Karas

Išvakarėse virš Kyjivo numuštoje vienoje iš sparnuotųjų raketų buvo sumontuota imitacinė branduolinė galvutė, penktadienį skelbia vienas ukrainiečių portalas, rašantis apie karinius reikalus. Pasak portalo „Defence Express“, kuris remiasi savo šaltiniais, tai buvo Ch-55 tipo sparnuotoji raketa. Pranešama, kad prie šios raketos vietoj kovinės galvutės buvo prisuktas branduolinės galvutės imitatorius.

Ukrainos kariuomenė per dieną smogė 22 okupantų darbo jėgos ir įrangos koncentracijos zonoms, taip pat rusų vadavietėms ir  amunicijos sandėliams, praneša UNIAN.   Apie tai pranešama Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo suvestinėje.

Rusijos karys Nikita Čybryn pabėgo iš armijos ir ieško prieglobsčio Madride, Ispanijoje, skelbia „Belsat“.   N. Čybryn sako, kad tarnavo 64-ojoje atskirojoje gvardijos motorizuotųjų šaulių brigadoje – padalinyje, kaltinamame karo nusikaltimais Bučoje.   Karys sako nenorintis kariauti ir per 4 armijoje praleistus mėnesius nė karto neiššovė iš ginklo.

UNIAN „Telegrame“ penktadienį paskelbė vaizdo įrašą, kuriame okupantai stebisi Ukrainos pajėgų naudojamų HIMARS raketų pajėgumais.  Vaizdo įraše rusas sako, kad HIMARS sunaikino jų techniką ir kad jos neįmanoma atkurti ir kad nuo tokių raketų neįmanoma pasislėpti. „Tai tiesiog p***a“, – priduria okupantas.

Ukrainos prezidentūros kanclerio patarėjas Mychailo Podoliakas sako, kad karas gali baigtis anksčiau, nei Ukraina karinėmis priemonėmis išlaisvins visas savo teritorijas, skelbia UNIAN.   Tokią nuomonę M. Podoliakas sakė komentuodamas JAV Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininko, generolo Marko Milley pareiškimą, kad yra tikimybė kariniu būdu išvaduoti visas okupuotas Ukrainos teritorijas, įskaitant Krymą.

Mariupolį gynęs jūrų pėstininkas Michailas Dianovas už gydymą surinktus pinigus paaukojo „Azovstal“ gynėjų šeimų asociacijai.   Pranešama, kad jis jau pervedė pirmuosius 3 mln. grivinų.   „Kaip ir žadėjau, surinktus pinigus pradedu skirti tiems, kam jų reikia. Daug laiko ir pastangų skyriau tam, kad įsitikinčiau, kuo tikrai galiu pasitikėti. Kaip sakiau, jūsų pinigai – didžiulė atsakomybė. Pirmiausia paaukojau 3 milijonus grivinų „Azovostal“ gynėjų šeimų asociacijai.

Čekijoje grupė aktyvistų aukcione parduoda nuogo Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos skulptūrą.   Prieš tai skulptūra buvo naudojama per protestus prieš Rusiją, joje buvo vaizduoamas tik V. Putinas. Specialiai aukcionui skulptūra buvo papildyta nuogu A. Lukašenka. Naujasis meno kūrinys vadinasi „Nuogieji žudikai“.  Pradinė kaina – 10 tūkstančių eurų. Visos pajamos bus skirtos Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dronui.

Rusija perkelia kai kuriuos savo dalinius iš Chersono srities į Luhansko srityje esantį Novoaidaro miestą, praneša Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas. Taip pat pranešama, kad Chersono srityje ukrainiečiai smogė rusams ir vienu smūgiu nukovė apie 50 rusų karių.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pranešė, kad po naujausių Rusijos smūgių įvairių miestų energetikos infrastruktūrai daugiau nei 10 mln. šalies gyventojų neturi elektros. „Šiuo metu daugiau nei 10 mln. ukrainiečių yra be elektros“, – sakė jis. Prezidentas pridūrė, kad Odesos, Vinycos, Sumų ir Kyjivo regionai yra labiausiai paveikti. „Darome viską, kad normalizuotume tiekimą“, – kalbėjo V. Zelenskis. Naujus smūgius Ukraina patyrė po pergalių mūšio lauke prieš Rusiją.

Lankydamasis rytinėje Lenkijos dalyje, vietoje, kur antradienį įvyko sprogimai, Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda išreišė palaikymą Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui, rašo „The Guardian“. A. Duda pareiškė, kad stengiasi palaikyti Ukrainos prezidentą po, jo žodžiais tariant, netyčinio incidento, per kurį antradienį žuvo du žmonės. „Tai nepaprastai sudėtinga situacija, ir niekam nenuostabu, kad čia yra emocijų. Jis išgyvena viską, ką išgyvena jo tauta.

Rusų vykdytų kankinimų mastas išlaisvintame Chersone yra tiesiog siaubingas, sako Ukrainos ombudsmenas Dmytro Lubynecas, rašo AFP. Neseniai išlaisvintame mieste pietų Ukrainoje buvo rasta kankinimo kamerų su aiškiais nusikaltimų požymiais. Anot Ukrainos ombudsmeno, prieš nužudant ukrainiečiai buvo kankinami elektrošoku, mušami metaliniais vamzdžiais.

Lenkijos pareigūnai atskleidžia daugiau tragiško raketos sprogimo detalių. Panašu, kad galėjo nesuveikti Ukrainiečių oro gynybos raketos susinaikinimo mechanizmas, todėl ji ir sprogo nukritusi. Tuo metu Chersone pareigūnai rado okupantų paliktus žmonių kankinimo kambarius. Vietiniai pasakoja, kaip rusai juos mušė, kratė elektra. Ir žudė.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas dėl Rusijos smūgių Ukrainai ketvirtadienį apkaltino pačią Ukrainą. Elektros tiekimo sutrikimus, šviesos ir šilumos nebuvimą Ukrainos miestuose jis pavadino „Kyjivo valdžios, kuri atsako derėtis, veiksmų pasekme“, rašo UNIAN.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų specialiosios pajėgos praneša apie vieną iš savo snaiperių, kuris, jų teigimu, per penkias minutes nukovė penkis rusų karius, du iš jų – vienu šūviu. Specialiosios pajėgos skelbia, kad ukrainiečių snaiperis per penkias minutes likvidavo tris rusų karius ir dar du sužeidė. „5 minutės – 5 smūgiai. Su tokiu rezultatu vienas iš Ukrainos specialiųjų pajėgų snaiperių atkalė rusų okupantus. Tai įvyko Donecko kryptimi. Trys rusai žuvo, du buvo sužeisti.

Šiaurės Korėja, perspėjusi dėl „nuožmesnio“ karinio atsako Jungtinėms Valstijoms ir jų sąjungininkėms regione, ketvirtadienį paleido trumpojo nuotolio balistinę raketą, pranešė Seulo kariuomenė. Tai naujausias Pchenjano ginklų bandymas iš rekordinės paleidimų virtinės. Pietų Korėjos Jungtinis štabų vadų komitetas pranešė, kad kariuomenė „apie 10 val. 48 min. vietos (3 val. 48 min.

JAV Karo studijų institutas (ISW) praneša, kad Rusijoje pradėta atvirai reklamuoti priverstinį Ukrainos vaikų įvaikinimą. Anot instituto, tai liudija nufilmuoti vaizdo įrašai, kuriuose dalyvauja keli Ukrainos vaikai iš Donbaso, priimti į rusų šeimas. Institutas išanalizavo Rusijos vaizdo įrašus apie ukrainiečių vaikų išvežimą ir priverstinį įvaikinimą. Juose teigiama, kad Rusijos pareigūnai vien 2022 metais iš Rytų Ukrainos Donbaso regiono išvežė daugiau nei 150 000 vaikų.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako sulaukęs tam tikrų signalų iš kitų pasaulio šalių lyderių dėl derybų su Rusija, tačiau tokius klausimus, jo supratimu, reikėtų aptarti viešai. Interviu žiniasklaidai, kurį cituoja Ukrainos prezidentūra, V. Zelenskis pažymėjo, kad iš kitų šalių vadovų gavo tam tikrų signalų apie galimas derybas su Rusijos puse.

Rusai Chersono srityje stiprina savo gynybines pozicijas, o Juodojoje jūroje padidino sparnuotųjų raketų nešėjų skaičių, skelbia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas. Anot ukrainiečių, rytiniame Dnipro upės krante rusai toliau įrenginėja gynybines sienas. Ukrainos prezidento patarėjas Mychailo Podoliakas tuo pačiu metu skelbia, kad rusai į gynybą pereiną beveik visomis kryptimis.

Tikimybė, kad Rusija užgrobs visą Ukrainos teritoriją, beveik lygi nuliui, tačiau greitai išstumti rusus iš Ukrainos teritorijos taip pat gali būti labai sunku, sako JAV Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas generolas Markas Milley, rašo UNIAN. „Ukraina yra gana didelė šalis. Tai nėra maža teritorija. Tikimybė, kad Rusija pasieks savo strateginius tikslus – užgrobti Ukrainą, nugalėti Ukrainą – yra artima nuliui“, – cituojamas jis.

Vykdant stabilizavimo priemones išlaisvintame Chersone buvo rastas dar vienas kankinimo kambarys. Kaip rašo UNIAN, apie tai pranešė Ukrainos saugumo tarnybos spaudos centras. Kankinimo kambarį rado Ukrainos saugumo tarnyba ir Nacionalinės policijos pareigūnai. „Rašistai ten nežmoniškomis sąlygomis laikė vietos patriotus, kurie atsisakė bendradarbiauti su priešu. Chersono gyventojai buvo tardomi ir žiauriai kankinami.

Sprendžiant, ar perduoti Ukrainai haubicų „PzH 2000“ ir oro gynybos sistemų NASAMS Ukrainai, bus vertinamas Lietuvos nacionalinis saugumas, sako prezidentas Gitanas Nausėda. „Aš manyčiau, kad mes tikrai visomis išgalėmis, visomis galimybėmis stengsimės ir toliau padėti Ukrainai tiek, kiek leidžia mūsų galimybės. Tačiau aš dar kartą kartoju, kad gynyba turi būti užtikrinta tolygiai visoje NATO teritorijoje“, – trečiadienį lrt televizijai sakė jis.

Rusijos smūgiai Ukrainos infrastruktūrai yra „teroro“ kampanija ir „karo nusikaltimai“, kurių Maskva griebiasi po visiško savo pajėgų pralaimėjimo mūšio lauke, trečiadienį pareiškė JAV Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas generolas Markas Milley. „Rusija renkasi panaudoti savo laiką bandymams pergrupuoti savo pajėgas ir vykdo teroro kampaniją, kampaniją, kuria siekia Ukrainos civiliams gyventojams sukelti kuo daugiau kančių, mėgindama palaužti ukrainiečių dvasią“, – pareiškė jis.

Rusija vis dar nepasiekė nė vieno savo karo prieš Ukrainą tikslo, sako JAV Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas generolas Markas Milley, rašo CNN. „Rusai kiekvieną kartą patiria nesėkmes. Jie pralaimėjo strategiškai, pralaimėjo operatyviniu požiūriu ir, kartoju, pralaimėjo taktiškai. Ką jie bandė padaryti, jiems nepavyko“, – spaudos konferencijoje trečiadienį kalbėjo jis. „Strateginis jų tikslų, neteisėtos invazijos, permąstymas – viskas žlugo“, – tęsia jis.

Kone viso pasaulio akys vakar nukrypo į Lenkiją, kai paaiškėjo, kad jos teritorijoje nukrito rusiška raketa ir pražudė 2 žmones. Žmonės ir Lietuvoje išsigando, ar tai Rusijos ataka prieš NATO valstybę ir kokia bus lenkų bei viso aljanso reakcija. Vis tik šiandien paaiškėjo, kad į Lenkijos teritoriją nukrito, nors ir rusiška, bet ukrainiečių paleista raketa – jie gynėsi nuo rusų paleistų raketų lietaus.

Rusijai per naują smūgių Ukrainos energetikos infrastruktūrai bangą padarius daug žalos šalies elektros tinklams, Kyjivo sritis rengiasi „sunkiai“ padėčiai kitą savaitę, trečiadienį įspėjo srities administracijos vadovas Oleksijus Kuleba.

Ne tik lenkai, bet ir vengrai po Rusijos raketų smūgių staiga sušaukė valstybės gynimo tarybą, nes rusų raketų smūgiai sustabdė naftotiekį „Družba“, kuriuo rusiška žaliava teka į Vengriją. Iš viso Putinas antradienį į Ukrainą paleido apie šimtą raketų ir tai gali būti masiškiausias raketų lietus nuo pat karo pradžios. Be to, šalyje yra daugybė nesprogusių minų. Maskva aiškiai parodė, kad pasaulio lyderių kvietimas baigti karą jai nerūpi.

Rusija trečiadienį iškvietė lenkų ambasadorių į Užsienio reikalų ministeriją Maskvoje, pranešė ministerijos atstovė spaudai, Ukrainai apkaltinus Maskvos pajėgas paleidus raketą, kuriai sprogus Lenkijoje žuvo du žmonės. „Lenkijos ambasadorius buvo iškviestas į Rusijos užsienio reikalų ministeriją“, – sakoma atstovės spaudai Marijos Zacharovos pranešime po to, kai Varšuva pareiškė, kad raketą, tikėtina, paleido Ukraina, bet galiausiai dėl to yra kalta Rusija.

Pagrindinė sprogimų Lenkijoje priežastis yra Rusijos agresija prieš Ukrainą, pareiškė Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis. Anot jo, negalima atmesti galimybės, kad sprogimas Lenkijoje buvo rusų provokacijos, kuria tikimasi, jog tokie incidentai įvyks, dalis. Apie tai jis kalbėjo trečiadienio vakarą surengtoje spaudos konferencijoje, rašo gazeta.pl. „Yra daug požymių, kad tai buvo Ukrainos pusės paleista raketa, tačiau turime žinoti, kad vakarykštė (Rusijos – red. past.

Lenkijos pasienio miestelyje sprogus raketoms sujudo visas NATO aljansas. Tiesa, šį kartą, regis, tai buvo nelaimingas atsitikimas ir priešas Lenkijos nepuola. Visgi, kai karas vyksta taip arti, raketos gali pasiklysti ir dažniau. Ekspertai tikina, kad jei Lenkija būtų užpulta, ji galėtų atsakyti ir savarankiškai, nelaukiant NATO konsultacijų. Bet ji to nedarytų, nes vienas lauke – ne karys. Nors paskutiniu metu Lenkija ir tampa viena galingiausių karinių valstybių Europoje.

Ukrainos pajėgos išlaisvino Makijivkos kaimą Luhansko srityje, praneša UNIAN. Savo „Facebook“ paskyroje Ukrainos gynybos ministerija pasidalijo vaizdo įrašu iš vietos. „Makijivkos kaimas, Luhansko sritis – kontroliuojamas Ukrainos! Nė vieno išlikusio namo, griuvėsiai ir mirtis – aštuonis mėnesius čia tvyrojusios „rusiškos taikos“ pasekmės“, – rašoma žinutėje. Vaizdo įraše matyti rusų okupacijos padariniai – dauguma namų kaime apgadinti, kai kurie sugriauti taip, kad nebebus atstatyti.

Kyjivas trečiadienį paprašė leisti jo atstovams patekti į gyvybių pareikalavusio sprogimo Lenkijos kaime vietą, Vakarų pareigūnams pareiškus, kad sprogimą ten greičiausiai sukėlė Ukrainos priešlėktuvinė gynyba. „Ukraina prašo nedelsiant leisti patekti į sprogimo vietą“, – socialiniame tinkle „Twitter“ pareiškė Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas ir pridūrė, kad yra pasirengę perduoti „įrodymus“, susijusius su kaltinimais Rusijai.

Antradienio vakarą raketos smūgis į Lenkijos kaimą, esantį netoli sienos su karo draskoma Ukraina, pražudė du civilius. Dėl susidariusios situacijos NATO ambasadoriai trečiadienį pradėjo skubias derybas, o pati Lenkija po antradienio raketų smūgių prašo konsultacijų pagal ketvirtąjį NATO straipsnį. Ką ši situacija reiškia? Ar įmanoma nuo tokių įvykių apsisaugoti? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Linas Linkevičius ir Vaidotas Malinionis.

Antradienį NATO narės Lenkijos teritorijoje netoli sienos su Ukraina nugriaudėjo mirtinas sprogimas, manoma, kad sprogo rusiškos gamybos raketos, tiesa, iš kur jos atskirdo dar aiškinamasi. Sprogimas, per kurį, ugniagesių teigimu, žuvo du žmonės, sukėlė susirūpinimą, kad Rusijos karas Ukrainoje gali virsti didesniu konfliktu ir išsiplėsti į gretimas šalis. Nutikus tokiam įvykiui reaguoti – būtina. Tiesa, kokia bus reakcija pirmiausia priklauso nuo pačios Lenkijos.

Rusai bus priversti sulėtinti apšaudymo kampaniją prieš kritinę Ukrainos infrastruktūrą, nes išnaudojo didelę dalį savo amunicijos, skelbia JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai naujausioje savo analizėje. ISW, remdamasis surinktais duomenimis, teigia, kad per lapkričio 15 d. įvykdytus koordinuotus raketų smūgius Rusijos kariuomenė greičiausiai panaudojo didelę dalį savo tiksliai valdomų ginklų sistemų.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda patvirtinto, kad šalies teritorijoje sprogo Rusijoje pagaminta raketa, tačiau savo šalies gyventojus ragina nusiraminti, rašo „SkyNews“. Pasak A. Dudos, tikėtina, kad Lenkija aktyvuos 4-ąjį NATO straipsnį, tačiau kol kas šalies piliečiai turėtų nusiraminti. „Šiuo momentu mes neturime įtiknamų įrodymų, kurie pagrįstu, iš kur buvo paleista raketa, visgi žinoma, kad raketa galėjo būti pagaminta Rusijoje, tačiau šiuo metu vyksta tyrimas.

Ukrainos prezidento patarėjas Mychaila Podoliakas sureagavo į situaciją Lenkijoje, kai Rusijos raketos nukrito NATO narės teritorijoje. Kaip socialinio tinklo „Twitter“ paskyroje rašė M. Podoliakas, suduotas smūgis Lenkijos teritorijoje nėra atsitiktinumas.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas trečiadienį surengs skubias derybas su Aljanso ambasadoriais dėl Lenkijoje įvykusio sprogimo, antradienį pranešė jo atstovė spaudai. „Rytoj generalinis sekretorius pirmininkaus skubiam NATO ambasadorių susitikimui, kuriame bus aptartas šis tragiškas incidentas“, – sakė NATO atstovė spaudai Oana Lungescu.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį per pokalbį telefonu su Lenkijos kolega Andrzejumi Duda pareiškė užuojautą dėl šios NATO narės teritorijoje nugriaudėjusio sprogimo, pareikalavusio dviejų gyvybių. Tai jis paskelbė pasirodžius dar nepatvirtintiems pranešimams, kad Lenkijos teritorijoje nukrito Rusijos raketų, o tai gali būti didelė karo Ukrainoje eskalacija. „Pareiškiau užuojautą dėl Lenkijos piliečių žūties nuo Rusijos raketų teroro.

Ukraina antradienį pareiškė, kad pareiškimai, esą viena iš jos raketų nukrito Lenkijoje, yra „sąmokslo teorija“. Tai paskelbta pasirodžius dar nepatvirtintiems pranešimams, kad Rusijos raketa nukrito NATO narės teritorijoje. „Rusija dabar skleidžia sąmokslo teoriją, kad Lenkijos teritorijoje neva nukrito Ukrainos oro gynybos raketa. Tai netiesa.

Lenkijos vyriausybės atstovas Piotras Mulleris, po šalies vadovų ir karinės vadovybės susitikimo Saugumo Tarybos posėdyje, pareiškė, kad dalyje teritorijos buvo padidinta karinė parengtis, rašoma lenkų leidinyje „Interia“. Lenkijos valdžios atstovo teigimu, šiuo metu yra nagrinėjamos galimybės aktyvuoti NATO 4-ąjį straipsnį. „Lenkijoje padidinta kai kurių kovinių dalinių parengtis.

NATO nagrinėja oficialiai dar nepatvirtintus pranešimus, kad Rusijos raketų antradienį galėjo nukristi Lenkijos teritorijoje, ir glaudžiai bendradarbiauja su Varšuva, sakė vienas pareigūnas. „Nagrinėjame šiuos pranešimus ir glaudžiai koordinuojame veiksmus su savo sąjungininke Lenkija“, – sakė su anonimiškumo sąlyga kalbėjęs NATO pareigūnas.

Vos pasirodė pranešimai apie galimą Rusijos raketų pataikymą Lenkijos teritorijoje, ryžtingą kaimynų palaikymą išsakė kaimyninės Baltijos šalys. Lietuvos gynybos ministras Arvydas Anušauskas skubiai išvyko konsultacijai į Varšuvą, o Latvijos gynybos ministras pareiškė, kad numato galimybę skelbti 4-ąją NATO straipsnį. Latvijos gynybos ministras Artis Pabrikis pareiškė, kad jam pirmiausia kilusi mintis buvo apie NATO 4-ojo straipsnio pritaikymą ir Ukrainos oro erdvės uždarymą.

Antradienio vakare pranešus apie sprogimus Lenkijos mieste netoli Ukrainos sienos ir oficialiai dar nepatvirtintomis žiniomis žuvus dviem žmonėms, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė paramą kaimyninei valstybei. Tuo metu krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pranešė, kad šįvakar skrendą į Lenkiją. Šią žinią ministras pranešė savo socialiniame tinkle. „Skrendu iš Briuselio į Varšuvą.

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Kyrylo Tymošenko antradienį pranešė, kad daugiau kaip 7 mln. Ukrainos gyventojų po Rusijos paleistų raketų svarbiems infrastruktūroms objektams liko be elektros, rašo CNN. Teigiama, kad iš viso buvo suniokota 15 energetikos infrastruktūros objektų.  Skaičiuojama, kad Ukrainos oro gynybos sistemos numušė mažiausiai 70 rusų kariuomenės paleistų raketų.

Putino kerštas už Zelenskio apsilankymą gėdingai prarastame Chersone – smūgiai pagrindiniams Ukrainos miestams ir jų infrastruktūrai. Pavakarę mirtinos raketos skriejo į Kyjivą, Mykolajivą, Lvivą – iš viso daugiau nei 20 miestų. Dalyje jų nutrūko elektros tiekimas. O išlaisvintą Chersoną jau pasiekė pirmieji konvojai su humanitarine pagalba – maistu, vandeniu, vaistais. Tačiau mieste vis dar nėra nei elektros, nei šildymo, nei vandens.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis po Rusijos surengtų atakų skirtinguose šalies miestuose kreipėsi į gyventojus ir pasiuntė perspėjimą, kad Rusija, antradienio vakarą gali paleisti dar 20 raketų.  „Akivaizdu, ko siekia priešas [V. Putinas]. Jis nepasieks savo tikslo.  Todėl prašau jūsų: rūpinkitės savimi ir kurį laiką likite slėptuvėse. Žinau, kad po [Rusijos] suduotų smūgių elektros tiekimas nutrūko daugelyje miestų.

Lvivo miesto meras Andrijus Sadovijus antradienį pranešė, kad Rusijai paleidus raketas, 80 proc. gyventojų liko be elektros, karšto vandens tiekimo.  Pasak jo, mobiliojo ryšio operatoriai gali pradėti riboti dalį teikiamų paslaugų Lvivo regione, siekiant taupyti elektros energiją.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas antradienį kalbėdamas per Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimą pareiškė, kad Ukrainos sąlygos atnaujinti derybas su Maskva yra „nerealios“.  G-20 susitikimo metu šalių lyderiai spaudžia Rusiją užbaigti karą Ukrainoje. „Dar kartą sakau, kad visos problemos yra iš Ukrainos pusės, kuri kategoriškai atsisako derybų ir kelia akivaizdžiai nerealias sąlygas“, – žurnalistams sakė S. Lavrovas.

Ukrainos prezidentūros kanclerio patarėjas Oleksijus Arestovyčius tvirtina, kad šalies rytuose esančioje Luhansko srityje rusams taisykles diktuoja Ukrainos ginkluotosios pajėgos. Jo teigimu, rusams Sjevjerodonecke, Rubižnėje ir Kreminoje taip blogai, kad jie pradėjo ruošti „evakuaciją“.  Anot O. Arestovyčiaus, Ukrainos ginkluotosios pajėgos Chersono scenarijų pradeda vykdyti ir Luhansko kryptimi „Padėtis prie Pavlivkos labai sunki – jie ten permetė viską, kas važiuoja ir šaudo.