kainos

Butų kainos Vilniaus centre yra apie 1,5 karto didesnės nei sostinės gyvenamuosiuose rajonuose bei Kaune ir Klaipėdoje. Išsinuomoti biurą Vilniaus centre kainavo 1,5 karto brangiau nei sostinės gyvenamuosiuose rajonuose ar Kauno ir Klaipėdos centruose ir daugiau nei 2 kartus brangiau nei Kauno ir Klaipėdos gyvenamuosiuose rajonuose.

Paslaugų sferoje vis dažniau atsiranda galimybė atsiskaityti už paslaugas įsigyjant abonementus. Ar tai iš tiesų naudinga vartotojams, ar tai yra tik menas parduoti prekes ir paslaugas, gražiai suvyniojus į blizgantį popierėlį? Atmintyje įstrigo kadaise matytos komedijos scena, kai perkant madingą kaklaraištį, filmo herojui teko parduotuvėje įsigyti priedą – svarmenis.

„Vilniaus energijai“ ir „Litesko“ pateikus gyventojams didesnes sąskaitas už gyvatuką, Kainų komisija pareiškė, kad sąskaitos – neteisėtos. Ilgai aiškinusis, šiandien Komisija priėmė nuosprendį – sąskaitos už gyvatuką pateiktos neteisėtai ir turi būti anuliuotos. Po 3 valandas trukusio posėdžio, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) vienbalsiu nutarimu nusprendė, kad „Litesko“ ir „Vilniaus energija“ iki spalio 10 dienos turi perskaičiuoti gyventojams sąskaitas.

Skandinavijos finansų grupės SEB ekonomistai sumažino Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozes, tačiau tikisi spartesnio vartojimo kainų augimo 2016 ir 2017 metais.   Naujausioje SEB parengtoje pasaulio ekonomikos apžvalgoje „Nordic Outlook“ prognozuojama, kad Lietuvos BVP šiemet padidės 2,2 proc., o 2017-aisiais - 2,5 procento. Šiemet balandį Lietuvos SEB analitikai prognozavo, kad šalies ekonomika per artimiausius dvejus metus augs atitinkamai 2,8 proc. ir 3,2 procento.

Smūgis lietuvių piniginėms. Nuo šiandien įsigaliojo naujas kompensuojamųjų vaistų kainynas. Nors Sveikatos apsaugos ministerija giriasi, kad apmokės pacientams už daugiau, ir brangesnių vaistų, tačiau nutyli tamsiąją kainyno pusę – didės didžioji dalis priemokų prie seniau kompensuojamų vaistų. Priemokos už vaistus didės nuo kelių centų iki dešimties eurų. Žmonės sako, kad perkant ne vieną pakuotę reikalingų preparatų, šoktelėjusios kainos kaip reikiant smogs per kišenę.

Lietuvos statistikos departamentas skelbia naujausius duomenis apie mažmeninės prekybos apimtis ir kainas Lietuvoje. Augant atlyginimams gyventojai buvo linkę daugiau išleisti, tad dauguma mažmenininkų galėjo džiaugtis didesne apyvarta.  Mažmeninės prekybos apimtys Lietuvoje, išskyrus automobilių pardavimą ir remontą bei maitinimo ir gėrimų įmones, šių metų sausį-liepą buvo 5,246 mlrd. eurų (be PVM) - 6,4 proc. daugiau (palyginamosios kainomis) nei per septynis 2015-ųjų mėnesius.

Visą vasarą nepastovus oras ir Lietuvą trankiusios liūtys jau atsiliepė grūdų derliui. Ūkininkai nebežino ką daryti – grūdų kokybė prasta, kombainai klimpsta, svarsto ar verta iš vis nuimti likusį derlių ir tvirtina, kad pasekmes pajus ne vien jie. Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Jonas Talmantas pasakoja, kad per 25 metus nėra buvę tokios situacijos, kokia susidarė šiemet.

Šiemet daržovųi augintojas – ne pyragai. Pasak daržovių augintojų asociacijos, labiausiai nukentėjo šiaurės vakarų krašto augintojai – čia lietaus kliuvo daugiausiai. Kai kurie ūkininkai netgi palieka pūti laukuose užmirkusias bulves, mat iš jų jau nebėra jokios naudos. O derliui padaryta žala atsilieps ir daržovių kainoms. Esą bulvės gali brangti kone penktadaliu, tačiau, ar taip nutiks, paaiškės po naujų metų, kai ūkininkai matys, kiek sandėliuose yra sveikų bulvių.

Maisto produktai Rusijoje per septynis šių metų mėnesius pabrango 2,6 proc., o Europos Sąjungoje (ES) – tik 0,5 proc., skelbia Rusijos nacionalinė statistikos žinyba „Rosstat“. Sparčiausiai Rusijoje brango žuvys ir kitos jūros gėrybės – 7,2 proc. (ES – 1,9 proc.), cukrus, medus, saldumynai – 6,5 proc. (0,7 proc.). Vaisių kainos padidėjo vidutiniškai 4,7 proc. (6,2 proc.), riebalų – taip pat 4,7 proc. (0,1 proc.), duonos, pyrago gaminių, kruopų – 4,6 proc. (0,0 proc.

Modernių biurų plėtra nors ir skirtingais tempais, tačiau vyksta visuose trijuose pagrindiniuose šalies didmiesčiuose: Klaipėdoje po ilgos pertraukos įgyvendinti pirmieji nauji biurų projektai, Kaune kol kas plėtojami nedidelės apimties projektai, bet jau rengiamasi ir didesnėms statyboms, o Vilniuje tuo metu ruošiamasi didžiųjų verslo centrų statybų pabaigai bei naujų projektų startui, skelbiama „Ober-Haus“ biurų rinkos apžvalgoje.

Didžiosios Britanijos priimtas sprendimas pasitraukti iš Europos Sąjungos (ES) jau pradeda kirsti per kišenę britų vartotojams. Netikėto sprendimo pasekmės iki šiol buvo daugiausia teorinės, tačiau naujausi duomenys rodo, kad jos, arba bent kai kurios iš jų, visai netrukus virs tikrove. Nuo birželio 23 dieną įvykusio referendumo svaras euro ir JAV dolerio atžvilgiu atpigo 10–15 procentų.

Augant atlyginimams ir nekilnojamojo turto (NT) susidomėjimui, iš lėto auga ir butų kainos. Bent jau taip teigiama statistikoje. Tačiau investicinių NT projektų plėtros įmonės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis įsitikinęs, kad statistika iškreipta, o didžiulė butų pasiūla padės išlaikyti esamą kainą. Įvairių NT įmonių, bankų statistikoje skelbiama, kad per metus NT kainos Lietuvoje auga apie 4–5 proc. Tačiau „Hanner“ vadovas teigia, kad kainų kelti neleidžia konkurencija.

Į Panevėžį prieš rugsėjį sugužėjo kardelių augintojai. Kurie čia surengė kasmetinę spalvingų rudens pranašų parodą. Šiemet prasiskleidusių glamžytų žiedų grožį kaip reikiant gadina nesibaigiantis lietus, tad prieš rugsėjo pirmąją šios ilgastiebės skintos gėlės gali brangti. Kad orai gadina žiedų grožį pastebi ir skintomis gėlėmis prekiaujantys pardavėjai.

Metai iš metų kavos ir arbatos kainos po truputį kyla, o jų pigimo – nematyti. Tai galioja ir parduotuvėse esančiai produkcijai, ir kavinėse. Didesnį kainų augimą gali pristabdyti tik konkurencija. Lietuvos statistikos departamento duomenis, liepos mėnesį viena labiausiai brangusių prekių – arbatžolės. Užfiksuotas 3,4 proc. kainos augimas. „Arbatos brangsta kiekvienais metais po keletą procentėlių. Kol kas viskas daugiau mažiau normos rėmuose. Kava taip pat kiekvienais metais brangsta.

Lietuvos bitininkai jau skaičiuoja vasaros derlių. Nors tikslūs rezultatai bus aiškūs rugsėjį, jau dabar matyti – šie metai daug prastesni nei buvę. Tad medaus produktų bus siūloma ne tik mažiau, bet ir brangiau. Bitininkų draugijų pirmininkai pasakoja, kad šiemet sezonas itin prastas, bitės – prie bado ribos. „Tiesiog tokie metai, kad nektaras išplaunamas, nieko nebėra. O jei ir yra koks žydintis augaliukas, tai iš karto lietus išplauna tą nektarą. Bitininkai išsuka medų, jei dar yra pas ką.

Premjero Algirdo Butkevičiaus pasipiktinimą sukėlusią bilietų į olimpines žaidynes kainą galėjo lemti Vyriausybės pateikti itin detalūs reikalavimai, rodo pirkimo dokumentai. Pirkimo sąlygose buvo nurodyti konkrečios aviakompanijos ir skrydžių laikai. Premjero atstovė aiškina, kad kelionių agentūros galėjo nukrypti nuo pirkime nurodytų detalių sąlygų.

Vis daugiau Lietuvos gyventojų ima būsto paskolas. Tuo džiaugiasi ne tik bankai, skaičiuodami uždarbius, bet ir nekilnojamojo turto plėtros įmonės. Susidariusios palankios sąlygos imti paskolas leidžia sparčiau parduoti naujos statybos būstus ir imtis tolimesnių projektų. Tiesa, dėl esančios paklausos, neišvengiama ir kainų augimo. Pašnekovų vertinimu, žemos palūkanos ir augantys atlyginimai – pagrindiniai faktoriai skatinantys imti būsto paskolą.

Bendra suma, kas mėnesį mokama už būsto nuomą Didžiojoje Britanijoje, jau siekia beveik 3,6 mlrd. svarų, rodo tyrimų įmonės „Experian“ atliktas tyrimas. Būsto nuomininkai už nuomą kas mėnesį sumoka po vidutiniškai 695 svarus, kartu bandydami sutaupyti pradiniam įnašui, kad galėtų gauti būsto paskolą ir įsigyti nuosavą būstą. Oficialiais vyriausybės duomenimis, šiuo metu Didžiojoje Britanijoje būstą nuomojasi 5,174 mln. žmonių.

Ilgą laiką dvejojęs, bilietus už keliasdešimt tūkstančių eurų į olimpines žaidynes nusipirkęs, o galiausiai vėl jų atsisakęs premjeras Algirdas Butkevičius vis dėlto skrenda į Braziliją. Tiesa, šį kartą be savo žmonos Janinos. Portalo tv3.lt žiniomis, premjeras pagaliau apsisprendė ir jau turi kišenėje naujus lėktuvo bilietus į Rio. A. Butkevičius vis dėlto vyks į olimpines žaidynes ir stebės iškilmingą uždarymo ceremoniją.

Lietuvos statistikos departamentas šiandien paskelbė džiuginančius rezultatus. Vartojimo prekių ir paslaugų kainos šalyje sumažėjo po keturių mėnesių pertraukos, liepos mėnesį fiksuota 0,7 proc.  defliacija.  Statistikos departamentas pranešė, kad metinė infliacija (liepą, palyginti su 2015 metų liepos mėnesiu) siekė 0,5 proc., o vidutinė metinė infliacija buvo 0,2 procento. Statistikų teigimu, liepos mėnesio kainų pokyčiui daugiausia įtakos turėjo sumažėjusios drabužių (10,7 proc.

Kelionė per visas tris Baltijos šalis. Pirma stotelė – Lietuva. Tokias atostogas šią vasarą pasirinko pensininkų iš Šveicarijos ketveriukė. Jau Lietuvos-Latvijos pasienyje esančiame Papės kurorte sutikti keliautojai pasidalijo savo įspūdžiais su tv3.lt skaitytojais. Užbūrė kraštovaizdziai „Apie Lietuvą teko girdėti tik iš prieš tai čia viešėjusio brolio. Galiu pasakyti, kad istoriškai mažai ką žinome apie visas Baltijos valstybes. Skaitėme, kad kovojote dėl nepriklausomybės. Esate drąsi tauta.

Didžiajai Britanijai nusprendus išstoti iš Europos Sąjungos (ES) pasipylė lavina nemalonumų. Smarkiai krito svaro kursas, kitos šalys neslepia norinčios perimti finansų centro titulą, kuris šiuo metu priklauso Londonui. Ir nors Didžiosios Britanijos centrinis bankas bazinių palūkanų normą sumažino iki rekordinių žemumų, kryčio smūgio išvengti nepavyks. Didžiosios Britanijos centrinis bankas ne tik sumažino bazinę palūkanų normą iki 0,25 proc.

Šiandien Lietuvos bankas pradėjo viešą konsultaciją dėl mokėjimo paslaugų, kurių kaina bus ribojama, krepšelio sudėties ir jo galimos didžiausios kainos nustatymo metodikos. Nuo 2017 m. vasario 1 d. gyventojai bankuose ir kredito unijose galės turėti pagrindinę mokėjimo sąskaitą su tokiu krepšeliu, todėl mokėjimo paslaugos taps labiau prieinamos gyventojams.

Krizių per šiandieninės Lietuvos istoriją jau turėjome ne vieną. Pradedant nuo to, kad visa atkurtos nepriklausomos valstybės pradžia buvo nuolatinė besitęsianti krizė, vėliau murkdėmės bankų, Azijos, Rusijos, na ir pastarojoje pasaulinėje krizėje. Todėl drąsiai galime sakyti, kad dauguma mūsų tam tikrą krizės jausmą jau esame įgiję. Jis, žinoma, nėra toks tikslus, koks būna jausmas po kaitros prieš artėjančią audrą, bet krizės simptomai mums jau pasidarė gana standartiniai.

Į prekybos rinką atėjus naujam žaidėjui „Lidl“, konkurencija suaktyvėjo ne tik tarp prekybos tinklų, bet ir prekeivių turgavietėse. Pajutę mažėjantį klientų srautą prekybininkai imasi naujos strategijos – specialias akcijas siūlys ir jie. Tokį susitarimą priėmė Centrinio Kauno turgaus prekybininkai. Nors teigiama, kad šis turgus greičiausiai yra pirmasis Lietuvoje panaudojęs tokią strategiją, turgaviečių atstovai mano, kad tik laiko klausimas, kada šios strategijos imsis ir kitos turgavietės.

Iki rugsėjo likus mėnesiui, parduotuvių lentynos jau lūžta nuo mokyklinių prekių gausos. Tėvai ir seneliai nerimauja, kiek šiemet kainuos išleisti vaiką į mokyklą? Kai kurie prekybininkai tvirtina – šiemet brango popierius, tad ir už sąsiuvinius, aplankalus ir piešimo popierių teks pakloti kur kas daugiau nei anksčiau. Danutė nutarė nelaukti paskutinių vasaros dienų ir iš anksto mokyklai paruošti anūką Deivydą. Pensininkė stebisi, kad šiemet už kokybiškesnį sąsiuvinį teks pakloti 20 euro centų.

Birželis prekybininkams buvo sėkmingas – Lietuvoje mažmeninės prekybos apyvartos, palyginti su praėjusiais metais paaugo 6,2 proc. Prasidėjus vasarai, galima pastebėti maisto ir gėrimų pardavimų pagyvėjimą, tuo tarpu apsipirkimai specializuotose parduotuvėse, kuriose dažniausiai prekiaujama aukštesnės klasės maisto produktais, gan stipriai nukrito. Ne maisto prekių apyvartos augimas taip pat sulėtėjo.

Didelę dalį elektros importuojančiai Lietuvai reikia ieškoti būdų, kaip pasigaminti daugiau elektros, mano energetikos ministras Rokas Masiulis. Tačiau jis pabrėžia, kad didinant vietos generacijos apimtį, reikia išlaikyti dabartines elektros kainas. Interviu BNS R.Masiulis teigia, kad vietos gamybą galima didinti, pramonei mažinant viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) mokesčius savo pasigamintai elektrai, taip pat - Europos Sąjungos lėšomis subsidijuojant vėjo gamybą.

Nors prie „Lidl“ parduotuvių eilių nebematyti, tačiau atvykus į parduotuvę pasitinka tuščios lentynos. Atrodo, kad akcijų rojus ir toliau vilioja pirkėjus. Tačiau šie pastebi, kad praėjus tik valandai po parduotuvės atidarymo, kai kurių prekių jau nebėra. Į tv3.lt portalą kreipėsi skaitytoja (redakcijai vardas, pavardė žinomi), kuri teigia, kad atvykusi į parduotuvę valandą po atidarymo jau neberado siūlomų trešnių už 1.44 eur/kg. „Nuvažiavau į „Lidl“ tik dėl trešnių.

2016 metų antrąjį ketvirtį būsto rinkos aktyvumas išlaikė aukštas apsukas ir atrodo, nežada sustoti. Butų ir namų pirkimo-pardavimo sandorių kiekis didesnis ne tik palyginus su pirmuoju šių metų ketvirčiu, bet ir aukštesnis, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. VĮ Registrų centro duomenimis, per antrąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje sudaryta 19 proc. daugiau butų ir beveik 7 proc. daugiau namų pirkimo-pardavimo sandorių, palyginti su antruoju 2015 metų ketvirčiu.

Nekilnojamojo turto kainos kopia į viršų, ar negresia Lietuvai dar vienas kainų burbulas? Kai kurie ekspertai tvirtina – tam tikrų perkaitimo užuomazgų rinkoje galima pastebėti. Esą šiuo metu į nekilnojamąjį turtą žiūrima kaip į saugiausią investiciją ar pajamų šaltinį. Tuo tarpu ekonomistai ramina – esą kol kas jokio pagrindo nekilnojamojo turto kainų burbului nėra. Naujas beveik 78 kvadratinių metrų butas sostinės Antakalnio rajone su vidutine apdaila kainuoja beveik 200 tūkstančių eurų.

Netrukus studentai sužinos stojimo į aukštąsias mokyklas rezultatus – nemažai jaunuolių teks apsigyventi kitame mieste. Remiantis nekilnojamojo turto portalo skelbimų statistika apžvelgiama, ką ir už kokią kainą galima išsinuomoti didmiesčiuose. Butų nuomos kainos didesnės nei pernai Šiemet butus nuomojančių savininkų lūkesčiai didesni nei pernai – už nuomą prašoma bent keliais procentais didesnės sumos.

Sausas pavasaris ir vėsoka vasara ne tik didina lietuviškų šilauogių kainas. Šiemet bent jau šilauogynuose jos kainuoja vienu euru brangiau nei pernai. Karališkomis vadinamas uogas auginantys ūkininkai sako, kad ir jų šiemet paragauti galės ne kiekvienas. Mat derlius ne toks gausus kaip praėjusiais metais. Dargužių šilauogyno darbuotojai į mašiną krauna pilnas dėžutes tik tik surinktųšilauogių. Vyrai sako palyginti su praėjusiais metais darbo gerokai mažiau.

Itin specifinė, bet gana populiari verslo niša Palangoje – prekyba paveikslais – išgyvena sunkius laikus. Bent taip tvirtina Basanavičiaus gatvės prieigose įsikūrę prekeiviai. Už galvos juos griebtis verčia ne tik sumenkę poilsiautojų srautai, bet ir beatodairiškas taupumas. Žmonės linkę itin stipriai derėtis, o nesulaukę pardavėjų palankumo tik numoja ranka ir dar vieną kitą riebų žodį lepteli. Susimąstė apie emigraciją 16 vasarų iš eilės, tiek suskaičiuoja 62 metų prekeivė Liudmila.

Prekybos tinklas „Maxima“ išplatino pranešimą, kuriame teigiama, kad jų atliktas kainų palyginimo tyrimas atskleidė, jog Lietuvos pirkėjai už populiariausias maisto ir namų apyvokos prekes moka bene mažiausiai visoje Europoje. Išskirta, kad nors pagal kainą, mokamą už populiariausių mažiausios kainos prekių krepšelį, Lietuva šiuo metu nusileidžia tik Lenkijai, už kai kurias prekes lietuviai moka net iki 50 proc. pigiau nei lenkai.

Statistikams prognozuojant, kad liepą po trijų mėnesių pertraukos Lietuvoje bus 0,5 proc. mėnesio defliacija, SEB banko ekonomistas sako, kad vasarą defliacijos buvo galima tikėtis, nes dėl sezoniškumo taip vyksta kasmet. Gitanas Nausėda sako manantis, kad vyksta lėto vidutinės metinės infliacijos augimo procesas. „Nemanau, kad čia yra kažkokie neįtikėtini skaičiai, nes žinome, kad vasaros mėnesiais vyksta mėnesinė defliacija. Šitas reiškinys yra jau gana seniai Lietuvoje.

Reaguodami į šios nakties įvykius Prancūzijoje, Nicoje, kuomet sunkvežimis sąmoningai rėžėsi į minią ir nusinešė daugiau nei 80 gyvybių, mobiliųjų tinklų operatoriai nusprendė kompensuoti skambučių kainą į Prancūziją.  „Užjaučiame dėl patirtos tragedijos Nicoje ir suprantame norą susisiekti su artimaisiais. „Bitės“ ir „Labas“ klientams skambučiai ir SMS į Lietuvą iš Prancūzijos liepos 14 d. 22 val. – liepos 15 d. 24 val. bus kompensuoti“, - tegiama „Bitės“ pranešime spaudai.

Nors prekybos centrų boikoto atgarsiai jau nutilo, pirkėjai iki šiol pastebi, kad nei naujo žaidėjo atėjimas į rinką, nei pats boikotas, kainų prekybos centruose nepakeitė. Alytiškė Laura Radzevičiūtė ilgą laiką apsipirkinėjusi turgeliuose pasidalijo savo patirtimi apsiperkant dviejuose prekybos centruose. „Liepos 6-ąją, - Valstybės dieną išgyvenau šoką, kurį turbūt patiria kiekvienas apsiperkantis didžiuose prekybos centruose, kai gauna čekį.

Druskininkuose šių metų rudenį nutraukus įprastą dujų tiekimą, mieste ketinama skelbti ekstremalią padėtį, kad būtų užtikrintas stabilus jų tiekimas gyventojams.

Juk ne vienas iš mūsų, atėjęs į kavinę ar restoraną bando sutaupyti: renkasi dienos pietus, patiekalus su akcijomis ar įsigyja nuolaidų kortelę. Ir viskas, kad sutaupytume bent kelis eurus. Viena kavinė sugalvojo, ko gero, vieną originaliausių kainoraščių. Maitinimo įstaiga skundėsi nemaloniais ir nepagarbiai bendraujančiais klientais, tad darbuotojai sugalvojo tobulą planą, kaip kovoti su tokiais klientais ir kaip juos nubausti skaudžiausiu būdu.

Vartojimo prekės ir paslaugos Baltijos valstybėse per metus pabrango tik Lietuvoje. Nacionalinių statistikos žinybų duomenimis, Lietuvos vartotojų kainų indeksas praėjusį mėnesį, palyginti su praėjusių metų birželiu, pakilo 0,7 proc., tuo tarpu Latvijos ir Estijos - nukrito atitinkamai 0,5 proc. ir 0,4 procento. Mėnesio infliacija birželį Lietuvoje buvo 0,1 proc., Latvijoje - nulinė, Estijoje - 0,3 procento.

Pramonės produkcijos kainų metinis nuosmukis gegužę Lietuvoje buvo vienas didžiausių tarp 28-ių Europos Sąjungos (ES) šalių, skelbia Eurostatas. Vidaus rinkoje per metus - gegužę palyginti su 2015 metų gegužės mėnesiu - Lietuvoje pramonės produkcijos kainos sumažėjo 5,7 proc., rodo pirmadienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Didesnis metinis nuosmukis buvo Nyderlanduose (8,2 proc.), Graikijoje (8,1 proc.), Kroatijoje (6,3 proc.) ir Slovakijoje (5,9 proc.

Nuo liepos 1-osios Lietuvos vartotojams mažėja elektros ir dujų kainos - jos bus mažiausios per kelerius pastaruosius metus. „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) klientams elektros kaina mažėja apie 5 proc., o „Lietuvos dujų tiekimo“ klientams dujos pinga 8-15 proc. Žemiausia elektros kaina nuo 2013 metų Nuo liepos elektros kaina bus žemiausia per pastaruosius trejus metus - nuo 2013-ųjų sausio ji smuko 17,2 proc.

„Uber“ turi svarbių naujienų Vilniuje gyvenantiems žmonėms. Anot įmonės atstovų, nuo penktadienio vidutinė kelionės kaina mažėja beveik penktadaliu. Mažesnė kelionės kaina įsigalioja šiandien – liepos 1 d. 11 val. „Esant didesniam poreikiui, partneriai-vairuotojai daugiau valandų praleis pavėžėdami žmones ir mažiau — laukdami užsakymų bei vykdami pas pakeleivį, ir taip uždirbs daugiau pinigų.

Pasaulinės naftos kainos penktadienį prekybos Azijoje metu smuko daugiau nei 6 proc. po to, kai negalutiniai rezultatai rodo, jog daugiau britų balsavo už šalies išstojimą iš Europos Sąjungos. Rugpjūčio pristatymo termino ateities sandorių WTI naftos barelis atpigo 3,11 JAV dolerio, arba 6,21 proc., iki 47 JAV dolerio. „Brent“ naftos kaina smuko 3,14 JAV dolerio, arba 6,17 proc., iki 47-77 JAV dolerio.

Klientus traukęs akcijomis, prekybos centras „Lidl“ keičia kryptį. Nepavykstant aprūpinti visų apsilankiusiųjų akcijinėmis prekėmis, jų parduodamas kiekis vienam pirkėjui bus ribojamas.

Statistika skelbia, kad Lietuva atsiduria tarp 4 mažiausiai už produktus mokančių Europos Sąjungos (ES) valstybių. Tačiau pažiūrėjus į atlyginimų statistiką, vaizdas niūresnis. Lietuva įsitaisiusi tarp trijų mažiausią vidutinį atlyginimą į rankas gaunančių šalių. Eurostato duomenimis, maisto kainų lygis praeitais metais Lietuvoje sudarė 78 proc. ES vidurkio. Žemesnės kainos pernai užfiksuotos tik Lenkijoje – 63 proc. ES vidurkio, Rumunijoje 64 proc. ir Bulgarijoje 70 proc.

Bitininkai jau suka pirmąjį vasaros medų. Bitininkaujantys pamaryje gausiu derliumi pasigirti negali – bitėms darbuotis trukdo gan vėsūs orai. Tad šiemet pirmasis medus, nors ir labai vertingas bei skanus, brangesnis nei pernai. Nors bitininkai dar parduoda ir pernykštį medų, pirkėjai jau ieško šviežio. Pirmąjį, pavasarinį, atbundančios gamtos medų labiausiai vertina ir patys bitininkai.

Maisto kainomis piktinasi dažnas, tai atskleidė ir vykęs parduotuvių boikotas, ir eilės prie „Lidl“. Visgi ekonomistai apžvelgdami situacija tikina, kainų augimas yra mažas, o nuo kitų šalių niekuo nesiskiriame. Lietuvos banko konferencijoje kalbėta, kad bendras kainų lygis praėjusiais metais krito 0,7 proc., o šiais metais per pirmuosius penkis mėnesius kainos vidutiniškai padidėjo 0,6 proc. Prognozuojama, kad kainos toliau tik augs. Šiemet kainų lygis kils 0,9 proc.