Karas

Rusijos raketos šįkart krito į Odesos daugiabutį ir poilsio namus. Per šias atakas žuvo mažiausiai 18 žmonių, du iš jų – vaikai. Dar dešimtys žmonių sužeisti. O gelbėtojai tęsia darbus –  stengiasi surasti, kiek dar žmonių gali būti palaidoti po griuvėsiais. Siaubo kupina naktis Odesoje, kur smogė okupantų raketos. Tačiau prabudus ryte – košmaras nesibaigia. Viena raketa pataikė į devynaukštį namą ir pražudė 14 žmonių, dar 30 – smarkiai sužeidė.

Per Rusijos raketų atakas gyvenamiesiems rajonams viename pajūrio miestelyje netoli Ukrainos Odesos uostamiesčio anksti penktadienį žuvo 21 žmogus, dešimtys buvo sužeisti, pranešė pareigūnai. Tarp žuvusiųjų buvo du vaikai, o šeši nepilnamečiai buvo sužeisti, nurodė Ukrainos pareigūnai. Smūgis suduotas kitą dieną po to, kai Rusijos pajėgos atsitraukė iš strateginę reikšmę turinčios Gyvačių salos Juodojoje jūroje.

Mokyklos Ukrainos sostinėje Kyjive rugsėjo 1-ąją bus atvertos naujiems mokslo metams, penktadienį paskelbė miesto valdžia. Rusijai vasario 24 dieną užpuolus Ukrainą, Kyjivo mokyklos perėjo prie nuotolinio mokymo, o šiuo metu pamokos nevyksta dėl vasaros atostogų. „Svarbiausia užduotis naujiems mokslo metams yra moksleivių ir mokytojų saugumo“ užtikrinimas, sakoma Kyjivo švietimo ir mokslo departamento vadovės Olenos Fidanian pareiškime.

Ukraina turi ir gerų žinių – iš garsiosios Gyvačių salos, kurios gynėjai nuskambėjo pasiuntę rusų karinį laivą, okupantai pabėgo. Ukrainiečiai skelbia, kad priešas spruko keliais laiveliais, Maskvos versija visai kitokia. Į Ukrainą iš Rusijos nelaisvės pavyko sugrąžinti ir 144 karius. Tarp grįžusių namo – ir 95 „Azovstal“ gamyklos gynėjai. Autentiškuose vaizduose užfiksuota karių realybė – jie suluošinti, tačiau džiaugiasi galėsiantys pagaliau pamatyti artimuosius.

Luhansko srities administracijos vadovas Serhijus Haidajus ketvirtadienį pareiškė, kad padėtis Rusijos puolamoje Rytų Ukrainos dalyje esančiame Lysyčansko mieste yra „nepaprastai sudėtinga“, o dėl nesiliaujančio apšaudymo neįmanoma evakuoti civilių gyventojų. „Apšaudoma daug ir iš įvairių pusių. Rusijos kariuomenė iš įvairių pusių artėja prie Lysyčansko“, – platformoje „Telegram“ paskelbtame vaizdo įraše sakė S. Haidajus.

Rusijos gynybos ministerijai ketvirtadienį oficialiai patvirtinus, kad rusų kariai pasitraukė iš strategiškai svarbios Gyvačių salos, jau pasirodė nuotraukų, kaip po ukrainiečių atakos sala atrodė. Ketvirtadienį „Maxar Technologies“ pateikė nuotraukų, kaip atsitraukus rusams atrodo Ukrainos Gyvačių sala. Nuotraukose matyti, kad iš kelių salos vietų kyla dūmai, teigiama, kad dūmai atsirado dėl degančių transporto priemonių ir pastatų.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas ketvirtadienį paragino dėti daugiau pastangų, kad būtų užbaigtas karas Ukrainoje, ir pridūrė, kad „teisingoje taikoje nėra pralaimėjusiųjų“. „Turėtume suintensyvinti diplomatines pastangas, kad būtų sudarytos ilgalaikės paliaubos“, – sakė R. T. Erdoganas žurnalistams Madride pasibaigus NATO viršūnių susitikimui, kuriame daugiausia dėmesio skirta Rusijos invazijai į provakarietišką Ukrainą.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) ketvirtadienį nurodė Rusijai neleisti įvykdyti mirties bausmės dviem Jungtinės Karalystės piliečiams, nuteistiems promaskvietiškame separatistiniame Ukrainos regione. Anksčiau šį mėnesį tarptautinės bendruomenės nepripažįstamos „Donecko liaudies respublikos“ teismas Aidenui Aslinui ir Shaunui Pinneriui paskelbė mirties nuosprendį po to, kai jie pasidavė į nelaisvę Rusijos kariams per Maskvos pajėgų invaziją Ukrainoje.

Buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas sako, kad sankcijos prieš Rusiją galėtų gali būti vertinamos kaip agresija ir tapti karo priežastimi. „Norėčiau dar kartą pabrėžti, kad tam tikromis aplinkybėmis tokios priešiškos priemonės taip pat gali būti kvalifikuojamos kaip tarptautinės agresijos aktas. Ir netgi kaip casus belli (karo pateisinimas)“, – „Reuters“ cituoja D. Medvedevą. „Rusija turi teisę gintis“, – pridūrė jis.

Rudenį gali būti atstatydintas visas Denyso Šmyhalio vadovaujamas Ukrainos ministrų kabinetas arba keli neefektyviausi ministrai, o prezidento Volodymyro Zelenskio komanda jau svarsto kandidatus į premjero postą, skelbia Ukrainos leidinys „Ukrainska Pravda“, remdamasis savo šaltiniais. Leidinio teigimu, prezidento V. Zelenskios aplinkos žmonės pasakoja, kad iki karo suburta D. Šmyhalio vyriausybė buvo gera priimtų sprendimų vykdytoja, koordinavusi savo veiksmus su prezidento kabinetu.

Kaip pasakoja į nelaisvę paimto pulko „Avoz“ kario sesuo, daugelio išlaisvintų Ukrainos gynėjų, kurie gynė Mariupolį ir jo paskutinę tvirtovę – plieno gamyklą „Azovstal“, – būklė sunki, praktiškai visi neteko galūnių. Tatjana Charko – į nelaisvę paimto pulko „Azov“ 36-osios atskirosios jūrų pėstininkų brigados vado Sergejaus Volynskio sesuo. Pasakodama apie Mariupolio gynėjų būklę leidiniui „Suspilne“, ji sakė, kad 99 proc. iš rusų nelaisvės paleistų karių neteko savo galūnių.

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Oleksijus Arestovyčius skelbia, kad antradienį Ukrainos karinės pajėgos atakavo aukštų Rusijos karininkų susibūrimą. Jo teigimu, rusų karininkus artilerijos ugnis užklupo, kai jie buvo viename iš viešbučio kompleksų, o smūgis nusinešė daugelio gyvybes. „Chersono kryptimi mes mažai judame, bet švenčiame mūsų artilerijos pergalė.

Rusijos Federacijos prezidentas Vladimiras Putinas vis dar nori užgrobti didžiąją dalį Ukrainos teritorijos, įsitikinusi JAV Nacionalinės žvalgybos direktorė Avril Haines, todėl, jos teigimu, karo vaizdas Ukrainoje išlieka „gana niūrus“. „Mes vis dar esame tokioje padėtyje, kai žiūrime į prezidentą Putiną ir manome, kad jis iš tikrųjų turi tuos pačius politinius tikslus... tai yra, jis nori užvaldyti didžiąją Ukrainos dalį“, – „Reuters“ cituoja A. Haines.

Mūšis dėl Ukrainos rytuose esančio Lysyčansko tęsiasi, sako Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas. Pranešama, kad rusams iš dalies pavyko pasiekti sėkmę miesto naftos perdirbimo gamyklos teritorijoje. Luhansko srities vadovas Serhijus Haidajus teigia, kad situacija mieste yra „nepaprastai sudėtinga“, gyventojų evakuoti yra neįmanoma.

Rusija toliau negailestingai bombarduoja Ukrainą. Šįryt žmonių gyvybes ir turtą knežina Mykolajive, kur raketa pataikė į daugiabutį – Ukraina skelbia apie bent keturis žuvusius gyventojus. Plinta ir naujausi vaizdai, kaip raketa smogė į sausakimšą Kremenčuko prekybos centrą, o Rusijos atstovai toliau meluoja ir kaltina pačius ukrainiečius, kad šie neva per arti prekybos centro laikė vakarietišką ginkluotę.

Europos Komisijai linkstant netaikyti pervežimams į Kaliningradą ES sankcijų, Lietuvos politikų gali laukti dilema – ar susitaikyti su Briuselio biurokratų sprendimu, ar veltis į mūšį? Tuo pačiu tai reikštų, kad tektų ginčytis ir su tais, kuriems pavojaus dieną skambintume pirmiausia – Berlynu ir Vašingtonu. Todėl vieni mūsų politikai sako, kad Europos Komisijai derėtų paklusti, bet yra ir tokių, kurie skatina nepasiduoti ir prireikus, klausimą iškelti į dar aukštesnį lygį.

Jeigu turėtumėte tik 15 minučių svarbiausiems daiktams susidėti ir bėgti, kad išsigelbėtumėte, ką pasiimtumėte su savimi? Su šia dilema susidūrė Katja, kai į jos namus Lysyčansko pakraštyje atvyko savanoriai. Karas į jos duris pasibeldė diena anksčiau, kai rusų sviedinys pataikė į jos sodą, o sviedinio skeveldros pramušė metalines lauko duris. Katja lakstė po savo namus, kuriuose praleido devynerius metus, kuisdamasi tarp skirtingų daiktų krūvų.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis NATO lyderiams trečiadienį pareiškė, kad jo šaliai, kovojančiai su Rusijos invazija, reikia modernių ginklų ir finansinės pagalbos. „Mums reikia daug daugiau modernių sistemų, modernios artilerijos“, – vaizdo ryšiu kreipdamasis į Madride vykstantį NATO viršūnių susitikimą sakė V. Zelenskis. Jis pridūrė, kad finansinė parama yra „ne mažiau svarbi nei pagalba ginklais“. „Rusija vis dar kasdien gauna milijardus ir išleidžia juos karui.

Madride vykstančiame NATO viršūnių susitikime prezidentas Gitanas Nausėda teigė besiviliantis, kad jo metu bus priimti svarbūs sprendimai dėl Baltijos šalių regiono ir viso rytinio aljanso flango apsaugos. Šalies vadovo teigimu, Rusija privalo suprasti, kad Europa ir visas demokratinis pasaulis nėra silpni ir negalintys priimti sprendimų, kurie galėtų sustabdyti agresorę. NATO viršūnių susitikimą G. Nausėda įvardijo „labai svarbiu ir istoriniu“. „Tikimės drąsių sprendimų.

Norvegija trečiadienį pranešė, kad padovanos Ukrainai tris salvinės raketų ugnies sistemas, kai panašius sprendimus priėmė Jungtinė Karalystė, Vokietija ir Jungtinės Valstijos. Kyjivas, kurio pajėgoms sunkiai sekasi ginti rytinį Donbaso regioną, ne kartą ragino savo sąjungininkus suteikti daugiau sunkiosios ginkluotės. „Turime ir toliau remti Ukrainą, kad ji galėtų tęsti kovą už laisvę ir nepriklausomybę“, – sakoma Norvegijos gynybos ministro Bjorno Arildo Gramo pareiškime.

JAV prezidentas Joe Bidenas, atvykęs į NATO viršūnių susitikimą Madride sakė, kad JAV karių, laivų ir oro pajėgų Europoje daugėja. Nuo Rumunijos iki Ispanijos, Vokietijos ir Baltijos šalių JAV pasirengusi didinti savo karinių pajėgų skaičių, nes „NATO kartu su visais sąjungininkais dabar turi žengti į priekį, atėjo laikai, kai to reikia labiausiai“.  Trumpoje pasisveikinimo kalboje JAV prezidentas, kartu su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu, patvirtino, kad šis NATO viršūnių...

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nebūtų pradėjęs karo Ukrainoje, jei būtų moteris, pareiškė Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas. „Jei Putinas būtų moteris, o jis, aišku, toks nėra, bet jei būtų, tikrai nemanau, kad jis būtų pradėjęs beprotišką, mačistinį invazijos ir smurto karą taip, kaip pradėjo“, – sakė B. Johnsonas antradienį vakare Vokietijos transliuotojui ZDF.

Rusijos Federacijos prezidentas Vladimiras Putinas tikrai serga, tačiau jo liga yra šiek tiek sudėtingesnė nei ta, apie kurią skleidžiama informacija, interviu JAV transliuotojui NBC pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Nežinau, kas vyksta su Vladimiru Putinu. Manau, jis rimtai serga, bet jo liga yra sudėtingesnė nei ta liga, apie kurią kalbate.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pranešė, kad Aljanso lyderiai šiandien, trečiadienį oficialiai pakvies Suomiją ir Švediją prisijungti prie NATO. Tiesa, tuomet Aljanso šalių narių parlamentai dar turės ratifikuoti Suomijos ir Švedijos įstojimo protokolus. Pasak UNIAN korespondento, J. Stoltenbergas tai paskelbė per spaudos konferenciją Madride prieš prasidedant viršūnių susitikimui, kuriame dalyvavo Aljanso šalių narių vadovai.

Rusija iki penktadienio užblokuos Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) nuolatinės misijos atnaujinimą, taip užbaigdama šios grupės darbą karo krečiamoje šalyje, nurodė diplomatiniai šaltiniai. Rusija „turi galią užblokuoti mandatą iki birželio pabaigos ir sakė, kad ketina tai padaryti“, naujienų agentūrai AFP sakė Danijos ambasadorius Henrikas Villadsenas (Henrikas Viladsenas), nuo 2018 metų dirbantis misijos projektų koordinatoriumi.

Trečiadienio rytą Rusijos karinės pajėgos į Mykolajivą paleido aštuonias raketas, pataikiusias į skirtingas Ukrainos pietuose esančio miesto vietas. Pranešama apie sunaikintą daugiabutį gyvenamąjį namą, kuriame per išpuolį žuvo žmonės. 8.20 val. jau buvo žinoma, kad raketų smūgiai pražudė tris žmones ir sužeidė penkis, „Telegram“ skelbė Mykolajivo srities administracijos vadovas Vitalijus Kimas. „Iš viso buvo aštuoni raketų smūgiai.

Rusijos invazijai į nepriklausomą Ukrainą vykstant jau penktą mėnesį, Rusijos Federacijos pusėje kariaujančių buriatų žmonos reikalauja grąžinti jų vyrus namo. „Radio Svoboda“ („Laisvės radijas“) skelbia, kad buriatų (Buriatija – respublika Rusijos Federacijos sudėtyje) kariškių žmonos kreipėsi į respublikos vadovą Aleksejų Cydenovą, reikalaudamos juos grąžinti namo.

Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas per NATO viršūnių susitikimą Madride ragins sąjungininkes didinti išlaidas gynybai, reaguojant į Rusijos invaziją Ukrainoje, antradienį pranešė jo biuras. Rusijai 2014 metais aneksavus Krymą NATO narės įsipareigojo skirti gynybai mažiausiai 2 proc. savo bendrojo vidaus produkto, kad iki 2024 metų būtų užtikrinta tinkama Aljanso parengtis. 2021 metais iš 30 NATO narių tik aštuonios vykdė arba viršijo šį įsipareigojimą.

Politikos strategas ir rašytojas Michailas Šeitelmanas tvirtina, kad Rusija, taip pat, kaip Ukrainai smogė Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikimo metu, taip pat smogs ir per NATO viršūnių susitikimą, kuris prasidėjo antradienį. NATO viršūnių susitikimas Madride, Ispanijoje, vyksta birželio 28–30 dienomis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį vaizdo ryšiu kreipdamasis į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą paragino JT apsilankyti Kremenčuko miesto prekybos centre, kuriam raketomis smogė Rusijos pajėgos.  V. Zelenskis, vilkėjęs neatskiriama jo įvaizdžio dalimi tapusius chaki spalvos marškinėlius, paragino Saugumo Tarybą, kuriai priklauso ir Rusija, tylos minute pagerbti karo aukas.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba patvirtino, kad Ukraina kartu su Europos Sąjunga jau dirba prie septintojo sankcijų Rusijai paketo. Tiesa, jis nedetalizavo, kokios priemonės galėtų tapti jo dalimi. „G-7 („Didysis septynetas“) paskelbė deklaraciją ir priminsiu, kad šiame susitikime iš tikrųjų dalyvavo aštuoni žmonės – aštuntas buvo Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charlesas Michelis, kuris atstovavo ES.

Ukrainos karo ekspertas Oleksandras Musijenka mano, kad Baltarusija karo fone pateko į spąstus, iš kurių labai sunku išsivaduoti, kol gyvuoja nusikalstamas Vladimiro Putino režimas. „Tai yra Lukašenkos pareiškimai, kad jis nori branduolinių ginklų, papildomų „Iskander“ su branduolinėmis galvutėmis. Aišku, Putinas duos, viską labai greitai, nes tai nukreipia smūgį tiesiai iš Rusijos. Putinas nukreipia smūgį į Baltarusijos pusę kiek tik galima nuo jo paties.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paviešino vaizdo įrašą, kuriame vaizdo stebėjimo kameros užfiksavo, kaip į prekybos ir pramogų centrą Ukrainoje rėžėsi Rusijos raketa. Išpuolis įvyko birželio 27-ąją, Rusijos karinės pajėgos paleido Ch-22 raketas į prekybos centrą Kremenčuko mieste, Poltavos srityje centrinėje Ukrainoje. Teigiama, kad prekybos centre 15.50 val., kuomet ir įvyko išpuolis, buvo apie 1000 civilių.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino tikslai kare nepasikeitė – jis vis dar nori užimti didžiąją dalį Ukrainos, sako JAV nacionalinės žvalgybos direktorė Avril Haines. Anot jos, JAV žvalgyba šiuo metu mato tris galimus karo scenarijus, tačiau, jos žodžiais tariant, karo vaizdas išlieka gana niūrus.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos iniciatyva liepos 12 d. Vilniuje organizuojamas tarptautinis renginys Rebuild Ukraine. Konferencijos metu politinių sprendimų priėmėjai, verslo ir ekspertų bendruomenės atstovai diskutuos apie Ukrainos atkūrimo planus, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Po Rusijos smūgio sausakimšam prekybos centrui Kremenčuko mieste, Ukraina toliau skaičiuoja aukas. Jau aišku, kad mirė mažiausiai 18 gyventojų, dar bent 60 – sužeisti, 36 žmonės laikomi dingusiais. Ukrainos prezidentas šią ataką atvirai vadina terorizmo aktu, o Rusiją – didžiausia teroristine organizacija pasaulyje. Savo ruožtu Rusija vėl purtosi atsakomybės – esą pataikė visai ne į prekybos centrą, o į ukrainiečių amunicijos sandėlį, nuo kurio ir užsidegė neva neveikiantis prekybos centras.

Dėl Rusijos invazijos Ukrainoje namus buvo priversti palikti daugiau kaip 6,2 mln. žmonių, kurie liko šalies viduje, antradienį pranešė Jungtinės Tautos. Nuo karo pradžios iš Ukrainos pabėgo dar 5,26 mln. žmonių ir registravosi kaip pabėgėliai kitose Europos valstybėse. Birželio 23 dienos duomenimis, Ukrainoje buvo apie 6,275 mln.

„OnlyFans“ įkvėpta ukrainiečių moterų grupė pardavinėja nuogų moterų nuotraukas, kad surinktų lėšų Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms. Ji teigia, kad per tris mėnesius surinko daugiau kaip 700 000 JAV dolerių (apie 662 126 euro). Nastasija Nasko sako, kad šią idėją sugalvojo atsitiktinai.

Dėl Rusijos karinės agresijos Ukrainoje Lietuvoje nepaprastoji padėtis pratęsta iki rugsėjo vidurio. Už atitinkamą Seimo nutarimo projektą antradienį balsavo 80 parlamentarų, prieš buvo septyni, susilaikė 28 politikai. Prieš nepaprastosios padėties pratęsimą kalbėję Seimo nariai tvirtino nesuprantantys, kodėl šio režimo reikia visoje šalyje. Jų teigimu, užtektų jo pasienyje. Socialdemokratas Algirdas Sysas teigė nematąs argumentų, kodėl visoje šalyje reikia nepaprastosios padėties.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas antradienį paragino į viršūnių susitikimą Madride atvykstančius Aljanso lyderius toliau remti Rusijos puolamą Ukrainą. „Nepaprastai svarbu, kad būtume pasirengę toliau teikti paramą, nes Ukraina dabar patiria tokį žiaurumą, kokio Europoje nematėme nuo Antrojo pasaulinio karo“, – prieš viršūnių susitikimą pabrėžė J. Stoltenbergas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pareiškė, kad Rusija turėtų būti pripažinta „terorizmą remiančia valstybe“ po raketų smūgio žmonių pilnam prekybos centrui Kremenčuko mieste, nusinešusiam mažiausiai 18 žmonių gyvybių. „Tik visiškai pamišę teroristai, kuriems ne vieta pasaulyje, gali smogti raketomis civiliams objektams... Rusija privalo būti pripažinta terorizmą remiančia valstybe“, – per platformą „Telegram“ parašė V. Zelenskis.

Didžiojo septyneto (G-7) lyderiai, per savo susitikimą Vokietijoje aptarę reikalus su kylančių ekonomikų lyderiais, antradienį pasmerkė Rusijos „neteisėtą ir nepateisinamą“ invaziją į Ukrainą. „Prie mūsų, Didžiojo septyneto lyderių... prisidėjo Argentinos, Indijos, Indonezijos, Senegalo ir Pietų Afrikos, taip pat Ukrainos lyderiai“, – sakoma susitikimo baigiamojo pareiškimo galutiniame juodraštyje.

Prancūzijos „Compagnie Generale des Etablissements Michelin“, viena didžiausių pasaulyje automobilių padangų gamintojų, sustabdžiusi veiklą Rusijoje, galutinai iš šios šalies pasitrauks iki šių metų pabaigos, perduodama verslą vietos investuotojams. Pagrindine sprendimo atsisakyti veiklos Rusijoje priežastimi „Michelin“ nurodė tiekimo grandinės problemas.

Rusijos karinės pajėgos pagrobė laikinai rusų okupuoto Ukrainos Chersono miesto merą Ihorį Kolichajevą, feisbuke pranešė jo patarėja Galina Lijaševskaja. Ji daugiau detalių neatskleidė. Chersono miesto taryba pridūrė, kad šiuo metu nieko nežinoma apie mero buvimo vietą.

Pirmadienį Rusijos karinės pajėgos atakavo civilių žmonių pilną prekybos centrą Ukrainoje, pražudydamos 18 žmonių. Tačiau antradienio rytą Rusijos Gynybos ministerija skelbia, kad už sprogimą prekybos centre kalta esą visai ne Rusija, o „Vakarų amunicija“. Birželio 27 d., 15.50 val., Rusijos karinės pajėgos paleido Kh-22 raketas į prekybos centrą Kremenčuko mieste. Skaičiuojama, kad atakos metu ten buvo apie 1000 civilių. Gaisro plotas pastate siekė 10 300 kvadratinių metrų.

Įsivaizduokit siaubo sceną Kremliuje: Vladimiras Putinas sušaukia savo artimiausios aplinkos narius. „Vyrai, mums šakės, – ištaria Rusijos lyderis papilkusiu kaip pelenai veidu. „Kas atsitiko, šefe?“ – paklausia paprastai melancholiškai nusiteikęs Nikolajus Patruševas, ištempdamas kaklą, kad pamatytų popieriaus lapus, laikomus drebančiose Rusijos lyderio rankose. „Ši kalba, – atsako V. Putinas. – Patys pažiūrėkit – dabar mūsų dainelė sudainuota.

Konfliktų tarp Rusijos Federacijos ir Kazachstano bei Lietuvos eskalavimas neprives prie antrojo ir trečiojo fronto atsivėrimo, nes „antroji pasaulio armija“ net nepajėgia užimti Donbaso, tvirtina rusų žurnalistas ir rašytojas, Kremliaus kritikas Viktoras Šenderovičius. Anot jo, invaziją į Ukrainą Kremlius pradėjo kaip bausmę „satelitinei šaliai“ už nepaklusnumą. Tačiau Maskva nesugeba pasiekti jokių pergalių mūšio lauke, Ukrainos televizijos „Ukraina 24“ eteryje sakė V. Šenderovičius.

Naktį iš pirmadienio į antradienį Rusijos karinės pajėgos smarkiai apšaudė Mykolajivo sritį. Tarp žuvusiųjų – ir šešerių metų mergaitė. Kaip praneša Mykolajivo srities administracijos vadovas Vitalijus Kimas, apšaudžius srities miestą Očakovą, trys žmonės žuvo, šeši buvo sužeisti. Tarp žuvusiųjų buvo šešerių metų mergaitė, o dėl apšaudymo nukentėjęs trijų mėnesių kūdikis atsidūrė komoje, skelbia UNIAN. Anot V. Kimo, rusai į Mykolajivą paleido apie 11 raketų, dalį jų numušė Ukrainos oro gynyba.

Ukrainos operatyvinė vadovybė „Pietūs“ skelbia, kad Ukrainos gynėjai sėkmingai veržiasi Chersono ir Zaporižios kryptimis. Chersono srityje, pasak OV „Pietūs“ atstovės Natalijos Humeniuk, Rusijos kariai pasitelkia oro antskrydžius ir artilerijos ugnimi bando atkovoti savo pozicijas. „Praėjusį ataskaitinį laikotarpį buvo [surengti] keturi aviacijos skrydžiai ir bandymai atnaujinti pozicijas prie Potiomkino.