kainos

Nuo pat ryto žmonės būriavosi prie atidaromų „Lidl“ parduotuvių, o su laiku srautas nė nemažėjo. Jau per pirmąją valandą susidarė ilgiausios eilės, kuriose žmonės kantriai laukė prilygindami stovėjimą eilėje Sovietų Sąjungos laikams. O įpusėjus dienai ir saulei dar karščiau pradėjus šildyti, eilės nemažėjo, o žmonės nuo saulės slėpėsi po prekių katalogais. Eilės gale stovėjusieji Vytautas ir Stasė buvo įsitikinę, kad laukti verta ir kainos bent 15 proc. bus pigesnės.

Nuo pusės 8 ryto žmonės jau rinkosi į „Lidl“ parduotuves. Kas pasižvalgyti, o kas ir apsipirkti. Viena aišku, kainų skirtumus pamatyti stengėsi visi. Kol dar vyko sveikinimo kalbos, žmonės jau rikiavosi į eilę pasiruošę prikrauti pilnus prekių vežimėlius. Turbūt populiariausia preke tapo bananai. Šiuos žmonės krovėsi kekėmis.

Prieš didįjį atidarymą „Lidl“ dalinasi pirmuoju savo prekių katalogu. Prekių asortimente bus galima išvysti ne tik pažįstamus lietuviškus gaminius, bet ir užsienio prekių.  Pavyzdžiui, bananai „Lidl“ parduotuvėje atidarymo dieną kainuos 0,66 eur centų. Tuo tarpu „Maximoje“ ir „Rimi“ bananai kainuoja 1,44 eur už kilogramą.  Pomidorų padažo „Mikado“ kaina bus 0,45 eur, o „Iki“ parduotuvėje „Kėdainių konservų“ pomidorų padažas kainuoja 0,89 eur.

Nors vartotojai skundžiasi dėl išaugusių prekių kainų, mažmeninė prekyba kilo sparčiau nei kovą arba nei vidutiniškai praėjusiais metais. Vartojimo prekių pardavimus vis dar skatina augančios pajamos ir pigesnis benzinas, nors kai kuriose srityse šis efektas pradeda nykti. Kad ir kaip būtų, mažmeninė prekyba išlieka gyvybinga, o prastesnes vartotojų nuotaikas galima įžvelgti lėčiau augančioje maisto produktų apyvartoje.

Valdžia skuba paskui augančias kainas ir jau nuo liepos ketina didinti dalį valstybės nustatytų rinkliavų - iš 2500 galiojančiųjų didės apie 230 rinkliavų, kai kurios jų didinamos net iki kelių kartų, penktadienį praneša „Lietuvos žinios“. Pasak dienraščio, gido pažymėjimo išdavimas nuo 3,4 euro brangs iki 18 eurų, leidimo vežioti keleivius taksi - nuo 35 iki 45 eurų. Licencijos verstis keleivių vežimu autobusais vietinio susisiekimo maršrutais brangs nuo 52 iki 68 eurų.

Gelbėtoja informacijos lentoje kabina šios dienos skaičius – vandens temperatūra – 13 laipsnių, lauke – net 24. Oras išties primena vidurvasarį. Paplūdimyje poilsiautojų išties nemažai, dar daugiau jų kopose. Kas deginasi, kas bando nedrąsiai maudytis. Poilsiautojų saugumu šiuo metu rūpinasi tik centrinėje gelbėjimo stotyje dirbantys gelbėtojai, visi 17 postų ims dirbti nuo birželio.

Pirmųjų lietuviškų braškių kainos turguose tautiečius šokiravo. Už kilogramą uogų prieš savaitę buvo prašoma dešimties eurų. Tad vėlyvą pavasarį  į pagalbą tradiciškai atskubėjo lenkai. Turgavietėse jau gausu gėrybių iš kaimyninės šalies. Ir kainos už kilogramą svyruoja nuo trijų iki trijų su puse euro. Visgi ir tiek suploti už lenkiškas braškes lietuviams nesinori. Anot jų, pernai tokiu metu jos kainavo perpus pigiau – iki dviejų eurų.

Jei būtų nutarta šviežią ir atšaldytą mėsą apmokestinti lengvatiniu 5 proc. pridėtinės vertės mokesčiu (PVM), šalies biudžetas per metus netektų 81 mln. eurų pajamų, sako finansų ministras. „Tyrimai rodo, kad mėsos produktų požiūriu daugiausiai (dėl lengvatinio PVM - BNS) išlošia prekybininkai, nes pakyla prekybos marža ir šiek tiek perdirbėjai. Gal dar kažkiek lieka ūkininkui, bet ne vartotojui. Gal vieną mėnesį kaina šiek tiek sumažės, bet kitą mėnesį efektas dings.

Premjeras Algirdas Butkevičius teigia, kad nuo liepos mažės ne tik dujų, bet ir elektros kainos. „Šiandien dar negaliu pasakyti, kiek sumažės ar kokiu dydžiu sumažės elektros energijos kaina, nes dar vyksta skaičiavimai ir galutiniai skaičiavimai bus baigti ateinančią savaitę. Kainų komisijos skaičiavimai turi būti užbaigti iki gegužės 30 dienos. Tuomet priimsime sprendimus ir pateiksime informaciją“, - penktadienį spaudos konferencijoje sakė A.Butkevičius.

Mūsų ūkininkų šiltnamiuose jau prisirpo pirmosios lietuviškos braškės. Išsiilgę vasariškų uogų pirkėjai dairytis šių gardžių raudonšonių gali jau nuo šio savaitgalio ūkininkų turgeliuose. Tiesa, pirmosios uogos brangios – net 10 eurų už kg. Šiemet braškių kaina aukštesnė nei atšaldytos lašišos. Nors iki tikrojo braškių sezono dar geras mėnuo, Kėdainių rajono ūkininkai jau rengiasi skinti pirmąjį lietuviškų braškių derlių.

Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifų keitimas rodo šalies ekonominės politikos nestabilumą, sako „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas. Tai Nerijus Mačiulis teigė po to, kai premjeras ketvirtadienį pareiškė, kad siūloma PVM lengvata šviežiai ir atšaldytai mėsai gali būti atšaukta, jei paaiškėtų, kad mėsos produktų kainos dėl to nesumažėjo.

Šylant orams jau pradedamos planuoti atostogos prie jūros. Pasak NT ekspertų, vis dažniau žmonės susidomi antrų namų įsigijimu ne tik dėl galimybės patogiai laiką praleisti prie jūros, bet ir galimybėmis vėliau būstą išnuomoti.

Savo šeimos finansus kas antras namų ūkis vertina palankiai, tiek pat namų ūkių pavyksta sutaupyti. Tačiau netekę pagrindinio pajamų šaltinio, iš santaupų daugelis išgyventų tik iki mėnesio ar net trumpiau, rodo naujausia Lietuvos banko Namų ūkių apklausos apžvalga. „Ir toliau beveik pusė šeimų teigia, kad kas mėnesį bent šiek tiek sutaupo, be to, keturi iš dešimties namų ūkių didžiąją lėšų dalį sako atsidėsiantys, jeigu jų pajamos padidėtų penktadaliu ar daugiau.

Nuo lapkričio bus draudžiama informuoti apie alkoholio kainų sumažinimą - visose alkoholio prekybos vietose nebus galima jokiais būdais pirkėjams parodyti, kokiems alkoholiniams gėrimams ir kokio dydžio taikomos nuolaidos. Seimas antradienį priėmė tai numatančias Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas: už balsavo 72, o susilaikė 17 parlamentarų.

Per paskutinį dešimtmetį duonos gaminių kainos išaugo daugiau nei dvigubai. Nors grūdai nebrango, o ir prekybininkai, anot ekonomistų, kainų labai nekėlė. Žvilgsniai krypsta į kepėjus, mat jų įtaka galutinei duonos kainai yra didžiausia. Pastarieji teisinasi, jog didžioji pelno dalis tenka darbuotojų atlyginimams. Kiek lietuvių kasdien valgo kalafiorus? Visuomenės apklausas vykdančios agentūros juos, ko gero, suskaičiuotų ant vienos rankos pirštų.

Jau trečia savaitė Lietuvą audrinantis kalafiorų sukilimas paprastai nužeminamas iki nesąžiningos prekybos centrų kainų politikos, esą neveiksnios Konkurencijos tarybos ir/ar netinkamo politikų komunikavimo. Tiesa, dar pylos gauna Statistikos departamentas, kad esą nesugeba infliacijos pamatyti. Taip mąstantieji sako: neisime tris dienas į prekybos centrus, pirksime turgeliuose ir … Va čia mintis ir įstringa.

Po nuosaikesnių 2015 metų rezultatų, 2016 metų pradžioje Lietuvos būsto rinka vėl spurtavo. Visuose šalies regionuose stebimas išaugęs būsto rinkos aktyvumas, kylančios pardavimo ir nuomos kainos bei sparčiai augančios skolinimosi apimtys. Tačiau pasak eksperto, investicinė grąžą iš nuomos turėtų sumažėti. Teigiami šalies ekonominiai pokyčiai ir augantys gyventojų lūkesčiai toliau didina tiek būsto kainas, tiek sandorių skaičių.

Tęsiantis prekybos centrų boikotui prekybininkai vis labiau puošiasi raudona ir geltona – akcijų spalvomis ir siūlo savo klientams puokštę nuolaidų. Sulaukęs daugybės skaitytojų nuotraukų, tv3.lt portalas atliko tyrimą, kiek maistas kainuoja užsienio šalyse.

Yra toks posakis lotynų kalboje, reiškiantis „nenužudyk to, kuris tau atnešė blogą žinią“. Pasirodo visais laikais žmonės buvo linkę per daug nesigilindami į esmę apkaltinti tuos, kurie galbūt yra tik nemalonios žinios nešėjai. Tai, kas vyksta šiuo metu, kai tūkstančiai lietuvaičių boikotuoja prekybos centrus, irgi yra savotiškas blogą žinią atnešusio laiškininko žudymas. Kalafioro skandalas parodė, kaip tiesmukiškai žmonės supranta kainodarą rinkoje.

Valdantieji, reaguodami į vadinamąjį kalafiorų skandalą, ištraukė ginklą – pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą mėsai. Vis dėlto, mėsos perdirbėjai perspėja, jog tokiu sprendimu ne visi vartotojai gali būti patenkinti, tuo metu ekonomistai įtaria, kad Vyriausybės pastangos tokiu būdu sumažinti produktų kainas gali patirti fiasko.

Dėl didelio maisto kainų augimo gyventojai šiandien pradeda trijų dienų boikotą - neiti į prekybos tinklus. Vyriausia prezidentės patarėja ekonominiais ir socialiniais klausimais Lina Antanavičienė teigia, kad palaiko tokį žmonių aktyvumą, tačiau abejoja akcijos rezultatais. „Džiugina faktas, kad mūsų visuomenė tampa aktyvi ir reaguoja į tai kas vyksta, nesėdi namuose, o daro kažką.

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2016 metų balandžio mėnesio reikšmė išaugo 0,6%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių ūgtelėjo 3,4% (2016 metų kovą metinis augimas siekė 3,2%). Teigiami butų kainų pokyčiai 2016 metų balandžio mėnesį buvo užfiksuoti visuose šalies didmiesčiuose.

Maisto prekių skandalui įsibėgėjant, specialistai vardija skirtingas priežastis, kas ir kodėl nulėmė tokius kainų svyravimus, kurie jau ne pirmą dieną erzina pirkėjus. Visa tai bandė paaiškinti ir premjeras Algirdas Butkevičius, tačiau visa tai suprasti buvo ganėtinai sudėtinga net ir patiems ekonomistams. LRT laidoje „Teisė žinoti“ ekonomistas Gitanas Nausėda juokavo, kad klausantis premjero paaiškinimų jau trečią kartą, viskas tampa daug suprantamiau.

Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūrai perdirbėjams leidus birželį iki 14 proc. mažinti pieno supirkimo kainas, tuo nepatenkinti pieno rinkos krizę išgyvenantys gamintojai sako, tai reiškia jų padėties tolesnį blogėjimą. Tuo metu perdirbėjai sako, jog nuo birželio pieno supirkimo kainos gali kiek stabilizuotis, nors rinkos atsigavimo ženklų kol kas nėra.

Rytoj prasidėsiantis ir tris dienas truksiantis boikotas gali visiškai neatsipirkti. Mat iš karto po jo „Maxima“ nusprendė taikyti didžiules nuolaidas beveik visiems savo siūlomiems produktams. „Tik š. m. gegužės 14 d. visose MAXIMA parduotuvėse Jūsų laukia TOKIOS NUOLAIDOS!“, - būtent tokį užrašą buvo galima išvysti „Maxima“ tinklalapyje.

Vis dažniau parduotuvės perkelia savo verslą ir į elektroninę prekybą. Lietuviai renkasi apsipirkinėti ne tik lietuviškose elektroninėse parduotuvėse, bet ir tokiuose žinomuose pasauliniuose puslapiuose kaip „Amazon“ ir „AliExpress“. Vis dėlto apsipirkinėjimas per šiuos prekybininkus nėra nemokamas. „Alibaba“ – didžiausias pasaulio mažmenininkas. Per visus savo portalus parduoda prekių už maždaug 170 mlrd. dolerių. Taip pat per mėnesį turi apie milijardą vizualių transakcijų.

Panašu, kad šiomis dienomis viešojoje erdvėje kerojanti baimė dėl prekių kainų dar greitai nesibaigs. Tiesa, didžiausios mažmeninės prekybos tinklo bendrovės „Maximos“ komunikacijos vadovė Renata Saulytė skubėjo raminti viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją apie prekių kainas.

Lietuvoje dėl kainų tradiciškai pirmiausia puolama į psichozę, po to pradedama ieškoti kaltų. O visos tos pastangos turėtų būti nukreiptos į sprendimus, kurie užtikrintų mūsų žmonių pajamų augimą, o ne į bandymą imituoti kažkokią kovą su didėjančiomis kainomis, - sako Liberalų sąjungos lyderis Eligijus Masiulis. „Kai kas dar bando aiškinti, kad kainos nepakilo. Labiausiai stebina premjero pozicija, kuri nuolat keičiasi.

Socialdemokratams nutarus siūlyti lengvatinį pridėtinės vertės mokestį (PVM) atšaldytai ir šviežiai mėsai, ekonomistas Gitanas Nausėdas mano, kad svarbu stebėti šių produktų kainas, įvedant lengvatą, ir taip užtikrinti, jog mėsa ir jos produktų kainos tikrai sumažėtų. Anot jo, tokią kontrolę galėtų užtikrinti prekybininkų pasirašytas geros valios memorandumas. Pastarieji sutiktų jį pasirašyti, bet patys neinicijuotų.

Įsisiūbavus kainų skandalui gyventojai ir toliau fiksuoja brangstančius maisto produktus. Susikūrusioje grupėje „Neįtikėtinos kainos“ žmonės piktinasi, kodėl taip smarkiai pabrango jų mėgstami produktai? Kalbinti gyventojai sako netikintys oficialia statistika, kurioje kainos didėja minimaliai. Mat geriausiai kainų pokyčius jie jaučia savo ištuštėjusioje kišenėje. Kaip skelbia Statistikos departamentas, per metus maisto produktai pabrango 1,6 procento.

Planuojant kelionę vienas svarbiausių aspektų – kaina. Neretai lietuviai renkasi tarp „Ryanair“ ir „Wizzair“ skrydžių kompanijų, mat manoma, kad šios pasiūlo pigiausias paslaugas. Portalas tv3.lt domisi, kaip skiriasi šių kompanijų teikiamos paslaugos. Kelionių organizatorius Rimvydas Širvinskas (Makalius) pasakoja, kad lietuviai įsitikinę, jog pigiausias paslaugas teikia būtent šios dvi oro linijos.

Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė sako, jog prekybininkai kilstelėjo bendrą kainų lygį, norėdami susigrąžinti prarastas pajamas, kai prieš euro įvedimą tarp valdžios ir jų buvo susitarta pusę metų nedidinti kainų. Anot jos, kainas sumažintų pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo mažinimas būtiniausiems maisto produktams. „Jeigu kalbėsime apie kainų kylimą, tai bendras brangimas yra. Aš neneigčiau kilimo vienos iš priežasčių ir situacijos dėl euro įvedimo. Tai ne pats euras pakėlė kainas.

Didieji Lietuvos prekybos tinklai naudojasi didėjančia gyventojų perkamąja galia ir pamažu didina maisto produktų ir kai kurių kitų prekių antkainius ir tuo pačiu galutinę kainą vartotojams, teigia SEB banko banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda. Tuo metu Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovas Laurynas Vilimas tikina, kad prekybininkų antkainiai pastaruoju metu mažėja.

Kainų augimo arba kalafioro skandalas įsimetė ir į parlamento rūmus. Politikai laužo galvas, kaip numušti ūgtelėjusias maisto ir kitų produktų bei paslaugų kainas. O pasiūlymų – visas spektras: nuo drastiško mokesčių mažinimo, boikoto iki lito grąžinimo. Statistikos departamentas skelbia, kad kainų indeksas yra 1,2 proc., tačiau jis gautas apskaičiavus daugiau nei 68 tūkstančius prekių kainų kitimų. Tačiau skirtingų prekių kainos kito nevienodai.

Didelės emocinės bangos dėl kainų svyravimų jau tampa Lietuvos kasdienybe. Neseniai diskutavome, kad Lietuvoje per brangios citrinos, tuomet – kad per daug kainuoja kiviai, o dabar pasipiktinusių kainomis taikiniu tapo kalafiorai. Kodėl Lenkijoje prekės pigesnės? Atkreipkime dėmesį, kad diskusija dėl kainų smarkiai paaštrėjo šių metų pradžioje, kai dėl išaugusios politinės rizikos maždaug 10 proc. atpigo Lenkijos zlotas. Vadinasi, atpigo ir Lenkijoje parduodamos (ypač – vietinės kilmės) prekės.

Artėjant vasaros sezonui pajūrio verslininkai su nekantrumu laukia paišlaidauti mėgstančių lietuvių. Nors dalis žmonių anksčiau Lietuvos pajūrį iškeisdavo į egzotiškąją Turkija ar Egiptą, šiandien susiklosčiusi saugumo situacija verčia susimąstyti ir rinktis Baltijos krantą. Palangos apgyvendinimo paslaugų tiekėjų organizacijos „Svetingas šeimininkas“ vadovė Irena Švanienė tikina, kad kiekvieną sezoną tikisi paties geriausio, o gąsdinimai dėl prasto oro jiems nė motais.

Premjeras Algirdas Butkevičius pareiškė, jog euro įvedimas kainoms jokios įtakos neturėjo - prekės, anot jo, pastaruoju metu brango, prekybos tinklams padidinus antkainį. Prekybininkų atstovai nekomentuoja prekybos tinklų antkainių pokyčio, o kitų valstybės institucijų atstovai negalėjo patvirtinti premjero žodžių.

Esame etape iš vergovinės santvarkos pakeliui į rinkos ekonomikos išvystytą kapitalizmą, „Žinių radijui“ sakė Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis. „Lietuvoje neturime darniai veikiančių vartotojų gynimo asociacijų. Jeigu jos būtų ir atstovautų vartotojams, manyčiau, kad šiandien vartotojų pasitenkinimas būtų visiškai kitoks.

Netylant diskusijoms dėl maisto kainų Lietuvoje, į jas vis dažniau reaguoja žymūs šalies ekonomistai. Ne išimtis ir Nerijus Mačiulis, kuris šį kartą „Facebook“ pribloškė savo netikėtu palyginimu. Banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas N. Mačiulis savo paskyroje pateikė nuotrauką, kurioje nurodyta prieskonio šafrano kaina viename iš prekybos centrų. „Labai didelė arba beveik neegzistuojanti pasiūla ir paklausa gali paaiškinti ir labai keistas kainas.

Premjerui Algirdui Butkevičiui pirmadienį ketinant rengti atsakingų institucijų pasitarimą dėl maisto produktų kainų parduotuvėse, komercinio SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda ragina atkreipti dėmesį ne vien į prekių, bet ir į paslaugų kainas.

Lietuvius sukildinęs kainų skandalas palietė ir šalies pramogų pasaulio bei verslo atstovus. Žinomam modeliui Solveigai Mykolaitytei paraginus prisijungti prie misijos „Tris dienas nieko nepirkti prekybcentriuose“, savo nuomonę išreiškė ir verslininkas Sigitas Martinavičius. „Sveiki atvykę į rinkimų maratono pinkles. Liūdna, kad bestuburis „elitas" tame dalyvauja. Tegyvuoja populizmas, vergų mentaliteto teritorijoje. Tapote politinių intrigų aukos.

Savaitgaliai ir atostogos gamtoje. Tai viena pagrindinių priežasčių, dėl kurios perkamos sodybos, vasarnamiai, sodo nameliai arba butai pajūryje, vadinamieji antrieji namai. Minėtą priežastį nurodė 44 proc. antrus namus turinčių lietuvių. Kas penktas apklausos dalyvis tokius objektus pirko kaip investiciją į ateitį, t. y. nuomai arba pardavimui. Kiek daugiau nei trečdalis – 34 proc.

Socialiniuose tinkluose po Marijono Mikutavičiaus pasisakymo, apie milžiniškas daržovių kainas, nerimsta pasipiktinimai ir diskusijos. Socialiniuose tinkluose plinta raginimas boikotuoti prekybos centrus. „Pažabokime prekybininkų godumą! Gegužės mėnesio 10-12 dienomis neikite į parduotuves ar prekybos centrus. Atkreipkime dėmesį į neįprastą kainų kėlimą maisto produktų prekybos tinkluose.

Dažnam pirkėjui teko susidurti su problema, kuomet vietoje vienos prekės įskaičiuojama kita. Vieni mano, kad tai paprasta klaida, kiti – kad apgalvotas scenarijus. Prekybininkai tikina, kad visa tai, ką sako nepatenkinti pirkėjai – tik mitas. Paskelbus istoriją apie Seimo narį Kęstutį Masiulį, kuriam vietoj vienų daržovių buvo parduotos dvigubai brangesnės, savo istorijos pradėjo dalintis ir kiti Lietuvos žmonės.

Lietuvoje verdant aistroms dėl neva padidėjusių kainų, Statistikos departamentas pateikia kovo mėnesio produktų kainas, palyginant šiuos metus su praėjusiais ir 2014 metais. Kilus diskusijai departamentas pateikė pagrindinių prekių vidutines mažmenines kainas.   Kalbų audra internete Dainininkas Marijus Mikutavičius savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje pasidalino mintimis apie visą Lietuvą jaudinančias maisto kainas.

Nekilnojamojo turto rinkos dalyviai prognozuoja, kad per ateinančius 12 mėnesių augs naujų butų pasiūla Vilniuje, nors paklausa išliks stabili. Kaune ir Klaipėdoje tiek naujų butų pasiūla, tiek jų paklausa bus stabili, rodo Lietuvos banko apklausos duomenys. Biurų rinkoje tikimasi pasiūlos augimo sostinėje bei Kaune, o Klaipėdoje išliks stabili. Paklausos augimas buvo prognozuojamas Kauno biurų rinkai, o Vilniuje ir Klaipėdoje laukiama stabilumo.

Atidarius „Lidl“ logistikos centrą, jau kalbama ir apie parduotuvių atidarymą. Svarstoma ar tikrai sulauksime mažesnių kainų bei kokios produkcijos galėsime įsigyti. Vis dėlto, miestų merai mano, kad šiam Vokietijos gigantui nebus taip lengva suformuoti savo pirkėjų ratą. Kalbintų merų nuomone, „Lidl“ atidarymo labiau laukia verslai nei gyventojai. Kėdainių rajono meras Saulius Grinkevičius nurodo, kad to priežastis, jog bent jau Kėdainiuose ir taip nemažas skaičius maisto prekių parduotuvių.

Vilniečio Milanijaus bute dabar – plius 20. Dar prieš kelias dienas buvo tik 16, mat prieš savaitę centrinis šildymas sostinėje išjungtas. Tačiau atvėsus orams lauke, miesto valdžia persigalvojo – nuo šiandien radiatoriai vėl šyla. Milanijus tikina, kad dabar ir buto gyventojams, ir visiems augintiniams gerokai smagiau. Tiesa, privalomai šildymas atnaujintas tik miesto darželiuose, mokyklose ir gydymo įstaigose. Daugiabučiai šyla tik tada, jeigu tam pritaria daugiau kaip pusė gyventojų.

Šiandien Lietuvos statistikos departamentas paskelbė kovo mėn. infliacijos rodiklius – pagal vartotojų kainų indeksą apskaičiuotus vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokyčius. Jie rodo, kad pavasaris Lietuvoje prasidėjo taip pat, kaip ir pastaruosius dešimt metų – kainų ūgtelėjimu. Kovą vartotojų kainos buvo gerokai – 1,0 proc. – didesnės nei vasarį.