Vis dėlto, anot minėto leidinio šaltinių, Kremlius vis tiek išlieka nusiteikęs optimistiškai.
„Suprantama, kad pralaimėjome tikrąjį karą. Žmonės pradeda galvoti apie tai, kaip jie nori gyventi, kokią vietą jie norėtų užimti ateityje, kokius statymus jie norėtų žaisti. (Viena vertus – red. past.), bus revanšistinių nuotaikų. Kita vertus, bus reikalaujama normalizuoti ir stabilizuoti padėtį“, – pažymi vienas režimo lyderio Vladimiro Putino aplinkos verslininkams artimas šaltinis.
Pasak kito, vyriausybei artimo, šaltinio, tarp Rusijos pareigūnų elito pozicija tampa vis suprantamesnė. Tačiau Kremliuje, kaip teigia šaltiniai, vis tiek nesiruošiama nutraukti karo. Kremlius esą tikisi, kad Vakaruose „bus pasiektas sutarimas dėl paramos Ukrainai“, kuri šiuo metu susiduria su energetiniais sunkumais.
Be to, Kremlius tikisi, kad politinė padėtis Ukrainoje smarkiai pasikeis ir prezidentas Volodymyras Zelenskis atsistatydins. Politinė vadovybė mano, kad dėl mobilizacijos po kelių mėnesių Rusijos kariuomenė vėl galės tvirtai stoti į kovą ar net pakeisti situaciją fronte.
Anot leidinio, priešingai nei elitui, eiliniams rusams atsitraukimas iš Chersono neturėjo jokios įtakos. Manoma, kad regiono aneksija dar nebuvo pakankamai „išreklamuota“.
Rusija dar lapkričio 9-ąją paskelbė, kad traukiasi iš Ukrainos pietuose esančios Chersono srities. Netrukus, lapkričio 11-ąją, į miestą įžengė Ukrainos kariai.
Chersono okupacija truko apie aštuonis mėnesius.
Plataus masto karą prieš Ukrainą Rusija pradėjo vasario 24-ąją. Kremlius savo kruviną agresiją Ukrainoje atsisako vadinti tikruoju vardu ir nuo pat karo pradžios teigia, kad vykdo „specialiąją karinę operaciją“, kurios tikslas, be kita ko, yra „denacifikuoti“ ir „demilitarizuoti“ Ukrainą.
Rusų kariuomenė nuo pat karo pradžios taikosi ne tik į karinę, bet ir į civilinę infrastruktūrą, dėl rusų agresijos žuvo ar namų neteko daugybė ukrainiečių.
Reaguodamos į Rusijos agresiją Vakarų šalys nutraukia bendradarbiavimą su Rusija ir įveda jai sankcijas.
