kainos

Vartojimo prekės ir paslaugos Baltijos valstybėse per metus pabrango tik Lietuvoje. Nacionalinių statistikos žinybų duomenimis, Lietuvos vartotojų kainų indeksas praėjusį mėnesį, palyginti su pernai geguže, pakilo 0,5 proc., Latvijos ir Estijos - nukrito atitinkamai 0,8 proc. ir 0,9 procento. Mėnesio infliacija gegužę Lietuvoje buvo nulinė, Latvijoje ir Estijoje - atitinkamai 0,6 proc. ir 0,1 procento.

Savaitei praėjus po „Lidl“ įžengimo į Lietuvą, eilės prie parduotuvių nesibaigia, o pirmosioms akcijoms pasibaigus, galime išvysti tikrąsias bananų ar pomidorų kainas. Nors kainos vis dar nesikandžioja, ekspertai įsitikinę, kad jos augs. Palyginę kainas akcijų metu ir dabar matyti, kad bananai pabrango 0,33 eur, tačiau vis dar kainuoja pigiau nei be akcijos kituose prekybos centruose. Tokios pat tendencijos pastebimos ir agurkų bei pomidorų kainose.

Nuo 30 iki daugiau nei 200 tūkst. eurų – tiek reikėtų investuoti, norint turėti būstą Lietuvos pajūryje. Šiuo metu brangiausiai butai parduodami Nidoje. Keliais tūkstančiais eurų, o kartais net perpus pigesnį būstą galima įsigyti Palangoje ir Šventojoje. Šiuo metu už standartinį 60 kv. m dviejų kambarių butą Nidoje prašoma 147 tūkst. eurų. Pačiame centre esantis būstas renovuotas, šalia yra parduotuvė, paštas, pramogų vietos, mokykla ir ligoninė.

Per mėnesį vienas užsienyje gyvenantis tautietis iš Lietuvos išsiveža arba jam atvežama vidutiniškai 10,5 litro įvairių alkoholinių gėrimų, rodo pirmą kartą atliktas išsamus tyrimas, siekęs įvertinti, kaip emigracija veikia prekių judėjimą. Apklausoje dalyvavo daugiau nei 500 emigravusių Lietuvos piliečių, gyvenančių Didžiojoje Britanijoje, Norvegijoje, Airijoje, Švedijoje ir kitose šalyse. Tyrimas parodė, kad tik vienas iš šešių (16 proc.

Šiandien paskelbta, kad gegužę vartojimo prekių ir paslaugų kainos Lietuvoje nepakito, metinė infliacija siekė 0,5 proc., o vidutinis metinis kainų pokytis – jau nėra neigiamas. Didžiausią įtaką mėnesio infliacijai turėjo brangę degalai, apranga ir avalynė. Maisto produktų krepšelio kaina gegužę pakito nedaug, bet, nors pavasaris ir vėlavo, daržovių kaina sumažėjo. Tiesa, daržovės vis dar buvo 4,4 proc. brangesnės negu atitinkamą mėnesį prieš metus.

Augančios nekilnojamojo turto (NT) kainos Lietuvoje tiek ekonomistus, tiek bankininkus priverčia itin atidžiai stebėti rinką. Ir nors kol kas ekspertai ramina, jog Lietuvoje NT burbulo nėra, priešinga situacija Švedijoje verčia neužmigti ir būti budriems. Lietuvos banko (LB) vadovas Vitas Vasiliauskas teigia, kad pirmiausia neigiamai mūsų finansinį stabilumą gali paveikti būtent Šiaurės šalys, kadangi mūsų bankinis sektorius susijęs su Skandinavijos bankais.

Ligi šiol buvo dvi ekonominės temos, tapusios proga susiginčyti ir susipykti su draugais, giminėmis ir artimaisiais. Pirmoji tema – ar reikia leisti parduoti žemę užsieniečiams? Tik užvesk kalbą, ir konfliktas – garantuotas. Antroji – motinystės atostogų ir išmokų tema. Ilgos ar trumpos, dosniai apmokamos - čia ginčas įsižiebs net tarp žemės pardavimo užsieniečiams šalininkų. Ir štai, voila, radosi trečioji tema – eilės Lidle.

Atsigaunanti ir aktyvėjanti nekilnojamojo turto (NT) rinka toliau stebina. „Ober-Haus“ tirdami butų kainas fiksuoja, kainų augimas sparčiausias nuo 2014-ųjų metų. „Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2016 metų gegužės mėnesio reikšmė išaugo 0,9 proc.. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių ūgtelėjo 4,2 proc.

Vaisių ir daržovių kainų nuotraukos, siūlymai taikyti PVM lengvatas įvairiausiems produktams ar reguliuoti kainas bei antkainius, abejonės dėl statistikos departamento pateikiamos informacijos kokybės ir eilės prie naujų prekybos tinklų durų. Pirmojo šių metų pusmečio aktualijos rodo, kad turime rimtą problemą.

Nors Lietuvos pirkėjai džiaugiasi mažomis „Lidl“ kainomis, ekspertai įsitikinę, kad tai tik laikina. Pažvelgus į šio tinklo kainų skirtumus skirtingose šalyse matyti, kad nors kai kurie produktai jau siūlomi Vokietijos kainomis, kiti – daug pigesni. Mažmeninės prekybos ekspertas Justas Gavėnas įsitikinęs, kad prekės „Lidl“ Lietuvoje šiuo metu dirbtinos, nes norima sudaryti pigaus prekybininko įvaizdį. Vasarai baigiantis vaizdas gali pasikeisti.

Masinė psichozė - pigių prekių ištroškę pirkėjai plūstelėjo į naujo vokiško prekybos tinklo parduotuves. Eilės prie atsidariusių naujų parduotuvių priminė laikus, kai žmonės po kelias valandas laukdavo dešrelių ar duonos. Tačiau karščio alinami gyventojai tvirtina – laukti verta. Vieni džiaugiasi mažomis kainomis, kiti nuogąstavo, kad Lenkijoje vis tiek pigiau.

Saudo Arabija ketvirtadienį pareiškė tikinti, kad naftos kainos ir toliau augs, kas skatina viltis, jog itin susiskaldęs kartelis, kurio atstovai ketvirtadienį susirinko Vienoje, nuspręs nekeisti naftos gavybos apimčių. „Visi yra labai patenkinti padėtimi rinkoje. Rinka persibalansuoja jau mums kalbantis, – žurnalistams sakė naujasis Saudo Arabijos naftos ministras Khaledas al-Falihas (Chaledas al-Falihas). – Paklausa auga. Naftos tiekimas iš OPEC nepriklausančių šalių mažėja.

Nuo pat ryto žmonės būriavosi prie atidaromų „Lidl“ parduotuvių, o su laiku srautas nė nemažėjo. Jau per pirmąją valandą susidarė ilgiausios eilės, kuriose žmonės kantriai laukė prilygindami stovėjimą eilėje Sovietų Sąjungos laikams. O įpusėjus dienai ir saulei dar karščiau pradėjus šildyti, eilės nemažėjo, o žmonės nuo saulės slėpėsi po prekių katalogais. Eilės gale stovėjusieji Vytautas ir Stasė buvo įsitikinę, kad laukti verta ir kainos bent 15 proc. bus pigesnės.

Nuo pusės 8 ryto žmonės jau rinkosi į „Lidl“ parduotuves. Kas pasižvalgyti, o kas ir apsipirkti. Viena aišku, kainų skirtumus pamatyti stengėsi visi. Kol dar vyko sveikinimo kalbos, žmonės jau rikiavosi į eilę pasiruošę prikrauti pilnus prekių vežimėlius. Turbūt populiariausia preke tapo bananai. Šiuos žmonės krovėsi kekėmis.

Prieš didįjį atidarymą „Lidl“ dalinasi pirmuoju savo prekių katalogu. Prekių asortimente bus galima išvysti ne tik pažįstamus lietuviškus gaminius, bet ir užsienio prekių.  Pavyzdžiui, bananai „Lidl“ parduotuvėje atidarymo dieną kainuos 0,66 eur centų. Tuo tarpu „Maximoje“ ir „Rimi“ bananai kainuoja 1,44 eur už kilogramą.  Pomidorų padažo „Mikado“ kaina bus 0,45 eur, o „Iki“ parduotuvėje „Kėdainių konservų“ pomidorų padažas kainuoja 0,89 eur.

Nors vartotojai skundžiasi dėl išaugusių prekių kainų, mažmeninė prekyba kilo sparčiau nei kovą arba nei vidutiniškai praėjusiais metais. Vartojimo prekių pardavimus vis dar skatina augančios pajamos ir pigesnis benzinas, nors kai kuriose srityse šis efektas pradeda nykti. Kad ir kaip būtų, mažmeninė prekyba išlieka gyvybinga, o prastesnes vartotojų nuotaikas galima įžvelgti lėčiau augančioje maisto produktų apyvartoje.

Valdžia skuba paskui augančias kainas ir jau nuo liepos ketina didinti dalį valstybės nustatytų rinkliavų - iš 2500 galiojančiųjų didės apie 230 rinkliavų, kai kurios jų didinamos net iki kelių kartų, penktadienį praneša „Lietuvos žinios“. Pasak dienraščio, gido pažymėjimo išdavimas nuo 3,4 euro brangs iki 18 eurų, leidimo vežioti keleivius taksi - nuo 35 iki 45 eurų. Licencijos verstis keleivių vežimu autobusais vietinio susisiekimo maršrutais brangs nuo 52 iki 68 eurų.

Gelbėtoja informacijos lentoje kabina šios dienos skaičius – vandens temperatūra – 13 laipsnių, lauke – net 24. Oras išties primena vidurvasarį. Paplūdimyje poilsiautojų išties nemažai, dar daugiau jų kopose. Kas deginasi, kas bando nedrąsiai maudytis. Poilsiautojų saugumu šiuo metu rūpinasi tik centrinėje gelbėjimo stotyje dirbantys gelbėtojai, visi 17 postų ims dirbti nuo birželio.

Pirmųjų lietuviškų braškių kainos turguose tautiečius šokiravo. Už kilogramą uogų prieš savaitę buvo prašoma dešimties eurų. Tad vėlyvą pavasarį  į pagalbą tradiciškai atskubėjo lenkai. Turgavietėse jau gausu gėrybių iš kaimyninės šalies. Ir kainos už kilogramą svyruoja nuo trijų iki trijų su puse euro. Visgi ir tiek suploti už lenkiškas braškes lietuviams nesinori. Anot jų, pernai tokiu metu jos kainavo perpus pigiau – iki dviejų eurų.

Jei būtų nutarta šviežią ir atšaldytą mėsą apmokestinti lengvatiniu 5 proc. pridėtinės vertės mokesčiu (PVM), šalies biudžetas per metus netektų 81 mln. eurų pajamų, sako finansų ministras. „Tyrimai rodo, kad mėsos produktų požiūriu daugiausiai (dėl lengvatinio PVM - BNS) išlošia prekybininkai, nes pakyla prekybos marža ir šiek tiek perdirbėjai. Gal dar kažkiek lieka ūkininkui, bet ne vartotojui. Gal vieną mėnesį kaina šiek tiek sumažės, bet kitą mėnesį efektas dings.

Premjeras Algirdas Butkevičius teigia, kad nuo liepos mažės ne tik dujų, bet ir elektros kainos. „Šiandien dar negaliu pasakyti, kiek sumažės ar kokiu dydžiu sumažės elektros energijos kaina, nes dar vyksta skaičiavimai ir galutiniai skaičiavimai bus baigti ateinančią savaitę. Kainų komisijos skaičiavimai turi būti užbaigti iki gegužės 30 dienos. Tuomet priimsime sprendimus ir pateiksime informaciją“, - penktadienį spaudos konferencijoje sakė A.Butkevičius.

Mūsų ūkininkų šiltnamiuose jau prisirpo pirmosios lietuviškos braškės. Išsiilgę vasariškų uogų pirkėjai dairytis šių gardžių raudonšonių gali jau nuo šio savaitgalio ūkininkų turgeliuose. Tiesa, pirmosios uogos brangios – net 10 eurų už kg. Šiemet braškių kaina aukštesnė nei atšaldytos lašišos. Nors iki tikrojo braškių sezono dar geras mėnuo, Kėdainių rajono ūkininkai jau rengiasi skinti pirmąjį lietuviškų braškių derlių.

Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifų keitimas rodo šalies ekonominės politikos nestabilumą, sako „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas. Tai Nerijus Mačiulis teigė po to, kai premjeras ketvirtadienį pareiškė, kad siūloma PVM lengvata šviežiai ir atšaldytai mėsai gali būti atšaukta, jei paaiškėtų, kad mėsos produktų kainos dėl to nesumažėjo.

Šylant orams jau pradedamos planuoti atostogos prie jūros. Pasak NT ekspertų, vis dažniau žmonės susidomi antrų namų įsigijimu ne tik dėl galimybės patogiai laiką praleisti prie jūros, bet ir galimybėmis vėliau būstą išnuomoti.

Savo šeimos finansus kas antras namų ūkis vertina palankiai, tiek pat namų ūkių pavyksta sutaupyti. Tačiau netekę pagrindinio pajamų šaltinio, iš santaupų daugelis išgyventų tik iki mėnesio ar net trumpiau, rodo naujausia Lietuvos banko Namų ūkių apklausos apžvalga. „Ir toliau beveik pusė šeimų teigia, kad kas mėnesį bent šiek tiek sutaupo, be to, keturi iš dešimties namų ūkių didžiąją lėšų dalį sako atsidėsiantys, jeigu jų pajamos padidėtų penktadaliu ar daugiau.

Nuo lapkričio bus draudžiama informuoti apie alkoholio kainų sumažinimą - visose alkoholio prekybos vietose nebus galima jokiais būdais pirkėjams parodyti, kokiems alkoholiniams gėrimams ir kokio dydžio taikomos nuolaidos. Seimas antradienį priėmė tai numatančias Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas: už balsavo 72, o susilaikė 17 parlamentarų.

Per paskutinį dešimtmetį duonos gaminių kainos išaugo daugiau nei dvigubai. Nors grūdai nebrango, o ir prekybininkai, anot ekonomistų, kainų labai nekėlė. Žvilgsniai krypsta į kepėjus, mat jų įtaka galutinei duonos kainai yra didžiausia. Pastarieji teisinasi, jog didžioji pelno dalis tenka darbuotojų atlyginimams. Kiek lietuvių kasdien valgo kalafiorus? Visuomenės apklausas vykdančios agentūros juos, ko gero, suskaičiuotų ant vienos rankos pirštų.

Jau trečia savaitė Lietuvą audrinantis kalafiorų sukilimas paprastai nužeminamas iki nesąžiningos prekybos centrų kainų politikos, esą neveiksnios Konkurencijos tarybos ir/ar netinkamo politikų komunikavimo. Tiesa, dar pylos gauna Statistikos departamentas, kad esą nesugeba infliacijos pamatyti. Taip mąstantieji sako: neisime tris dienas į prekybos centrus, pirksime turgeliuose ir … Va čia mintis ir įstringa.

Po nuosaikesnių 2015 metų rezultatų, 2016 metų pradžioje Lietuvos būsto rinka vėl spurtavo. Visuose šalies regionuose stebimas išaugęs būsto rinkos aktyvumas, kylančios pardavimo ir nuomos kainos bei sparčiai augančios skolinimosi apimtys. Tačiau pasak eksperto, investicinė grąžą iš nuomos turėtų sumažėti. Teigiami šalies ekonominiai pokyčiai ir augantys gyventojų lūkesčiai toliau didina tiek būsto kainas, tiek sandorių skaičių.

Tęsiantis prekybos centrų boikotui prekybininkai vis labiau puošiasi raudona ir geltona – akcijų spalvomis ir siūlo savo klientams puokštę nuolaidų. Sulaukęs daugybės skaitytojų nuotraukų, tv3.lt portalas atliko tyrimą, kiek maistas kainuoja užsienio šalyse.

Yra toks posakis lotynų kalboje, reiškiantis „nenužudyk to, kuris tau atnešė blogą žinią“. Pasirodo visais laikais žmonės buvo linkę per daug nesigilindami į esmę apkaltinti tuos, kurie galbūt yra tik nemalonios žinios nešėjai. Tai, kas vyksta šiuo metu, kai tūkstančiai lietuvaičių boikotuoja prekybos centrus, irgi yra savotiškas blogą žinią atnešusio laiškininko žudymas. Kalafioro skandalas parodė, kaip tiesmukiškai žmonės supranta kainodarą rinkoje.

Valdantieji, reaguodami į vadinamąjį kalafiorų skandalą, ištraukė ginklą – pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą mėsai. Vis dėlto, mėsos perdirbėjai perspėja, jog tokiu sprendimu ne visi vartotojai gali būti patenkinti, tuo metu ekonomistai įtaria, kad Vyriausybės pastangos tokiu būdu sumažinti produktų kainas gali patirti fiasko.

Dėl didelio maisto kainų augimo gyventojai šiandien pradeda trijų dienų boikotą - neiti į prekybos tinklus. Vyriausia prezidentės patarėja ekonominiais ir socialiniais klausimais Lina Antanavičienė teigia, kad palaiko tokį žmonių aktyvumą, tačiau abejoja akcijos rezultatais. „Džiugina faktas, kad mūsų visuomenė tampa aktyvi ir reaguoja į tai kas vyksta, nesėdi namuose, o daro kažką.

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2016 metų balandžio mėnesio reikšmė išaugo 0,6%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių ūgtelėjo 3,4% (2016 metų kovą metinis augimas siekė 3,2%). Teigiami butų kainų pokyčiai 2016 metų balandžio mėnesį buvo užfiksuoti visuose šalies didmiesčiuose.

Maisto prekių skandalui įsibėgėjant, specialistai vardija skirtingas priežastis, kas ir kodėl nulėmė tokius kainų svyravimus, kurie jau ne pirmą dieną erzina pirkėjus. Visa tai bandė paaiškinti ir premjeras Algirdas Butkevičius, tačiau visa tai suprasti buvo ganėtinai sudėtinga net ir patiems ekonomistams. LRT laidoje „Teisė žinoti“ ekonomistas Gitanas Nausėda juokavo, kad klausantis premjero paaiškinimų jau trečią kartą, viskas tampa daug suprantamiau.

Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūrai perdirbėjams leidus birželį iki 14 proc. mažinti pieno supirkimo kainas, tuo nepatenkinti pieno rinkos krizę išgyvenantys gamintojai sako, tai reiškia jų padėties tolesnį blogėjimą. Tuo metu perdirbėjai sako, jog nuo birželio pieno supirkimo kainos gali kiek stabilizuotis, nors rinkos atsigavimo ženklų kol kas nėra.

Rytoj prasidėsiantis ir tris dienas truksiantis boikotas gali visiškai neatsipirkti. Mat iš karto po jo „Maxima“ nusprendė taikyti didžiules nuolaidas beveik visiems savo siūlomiems produktams. „Tik š. m. gegužės 14 d. visose MAXIMA parduotuvėse Jūsų laukia TOKIOS NUOLAIDOS!“, - būtent tokį užrašą buvo galima išvysti „Maxima“ tinklalapyje.

Vis dažniau parduotuvės perkelia savo verslą ir į elektroninę prekybą. Lietuviai renkasi apsipirkinėti ne tik lietuviškose elektroninėse parduotuvėse, bet ir tokiuose žinomuose pasauliniuose puslapiuose kaip „Amazon“ ir „AliExpress“. Vis dėlto apsipirkinėjimas per šiuos prekybininkus nėra nemokamas. „Alibaba“ – didžiausias pasaulio mažmenininkas. Per visus savo portalus parduoda prekių už maždaug 170 mlrd. dolerių. Taip pat per mėnesį turi apie milijardą vizualių transakcijų.

Panašu, kad šiomis dienomis viešojoje erdvėje kerojanti baimė dėl prekių kainų dar greitai nesibaigs. Tiesa, didžiausios mažmeninės prekybos tinklo bendrovės „Maximos“ komunikacijos vadovė Renata Saulytė skubėjo raminti viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją apie prekių kainas.

Lietuvoje dėl kainų tradiciškai pirmiausia puolama į psichozę, po to pradedama ieškoti kaltų. O visos tos pastangos turėtų būti nukreiptos į sprendimus, kurie užtikrintų mūsų žmonių pajamų augimą, o ne į bandymą imituoti kažkokią kovą su didėjančiomis kainomis, - sako Liberalų sąjungos lyderis Eligijus Masiulis. „Kai kas dar bando aiškinti, kad kainos nepakilo. Labiausiai stebina premjero pozicija, kuri nuolat keičiasi.

Socialdemokratams nutarus siūlyti lengvatinį pridėtinės vertės mokestį (PVM) atšaldytai ir šviežiai mėsai, ekonomistas Gitanas Nausėdas mano, kad svarbu stebėti šių produktų kainas, įvedant lengvatą, ir taip užtikrinti, jog mėsa ir jos produktų kainos tikrai sumažėtų. Anot jo, tokią kontrolę galėtų užtikrinti prekybininkų pasirašytas geros valios memorandumas. Pastarieji sutiktų jį pasirašyti, bet patys neinicijuotų.

Įsisiūbavus kainų skandalui gyventojai ir toliau fiksuoja brangstančius maisto produktus. Susikūrusioje grupėje „Neįtikėtinos kainos“ žmonės piktinasi, kodėl taip smarkiai pabrango jų mėgstami produktai? Kalbinti gyventojai sako netikintys oficialia statistika, kurioje kainos didėja minimaliai. Mat geriausiai kainų pokyčius jie jaučia savo ištuštėjusioje kišenėje. Kaip skelbia Statistikos departamentas, per metus maisto produktai pabrango 1,6 procento.

Planuojant kelionę vienas svarbiausių aspektų – kaina. Neretai lietuviai renkasi tarp „Ryanair“ ir „Wizzair“ skrydžių kompanijų, mat manoma, kad šios pasiūlo pigiausias paslaugas. Portalas tv3.lt domisi, kaip skiriasi šių kompanijų teikiamos paslaugos. Kelionių organizatorius Rimvydas Širvinskas (Makalius) pasakoja, kad lietuviai įsitikinę, jog pigiausias paslaugas teikia būtent šios dvi oro linijos.

Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė sako, jog prekybininkai kilstelėjo bendrą kainų lygį, norėdami susigrąžinti prarastas pajamas, kai prieš euro įvedimą tarp valdžios ir jų buvo susitarta pusę metų nedidinti kainų. Anot jos, kainas sumažintų pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo mažinimas būtiniausiems maisto produktams. „Jeigu kalbėsime apie kainų kylimą, tai bendras brangimas yra. Aš neneigčiau kilimo vienos iš priežasčių ir situacijos dėl euro įvedimo. Tai ne pats euras pakėlė kainas.

Didieji Lietuvos prekybos tinklai naudojasi didėjančia gyventojų perkamąja galia ir pamažu didina maisto produktų ir kai kurių kitų prekių antkainius ir tuo pačiu galutinę kainą vartotojams, teigia SEB banko banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda. Tuo metu Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovas Laurynas Vilimas tikina, kad prekybininkų antkainiai pastaruoju metu mažėja.

Kainų augimo arba kalafioro skandalas įsimetė ir į parlamento rūmus. Politikai laužo galvas, kaip numušti ūgtelėjusias maisto ir kitų produktų bei paslaugų kainas. O pasiūlymų – visas spektras: nuo drastiško mokesčių mažinimo, boikoto iki lito grąžinimo. Statistikos departamentas skelbia, kad kainų indeksas yra 1,2 proc., tačiau jis gautas apskaičiavus daugiau nei 68 tūkstančius prekių kainų kitimų. Tačiau skirtingų prekių kainos kito nevienodai.

Didelės emocinės bangos dėl kainų svyravimų jau tampa Lietuvos kasdienybe. Neseniai diskutavome, kad Lietuvoje per brangios citrinos, tuomet – kad per daug kainuoja kiviai, o dabar pasipiktinusių kainomis taikiniu tapo kalafiorai. Kodėl Lenkijoje prekės pigesnės? Atkreipkime dėmesį, kad diskusija dėl kainų smarkiai paaštrėjo šių metų pradžioje, kai dėl išaugusios politinės rizikos maždaug 10 proc. atpigo Lenkijos zlotas. Vadinasi, atpigo ir Lenkijoje parduodamos (ypač – vietinės kilmės) prekės.

Artėjant vasaros sezonui pajūrio verslininkai su nekantrumu laukia paišlaidauti mėgstančių lietuvių. Nors dalis žmonių anksčiau Lietuvos pajūrį iškeisdavo į egzotiškąją Turkija ar Egiptą, šiandien susiklosčiusi saugumo situacija verčia susimąstyti ir rinktis Baltijos krantą. Palangos apgyvendinimo paslaugų tiekėjų organizacijos „Svetingas šeimininkas“ vadovė Irena Švanienė tikina, kad kiekvieną sezoną tikisi paties geriausio, o gąsdinimai dėl prasto oro jiems nė motais.

Premjeras Algirdas Butkevičius pareiškė, jog euro įvedimas kainoms jokios įtakos neturėjo - prekės, anot jo, pastaruoju metu brango, prekybos tinklams padidinus antkainį. Prekybininkų atstovai nekomentuoja prekybos tinklų antkainių pokyčio, o kitų valstybės institucijų atstovai negalėjo patvirtinti premjero žodžių.