Karas

Kremlius slapta pavedė kelioms tikslinėms grupėms ištirti visuomenės požiūrį į karą Ukrainoje, o išvados Rusijos prezidento nedžiugina, rašo „Meduza.

Kaune penktadienį vyksta tarptautinis simpoziumas „Europos idėja“, kuriame net keturi prezidentai bei ekspertai diskutuoja apie europietiškas vertybes ir, žinoma, karą Ukrainoje. Lietuvos, Lenkijos, Rumunijos ir Latvijos prezidentai daugiausia kalbėjo apie pagalbą Ukrainai, Rusijos norą sufalsifikuoti istoriją ir tai, kiek mes turime būti vieningi, kad atsilaikytume kylančiai grėsmei ir Rytų.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas penktadienį pareiškė, kad Vokietija turi nuspręsti, ar ji nori tiekti Ukrainai priešraketines gynybos sistemas „Patriot“, Lenkijai paraginus Berlyną žengti tokį žingsnį. Berlynas pasiūlė Lenkijai jos teritorijoje dislokuoti pažangią JAV gamybos sistemą „Patriot“, kai praėjusią savaitę viename jos kaime prie Ukrainos sienos įvyko sprogimas, kurį, kaip manoma, sukėlė nuklydusi Ukrainos priešlėktuvinės gynybos raketa. Per sprogimą žuvo du žmonės.

Ukrainos sostinėje penktadienį apsilankęs Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorius Jamesas Cleverly paskelbė apie naują pagalbą Ukrainai, įskaitant greitosios pagalbos automobilius ir paramą rusų karių seksualinio smurto aukoms.  Po susitikimo su Ukrainos lyderiu Volodymyru Zelenskiu J. Cleverly socialiniame tinkle „Twitter“ parašė: „Prezidente @ZelenskyyUa, JK jus remia veiksmais, ne tik žodžiais.“ „Šiandien daviau tau šį pažadą.

Lenkijos gynybos ministrui Mariuszui Blaszczakui prieš porą dienų pareiškus, kad su Ukraina norėtų pasidalinti jiems siulomomis „Patriot“ raketomis ir, kad jos būtų dislokuotos prie vakarinių Ukrainos sienų, Lenkijos prezidentas Kaune patvirtino, kad tokia idėja išties yra. Pasak jo, tai būtų logiškas karinis sprendimas, bet paskutinį žodį turėtų tarti vokiečiai, kurie ir pažadėjo tas sistemas.

Buvęs diplomatas ir Nepriklausomybės akto signatas Albinas Januška savo „Facebook“ paskyroje pasidalino apmąstymais apie naujus Lenkijos žingsnius gynybos sferoje. Prašydami jiems pasiūlytas „Patriot“ oro gynybos sistemas atiduoti Ukrainai, kad ši jas dislokuotų greta savo vakarinių sienų, lenkai, pasak diplomato, bando nušauti kelis zuikius.

Penktadienį minint Tarptautinę kovos su smurtu prieš moteris dieną Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pabrėžia, kad šalia karinių Rusijos nusikaltimų įrodymų privaloma pridėti ir seksualinio smurto bylas. Pasak Seimo pirmininkė pasisakyme kovos su smurtu prieš moteris dieną ragina ypač atkreipti dėmesį į karo zonose smurtą dėl lyties, seksualinę ir kitokią prievartą patyrusias mergaites ir moteris.

Autoritarinis Baltarusijos režimo lyderis Aliaksandras Lukašenka pripažino, kad Baltarusijos pajėgos Rusijos problemų Ukrainoje neišspręstų, rašo UNIAN. Kartu jis patikino, kad savo šalies ginkluotųjų pajėgų į Rusijos karą prieš Ukrainą neįtrauks. „Tai nesąmonė. Jei į šį konfliktą tiesiogiai įtrauksime ginkluotąsias pajėgas, gyvą jėgą, nieko prie jo neprisidėsime, o atvirkščiai – dar labiau jį pabloginsime. Tai nėra Baltarusijos vaidmuo šiame konflikte.

Rusija parengė dokumentą, kuriame aptariamos išvados dėl karo Ukrainoje, sako Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo atstovas Oleksijus Hromovas. Anot jo, dokumente aptariami Rusijos kariuomenės trūkumai ir minima būtinybė plėsti kariuomenę karui laimėti. O. Hromovo teigimu, kai kurie rusų karininkai mano, kad tai gali reikšti kitą mobilizacijos bangą ir karo padėties Rusijoje įvedimą netolimoje ateityje.

Aiškėja, kiek aukų pareikalavo vakarykštė Putino raketų kruša Ukrainoje – žuvusiųjų skaičius išaugo iki 10. Į Ukrainą atskrido bene 70 raketų – dėl jų pradingus elektrai, medikai turėjo mažametį berniuką operuoti tamsoje. Savo ruožtu Putino bendražygis Aliaksandras Lukašenka taip pat prikaustė žmonių dėmesį, mat internete plinta vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip sunkiai jam sekasi lipti lėktuvo laiptais.

Europos valstybės, tarp jų ir Lietuva, darė didžiulę klaidą manydamos, kad karų žemyne nebebus, nes dėl to nebuvo karo Ukrainoje akivaizdoje susiduriama su ginkluotės resursų trūkumu, sako Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys. „Mes didžiulę klaidą Europoje darėme ir turbūt ir mes čia, Lietuvoje, kad netinkamai žiūrėjome į tą pasirengimą tokios apimties konfliktui, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė generolas leitenantas.

Trečiadienį Europos Parlamentui (EP) paskelbus Rusiją terorizmą remiančia valstybe, į tai sureagavo ir šalies užsienio reikalų atstovė spaudai Marija Zacharova. Kaip įprasta, moteris neslėpė pykčio. Komentaru apie EP sprendimą ji pasidalijo savo „Telegram“ kanale. „Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, kurioje Rusija pripažįstama „terorizmo rėmėja“. Siūlau pripažinti Europos Parlamentą idiotizmo rėmėju“, – rašo ji.

Rusijos pajėgoms toliau vykdant smūgius Ukrainos energetikos sistemai, Kremlius trečiadienį pareiškė tikįs savo puolimo Ukrainoje „sėkme“. „Dėl specialiosios operacijos ateities ir sėkmės nėra jokių abejonių“, – lankydamasis Armėnijoje, pareiškė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. „Specialiąja operacija“ rusai vadina savo kruviną karą Ukrainoje. Į Jerevaną trečiadienį atvykusį prezidentą Vladimirą Putiną lydintis D. Peskovas išsamesnės informacijos nepateikė.

Rusija ir Ukraina dar kartą apsikeitė karo belaisviais, praneša Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas, rašo „Ukrinform“. Ukraina atgavo 35 kariškius ir vieną civilį. Anot A. Jermako, tarp išlaisvintųjų yra kariai, kurie gynė Mariupolį, buvo „Azovstal“ plieno gamykloje, taip pat Nacionalinės gvardijos kovotojai, kurie pirmosiomis karo dienomis buvo paimti į nelaisvę Černobylio atominėje elektrinėje.

Po elektros tiekimą Moldovoje sutrikdžiusių rusų surengtų Ukrainos apšaudymų, Moldovos vicepremjeras Nicu Popescu prašo iškviesti Rusijos ambasadorių pasiaiškinti Apie tai N. Popescu pranešė socialiniuose tinkluose. „Dėl Rusijos išpuolių prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą Moldova vėl liko tamsoje. Masiniai užtemimai visoje šalyje, įskaitant Kišiniovą ir Moldovos Užsienio reikalų ministerijos pastatą. Nurodžiau iškviesti Rusijos ambasadorių pasiaiškinti“, – „Twitter“ rašo jis.

Po trečiadienį rusų surengtų naujų atakų prieš Ukrainą, šalies nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas pareiškė, kad derybos su Rusija įmanomos tik per Ukrainos „gynybos pajėgų taikiklį“. Anot jo, ukrainiečių derėtis su rusais jų sąlygomis neprivers jokios raketų atakos. „Mes diktuojame skiemenimis. Nei jūsų raketos. Nei jūsų „šachidai“ (Irano rusams tiekiami bepiločiai orlaiviai – red. past.). Nei jūsų (rengiami – red. past.

Europos Parlamentas trečiadienį pripažino Rusiją „terorizmą remiančia valstybe“ dėl jos karo Ukrainoje ir apkaltino Maskvos pajėgas žiauriais nusikaltimais užpultoje kaimynėje. Už tai numatančią rezoliuciją balsavo 494 EP nariai, 58 jai nepritarė, o 44 susilaikė. Pasirodo, kad valstiečių deleguotas narys į Europos parlamentą, kandidatas į Vilniaus miesto merus Stasys Jakeliūnas ir buvęs Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas nebalsavo už šią rezoliuciją.

Ukrainos saugumo tarnyba SBU trečiadienį pranešė, kad per surengtus reidus keliuose ortodoksų vienuolynuose konfiskavo „prorusiškos literatūros“, grynųjų pinigų ir apklausė dešimtis žmonių. Reidai taip pat sulaukė reakcijos iš Kremliaus.  SBU antradienį paskelbė surengusi reidų įvairiose vietose, įskaitant į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įtrauktą XI amžiaus Kyjivo Pečorų lauros vienuolyną, dėl galimų ryšių su Rusijos agentais.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos turi išlaisvinti dar apie du tūkstančius gyvenviečių, sako šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis, rašo UNIAN. Anot jo, ukrainiečiams jau pavyko išlaisvinti daugiau kaip 1,8 tūkst. gyvenviečių. Tiesa, jos liko suniokotos, išgrobtos ir užminuotos, sako V. Zelenskis. „Iš viso yra apie du tūkstančiai miestų ir kaimų, kuriuos dar turime išlaisvinti ir atkurti.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis jau yra herojus, interviu „Current Time“ sako Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. Pirmadienį publikuotame interviu Lietuvos prezidentas aptarė karo Ukrainoje ir regiono saugumo aktualijas. Interviu metu jo buvo paklausta apie prezidento santykius su V. Zelenskiu. G. Nausėda nuo karo pradžios ne kartą lankėsi Ukrainoje, o V. Zelenskis ne kartą dėkojo Lietuvai už paramą. „Gerbiu jį.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas šią savaitę susitiks su mobilizuotų rezervistų, kariaujančių Ukrainoje, motinomis, rašo CNN. Viešojoje erdvėje nuo pat Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios buvo matyti daug rusų karių skundų dėl jų aprūpinimo, situacijos fronte. „Iš tiesų, toks susitikimas planuojamas, galime patvirtinti“, – antradienį sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. „Prezidentas dažnai rengia tokius susitikimus, jie ne visi būna vieši.

Ukrainos žvalgybai pasidalinus informacija apie galimą pavojų Astravo atominei elektrinei ir didėjančią hibridinių išpuolių tikimybę Baltarusijoje, portalo tv3.lt kalbinti ekspertai sakė, visiškai nenustebę dėl tokių pranešimų. Šlykščių šunybių iš Baltarusijos ir Rusijos pusės reikia laukti, nes Maskva nenuleidžia rankų ir nori „pakelti temperatūrą“ mūsų regione, atkeršyti. Visgi ar tikrai taikiniu gali tapti Astravo AE kalbinti specialistai abejojo.

Ukrainos karinei žvalgybai paskelbus, kad Rusija planuoja surengti teroristinį išpuolį prieš Astravo atominę elektrinę, kuri yra labai arti Lietuvos, mūsų šalies pareigūnai teigia tokios informacijos neturintys, bet panašaus pobūdžio pranešimus vertinantys rimtai.

Spalio 26 dieną Maskvos centre pasirodė ginkluoti vyrai su karine technika. Kai kurie maskviečiai tikėjosi, kad įvyks karinis perversmas, tačiau Rusijos federalinė apsaugos tarnyba (FSO) skubiai paskelbė „suplanuotas taktines pratybas, skirtas neutralizuoti terorizmo grėsmes ir apsaugoti pagrindinius vyriausybės objektus“. Žiniasklaida išsiaiškino, kad taktinės pratybos yra tik maža dalis specialiųjų priemonių, kurias FSO turi įgyvendinti.

Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras (OHCHR) nuo vasario 24-osios, kai Rusija pradėjo karinę invaziją į Ukrainą, iki lapkričio 20-osios užpultoje šalyje užregistravo 16 784 civilių žūties ar sužeidimo atvejus, nurodoma naujausioje ataskaitoje, paskelbtoje OHCHR interneto svetainėje. Per Rusijos invaziją Ukrainoje žuvo 6 595 civiliai, tarp jų 415 vaikų, o dar 10 189 civiliai, įskaitant 755 vaikus, buvo sužeisti, nurodoma ataskaitoje.

Prieš pradedant derybas su Rusija, okupantus reikia sustabdyti, nuginkluoti ir išvyti iš Ukrainos, sako šalies užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba. Anot jo, rusai neieško sprendimų, o nori tik žudyti ir naikinti. Apie tai jis rašė komentare vokiečių leidiniui „Welt“. Ministras pastebi, kad pastaruoju metu vis pasigirsta balsų, raginančių užmegsti dialogą su Rusijos režimo lyderiu Vladimiru Putinu.

Nuo karo Ukrainoje pradžios, Rusija ir toliau patiria vieną nesėkmę po kitos, sako NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, rašo UNIAN. Vis dėlto, nepaisant to, nuvertinti priešo dar nereikėtų, mano jis. Apie tai pirmadienį jis kalbėjo sakydamas kalbą Aljanso parlamentinėje asamblėjoje Madride. Anot J. Stoltenbergo, Rusijos režimo lyderis, puldamas Ukrainą, padarė dvi dideles klaidas.

Ukrainos sveikatos apsaugos sistema „išgyvena pačias juodžiausias karo dienas“, įspėja Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), rašo „The Guardian“. Anot organizacijos, būtina sukurti „humanitarinį sveikatos koridorių“, kad visas Ukrainos sritis galėtų pasiekti būtiniausi reikmenys. PSO skaičiavimu, nuo vasario 24-osios, dienos, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, buvo įvykdyti 703 išpuoliai prieš Ukrainos sveikatos sistemą.

„Ukrainoje labai skaudžiai priimame žodį „derybos“ dėl vienos paprastos priežasties: kol Vakarų politikas ištarė žodį „derybos“, pas mus rūsyje nužudė dar vieną vaiką arba mirtinai nukankino žmogų“, – sako Ukrainos prezidento visuomeninis patarėjas Oleksijus Arestovyčius. Apie tai jis pirmadienį kalbėjo TV3 laidos „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“ studijoje.

Praėjusią savaitę Lenkijoje nukritusi raketa buvo „tyčinė provokacija“ prieš Rusiją ir Baltarusiją, įsitikinęs autoritarinis Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka, rašo „Sky news“. Praėjusį antradienį Lenkijoje nukritus raketai žuvo du žmonės. Lenkijos užsienio reikalų ministerija iš pradžių teigė, kad Lenkijoje nukrito Rusijoje pagaminta raketa, tačiau vėliau Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda pareiškė, kad pareigūnai kol kas neturi jokių įrodymų, jog raketą butų paleidusi Rusija.

Rusai įtariami deginę savo karių kūnus Chersono pakraštyje esančiame sąvartyne, rašo „The Guardian“. Tai matę tvirtina vietos gyventojai. Anot leidinio, minėtame sąvartyne dabar purve mirksta Rusijos vėliavos, uniformos, šalmai. Vietos gyventojai leidiniui pasakojo matę, kaip vasarą į vietą atvažiuoja sunkvežimiai su juodais maišais. Maišai būdavo padegami, o ore tuo metu pasklisdavo didelis dūmų debesis ir siaubingas degančių kūnų kvapas.

Ukrainos parlamento žmogaus teisių įgaliotinis sekmadienį paneigė, kad Kyjivo pajėgos nužudė rusų karo belaisvius, teigdamas, kad Ukrainos kariai gynėsi nuo rusų, kurie apsimetė pasidavę. Šią savaitę Rusijos socialiniuose tinkluose buvo išplatinti vaizdo įrašai, kuriuose, kaip teigiama, rodomi rusų karių, nužudytų pasidavus Ukrainos kariams, kūnai. Ukrainos ombudsmenas Dmytro Lubinecas sakė, kad vaizdo įrašo „ištraukos“ rodo, jog rusai, „naudodamiesi surežisuotu paėmimu į nelaisvę.

Lenkijos pasienyje nukritusi rusiška raketa visą Europą privertė nemaloniai krūptelėti. Prasidėjus karui Ukrainoje šalis tapo didžiausiu ukrainiečių ramsčiu ir kylančia karine bei politine regiono jėga. Lietuva gretinasi prie Lenkijos ir pripažįsta jos didėjančią karinę bei politinę įtaką, tampame „mažesnieji Lenkijos broliai“, bet ar Lenkijai pavyks išplėšti „didelio Europos brolio“ titulą, dar neaišku. Kova tik įsibėgėja.

Luhansko kryptimi rusų karinės pajėgos daugiau ginasi nei kontratakuoja – iniciatyvą perėmė Ukrainos ginkluotosios pajėgos, praneša Ukrainos ginkluotųjų pajėgų rytinės grupės atstovas Sergejus Čerevatijus. Anot jo, rusų kariai patyrė nemažai pralaimėjimų, todėl siekia bent kažkur laimėti. „Luhansko srityje okupantai jau patiria pralaimėjimą – 12 gyvenviečių jau po Ukrainos vėliava.

Karas vyksta ne tik fronto linijoje, bet ir mūsų galvose. Kartais nerimaujame, kad jau pripratome prie skaudžių naujienų ir Ukrainos, ir peikiame save, jog visa tai tapo tik emociniu triukšmu.  Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ psichologas Edvardas Šidlauskas ir Specialiųjų operacijų pajėgų atsargos karininkas Aurimas Navys atsakė, kaip tvarkytis su karo keliama įtampa ir nerimu. Pone Šidlauskai, šiuo metu dirgiklių, kurie gali sukelti nerimą, yra tikrai nemažai.

Nuo vasario 24 iki lapkričio 20 dienos Ukrainos ginkluotosios pajėgos nukovė apie 84 210 Rusijos karių, praneša Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas. Šis skaičius yra 330 didesnis nei praėjusią parą.

Ukrainos karinė žvalgybos atstovai skelbia, kad Rusija savo ruožtu planuoja įvykdyti teroristinį išpuolį Baltarusijoje esančioje Astravo AE. Svarbiausios sekmadienio naujienos apie karą Ukrainoje:  20:46 | Ukraina neigia įvykdžiusi egzekuciją rusų belaisviams Ukrainos parlamento žmogaus teisių įgaliotinis sekmadienį paneigė, kad Kyjivo pajėgos nužudė rusų karo belaisvius, teigdamas, kad Ukrainos kariai gynėsi nuo rusų, kurie apsimetė pasidavę.

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24 d., buvo atlikta daugybė konflikto tyrimų ir analizių, įskaitant galimą karinę JAV ir Kinijos konfrontaciją dėl Taivano. Tačiau karinėje istorijoje gausu pavyzdžių, kaip armijos mokėsi iš blogų buvusių karų pamokų ir taikė jas kituose karuose, o tai atnešė pragaištingą poveikį. Karo pobūdį iš anksto gana sunku nuspėti.

TV3 Žinių bendradarbiai apsilankė ką tik Ukrainos gynėjų išlaisvintoje Chersono srityje, kur sutiko okupaciją išgyvenusius žmones. Vietiniai papasakojo apie žiaurią priespaudos realybę – rusai į nelaisvę paėmė nekaltus kaimų gyventojus, juos mušė ir terorizavo taip norėdami išreketuoti pinigų. O jei sužinodavo, kad kas bendradarbiauja su ukrainiečiais, tiesiog sumušdavo. Nustebino ukrainiečius ir tai, ką sprukdami rusai po savęs paliko – daugybę panaudotų švirkštų ir narkotinių medžiagų.

Ukrainoje kariaujama ne tik ginklais, bet ir kompiuterių klaviatūromis. Kibernetininė erdvė kovoje tapo tokia pat svarbi, kaip ir mūšio laukai kur nors greta Donecko. O ir karas šiose erdvėse prasidėjo tikrai ne vasario mėnesį. Pasak kibernetinių grėsmių specialistų, diskutavusių apie kibernetines užpuolikų iš Rusijos gaujas, Ukraina nuo 2014 metų buvo kibernetiniu Rusijos poligonu.

Iš karo krečiamos Ukrainos į Lietuvą pabėgusi Ana pagimdė kūdikį nepavydėtinose sąlygose. Mažylis nė karto nėra matęs savo kariauti likusio tėčio, o jo mamai ramybės neduoda nežinomybė dėl rytojaus. Jauną moterį ir jos mamą priglaudė lietuvė Lina, kuri visomis išgalėmis stengiasi sukurti kuo geresnes sąlygas ukrainietėms.

Lietuvos kariuomenės mokykloje baigėsi kelias savaites trukę tarptautiniai instruktoriaus kursai, juose dalyvavo ir kariai iš Ukrainos, šeštadienį pranešė kariuomenė. Minimas kursas buvo skirtas NATO valstybių ir partnerių šalių kariams. Kurso metu klausytojai buvo mokomi karinio mokymo pagrindų, šaudybos ir ginkluotės, bei fizinio rengimo mokymo dalykų, karinės pedagogikos žinių ir įgūdžių, būtinų savarankiškai suplanuoti ir rengti užsiėmimus, teigiama pranešime.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį atmetė „trumpų paliaubų“ su Rusija idėją, sakydamas, kad tai tik pablogintų situaciją.  „Rusija dabar nori trumpų paliaubų, atokvėpio, kad atgautų jėgas. Kažkas tai gali pavadinti karo pabaiga, bet toks atokvėpis situaciją tik pablogins“, – teigė V. Zelenskis Halifakso tarptautiniame saugumo forume.

TV3 bendradarbių reportažas iš okupantų sugriauto Charkivo turgaus. Gal ir bus sunku patikėti, tačiau prekyba ten jau vyksta. Verslų ir prekių per okupantų apšaudymus netekę prekiautojai gyvenimą tarsi pradeda iš naujo – grįžta prie apdegusių savo prekystalių ir bando užsidirbti prekiaudami tarp griuvėsių. „Kad prakeiktam Putinui taip nutiktų už tai, ką padarė. Arba tegul jo vaikus čia atveža ir jo moterį“, – pasakoja žmonės Charkive, Saltovkos turguje. Prekeiviai ten jau dirba.

Penktadienio naktį Zaporižios srityje rusai nušovė šeimą su dviem mažais vaikais, rašo UNIAN. Apie tai pirmiausia pranešė „Ukrainskaja Pravda“, o vėliau ir karo korespondentas Andrejus Caplienka. Anot „Ukrainskaja Pravda“ šaltinių, išpuolis prieš šeimą įvykdytas Komyš-Zoryjos kaime. Pasak A. Caplienkos, šalia šeimos namų įsikūrė prorusiški veikėjai. Pranešama, kad okupantai pradėjo priekabiauti prie moters, vyras bandė ją užstoti, tačiau buvo nušautas.

Po galingo okupantų apšaudymo savaitės pradžioje – daugiau nei 10 milijonų ukrainiečių neturi elektros. O į šalį jau beldžiasi žiema. Dėl to Europos Sąjunga siunčia skubią pagalbą į Kyjivą – daugiausia generatorius ir elektros tinklų remonto rinkinius. Savo ruožtu Kremliaus statytiniai Kryme skelbia, kad įrenginėja pusiasalyje įtvirtinimus. Neva dėl žmonių saugumo. Tačiau britų žvalgyba mano, kad okupantai Kryme rimtai išsigando ukrainiečių puolimo.

Du vyrai, žuvę Lenkijos rytuose antradienį nukritus raketai, bus palaidoti šį savaitgalį, rašo „Sky news“. Kol kas nėra žinomos galutinės įvykio išvados. Vis dėlto Lenkija ir Vakarų pareigūnai mano, kad sprogimus Pševoduvo kaime sukėlė Ukrainos paleista raketa. Ukraina tai neigia ir penktadienį pranešė, kad Ukrainos ekspertai pradėjo dirbti įvykio vietoje.

Rusija atnaujino smūgius rytiniuose Ukrainos Donecko ir Luhansko regionuose, rašo CNN. „Priešas sutelkia pastangas, kad sutrukdytų mūsų gynybos pajėgoms konkrečiose teritorijose <...> pradėdamas puolimus Bachmuto, Avdijivkos ir Novopavlivkos kryptimi“, – cituojamas Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo atstovas spaudai Oleksandras Štupunas. Dėl Bachmuto ir Avdijivkos jau kelis mėnesius vyksta įnirtingos kovos, gyvenvietės išlieka ukrainiečių rankose.

Rusų pasitraukimas iš Chersono buvo labai skausmingas įvykis Rusijos elitui, nes tada jie suprato, kad karas Ukrainoje yra pralaimėtas, rašo „Meduza“. Vis dėlto, anot minėto leidinio šaltinių, Kremlius vis tiek išlieka nusiteikęs optimistiškai. „Suprantama, kad pralaimėjome tikrąjį karą. Žmonės pradeda galvoti apie tai, kaip jie nori gyventi, kokią vietą jie norėtų užimti ateityje, kokius statymus jie norėtų žaisti. (Viena vertus – red. past.), bus revanšistinių nuotaikų.