visų pirma trečiasis Rusijos delegacijos ir Kijevo valdžios atstovų derybų raundas“, – sakoma Kremliaus pareiškime.

Trečiadienį Rusijos karinės pajėgos įvykdė dar vieną žiaurią ataką. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis skelbia, kad po okupantų antskrydžio buvo sugriauti gimdymo namai, o žmonės, vaikai palaidoti po griuvėsiais. V. Zelenskis socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė žinią, kad Mariupolį sudrebino stiprus Rusijos aviacijos smūgis, per kurį buvo sugriauti gimdymo namai. „Mariupolis. Rusijos kariuomenės smūgis, nutaikytas į gimdymo namus. Žmonės, vaikai yra po nuolaužomis.

Rusijos vadovo Vladimiro Putino nusikaltimus priskirti rusakalbiams žmonėms yra „baisi klaida“, kurios mes negalime sau leisti, teigia prezidentas Gitanas Nausėda. „Tai yra baisi klaida, tai yra klaida, kurios mes tiesiog negalime sau leisti. Žmonės, kurie teigia panašaus pobūdžio žinutes, jie turi prisiimti visą atsakomybę už tokius neatsakingus pareiškimus“, – trečiadienį interviu delfi.lt sakė šalies vadovas. „Nėra nieko bendro tarp to, kokia kalba žmogus kalba, ir jo pažiūrų.

Rusijos kariuomenė trečiadienį pirmą kartą pripažino, kad Ukrainoje sukeltame Maskvos kare dalyvauja šauktiniai, nors prezidentas Vladimiras Putinas pažadėjo, kad ten bus tik profesionalūs kariai. Nuo vasario 24 dienos, kai Maskva įsiveržė į Ukrainą, pasipylė pranešimai apie provakarietiškoje šalyje kovojančius jaunus šauktinius rusus. Šauktinių motinos socialiniuose tinkluose ieškojo savo sūnų, o teisių gynimo grupės teigė, kad jas užplūdo šauktinių šeimų skambučiai.

Baltijos šalių sveikatos ministrai kreipėsi į Pasaulio sveikatos organizaciją (PSO), ragindami apsaugoti nuo Rusijos sukelto karo Ukrainos medikus ir medicinos įstaigas, trečiadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija.

Lietuviai sukūrė tinklapį, kuriame skelbia 40 milijonų Rusijos piliečių numerių ir skatina žmones iš viso pasaulio jiems skambinti ir pasakoti apie tai, kas iš tiesų vyksta Ukrainoje. Mat dažnas propagandos mele skęstančioje Rusijoje to net nežino. Tiesa, apie vykstanti karą rusams lietuviai praneša ir per pažinties programėles, profilius ir komentarus įvairiuose socialiniuose tinkluose.  Plačiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Didžioji Britanija, reaguodama į Rusijos agresiją, didina ginklų tiekimą Ukrainai, trečiadienį pareiškė Jungtinės Karalystės (JK) gynybos ministras Benas Wallace'as. JK gynybos ministras tvirtina, kad Britanija savo ruožtu jau dabar Ukrainai suteikė 3 tūkst. 615 prieštankinių ginklų.

Vilnius priima nuo karo bėgančius ukrainiečius, tačiau jau reikia ruoštis priimti ir galimus pabėgėlius iš Baltarusijos bei Rusijos, sako sostinės meras. „Žiūrint du žingsnius į priekį, neabejoju, kad reikia ruoštis ir jau ruošiamės pabėgėliams ne tik iš Ukrainos, bet ir iš Baltarusijos ir Rusijos“, – trečiadienį žurnalistams po sostinės savivaldybės tarybos posėdžio sakė Remigijus Šimašius.

Dėl dezinformacijos, karo kurstymo bei propagandos stabdomas televizijos programos „Mir“ platinimas bei blokuojamos 57 interneto svetainės Lietuvos radijo ir televizijos komisija (toliau – LRTK) nustačiusi, kad Rusijos Federacijos televizijos programoje „Mir“ nustatyti pažeidimai akivaizdžiai rimtai ir sunkiai pažeidžia Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies reikalavimus, t. y. skleidžia karo propagandą ir kursto karą, 2022 m. kovo 9 d. priėmė sprendimą penk...

Propagandinė Kremliaus žiniasklaida Rusijos piliečiams aiškina, kad rusų kariai Ukrainoje yra pasitinkami su gėlėmis. Tačiau tokią informaciją nesunku paneigti matant tai, kas iš tiesų vyksta Ukrainoje ir kokį siaubą patiria jos gyventojai, o socialiniuose tinkluose plinta ir vaizdo įrašai, kuriuose matyti, kaip iš tiesų yra pasitinkami rusų okupantai. Štai viename vaizdelyje matyti, kaip du ukrainiečiai vyrai ant „Z“ raide pažymėto ir kelyje palikto rusų tanko atlieka gamtinius reikalus.

Vyras pasidalijo širdį veriančiu prisiminimu apie žmoną ir du vaikus, kurie buvo pražudyti Rusijos kariuomenės, kai jie bandė pabėgti nuo Putino invazijos Ukrainoje. Sergii Perebeinis iš Irpino emocionaliai maldavo „atleisti“ pasidalindamas savo žmonos Tatjanos (43), sūnaus Nikitos (18) ir dukrelės Alisos (9) nuotraukomis. Manoma, kad ši šeima yra tie žmonės, kurie buvo užfiksuoti gulintys ant žemės mirę netoli Irpino. Ši skaudi žuvusių asmenų nuotrauka sparčiai plito internete savaitgalį.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė sako, kad numatyto paslaugų paketo karo pabėgėliams nepakanka, jis turi būti plečiamas. Anot jos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SAM) Seimo pavasario sesijoje siūlys, kad išmokos užsieniečiams, kuriems taikoma laikinoji apsauga, apimtų platesnį sąrašą.

Pekinas trečiadienį sakė, kad skirs Ukrainai humanitarinės pagalbos už maždaug 790 tūkst. dolerių (712,4 tūkst. eurų), o pirma jos siunta jau keliauja. Kinija dar nėra pasmerkusi Rusijos invazijos Ukrainoje ir dėl įtampos tarp šių šalių ne kartą kaltino NATO „ekspansiją į rytus“, atkartodama pagrindinį Kremliaus skundą dėl NATO grėsmės Rusijos saugumui.

Karas Ukrainoje politikus privertė didinti gynybos biudžetą, o mūsų kariai ne tik ieško modernių ginklų, su kuriais stabdytų galimą įsibrovėlį, bet ir analizuoja Rusijos pajėgų manevrus. Bet ar tikrai Lietuva yra pasiruošusi užtikrinti gyventojų saugumą, jei kiltų karas? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su vidaus reikalų viceministru Vitalijumi Dmitrijevu ir Seimo nariu Vytautu Baku. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Jau keturiolikta diena, kuomet viso pasaulio akys nukrypusios į Ukrainą ir ten verdančią kovą su neteisėtai į šalį įžengusia Rusijos kariuomene. Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus ukrainiečiams linki nepalūžti kovoje ir sako, kad tiki, jog jie ir laimės. Prezidentas Valdas Adamkus sako, kad šiuo metu ir jis pats gyvena nuotaikomis, kurias išgyvena visi, stebintys Ukrainoje vykstantį karą. „Tikriausiai visas pasaulis dabar išgyvename tą patį. Taip sakant, ir savo jausmais, ir savo parama.

Premjerė Ingrida Šimonytė kartu su švietimo, mokslo ir sporto ministre Jurgita Šiugždiniene spaudos konferencijoje pareiškė, kad Lietuvoje jau yra beveik 3 tūkstančiai vaikų iš Ukrainos, jie pradeda mokytis. Mokyklose pradės dėstyti ir ukrainiečių mokytojai, pabėgę nuo karo. Premjerė, savo ruožtu, kalbėjo apie sankcijų ir karo poveikį šalies ekonomikai bei propagandinių kanalų ir susirinkimų draudimą.

Jungtinė Karalystė paskelbė apie daugybę naujų sankcijų Rusijos orlaiviams ir kosmoso bei aviacijos technologijų eksportui. Šalis tikisi, kad naujas sankcijų paketas suduos stipresnį smūgį Rusijos ekonomikai. Priemonės, apie kurias paskelbė Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorė Liz Truss, suteiks vyriausybei įgaliojimus sulaikyti Rusijos lėktuvus šalyje, o jų skridimas ar nusileidimas šalyje bus laikomi baudžiamuoju nusikaltimu.

„Tarnybinio romano“ žvaigždė Lija Achedžakova visai neseniai davė interviu Jekaterinai Gordeevai apie karą Ukrainoje. Moteris tikino, jog nepritaria V. Putino veiksmams ir ragino rusus nebetylėti. „Likimo ironija, arba po pirties“, „Tarnybinis romanas“ aktorė sakė, kad Rusijos tylėjimas dabar yra laikomas karinės invazijos į Ukrainą sutikimo ženklu. Tai, anot jos, kelia neapykantą rusams, skelbė news18.com. „Aš pradedu verkti. Aš daug kartų lankiausi Kijeve.

JAV žvalgybos vadovai antradienį pavadino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną piktu, izoliuotu lyderiu, kovojančiu dėl įtakos pasaulyje, nusivylusiu savo invazijos Ukrainoje eiga ne pagal planą ir svaidančiu Vakarams provokuojamus branduolinius grasinimus. Ilgametis Rusijos prezidentas daug metų „verda lengvai įsiplieskiančiame pykčio ir ambicijų mišinyje“, JAV įstatymų leidėjams sakė CŽV direktorius Williamas Burnsas.

Talentingas ukrainiečių aktorius ir televizijos laidų vedėjas Pasha Lee žuvo mūšyje, Rusijos pajėgoms bombarduojant Irpino miestą prie sostinės Kijevo. 33 metų Lee pirmosiomis karo dienomis buvo užsiregistravęs į Ukrainos teritorinės gynybos pajėgas. Jis yra vienas iš daugelio visuomenės veikėjų, žuvusių per Rusijos invaziją, skelbė bbc.com. Apie vyro mirtį pranešė Ukrainos žiniasklaida. Prasidėjus karui Pasha Lee prisijungė prie Ukrainos karinių pajėgų ir stojo ginti tėvynės.

Rusijos karinės pajėgos vykdo slaptą mobilizaciją, apsimesdamos, kad šauktinius iš Rusijos siunčia į treniruočių stovyklas Rusijos valdomose teritorijose, teigia Ukrainos gynybos ministerija.

Ukraina teigia, kad Rusijos kariniai daliniai, užėmę Zaporižią, kur veikia didžiausia Europoje atominė elektrinė, kankina jos darbuotojus. Pasak Ukrainos energetikos ministro, Rusijos kariniai daliniai bando darbuotojus priversti pasakyti viešą pareiškimą. Energetikos ministras Hermanas Haluščenka „Facebook“ viešai pareiškė turintis informacijos apie elektrinėje vykstantį darbuotojų kankinimą.

Praėjus kelioms valandoms po kreipimosi į Jungtinės Karalystės parlamentą, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė vaizdo įrašą, kuriame pasveikino JAV ir JK sprendimą drausti naftos iš Rusijos importą. Kartu jis pasmerkė šalį okupuoti bandančią Rusiją ir jos karius, kurie, apšaudydami civilius, jau nužudė mažiausiai 52 vaikus. Ukrainos lyderio teigimu, JAV ir JK sprendimas boikotuoti rusišką naftą padės užtikrinti, kad Rusija nebeturėtų pinigų karui.

Keturioliktoji Rusijos invazijos į Ukrainą diena. Lenkija ir JAV nesusišneka dėl naikintuvų Ukrainai. Portalas tv3.lt trumpai ir aiškiai pateikia svarbiausius šios dienos karo įvykius.

Pentagonas trečiadienį galutinai atmetė planą perkelti naikintuvus iš Lenkijos į Ukrainą kovoti su ją užpuolusios Rusijos pajėgomis, sakydamas, kad šis „labai rizikingas“ žingsnis gali būti suprastas kaip eskalacija.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas antradienį susitarė tęsti spaudimą Kremliaus šeimininkui Vladimirui Putinui, siekiant užbaigti karą Ukrainoje, pranešė JAV Valstybės departamentas. Jiedu susitiko Paryžiuje ir „pakartotinai patvirtino savo ryžtą kelti dideles išlaidas prezidentui Putinui ir jo bendražygiams, kol šie tęs savo karą Ukrainoje“, sakoma Valstybės departamento atstovo spaudai Nedo Price'o pareiškime.

Vašingtoną antradienį nustebino Lenkijos sprendimas perduoti JAV savo turimus sovietinės gamybos naikintuvus MiG-29, kad šie, manoma, būtų perduoti Ukrainai, įnirtingai kovojančiai su Rusijos invazija, pareiškė viena amerikiečių pareigūnė.

Didžiausia pasaulyje gaiviųjų gėrimų gamintoja „Coca-Cola“ antradienį paskelbė, kad stabdo veiklą Rusijoje. Ji prisijungė prie virtinės kitų bendrovių, besitraukiančių iš šios šalies po Maskvos invazijos į Ukrainą. „Mūsų širdys yra su žmonėmis, kurie kenčia nuo šių tragiškų įvykių Ukrainoje“, – sakoma „Coca-Cola“ tinklalapyje paskelbtame pranešime žiniasklaidai. „Toliau stebėsime ir vertinsime situaciją, atsižvelgdami į besikeičiančias aplinkybes“, – priduriama jame.

Ukrainos Aviacijos ir gynybos įmonė „Ukroboronprom“ skelbia sumokėsianti 1 mln. arba 0,5 dolerių vertės premiją tiems, kurie pavogs iš Rusijos karinę oro techniką. Ukrainos Strateginės komunikacijos ir informacijos saugumo centras pranešė, kad „Ukroboronprom“ yra pasiruošusi sumokėti 1 mln. dolerių tiems, kurie pavogs rusams priklausantį lėktuvą arba 0,5 mln. dolerių už tai, jei iš okupantų bus pasisavintas sraigtasparnis.

Su karo belaisviais rusais Ukrainoje bus elgiamasi pagal tarptautinę humanitarinę teisę, o vėliau jie dirbs atkuriant Ukrainos ekonomiką, antradienį pareiškė Ukrainos vidaus reikalų ministro pirmasis pavaduotojas Jevhenas Jeninas. Jis pabrėžė, kad Ukraina griežtai laikysis visų tarptautinės humanitarinės teisės normų. „Būtent tai mus skiria nuo Rusijos agresoriaus, kuris šaudo į civilius gyventojus, vykdo raketų ir bombų atakas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad primygtinai nesieks savo šalies narystės NATO – šis delikatus klausimas buvo viena Rusijos nurodytų priežasčių surengti invaziją į savo provakarietišką kaimynę. V. Zelenskis taip pat pareiškė, kad yra atviras „kompromisams“ dėl dviejų separatistinių prorusiškų teritorijų, kurias Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pripažino nepriklausomomis prieš invazijos į Ukrainą pradžią vasario 24 dieną.

Lietuvos kariuomenė pradeda atakos dronų pirkimą, svarsto apie priešlėktuvinės gynybos sistemos plėtrą ir užsimena, kad ateityje galbūt pirks ir tankų. Karas Ukrainoje politikus privertė didinti gynybos biudžetą, o mūsų kariai ne tik ieško modernių ginklų, su kuriais stabdytų galimą įsibrovėlį, bet ir analizuoja Rusijos pajėgų manevrus. Jie, anot kariuomenės vado, visiškai nenustebino. Šiandien Lietuvos kariai treniravosi, kaip stabdyti priešo tankus, jeigu jie įsiveržtų į mūsų žemes.

Dėl sukelto karo Ukrainoje iš Rusijos masiškai pasitraukia arba verslo ryšius sutabdo tarptautinės įmonės. Viena tokių įmonių – „McDonald's“. NEXTA, remdamasi „Bloomberg“ naujienų portalo informacija, teigia, kad „McDonald's“ atstovai Rusijoje nusprendė laikinai uždaryti visus 850 greito maisto restoranus. Visgi įmonė 62 tūkst. darbuotojų atleisti nežada – jiems ir toliau bus mokamas atlyginimas.

Ukrainos prezidentas kaltina Vakarus neveiksnumu – esą 13 dienų ukrainiečiai girdi tik pažadus apie lėktuvus, tačiau jų niekaip negauna. Nors Ukrainos dangus lieka neapsaugotas, Jungtinės Valstijos imasi kitų veiksmų ir praneša, kad stabdo rusiškos naftos, gamtinių dujų ir anglies importą.  Ukrainos prezidentas šiąnakt įrašytoje emocingoje kalboje kreipėsi į Vakarus ir priminė lyderių duotus pažadus.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, antradienį pasakė istorinę virtualią kalbą Jungtinės Karalystės parlamentarams ir atkartodamas britų karo metų ministro pirmininko Winstono Churchillio iššūkį pažadėjo „kovoti iki galo“. „Mes nepasiduosime ir nepralaimėsime. Mes kovosime iki galo, jūroje, ore. Mes tęsime kovą už savo žemę, bet kokia kaina, miškuose, laukuose, pakrantėse, gatvėse“, – sakė jis. Britų parlamentarai atsistoję plojo V. Zelenskiui prieš jo kalbą Bendruomenių Rūmams.

JAV prezidentas Joe Bidenas antradienį sakė, kad Rusija niekada negalės kontroliuoti visos Ukrainos, ir pažadėjo, kad dabartinis karas „niekada nebus pergalė“ prezidentui Vladimirui Putinui. „Rusija gali toliau vargais negalais tęsti savo puolimą siaubinga kaina, bet tiek jau aišku: Ukraina niekada nebus pergalė Putinui, – sakė J. Bidenas. – Putinas galbūt gali paimti kokį nors miestą, bet jis niekada negalės išlaikyti šios šalies.