REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
7
Šimtai žmonių Vilniuje susirinko „apgulti“ Rusijos ambasados: „Jei Putino „nenukneckins“ savi, bus be galo sunki kova“ (Lukas Balandis/ BNS nuotr.)

Nuo karo pradžios prabėgo kiek daugiau nei 2 savaitės, o Rusijos piliečiai tik dabar aktyviau eina į gatves. Kremliui teks gerokai pasukti galvą, kaip sustabdyti protestų augimą, teigia ekspertai. Vis dėlto mitingams Rusijoje trūksta varomosios jėgos – žmonės neturi stipraus lyderio, be to, visus kitaminčius kausto baimė. Represiniam Kremliaus režimui nėra nieko šventa ir žmonės tai žino, įsitikinę ekspertai.

7

Nuo karo pradžios prabėgo kiek daugiau nei 2 savaitės, o Rusijos piliečiai tik dabar aktyviau eina į gatves. Kremliui teks gerokai pasukti galvą, kaip sustabdyti protestų augimą, teigia ekspertai. Vis dėlto mitingams Rusijoje trūksta varomosios jėgos – žmonės neturi stipraus lyderio, be to, visus kitaminčius kausto baimė. Represiniam Kremliaus režimui nėra nieko šventa ir žmonės tai žino, įsitikinę ekspertai.

REKLAMA

Sekmadienį Rusijoje nuvilnijo protestų banga, buvo sulaikyta per 5 tūkst. dalyvių – tai didžiausi skaičiai nuo karo pradžios. Šalies propagandinė sistema nebegali 100 proc. nuslėpti, kad Ukrainoje vyksta realus karas, be to, Vakarų sankcijos daro gyvenimą nepatogų. Dėl šių priežasčių mitingai Rusijoje gali augti, teigia specialistai.

Protestuotojai – tikra rakštis Kremliui

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytojas, karybos tyrinėtojas Deividas Šlekys protestų situaciją Rusijoje vadino „painia“. Jo teigimu, kol kas prieš karą mitinguoja nedidelė dalis Rusijos gyventojų, bet ilgainiui minios gali augti.

REKLAMA
REKLAMA

„Lyginant Sankt Peterburgo ir Maskvos populiacijų dydžius, tokie [protestuotojų – tv3.lt] skaičiai atrodo mažoki dar, nes tai yra milijoniniai miestai. Bet vis tiek pats faktas, kad vyksta demonstracijos, kad žmonės išeina, tai rodo, kad režimui nėra iki galo viskas lengvas pasivaikščiojimas pačioje Rusijoje“, – tv3.lt teigė politologas.

REKLAMA

„OVD-Info“ duomenimis, Maskvoje po sekmadienio protestų buvo sulaikyti 2 394 asmenys, o Sankt Peterburge – 1 253 mitingų dalyviai. Protestai taip pat vyko nedideliuose Rusijos regionų miestuose. Pagal Rusijos gyventojų surašymo duomenis, Maskvoje gyvena 12 mln. žmonių, o Sankt Peterburgo mieste – apie 5 mln. žmonių.

O štai tarptautinio saugumo ekspertas Gražvydas Jasutis, tyrinėjantis posovietines erdves, nurodė, kad protestai Rusijoje auga labai nežymiai.

„Mes matome sąlyginai daugiau žmonių gatvėse, tačiau toje pačioje Maskvoje, Sankt Peterburge, kur susirinko po 3–4 tūkst. žmonių, iš tiesų tai nedideli mastai. Galime palyginti su 2020 m. situacija Minske, kur rugpjūtį, rugsėjį, spalį matėme intensyvius protestus, kai kur po 100 tūkst. žmonių“, – minėjo G. Jasutis.

REKLAMA
REKLAMA

Mitingams trūksta vedlių

G. Jasutis Rusijos protestuose pasigenda faktorių, kurie masiškai mobilizuotų mases. Pavyzdžiui, mitingai neturi stipraus lyderio.

„Yra mobilizuojanti tema – karas su slaviška valstybe, bet nėra tos kertinės grupės, tos asmenybės. Tam tikra prasme į tai pretenduoja Aleksejus Navalnas, kažkiek rolę bando sulošti „Jabloko“ partija. Bet man trūksta tų asmenybių, kurios vestų mases ir galėtume matyti rimtas demonstracijas“, – teigė jis.

Masinius protestus stabdo ir kaimyninės šalies patirtis – 2020 m. baltarusių mitingai neišvertė diktatoriaus Aliaksandro Lukašenkos iš prezidento posto. „Jie sužadino mases, tautinę savimonę, mobilizavosi, bet jiems nieko nepavyko. Tad rusų delsimas nėra tik Kremliaus laimėjimas“, – minėjo G. Jasutis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kita vertus, mitingus galėtų pakurstyti teisinga informacija apie karą Ukrainoje. Tikrovės vaizdai gali sužadinti Rusijos žmones iš propagandinio sąstingio, mobilizuoti dešimtis tūkstančių gyventojų, minėjo D. Šlekys. Tačiau, jo teigimu, turi praeiti nemažai laiko, kad neiškreipti duomenys pasiektų Rusijos visuomenę. Vis dėlto yra ženklų, kad rusų demonstracijos ateityje gali didėti.

„Realiai nepraėjus dviem savaitėms nuo karo jau žmonės į demonstracijas eina. Deja, karas, atrodo, tikrai truks dar ne vieną savaitę, tai tos minios žmonių gali potencialiai augti ir įgauti didesnį mastą. Tai tikrai padarys iššūkių režimui, nes jam reikės mesti daugiau pajėgų, tramdyti, sulaikyti, kažkur laikyti mitingų dalyvius. Kartais protestuotojų masė būna tokia didelė, kad visų nesulaikysi ir nenubausi“, – kalbėjo jis.

REKLAMA

Sankcijos pasiekia rusus: jų gyvenimas prastėja

D. Šlekys aptarė priežastis, kodėl protestai Rusijoje įsibėgėja tik dabar, o ne iš karto prasidėjus karui. Pasak jo, uždelstą piliečių reakciją lėmė informacijos stoka.

„Niekas nežinojo, kad karas normaliai prasidėjo, – visi kalbėjo apie specialią operaciją, kuri tarsi vyksta tik Donbaso regione. Buvo visiškai neigiama, kas vyksta prie Kijevo ir panašiai. Kitas dalykas, karių aukos pradėjo savo daryti: net oficialiai Rusija pripažįsta, kad patyrė ne vieną šimtą nukautų karių. Artimieji sužino, kaimynai, giminės – tai irgi akumuliuojasi“, – dėstė mintis VU TSPMI dėstytojas.

REKLAMA

Vakarų sankcijos taip pat duoda savo – rusai pamažu suvokia, kad nebegalės naudotis įprastomis prekėmis ir paslaugomis.

„Tai, kad dingsta Spotify, Facebook, Netflix, jie paveikia. Taip, gal paveikia jaunesnį žmogų nei Rusijoje gyvenantį pensininką, tačiau bet kuriuo atveju, yra momentų, kurie pagaliau pradeda pasiekti bet kurį Rusijos gyventoją. Didysis klausimas yra, kai jie matys, kad prastėja gyvenimas, ką laikys kaltu – Kremlių ar Vakarus? Dar dauguma Rusijos visuomenės yra neapsisprendusi ir tikinti Kremliumi, kad čia Vakarų sąmokslas. Arba dar yra laukime“, – svarstė D. Šlekys.

Baimės šaknys gilios

Paklaustas, ar rusai vis mažiau bijo V. Putino režimo, D. Šlekys tuo abejojo. Jis akcentavo, kad rusai priversti rinktis vieną iš dviejų blogybių: protestuodami prieš karą rizikuoja būti sulaikyti, o tylėdami rizikuoja kentėti nuo visos Rusijos nuosmukio.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Į galvą neįlįsime. Ar mažiau bijo? Manau, jie gal labiau renkasi tarp to, ar geriau kentėti nuo šito režimo, būti sulaikytam, nuteistam, ar laukti pasekmių, kurios ištiks Rusiją, jei ji toliau tęs konfliktą. Kai kuriems skauda širdį dėl globalaus Rusijos pažeminimo kaip valstybės. Protestai yra ir drąsa, ir prisikaupusi kantrybės taurė, ir gal rinkimasis mažesnės blogybės iš dviejų“, – apibendrino pašnekovas.

Internete plito vaizdai, kaip iš protestų lauko Rusijos pareigūnai sulaiko mažamečius vaikus ir net senolius. Portalas tv3.lt domėjosi, ar rusų režimui nebėra nieko šventa. Į tai D. Šlekys atsakė taip: „Mūsų turėtų nebestebinti, kad Rusijos režimui ribų nėra, kas liečia represijas.“

REKLAMA

O štai G. Jasutis tvirtino, kad rusų baimę galima užuosti iš tolo. Būtent ši vidinė panika kausto rusus, kurie nepritaria karui Ukrainoje.

„Teko kalbėti su savo draugų ratu pačioje Rusijoje – iš tiesų žmonės bijo eiti į demonstracijas, į gatvę. Puikiai žinote, iki kokio lygio sugriežtinta atsakomybė.

Neseniai Dūmoje registravo pataisą, kad antikarinių demonstracijų dalyviai turėtų būti siunčiami į Donbasą. Tai rodo dar vieną trajektoriją, kai valstybės parlamentas gąsdina piliečius. Žmonės bijo ir tikrai nemano, kad kažką pasieks ir laimės“, – teigė pašnekovas.

Portalas tv3.lt primena, kad Kremlius įvedė 15 metų laisvės atėmimo bausmę už neva melagingų naujienų skleidimą apie Rusijos kariuomenę. Vadinasi, tiems, kas pasisako prieš karą Ukrainoje, gresia ilgi metai kalėjimo.

REKLAMA

Navalnas vis kviečia protestuoti

Antradienį Kremliaus kritikas Aleksejus Navalnas paragino rusus toliau protestuoti prieš Maskvos invaziją į Ukrainą, nors per prieš kelias dienas prasidėjusias demonstracijas jau buvo sulaikyti tūkstančiai žmonių. Burtis į mitingus jis ragino ir anksčiau – kvietė visus rinktis dar praeitą savaitę.

Nuo vasario 24 dienos, kai prezidentas Vladimiras Putinas įsakė savo kariuomenei pulti provakarietišką kaimynę, sulaikyta daugiau nei 13,5 tūkst. antikarinių protestų dalyvių.

Teisėsaugos veiksmus per demonstracijas stebinti grupė „OVD-Info“ pranešė, kad policija per protestus prieš karą, vykusius praėjusį savaitgalį 60 miestų, sulaikė mažiausiai 5 016 žmonių.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Rusijoje beveik neleidžiama rengti jokių antivyriausybinių protesto akcijų, o demonstrantai, išėję į gatves, rizikuoja sulaukti baudų ar įkalinimo.

Valdžia siekia nutildyti bet kokią karinės kampanijos kritiką, o V. Putinas praėjusią savaitę patvirtino teisės aktus, už „melagingų naujienų“ apie Rusijos kariuomenę skleidimą numatančius bausmes, įskaitant ilgą laisvės atėmimą.

Nuo praėjusio penktadienio, kai įsigaliojo šios pataisos, teisėsauga jau iškėlė kelias bylas dėl administracinių teisės pažeidimų.

Portalo tv3.lt redakcijos sprendimu, komentarai prie šio teksto išjungti.

Kaip Rusijos pareigūnai suima taikius protestuotojus, galite stebėti šiame vaizdo įraše:

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų