Karas

Ukraina gavo papildomą 65 mlrd. jenų (maždaug 500 mln. JAV dolerių) Japonijos lengvatinę paskolą pagal birželio pradžioje Ukrainos finansų ministerijos ir Japonijos tarptautinio bendradarbiavimo agentūros (JICA) pasirašytą finansavimo sutartį. Ukrainos finansų ministerija pažymi, jog paskola suteikiama lengvatinėmis sąlygomis: grąžinimo laikotarpis – 30 metų, įskaitant 10 metų lengvatinį laikotarpį, o metinės palūkanos – 1 procentas.

Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius teigė, kad civilizuotas pasaulis į Rusijos raketų atakas prieš prekybos centrą Kremenčuke turėtų reaguoti griežtesnėmis sankcijomis Rusijai. Ministras mano, kad nusikaltėliai bus patraukti atsakomybėn, tačiau kol kas pasaulio lyderiai turėtų nustoti skambinti Rusijos diktatoriui. „Dar vienas baisus Rusijos karo nusikaltimas – raketų ataka į prekybos centrą Kremenčuke.

Didžiojo septyneto (G-7) lyderiai pasmerkė kaip „karo nusikaltimą“ Rusijos pirmadienį surengtą mažiausiai 18 žmonių gyvybių pareikalavusį raketos smūgį vidurio Ukrainoje, kurio taikiniu tapo gausiai lankomas parduotuvių centras. Vokietijoje susitikę lyderiai pažadėjo, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir kiti su šiuo incidentu Kremenčuko mieste susiję asmenys bus patraukti atsakomybėn.

Kurortų įmonės šiuo metu samdo darbuotojus į neužpildytas personalo vietas ir nors ukrainiečiai darbo jėgos trūkumo neišsprendė, bet rinką pagyvino, sako darbdaviai. Neringos ir Palangos verslininkai viešbučiuose, kavinėse bei restoranuose ir kitų paslaugų teikimui vis dar ieško darbo jėgos, nes sezonas labiausiai įsibėgėja nuo Joninių. Dalį vietų užpildo į šalį atvykę pabėgėliai iš Ukrainos.

Buvęs JAV specialusis įgaliotinis Ukrainai Kurtas Volkeris prognozuoja, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos, įvaldžiusios galingą Vakarų teikiamą ginkluotę, netrukus galės išlaisvinti teritorijas aplink tris didelius miestus: Mykolajivą, Chersoną ir Charkivą. „Kai jie gaus mūsų geriausią įrangą ir pradės ją naudoti, jie galės geriau strategiškai veikti ir atgauti tam tikras teritorijas“, – „Ukrinform“ sakė K. Volkeris.

Ukraina paragino surengti skubų Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdį dėl Rusijos smūgių civiliniams taikiniams, pranešė organizacija. Posėdis numatytas antradienį 19 val. Grinvičo (22 val. Lietuvos) laiku. Susitikime daugiausiai dėmesio bus skirta pirmadienį surengtam raketų smūgiui prekybos centrui vidurio Ukrainos Kremenčuko mieste, sakė Albanijos, kuri rotacine tvarka pirmininkauja Saugumo Tarybai, misijos atstovas.

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Oleksijus Arestovyčius įsitikinęs, kad Vakarai nusprendė „palaužti“ Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, ir yra įsitikinęs, kad Vakarų lyderiams pavyks jį pribaigti. O. Arestovyčius prisiminė, kaip šią savaitę Didžiojo septyneto lyderiai šaipėsi iš surežisuotos 2009-ųjų V. Putino nuotraukos ant arklio, kalbėdami, kad galbūt ir jiems reikėtų apsinuoginti iki pusės bendrai nuotraukai, kaip tai nuotraukose mėgsta daryti V. Putinas.

Naujausiais duomenimis, žuvo mažiausiai 18 žmonių ir buvo sužeista dar 59, kai Rusijos karinės pajėgos pirmadienio popietę atakavo prekybos centrą Kremenčuko miestelyje, Poltavos srityje, centrinėje Ukrainoje. Rusijos atakos prieš Kremenčuko prekybos centrą aukų skaičius išaugo iki 18, antradienio rytą paskelbė Poltavos srities administracijos vadovas Dmytro Luninas.  Pasak jo, įvykio vietoje vis dar dirba gelbėtojai. Birželio 27 d., 15.50 val.

Su Lenkija besiribojančios Lvivo srities administracijos atstovas vietos žiniasklaidai patvirtino, kad ruošiamasi puolimui iš Baltarusijos teritorijos. Skelbiama, kad yra įrenginėjami inžineriniai ir gynybiniai tinklai, bendradarbiaujama su kaimynine Volynės sritimi, kuri yra pasienyje su Baltarusija. Tuo pat metu virš Lenkijos teritorijos, paleis sieną su Ukraina ir Baltarusija ratus suka NATO žvalgybiniai lėktuvai, rodo „Flighradar24“ duomenys.

Ukrainos atsakas į pirmadienio rusų raketų ataką prieš Kremenčuko prekybos centrą bus „ilgas, kruopštus ir skoningas“, sako Ukrainos prezidento patarėjas Oleksijus Arestovyčius, rašo UNIAN. Apie tai jis kalbėjo „Feygin live“. O. Arestovyčiaus nuomone, karas Ukrainoje šiuo metu eina eskalacijos keliu. „Aišku, kad atsakysime ir atsakysime ilgai, kruopščiai ir skoningai. Ir jie mums atsakys... Karas eina eskalacijos keliu.

Svarbi žinia NATO viršūnių susitikimo išvakarėse. Aljansas planuoja beveik aštuonis kartus didinti greitojo reagavimo pajėgas Europos Rytuose. O Didžiojo septyneto lyderiai tariasi, kaip dar labiau paspausti Rusiją dėl karo Ukrainoje. Antrą derybų dieną Vokietijos kancleris pradėjo pareiškimu, kad reikia visomis išgalėmis remti Ukrainą, bet ir išvengti Rusijos ir NATO konflikto.

Dėl Kaliningrado tranzito klausimo Lietuva gali atsidurti aklavietėje. Premjerė patvirtino, kad iš Europos Komisijos gavo dokumentą, kuris Lietuvai atrodo nenaudingas – kelia problemų. Nors ir pateikė savo pastabas, dabar Vyriausybė sako galinti tik laukti, ką nuspręs Briuselio biurokratai. Palaikymą Lietuvai išreiškė ir į Vilnių atvykęs vienas įtakingiausių Jungtinių Valstijų senatorių Richardas Durbinas.

Didžiojo septyneto (G-7) lyderiai pirmadienį išreiškė „rimtą susirūpinimą“ dėl Rusijos planų artimiausiais mėnesiais perduoti Baltarusijai raketų, galinčių nešti branduolines kovines galvutes. „Raginame Rusiją elgtis atsakingai ir santūriai“, – sakoma didžiausių industrializuotų pasaulio valstybių lyderių pareiškime. „Šiuo atžvilgiu reiškiame rimtą susirūpinimą po Rusijos pranešimo, kad ji gali perduoti Baltarusijai raketų su branduoliniais pajėgumais“, – pabrėžiama pareiškime.

Didžiojo septyneto (G-7) šalys ir toliau didins spaudimą Rusijai dėl jos invazijos į Ukrainą, pirmadienį pažadėjo grupės viršūnių susitikimo šeimininkas Vokietijos kancleris Olafas Scholzas. „Kaip G-7 narės vieningai palaikome Ukrainą ir toliau ją remsime. Dėl to visi turime priimti sunkius, bet būtinus sprendimus“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė O. Scholzas, dėkodamas Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui už jo kreipimąsi į pasaulio lyderius vaizdo ryšiu.

Rusijos karinė agresija Ukrainoje tęsiasi ir grėsmė Lietuvai nemažėja, teikdama nutarimą dėl nepaprastosios padėties pratęsimo iki rugsėjo vidurio sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. „Deja, ir šiuo metu grėsmė visuomenės rimčiai išlieka ir nemažėja, Rusijos karinė agresija Ukrainoje tęsiasi, jos daromi nusikaltimai žmoniškumui, karo nusikaltimai ir mastas tik didėja.

Kreipdamasis į šiuo metu vykstantį Didžiojo septyneto (G-7) susitikimą, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis jų paprašė priešlėktuvinių gynybos sistemų. Kartu Ukrainos lyderis prašė daugiau sankcijų Rusijai, saugumo Ukrainai garantijų bei padėti sprendžiant blokuojamų grūdų eksporto klausimą, „Reuters“ cituoja Europos pareigūną, sutikusį kalbėti su anonimiškumo sąlyga.

Nemažai įtampos pastaruoju metu kelia Rusijos Kaliningrado eksklavas – nuo likusios šalies atskirta, tačiau strategiškai reikšminga teritorija Baltijos pakrantėje, kuri netrukus gali būti įtraukta į Kremliaus karą. Rusija aršiai sureagavo į Lietuvos draudimą savo teritorija į Kaliningradą gabenti sankcionuotas prekes. Tačiau Lietuva teigia tik besilaikanti Europos Sąjungos (ES) įvestų sankcijų, kurias Europos blokas palaiko.

Kanadoje įsigaliojo parlamento priimtos Specialiųjų ekonominių priemonių įstatymo pataisos, kuriomis suteikiama teisė vyriausybei konfiskuoti sankcionuotą Rusijos turtą ir panaudoti jį Ukrainai paremti.

Jungtinės Valstijos pirmadienį paskelbė naujų Didžiojo septyneto (G-7) sankcijų Rusijos gynybos pramonei, turinčių susilpninti Kremliaus gebėjimą tęsti invaziją Ukrainoje. „G-7 lyderiai suderins ir išplės tikslines sankcijas, kad dar labiau suvaržytų Rusijos prieigą“ prie vakarietiškų technologijų, galinčių sustiprinti Rusijos ginkluotės pramonę, nurodė Baltieji rūmai. Be to, JAV „agresyviai taikysis į Rusijos gynybos tiekimo grandinesa.

JAV prezidentas Joe Bidenas ketina paskelbti apie pažangių raketų „žemė–oras“ sistemų, taip pat papildomų paramos artilerijai perdavimą Ukrainai, besistengiančiai atremti jau keturis mėnesius besitęsiančią Rusijos invaziją, naujienų agentūra AP pirmadienį citavo vieną informuotą šaltinį. JAV ketina nupirkti Ukrainai Norvegijoje sukurtų vidutinio ir ilgo nuotolio priešlėktuvinės gynybos sistemų NASAMS, sakė šaltinis, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.

Viacheslavas karo Ukrainoje metu prarado savo mamą, savo „YouTube“ paskyroje įkeltame vaizdo įraše rašo „Unicef“. Du sviediniai nukrito netoli jų namų Donecko regione. „Sviedinys nukrito vos keli žingsniai nuo mūsų. Kai atmerkiau savo akis, pamačiau savo mamą, gulinčią ant šono. Paskutiniai jos žodžiai buvo: „Man viskas gerai“. Aš paverčiau ją link savęs ir...“, – pradėjo verkti Viacheslavas. Vieninteliai giminaičiai, likę Viacheslavui, yra jo dvi jaunesnės sesutės ir du jaunesni broliai.

Ukrainos gynėjai padarė didelių nuostolių Rusijos karinėms pajėgoms Rytų Ukrainoje prie Verchnokamjankų ir privertė juos trauktis, skelbia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas. „Donecko kryptimi priešas, remiamas artilerijos, bando blokuoti Lysyčansko miestą iš pietų. Apšaudo civilinę ir karinę infrastruktūrą Lysyčansko, Volčejarovkos, Loskutovkos ir Verchnokamjankų gyvenviečių srityse.

Jungtinių Valstijų valstybės sekretorius Antony Blinkenas pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nepasiekė savo „strateginių tikslų“ kare prieš Ukrainą. „Kalbant apie Putino strateginius tikslus, jis jau patyrė nesėkmę. Jo strateginis tikslas buvo nutraukti Ukrainos suverenitetą ir nepriklausomybę, nušluoti ją nuo žemėlapio, įtraukti į Rusiją. Tai nepavyko“, – CNN sakė A. Blinkenas.

Oficialus Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano atstovas Ibrahimas Kalinas pareiškė, kad Rusijai, nepaisydama Vakarų prašymų, neketina palaikyti dėl karo įvestų sankcijų Rusijai. „Mes negalime to padaryti, nes tai pirmiausia paveiks mūsų ekonomiką. Kita vertus, mes užimame tarpininko vaidmenį, nes viskas vyksta per Turkiją“, – sakė jis interviu televizijos kanalui „Haberturk“. „Mes sankcijų netaikome ir jose nedalyvausime. Turime ginti savo interesus.

Penktą mėnesį vykstant Rusijos invazijai į nepriklausomos Ukrainos teritoriją, vadovauti karui paskirtas Rusijos generolas pulkininkas Genadijus Židko, skelbia JAV Karo studijų institutas (ISW). ISW savo naujausioje analizėje teigia, kad Rusijos invazijai į Ukrainą vadovauja būtent Vyriausiojo karinio-politinio direktorato vadovas generolas pulkininkas Genadijus Židko, o ne Pietų karinės apygardos vadas Aleksandras Dvornikovas.

Pirmą kartą nuo 1918 m. Rusija neįvykdė savo įsipareigojimų kreditoriams, taip pasiekdama defoltą, skelbia „Bloomberg“. Ties defolto riba Rusija dėl jai įvestų sankcijų balansavo kelis mėnesius. „Bloomberg“ teigimu, Rusijos pranešimas apie įsipareigojimų skolininkams nevykdymą buvo Vakarų sankcijų kulminacija, kuri užkirto kelią Rusijai atsiskaityti su užsienio kreditoriais. Dar gegužės 27 d. pasibaigė terminas Rusijai sumokėti kreditoriams apie 100 mln. JAV dolerių (980 000 mln.

Rusija apšaudė Luhansko srityje esantį Lysyčanską. Pranešama, kad rusų raketa pataikė į minią, kuri pylėsi vandenį iš cisternos. Žuvo bent aštuoni žmonės, dar mažiausiai 42 buvo sužeisti. Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai: 23:55 | Arestovyčius: Ukraina atsakys į prekybos centro smūgį Ukrainos atsakas į pirmadienio rusų raketų ataką prieš Kremenčuko prekybos centrą bus „ilgas, kruopštus ir skoningas“, sako Ukrainos prezidento patarėjas Oleksijus Arestovyčius, rašo UNIAN.

Pranešta, kad Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu Ukrainoje aplankė Rusijos karinius dalinius, pranešė „Reuters“, remdamasi gynybos ministerijos teigimu. „Rusijos dalinių vadavietėse generolas S. Šoigu išklausė vadų pastebėjimus apie esamą padėtį ir Rusijos ginkluotųjų pajėgų veiksmus pagrindinėse operacijų srityse“, – sakoma ministerijos pranešime.

Rusijos okupantai sekmadienio rytą Kyjivą suderbino 14 paleistų raketų. Kiek vėliau paaiškėjo, kad Rusijos raketos pataikė į gyvenamąjį pastatą ir vaikų darželio kompleksą Kyjivo centre, žuvo vienas žmogus, o dar penki buvo sužeisti, skelbia „Reuters“.  Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Antonas Geraščenko socialiniame tinkle paskelbė, kad viena iš sužeistųjų per raketos smūgį į daugiabutį buvo Rusijos pilietė. „Rusai šaudo rusus“, – tviteryje parašė jis.

„The Kyiv Independent“ rašo, kad sekmadienį paleistos rusų raketos pataikė ir į vaikų darželį.  Ukrainos kultūros ministras Oleksandras Tkačenka teigimu, okupantų išpuolio metu Ševčenkos rajone buvo apgadintas ne tik 9 aukštų gyvenamsis namas, bet ir netoliese esantis vaikų darželis. Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Antonas Geraščenko teigė, kad jei okupantų raketa būtų paleista įprastą darbo dieną, visi vaikai būtų žuvę. Laimei, tąkart vaikų žaidimų aikštelėje nebuvo.

Šeštadienį Rusijos karinės pajėgos oficialiai perėmė Rytų Ukrainos miesto Sjevjerodonecko kontrolę. Tačiau šiam žingsniui prireikė net dviejų mėnesių. Būtent tiek laiko praėjo nuo to, kai Rusija pradėjo ataką prieš miestą ir nepaisant milžiniškos artilerijos galios ilgą laiką nesugebėjo palaužti ryžtingo Ukrainos pasipriešinimo bei nutraukti tiekimo linijų, kurios nedideliais kiekiais aprūpino miesto gynėjus ginklais ir amunicija.

Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sekmadienį pareiškė matantys „galimybę pakeisti karo eigą“ Ukrainoje, nors Londonas perspėjo nebandyti „sureguliuoti“ padėties dabar.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pranešė, kad Rusija nusprendė Baltarusijai perduoti taktinių raketų kompleksus, todėl, ministro teigimu, NATO turėtų priimti naujus sprendimus. A. Anušauskas teigė, kad vertėtų pradėti kalbėti apie tai, ar kaip atsako į Rusijos veiksmus dislokuoti Lietuvoje smogiamosios aviacijos junginius. „Nuolat Vakarų valstybes šantažuojantis Putinas nepamiršo ir karinio šantažo atnaujinimo.

JAV prezidentas Joe Bidenas sekmadienį Vokietijos kancleriui Olafui Scholzui pareiškė, kad Vakarai turi išlikti vieningi Rusijos invazijos į Ukrainą akivaizdoje. „Turime laikytis kartu“, – sakė J. Bidenas O. Scholzui per derybas, surengtas prieš Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikimą Vokietijos Alpėse. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tikėjosi, kad „NATO ir G-7 kaip nors suskils, bet mes nesusiskaldėme ir nesiruošiame to daryti“, kalbėjo J. Bidenas.

Rusijos karas prieš Ukrainą neleido pasauliui atsigauti po koronaviruso krizės ir grįžti prie ankstesnio gerovės augimo tempo. Apskaičiuota, kad vien šiais metais prarastos galimybės siekia ne mažiau kaip 1 trilijoną dolerių. Dviejų pirmaujančių pasaulio institucijų ekonomistai perspėjo, kad labiausiai nukentės neturtingos šalys, įskaitant Rusiją – rašo BBC.

„Airplane Chefs“ – išmaniajam telefonui skirtas žaidimas, kuriame kiekvienas asmuo įsikūnija į orlaivių palydovo vaidmenį. Pagrindinė vaizdo žaidimo užduotis yra mikrobangų krosnelėje pašildyti kuo daugiau maisto ir jį vėliau patiekti komercinio lėktuvo keleiviams, rašoma leidinyje „The New York Times“. „Airplane Chefs“ ir kitus žaidimus kuria bei šiuo metu rinkoje plėtoja lietuvių bendrovė „Nordcurrent“. Tuo metu įmonės sukuriamų programavimo darbų vertintoja Inha Kushnir kaskart siekia a...

Didžiojo septyneto (G-7) valstybės uždraus Rusijos aukso importą, siekdamos sugriežtinti sankcijas Maskvai dėl karo Ukrainoje, sekmadienį pranešė Jungtinės Valstijos. „G-7 kartu paskelbsime, kad uždrausime importuoti rusišką auksą – svarbų eksporto produktą, iš kurio Rusija gauna dešimtis milijardų dolerių“, – socialiniame tinkle „Twitter“ pareiškė JAV prezidentas Joe Bidenas.

Kyjive sekmadienio rytą nugriaudėjo Rusijos kariuomenės paleisti raketų smūgiai. Po įvykdytų atakų sužaloti žmonės, iš griuvėsių teko traukti ir 7-erių metų mergaitę. Ukrainos parlamentarė Lesja Valenko sakė, kad 7-erių mergaitės buvo ištraukta iš griuvėsių. Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Antonas Geraščenko pridūrė, kad taip pat ukrainiečių gelbėtojai iš griuvėsių ištraukė ir mergaitės 38 metų motiną.

Kas savaitę Rusija į Ukrainą siunčia šimtus ginkluotų vyrų, kuriuos Maskva vadina savanoriais. Kaip tapo žinoma BBC, dabar iš savanorių sudaryti būriai kovoja aktyviausiuose fronto sektoriuose. Tuo pačiu metu naujų savanorių rengimas prieš išsiuntimą į karą trunka tik nuo trijų iki septynių dienų, rašo BBC. „Balandžio mėnesį man paskambino iš karo prievolės ir komplektavimo skyriaus ir pasiūlė vykti į karą savanoriškai. Sako, atlyginimas nuo 130 tūkst.

Didžiojo septyneto (G-7) šalių lyderiai sekmadienį pradeda susitikimą, kurio metu tarsis dėl strategijų, kaip užtikrinti energijos išteklius ir kovoti su infliacija, siekdamos, kad Rusijos įsiveržimo į Ukrainą padariniai nesuskaldytų pasaulinės koalicijos, siekiančios nubausti Maskvą. Ankstyvosiomis sekmadienio valandomis JAV prezidentas Joe Bidenas atvyko į vaizdingą Vokietijos Bavarijos Alpių regioną, kur vyks kasmetinis pirmaujančių ekonomikų lyderių susitikimas.

Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sekmadienį pareiškė matantys „galimybę pakeisti karo eigą“ Ukrainoje. Tuo metu žvalgybinė informacija rodo, kad Rusija rezga naują planą, dislokuodama karinę techniką Baltarusijoje. Svarstoma, kad jos diktatorius gali pasiųsti karius į Ukrainą.

Amerikiečių žurnalistai sužinojo, kad CŽV specialieji agentai Kijeve Ukrainos vadovybei perduoda slaptą informaciją, o visoje Ukrainoje veikia pogrindinis įvairių NATO šalių specialiųjų pajėgų tinklas. Taip teigia „New York Times“, cituodamas keletą neįvardytų aukšto rango JAV ir Europos pareigūnų. Kijeve veikia nemažai JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) agentų, kurie itin slaptą JAV žvalgybos informaciją perduoda tiesiai Ukrainos karinei ir politinei vadovybei.

Prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Ihoris Žhovkva sakė, kad Ukrainos valdžia nesiims žingsnių įstoti į NATO, taip yra dėl atskirų valstybių narių pozicijos, skelbia UNIAN.ua „Norime, kad NATO suprastų ir pripažintų, jog Ukraina yra kertinis Europos žemyno saugumo sistemos akmuo. Jeigu NATO narės nepripažins tikrosios padėties ir to, kas vyksta Europoje ir Ukrainoje, tai šis dokumentas taps eiliniu popieriumi, visiškai nereikšmingu.

Per tris dienas ukrainiečiai surinko 600 milijonų grivinų, kad įsigytų dronus Bayraktar TB2. Apie tai pranešė savanoris Serhiy Prytula, skelbia mil.in.ua Žinią patvirtino ir Ukrainos prezidento patarėjas Mykhailo Podoliakas, savo Twitter paskyroje parašęs lietuviškai: „Vos per tris dienas Andrius Tapinas ir Lietuvos žmonės surinko 6 mln. Bayraktarui Ukrainai. Serhiy Prytula fondas ir Ukrainos tauta pakartojo iššūkį ir nupirko dar 4 „paukštelius“, – rašė prezidento patarėjas.

Rusijoje yra numatytos dvi karo prieš Ukrainą pabaigos datos. Jos susiję su vidiniais Rusijos įvykiais. Pasak Ukrainos Centrinės žvalgybos valdybos atstovo Vadymo Skibitskio, visų pirma kalbama apie nacionalinius rinkimus Rusijoje ir Sovietų Sąjungos 100-metį, tai sakė jis interviu RBC-Ukraine. Skibitskis pažymėjo, kad Kremlius šiuo metu aktyviai diskutuoja apie tolesnius veiksmus, ypač dėl laikinai okupuotų Ukrainos teritorijų.

Šiąnakt rusai masiškai raketomis apšaudė Ukrainą iš Baltarusios teritorijos. Raketas paleido rusų bombonešiai. Taikėsi į Kyjivą, Černihivą, Sumų sritis. Rusija bando įtraukti Baltarusią tiesiogiai kariauti prieš Ukrainą, Lukašenka šiandien susitinka su Putinu, o ukrainiečiai jau ir oficialiai patvirtino ir parodė, kaip okupantus apšaudo amerikietiškomis HIMARS raketų sistemomis. Tikisi, kad jos pakeis karo eigą. Tai naujausi vaizdai iš Charkivo Ukrainos šiaurės rytuose.

Kateryna Halenda žino, kad bėgti iš Ukrainos buvo teisingas sprendimas, nes jos vaikai daugiau kiekvieną vakarą neverkia ir neklausia, ar jie bus nužudyti.  Palikti karo draskomą šalį gali atrodyti lengvas sprendimas, tačiau vyras Olehas turėjo įtikinti ją išvykti su dviem mažamečiais vaikais, nes ji nenorėjo jo palikti. Kateryna dabar žino, kad ji ir jos vaikai yra saugūs, tačiau vis tiek gauna mobiliojo telefono įspėjimus, kai namuose vyksta oro antskrydžiai.

Gatvė Rusijos sostinėje, kurioje įsikūrusi JAV ambasada, gavo naują pavadinimą. Tai, kas anksčiau buvo Bolshoj Devyatinsky Lane, dabar yra Donecko Liaudies Respublikos aikštė, taip vadinasi apsimetėlių respublika, kurią remia Rusija, rašo SkyNews.  Vadinamosios Donecko liaudies respublikos, esančios Ukrainos rytiniame Donbaso regione, nepripažino jokia kita šalis, išskyrus Rusiją.

„Jei rusai mane paims, manęs neiškeis“, – sakė Ukrainos kariuomenes gretose prie fronto linijos kovojantis čečėnas. 33 metų disidentas, pabėgėlis, jau beveik du dešimtmečius gyvenęs Lenkijoje, balandį įstojo į šeicho Mansuro batalioną, rašo rfi.fr.  2014 m., Rusijai aneksavus Krymą, įkurtas padalinys daugiausia sudarytas iš Čečėnijos karų veteranų.