Karas

Mergina, sulaukusi pilnametystės konflikto metu ir pasirinkusi nepalikti Kyjivo kilus karui sako, kad šalies piliečiai pavargo bijoti, rašo politico.eu. Nuo vasario 24 d., kai Rusija užpuolė Ukrainą, daug ukrainiečių prisijungė prie šalies gynybos arba pabėgo į kaimynines valstybes nuo karo. Vis dėlto daug žmonių liko savo namuose, laikydamiesi komendanto valandos, eidami į slėptuves, kai tikimasi išpuolio, bei kaip nors padėdami savo kaimynams.

Rusijai ir šios šalies oligarchams Vakarų paskelbtos sankcijos jau įgauna ne tik teorinį, bet ir praktinį pritaikymą. Italija skelbia konfiskavusi vieno iš Rusijos oligarchų jachtą. Italijos valdžios institucijos šeštadienį pranešė, kad Rusijos oligarcho Andrėjaus Melničenkos jachta, stovėjusi Italijos vandenyse – konfiskuota, rašo CNN, cituodama Italijos naujienų agentūrą. Teigiama, kad jachtos vertė – daugiau kaip pusė milijardo eurų. Jachta stovėjo Triesto uoste.

Šeštadienis – 17-oji karo Ukrainoje diena. Šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis vėl pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame kreipėsi į Rusijos motinas. Naujausiame Ukrainos prezidento įraše – kreipimasis į Rusijos motinas. Jis paragino neišleisti savo sūnų į mūšio laukus. „Noriu dar kartą tai pasakyti Rusijos mamoms, ypač šauktinių mamoms. Nesiųskite savo vaikų į karą svetimoje šalyje“, – kalbėjo Ukrainos prezidentas.

Šešioliktoji Rusijos invazijos į Ukrainą diena. Nuo pat ryto šalies miestuose – oro pavojaus sirenų gaudimas, bombarduojami kai kurie miestai. Portalas tv3.lt trumpai ir aiškiai pateikia svarbiausius šios dienos karo įvykius. Svarbiausi šeštadienio įvykiai ► Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas teigė, kad kita šalis, kurią užpuls V. Putinas yra Lietuva.

Šeštadienis – 17-oji karo Ukrainoje diena. Nors karo veiksmų tempas ir sulėtėjęs, sprogimų, aukų skaičiaus augimas ir toliau auga.  Šeštadienio rytas Ukrainoje prasidėjo oro pavojaus sirenomis, miestų bombardavimais. Prezidentas Volodymyras Zelenskis kreipėsi į Rusijos karių motinas, ragindamas neleisti jų sūnums išvykti į karo lauką.

Nuo karo pradžios prabėgo kiek daugiau nei 2 savaitės, o Rusijos piliečiai tik dabar aktyviau eina į gatves. Kremliui teks gerokai pasukti galvą, kaip sustabdyti protestų augimą, teigia ekspertai. Vis dėlto mitingams Rusijoje trūksta varomosios jėgos – žmonės neturi stipraus lyderio, be to, visus kitaminčius kausto baimė. Represiniam Kremliaus režimui nėra nieko šventa ir žmonės tai žino, įsitikinę ekspertai. Sekmadienį Rusijoje nuvilnijo protestų banga, buvo sulaikyta per 5 tūkst.

Pastarosiomis savaitėmis paprasti Lietuvos piliečiai stipriai prisideda prie to, kad nuo karo siaubo bėgantys ukrainiečiai rastų, kur prisiglausti. Vienas jų – Aurimas Mockus. Jis – Lietuvos kariuomenės savanoris, Lietuvos Jūrų šaulių sąjungos III rinktinės narys, ir, pirmiausia, žmogus, kuris yra neabejingas kito skausmui. Už tai jam atiteko „Lietuvos garbės“ „Metų iniciatyvos“ apdovanojimas.

Ukraina apkaltino Rusiją pažeidus tarptautinę teisę po to, kai penktadienį buvo pagrobtas Melitopolio meras, praneša Reuters. The Guardian rašo, kad Melitopolis į Rusijos kontrolę pateko per invaziją į Ukrainą. Ukrainos pareigūnai pranešė, kad Melitopolio meras Ivanas Fiodorovas buvo pagrobtas, nes buvo melagingai apkaltintas terorizmu.

Štai jie, vieni brangiausių pasaulyje naikintuvų. Kaip jie pagaminti ir kokių savybių turi, beigi, kiek kainuoja tokios kovos mašinos, rašo militarymachine.com. 86,7 milijono eurų – „F-35A Lightning II“ Naujausias ir technologiškai pažangiausias JAV reaktyvinis lėktuvas „F-35A“, turintis įprastą kilimo ir tūpimo (CTOL) techniką, priklauso JAV oro pajėgoms. Penktos kartos naikintuvas apjungia atakos „oras-oras“ ir „oras-žemė“ galimybes.

Karo grėsmė privertė lietuvius pamiršti senas nuoskaudas ir susivienyti. Ekspertai sutaria, kad dabar mūsų tauta stipri kaip vienas kumštis. Nurimo ir valdžia nepatenkinta visuomenės dalis – „Šeimų sąjūdis“ atsisako protestų planų. Tačiau ar ilgai truks toks susitelkimas? Ateityje visuomenės sopuliai gali išlįsti kaip yla iš maišo. Vos prasidėjo karas, Lietuvos tarpusavio vaidai nuščiuvo. Juos pakeitė rimtis ir atjauta Ukrainos piliečiams.

Kovą Minske buvo sulaikytos į pamaldą Katedroje atėjusios moterys. Viskas dėl to, kad jos atėjo melstis, kad jų vaikai ir anūkai nebūtų siunčiami į karą Ukrainoje. „Mes motinos, mes galime ir turime melstis.

Nuožmaus karo Ukrainoje akivaizdoje aktyviai turi ruoštis Lietuva. Buvęs Prezidento Valdo Adamkaus patarėjas Nacionalinio saugumo klausimais Albinas Januška teigia, kad dabar metas Jungtinių Amerikos Valstijų prašyti ne tik dešimties tūkstančių karių, bet ir ilgojo nuotolio oro gynybos sistemos „Patriot“. Ir viso to reikia tam, kad Rusija nesugalvotų testuoti saugumo garantijų – 5-ojo NATO straipsnio.

„The Guardian“, cituodama Ukrainos užsienio reikalų ministerijos paskelbtą įrašą, pranešė, kad žmonės, siekdami išsigelbėti nuo Rusijos žiaurumo, paliko Kijivą, tačiau, net ir suradus prieglobsti, išsigelbėti pavyko ne visiems. Marhalivkos kaime vienas vyras neteko savo 11 asmenų šeimos po to, kai į namą pataikė Rusijos karinių pajėgų raketa. „Šis vyras ir jo šeima išvyko iš Kijivo, kad būtų saugūs.

Jungtinės Karalystės gynybos ministerijos atnaujintoje žvalgybos informacijoje nurodama, kad Rusija, patyrusi stiprų Ukrainos kariuomenės pasipriešinimą, priversta didinti dislokuotų pajėgų skaičių tam, kad apjuostų svarbiausius miestus.  Žvalgybos informacijoje daroma išvada, kad dėl šios priežasties Rusijos karinė pažanga į Ukrainos gilumą sulėtės, kadangi didžioji dalis Rusijos karinių pajėgų apsups svarbiausius miestus.

Šešioliktoji Rusijos invazijos į Ukrainą diena. JAV įspėja Ukrainą dėl galimos karo eskalacijos ir nekonvencinių ginklų panaudojimo prieš ją. Portalas tv3.lt trumpai ir aiškiai pateikia svarbiausius šios dienos karo įvykius. Penktadienis ►  Interpolas imasi riboti Rusijos galimybes tiesiogiai įvesti informaciją į didžiulį pasaulinės policijos organizacijos tinklą, nuspręsdamas, kad pranešimus pirmiausia turi patikrinti generalinis sekretoriatas, įsikūręs Prancūzijos mieste Lione.

Ukraina penktadienį paskelbė, kad Rusija iš Ukrainos teritorijos atakavo Baltarusiją. Kaip sako Ukrainos tarnybos, tai yra provokacija, kuria bandoma sukurti pretekstą Baltarusijai pulti Ukrainą. Ukrainos turimi duomenys rodo, kad Baltarusija į karą įsitraukti gali dar šiandien.

Karas Ukrainoje gali lengvai peraugti į tiesioginę Rusijos ir Vakarų konfrontaciją, kuri jau taptų Trečiuoju pasauliniu karu, perspėja pareigūnai ir analitikai, rašo politico.eu. Kol kas tai tebėra Rusijos karas prieš Ukrainą. Tačiau Trečiasis pasaulinis karas dar niekada nebuvo taip arti.

Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas pranešė, kad Rusijos karinės pajėgos įvykdytų atakų metu nužudė daugiau civilių nei Ukrainos karių.  Gynybos ministras O. Reznikovas Rusijos invaziją laiko „teroristiniu karu“.                                                                          ...

Be 2,3 mln. žmonių, pabėgusių iš Ukrainos, dar apie 1,9 mln. yra palikę savo namus šalies viduje, teigia Jungtinių Tautų (JT) atstovai. JT atstovas spaudai Stephane'as Dujarricas ketvirtadienį pranešė, kad dauguma viduje perkeltų žmonių juda tolyn nuo fronto linijos į vakarus,, Lvivo link.

Buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Schroederis, kaip skelbiama, ketvirtadienį Maskvoje susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir mėgino įtikinti Rusijos lyderį baigti invaziją į Ukrainą. Naujienų portalas „Politico“, remdamasis neįvardytais šaltiniais, pranešė, jog susitikimas buvo suderintas su Kyjivu, o G. Schroederis į Rusiją atvyko per Turkiją.

Ukrainos nacionalinės korupcijos prevencijos agentūros (NAZK) pirmininkas Oleksandras Novikovas išsiuntė padėkos laišką Rusijos gynybos ministrui Sergejui Šoigu už korupciją jo šalies kariuomenėje, padedančią ukrainiečių pajėgoms kovoti su Maskvos pradėta invazija.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas ketvirtadienį pareiškė savo JAV kolegai Joe Bidenui, kad Ankarai svarbu atlikti tarpininkės vaidmenį derybose dėl Ukrainos ir Rusijos karo nutraukimo. Tokį pareiškimą R. T. Erdoganas padarė, konflikto šalių užsienio reikalų ministrams susitikus Turkijoje.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį pareiškė, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino iškeltos sąlygos dėl karių išvedimo iš Ukrainos nėra priimtinos nė vienai šaliai. E. Macronas tvirtino, kad artimiausiu metu paliaubų tarp Ukrainos ir Rusijos tikėtina, kad nebus, rašo CNN. „Nematau diplomatinio sprendimo artimiausiomis valandomis ar net artimiausiomis dienomis.

Lenkijos valstybinė geležinkelio kompanija PKP ketvirtadienį pranešė siūlanti nemokamus bilietus ukrainiečiams, keliaujantiems toliau į Vokietijos teritorijas. Nuo trečiadienio Ukrainos piliečiai gali nemokamai keliauti antrąja klase devyniais tarpmiestinių traukinių reisais, jungiančiais Lenkijos miestus Varšuvą, Peremyšlį (per Krokuvą) ir Gdynę su Vokietijos sostine Berlynu ir pasienio miestu Frankfurtu prie Oderio.

Per pastarąsias dvi dienas iš Kyjivo ir Sumų apylinkių evakuota daugiau kaip 80 tūkst. žmonių, ketvirtadienį pranešė Ukrainos vyriausybė, Rusijos pajėgoms artėjant prie sostinės. „Per dvi dienas evakavome daugiau kaip 60 tūkst. žmonių“ iš šiaurės rytinio Sumų miesto ir aplinkinių vietovių, platformoje „Telegram“ paskelbtame vaizdo įraše sakė vicepremjerė Iryna Vereščuk. Pasak jos, iš šiauriau Kyjivo esančių vietovių evakuota dar „apie 20 tūkst. žmonių“. Dar 3 tūkst.

Prasidėjus Vladimiro Putino karui Ukrainoje, Lietuvos mokyklos pildosi ne tik vaikais, bėgančiais nuo karo siaubo, bet ir vaikais iš Rusijos. Iš Rusijos atvykusius vaikus priimančios mokyklos direktorė sako, kad iš šios šalies atvykę žmonės yra tiesiog pasibaisėję režimo žiaurumu. Į Lietuvą plūsta nuo karo siaubo bėgantys ukrainiečiai. Vis dėlto Rusijai užpuolus Ukrainą, kai kurie žmonės nusprendė pasitraukti ir iš Rusijos.

Kremlius pagrasino nacionalizuoti Rusijoje esantį ir iš jos nusprendusių pasitraukti Vakarų kompanijų turtą, skelbia Vokietijos visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“, cituodama Rusijos Federacijos saugumo tarybos pirmininką Dmitrijų Medvedevą.

Turkijoje įvykusiose Ukrainos ir Rusijos užsienio reikalų ministrų derybose ugnies nutraukimo pasiekti nepavyko. Rusijos atstovas ir toliau laikosi įprastos Kremliaus pozicijos, kuriai Ukraina pasiduoti nesiruošia. O štai Ukrainos prezidentas prašo Vakarų dar labiau griežtinti sankcija Rusijai, tačiau Vokietija ir Vengrija laikosi vieningos pozicijos – rusiškų dujų, naftos ir anglies atsisakyti nežada.

Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovas Žozepas Borelis ketvirtadienį teigė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tikėjosi, jog jam pavyks suskaldyti ES valstybes ir užkariauti Ukrainą, tačiau to padaryti nepavyko.  Dalyvaudamas ES lyderių viršūnių susitikime, Ž. Borelis žurnalistams teigė, kad V. Putinas vylėsi, jog pradėtas karas suskaldys ES šalis, susilpnins transatlantinius santykius, tačiau jam to padaryti nepavyko, rašo CNN.

Nuo karo bėgančių ukrainiečių srautai nemažėja. Prie Lenkijos–Ukrainos sienos dirbantys lietuviai sako, kad nebeužtenka autobusų žmonėms vežti. Iš Rusijos atakuojamos šalies ukrainiečiai bėga tik su būtiniausiais daiktais ir net neįsivaizduoja, kas jų laukia toliau. Nemažai jų namų jau nebeturi, jie sugriauti. Pasienyje su Ukraina dirbanti kolegė pasakoja, kad stebina vaikų ištvermė.

Europos Sąjungos lyderiai ketvirtadienį pareiškė Ukrainai, kad jokio greito būdo šiai šaliai įstoti į bloką nėra, užgesindami Kyjivo viltis Rusijos karinio puolimo akivaizdoje. „Nėra tokio dalyko kaip paspartinta procedūra“, – sakė Nyderlandų premjeras Markas Rutte, atvykęs į ES aukščiausiojo lygio susitikimą Versalio rūmuose Prancūzijoje. Toks požiūris atspindi kelių valstybių narių poziciją.

Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja ketvirtadienį paragino Vakarų demokratines valstybes sugriežtinti sankcijas baltarusių autoritariniam prezidentui Aleksandrui Lukašenkai dėl jo paramos Rusijos invazijai į Ukrainą.

Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorė Liz Truss išreiškė didelį susirūpinimą dėl galimo Rusijos cheminio ginklo panaudojimo Ukrainoje.  Jungtinės Karalystės ministrė tvirtina, kad jeigu Rusija žengtų tokį žingsnį, tai būtų didelė klaida, kurių Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas jau pridarė ne vieną okupuodamas Ukrainos teritorijas.  „Matėme, kaip Rusija anksčiau naudojo šiuos ginklus prieš prasidedant konfliktui“, – teigė L. Truss.

Humanitarinę katastrofą išgyvenančiame Mariupolyje – dar viena siaubo diena. Ant miesto ir toliau krentant rusų bomboms, žmonių evakuacija nepavyko. O humanitarinei vilkstinei teko apsisukti uostamiesčio taip ir nepasiekus. Savo ruožtu vakar Rusų subombarduotuose gimdymo namuose ir vaikų ligoninėje žuvo mažiausiai trys žmonės – viena aukų mažametė mergaitė. Ukrainos prezidentas sako, kad Rusija vykdo ukrainiečių genocidą.

Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau ketvirtadienį pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pralaimės karą Ukrainoje, kurį jis pradėjo įsiverždamas į Ukrainą. „Vladimiras Putinas padarė siaubingą klaidą. Jis pralaimės šį karą,.. nes Ukrainos žmonių, ginančių savo teritoriją, nuožmumas, stiprybė ir ryžtas įkvepia mus visus“, – sakė J. Trudeau žurnalistams Varšuvoje, stovėdamas kartu su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas teigė, kad pasaulyje maisto kainos kils toliau, jei šalys ir toliau tęs ekonominį spaudimą. Rusijos žemės ūkio ministras Dmitrijus Patruševas per vyriausybės posėdi tvirtino, kad Rusijos maisto resursai yra pakankami, o Maskva ir toliau tęs savo eksporto įsipareigojimus pasaulio žemės ūkio rinkoms, rašoma CNN.  Rusija yra pagrindinė pasaulinė trąšų gamintoja pasaulyje.  Dėl sankcijų Rusijai Latvijos bankuose jau įšaldyta apie 8 mln.

Rusijai užpuolus Ukrainą, naujienų agentūra BNS toliau pateikia pavyzdžius, kaip per pastarąją savaitę Lietuvos įmonės reagavo į jau trečią savaitę tebesitęsiančią karinę invaziją. * Valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ grupės krovinių vežimo bendrovė „LGT Cargo“ pranešė stabdanti Rusijos metalurgijos įmonių grupės „Metalloinvest“ produkcijos gabenimą į Klaipėdos jūrų uostą.

Dėl Europos Sąjungos ir JAV sankcijų Rusijai Latvijos bankuose šiuo metu jau yra įšaldyta apie 8 mln. eurų, pranešė Latvijos bankų priežiūros tarnyba – Finansų ir kapitalo rinkos komisija. Ji pabrėžė, kad ši suma atspindi tik preliminarius bankų pateiktus duomenis, ji gali didėti, nes duomenys analizuojami bei tikslinami, kai kurių sąskaitų savininkų galimybės jomis naudotis laikinai apribotos.

Rusija yra pasirengusi tęsti derybas su Ukraina esamu formatu Baltarusijoje, tačiau organizuoti abiejų šalių vadovų susitikimą dar anksti, ketvirtadienį pareiškė užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. Rusijos diplomatijos vadovas kalbėjo po susitikimo su Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba Turkijos pietiniame Antalijos kurorte.

Valdančioji Laisvės frakcija ketvirtadienį pranešė kreipusis į Seimo valdybą siūlydama Seimo viešbutį užleisti karo pabėgėliams iš Ukrainos. Frakcija ragina parlamento valdybą suteikti leidimą to norintiems Seimo nariams apgyvendinti ukrainiečius. Jie atkreipia dėmesį, kad Seimo viešbutis šiuo metu apgyvendintas nepilnai.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį per pokalbį telefonu paragino Rusijos vadovą Vladimirą Putiną tęsti derybas dėl karo Ukrainoje, pranešė vokiečių ir prancūzų šaltiniai. „Vokietija ir Prancūzija pareikalavo iš Rusijos nedelsiant nutraukti ugnį“ ir „pabrėžė, kad bet koks šios krizės sprendinys privalo būti rastas derybų tarp Ukrainos ir Rusijos keliu“, sakė Vokietijos vyriausybės šaltinis.

JAV viceprezidentė Kamala Harris ketvirtadienį pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas savo įsiveržimu į Ukrainą tik sustiprino NATO aljansą. „NATO aljansas yra stipresnis, o Rusija – silpnesnė dėl to, ką padarė V. Putinas. Mums tai labai aišku“, – sakė K. Harris žurnalistams Varšuvoje, šalia stovint Lenkijos prezidentui Andrzejui Dudai.

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios pasitraukė pusė Kyjivo gyventojų, ketvirtadienį paskelbė sostinės meras Vitalijus Klyčko, Maskvos pajėgoms dar labiau priartėjus prie miesto. „Mūsų duomenimis, vienas iš dviejų Kyjivo gyventojų paliko miestą“, – Ukrainos televizijai sakė meras. „Šiuo metu yra išvykę kiek mažiau nei 2 mln. žmonių. Tačiau Kyjivas buvo paverstas tvirtove. Kiekviena gatvė, kiekvienas pastatas, kiekvienas patikrinimo postas įtvirtintas“, – sakė jis.

Per naktį Rusijos parduotuvėse maisto kainos šoko į neregėtas aukštumas – kai kurie produktai pabrango 50 procentų ir tai tik pradžia. Jau dabar rusai šturmuoja parduotuves ir šluoja pigiausią maistą: kruopas, konservus – lentynas palieka pustuštes. O prie bankomatų naktį išsirikiavo milžiniškos eilės žmonių, norinčių pasiimti pinigus. Rusijos centrinis bankas ėmėsi drastiškų priemonių – pusmečiui uždarė valiutų grynaisiais rinką, žmonėms uždraudė atsiimti indėlius doleriais ar eurais.

Ukrainietis, socialiniame tinkle „Twitter“ pamatęs įrašą, kuriame vaizduojama žuvusi šeima, tokiu negailestingu būdu sužinojo, kad jo žmoną ir du vaikaus pražudė rusų karių paleistas sviedinys.  „Atpažinau jų lagaminus ir taip supratau“, – „New York Times“ sakė Serhijus Perebeinis. Tatjana Perebeinis ir du jų vaikai – 18 metų Nikita ir 9 metų Alisa – žuvo bėgdami iš Irpino miestelio.

Rusijai su Baltarusija užpuolus Ukrainą Seimo sprendimu nuo kovo 11 dienos pusiaunakčio visoje Lietuvoje įvedama nepaprastoji padėtis. Šiuo metu nustatyta, kad ji truks iki balandžio 20 dienos imtinai.

Daugėja raginimų tirti Rusijos karo nusikaltimus, vykdomus Ukrainoje, rašo CNN. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Mariupolio vaikų liginės ir gimdymo namų bombardavimą pavadino „karo nusikaltimu“ ir įrodymu, kad „prieš Ukrainą vykdomas genocidas“. Jungtinės Tautos pareiškė, kad ligoninės, medikai ir kitos su gydymu susijusios institucijos „niekada neturėtų virsti taikiniu“. Trečiadienį Ukrainos generalinė prokurorė Iryna Venediktova pareikalavo „naujo modelio“ tyrimų, pasak jos, priva...

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ir Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba ketvirtadienio rytą susėdo prie derybų stalo. Derybos vyksta Turkijoje, Antalijoje. Jas moderuoja Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu. Tai aukščiausio lygio vadovų susitikimas per visą karo eigą, nes jau pirmą invazijos dieną Ukraina ir Rusija nutraukė diplomatinius santykius.

Ukrainos parlamento vadovas Ruslanas Stefančukas sako niekada nepamiršiantis palaikymo, kurį Lietuva suteikė Ukrainai Rusijos agresijos akivaizdoje. „Aš niekada nepamiršiu tos akimirkos, kai tik pasirodžius žiniai apie užpuolimą jūsų delegacija atvyko pas mus į Ukrainą ir dalyvavo Aukščiausiosios Rados posėdyje.