kainos

Netylant diskusijoms dėl maisto kainų Lietuvoje, į jas vis dažniau reaguoja žymūs šalies ekonomistai. Ne išimtis ir Nerijus Mačiulis, kuris šį kartą „Facebook“ pribloškė savo netikėtu palyginimu. Banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas N. Mačiulis savo paskyroje pateikė nuotrauką, kurioje nurodyta prieskonio šafrano kaina viename iš prekybos centrų. „Labai didelė arba beveik neegzistuojanti pasiūla ir paklausa gali paaiškinti ir labai keistas kainas.

Premjerui Algirdui Butkevičiui pirmadienį ketinant rengti atsakingų institucijų pasitarimą dėl maisto produktų kainų parduotuvėse, komercinio SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda ragina atkreipti dėmesį ne vien į prekių, bet ir į paslaugų kainas.

Lietuvius sukildinęs kainų skandalas palietė ir šalies pramogų pasaulio bei verslo atstovus. Žinomam modeliui Solveigai Mykolaitytei paraginus prisijungti prie misijos „Tris dienas nieko nepirkti prekybcentriuose“, savo nuomonę išreiškė ir verslininkas Sigitas Martinavičius. „Sveiki atvykę į rinkimų maratono pinkles. Liūdna, kad bestuburis „elitas" tame dalyvauja. Tegyvuoja populizmas, vergų mentaliteto teritorijoje. Tapote politinių intrigų aukos.

Savaitgaliai ir atostogos gamtoje. Tai viena pagrindinių priežasčių, dėl kurios perkamos sodybos, vasarnamiai, sodo nameliai arba butai pajūryje, vadinamieji antrieji namai. Minėtą priežastį nurodė 44 proc. antrus namus turinčių lietuvių. Kas penktas apklausos dalyvis tokius objektus pirko kaip investiciją į ateitį, t. y. nuomai arba pardavimui. Kiek daugiau nei trečdalis – 34 proc.

Socialiniuose tinkluose po Marijono Mikutavičiaus pasisakymo, apie milžiniškas daržovių kainas, nerimsta pasipiktinimai ir diskusijos. Socialiniuose tinkluose plinta raginimas boikotuoti prekybos centrus. „Pažabokime prekybininkų godumą! Gegužės mėnesio 10-12 dienomis neikite į parduotuves ar prekybos centrus. Atkreipkime dėmesį į neįprastą kainų kėlimą maisto produktų prekybos tinkluose.

Dažnam pirkėjui teko susidurti su problema, kuomet vietoje vienos prekės įskaičiuojama kita. Vieni mano, kad tai paprasta klaida, kiti – kad apgalvotas scenarijus. Prekybininkai tikina, kad visa tai, ką sako nepatenkinti pirkėjai – tik mitas. Paskelbus istoriją apie Seimo narį Kęstutį Masiulį, kuriam vietoj vienų daržovių buvo parduotos dvigubai brangesnės, savo istorijos pradėjo dalintis ir kiti Lietuvos žmonės.

Lietuvoje verdant aistroms dėl neva padidėjusių kainų, Statistikos departamentas pateikia kovo mėnesio produktų kainas, palyginant šiuos metus su praėjusiais ir 2014 metais. Kilus diskusijai departamentas pateikė pagrindinių prekių vidutines mažmenines kainas.   Kalbų audra internete Dainininkas Marijus Mikutavičius savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje pasidalino mintimis apie visą Lietuvą jaudinančias maisto kainas.

Nekilnojamojo turto rinkos dalyviai prognozuoja, kad per ateinančius 12 mėnesių augs naujų butų pasiūla Vilniuje, nors paklausa išliks stabili. Kaune ir Klaipėdoje tiek naujų butų pasiūla, tiek jų paklausa bus stabili, rodo Lietuvos banko apklausos duomenys. Biurų rinkoje tikimasi pasiūlos augimo sostinėje bei Kaune, o Klaipėdoje išliks stabili. Paklausos augimas buvo prognozuojamas Kauno biurų rinkai, o Vilniuje ir Klaipėdoje laukiama stabilumo.

Atidarius „Lidl“ logistikos centrą, jau kalbama ir apie parduotuvių atidarymą. Svarstoma ar tikrai sulauksime mažesnių kainų bei kokios produkcijos galėsime įsigyti. Vis dėlto, miestų merai mano, kad šiam Vokietijos gigantui nebus taip lengva suformuoti savo pirkėjų ratą. Kalbintų merų nuomone, „Lidl“ atidarymo labiau laukia verslai nei gyventojai. Kėdainių rajono meras Saulius Grinkevičius nurodo, kad to priežastis, jog bent jau Kėdainiuose ir taip nemažas skaičius maisto prekių parduotuvių.

Vilniečio Milanijaus bute dabar – plius 20. Dar prieš kelias dienas buvo tik 16, mat prieš savaitę centrinis šildymas sostinėje išjungtas. Tačiau atvėsus orams lauke, miesto valdžia persigalvojo – nuo šiandien radiatoriai vėl šyla. Milanijus tikina, kad dabar ir buto gyventojams, ir visiems augintiniams gerokai smagiau. Tiesa, privalomai šildymas atnaujintas tik miesto darželiuose, mokyklose ir gydymo įstaigose. Daugiabučiai šyla tik tada, jeigu tam pritaria daugiau kaip pusė gyventojų.

Šiandien Lietuvos statistikos departamentas paskelbė kovo mėn. infliacijos rodiklius – pagal vartotojų kainų indeksą apskaičiuotus vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokyčius. Jie rodo, kad pavasaris Lietuvoje prasidėjo taip pat, kaip ir pastaruosius dešimt metų – kainų ūgtelėjimu. Kovą vartotojų kainos buvo gerokai – 1,0 proc. – didesnės nei vasarį.

Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) rinkos aktyvumas kovo mėnesį padidėjo daugiau kaip penktadaliu, o jį skatino padidėję butų, individualių namų bei žemės sklypų pardavimai. Preliminariais Registrų centro duomenimis, pirkimo sandoriais Lietuvoje kovo mėnesį perleista 9830 nekilnojamųjų daiktų - 23,4 proc. daugiau nei šių metų vasarį (7965 NT objektai) bei 22,1 proc. daugiau nei praėjusių metų kovo mėnesį (8052 NT objektai). „Metų pradžia tradiciškai laikoma pasyviausiu laikotarpiu NT rinkoje.

Aukso kainos pirmąjį ketvirtį kilo sparčiausiai per tris dešimtmečius – nuo 1986 metų, rašo JAV verslo dienraštis „The Wall Street Journal“. Kainos pašoko 16,5 proc. ir tai, pasak ekspertų, rodo, kad investuotojai tebėra susirūpinę dėl rinkų ir ekonomikos būklės. Investicijos į didžiausią pasaulyje aukso fondą „SPDR Gold Shares“ pasiekė aukščiausią nuo 2013 metų gruodžio mėnesio lygį, o prekiautojai, kaip ir anksčiau, mano, kad auksas brangs.

Pramonės produkcijos kainų metinis nuosmukis vasarį Lietuvoje buvo vienas didžiausių tarp 28-ių Europos Sąjungos (ES) šalių, skelbia Eurostatas. Vidaus rinkoje per metus - vasarį, palyginti su 2015 metų vasariu - kainos sumažėjo 6 proc., rodo pirmadienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Didesnis metinis nuosmukis buvo tik Danijoje ir Kipre (po 6,4 proc.), Graikijoje (9,9 proc.) ir Nyderlanduose (10,5 proc.). Latvijoje produkcijos kainos per metus sumažėjo 3,9, Estijoje - 5,1 procento.

Už minkštutę pagalvę nakčiai – vienas euras. Tiek nuo balandžio pirmosios turės sumokėti kurorto svečiai, nakčiai apsistojantys Palangoje. Tiesa, 18-os metų neturintys poilsiautojai eurą galės išleisti ledams – jiems rinkliava netaikoma. Būstus nuomojantys savininkai jau dabar suka galvą, kaip reikės tuos eurus iš poilsiautojų išprašyti, mat kas trečias jokių pagalvės mokesčių nemoka. Būstus nuomojantys palangiškiai sako, kad protinga suma būtų buvusi pusė euro, o euras – per brangu.

Lietuviai, plūstantys į Lenkijos parduotuves, atveria ir naują rinką kelionių agentūroms – pristatomos specialios apsipirkinėjimo kelionės. Agentūros noriai surenka lietuvius, perveža per Suvalkuose esančias parduotuves ir parveža lietuvius su pilnai pirkinių maišais.  Seimo Biudžeto ir finansų komitetas pirmininko pavaduotojas Kęstutis Glaveckas pripažįsta, kad tai kenkia biudžetui, tačiau verslo drausti negalima. „Jei yra tokia paklausa, tai ją uždrausti būtų neprotinga.

Trejus metus didmeninėje gėlių prekyboje dirbusi Ieva, nusprendė atidaryti savo gėlių saloną ir užsiimti mažmenine prekyba. Pasak moters, darbas didmeninėje prekyboje buvo sudėtingas, mat tekdavo keltis 6 valandą ryto, nuotoliniu būdu dalyvauti aukcionuose Olandijoje. Atsikandusi tokios veiklos, moteris įkūrė savo verslą. Gėlių salonų savininkė atvirauja – gėlės paskutiniu metu tik brango. Ypač skirtumas jaučiamas tarp didmenos ir mažmenos.

Valdančiųjų politinė taryba dėl lengvatinio 5 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo būtiniausiems maisto produktams apsispręs vėliau, kai Finansų ministerija pateiks skaičiavimus, kiek biudžetas dėl to netektų pajamų. Tai ji turės padaryti per tris savaites. „Visos partijos sutarė, kad tai yra labai svarbus klausimas, jį reikia toliau svarstyti ir ieškoti sprendimų.

Šiandien valdantiesiems pasiūlius pataisas dėl lengvatinio pridėtinio vertės mokesčio (PVM) taikymo kai kuriems maisto produktams, o po to premjero siūlymo sumažinti bendrą PVM tarifą, pasisakė ir ekonomistai. Jie abejoja šių pasiūlymų naudingumu. „Mano nuomone, reikia įvertinti finansavimo šaltinius, kaip būtų kompensuojamos prarastos biudžeto pajamos.

Mažėjantis nedarbas ir darbuotojų trūkumas kai kuriuose sektoriuose kartu su padidinta minimalia alga lemia vidutinio darbo užmokesčio augimą, teigia Lietuvos bankas (LB). O sparčiau nei tikėtasi mažėjančios energijos išteklių kainos paskatino LB beveik tris kartus sumažinti šių metų infliacijos prognozę. Naujausiomis LB prognozėmis, vidutinis darbo užmokestis šalyje šiemet ir kitais metais turėtų augti po 5,3 procento.

Statybininkų trūkumas Lietuvoje verčia darbdavius pastariesiems didinti atlyginimą. Ne paslaptis, kad šie kaštai įskaičiuojami ir į galutinę produkto kainą. Tad jau netrukus už naujos statybos būsto įsigijimą gali tekti sumokėti daugiau. Pagrindinę įtaką kainoms turi paklausa, tačiau prognozuojama, kad ši mažėti neturėtų. Tuomet įtaką kainai darys tiek kylanti naujų būstų kokybė, tiek statybininkų algos.

Greitėjant žmonių gyvenimo tempui, vis daugiau jų, taupydami savo laiką, buriasi arčiau darboviečių, miesto centro. Ši tendencija ryški jau daugelyje Europos sostinių, o po truputį plečiasi ir Vilniuje. Dėl to nekilnojamojo turto (NT) kainų atskirtis tarp skirtingų mikrorajonų auga. Vilniuje skirtumas tarp tam tikrų mikrorajonų siekia jau beveik 2 kartus.

Nors Vilniuje naujų daugiabučių statybos plečiasi, kituose miestuose šis sektorius nudžiuginti kuo neturi. Sovietų Sąjungos laikais klestėjusi daugiabučių statyba paklausi išlieka tik didžiuosiuose miestuose ar kurortuose, o didžiajai daliai Lietuvos miestų tenka guostis tik renovacija. Daugumoje, naujų būstų nestatyta nuo nepriklausomybės atgavimo laikų. „Inreal“ Investicijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas Antanavičius pasakoja, kad daugiabučių statybos geografija Lietuvoje siaurėja.

Alkoholinių gėrimų pardavimas Lietuvoje toliau nuosekliai mažėja ir siekia dešimtmečio žemumas – praėjusiais metais visų rūšių legaliai parduodamų alkoholinių gėrimų įsigyta 3 proc. mažiau. Nuo 2007 m., kai pardavimai buvo aukščiausiame taške, bendra legalioji alkoholinių gėrimų rinka Lietuvoje sumenko 25 proc., arba lygiai ketvirtadaliu, rodo šalies gėrimų pramonę vienijančios asociacijos „Baltijos gėrimų pramonės aljansas“ duomenys.

Jau kurį laiką žemumose išliekančios naftos kainos, žvelgiant labai paprastai, yra puiki žinia vartotojams. Kasdieniame gyvenime jos reiškia ne tik pigius degalus, bet ir mažesnes kitų prekių kainas. Tačiau naftą išgaunančioms valstybėms dabartinės šios žaliavos kainos reiškia kylančius iššūkius siekiant subalansuoti biudžetus ir išlaikyti stabilią politinę padėtį.

Šiandien į Lietuvą atvykę Lenkijos pieno gamintojai prabilo apie savo sumanymus plėsti veiklą Lietuvoje. Anot jų, jie sugebės pasiūlyti ne tik pigios naujos produkcijos, bet ir kokybiškos. Pranešime spaudai rašoma, kad anot Lenkijos pieno rūmų direktorės Agnieszkos Maliszewskos, lenkiški pieno produktai gali būti šiek tiek pigesni nei kiti produktai iš Vakarų Europos, bet ne kokybės sąskaita.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA) prognozuoja, kad vasario mėnesio sąskaitos už centralizuotai tiekiamą šilumą bus vidutiniškai 40 proc. mažesnės nei sausį. Šį vasarį Vilniuje vidutinė lauko oro temperatūra siekė apie +1 0C šilumos, sausio mėnesį buvo apie –7,5 0C šalčio. Pirminiais duomenimis, 60 kv. metrų ploto buto savininkas šildymui tipiniuose senos statybos neapšiltintuose daugiabučiuose, kuriuose gyvena dauguma gyventojų, vasario mėnesį vidutiniškai išleis 67 eurus.

Gamtinių dujų tiekimo bendrovė „Lietuvos dujų tiekimas“, priklausanti „Lietuvos energijos“ grupei, nuo kovo 1 dienos mažina šių metų gamtinių dujų kainas savo verslo klientams vidutiniškai 16 procentų. Prognozuojama, kad nuo metų vidurio apie 10 proc. gali mažėti ir galutinės kainos gyventojams. Galimybė sumažinti kainas atsirado bendrovei diversifikavus savo gamtinių dujų portfelį ir įsigijus suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) 2016 metams iš „Statoil“ palankiomis sąlygomis.

Statistikai prognozuoja, kad vasario mėnesį, palyginti su sausiu, Lietuvoje bus užfiksuota 0,3 proc. suderinta mėnesio defliacija. Vasarį suderinta metinė infliacija turėtų būti 0,5 proc., vidutinė metinė defliacija - 0,3 proc., pranešė Statistikos departamentas. Anot statistikų, tikėtina, kad vasario mėnesį didžiausią įtaką defliacijai turės mažėsiančios drabužių ir avalynės, alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių, transporto grupių prekių ir paslaugų kainos.

Butų kainos sausio mėnesį tarp Lietuvos didmiesčių augo Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose, tuo tarpu Panevėžyje jos nekito, skelbia nekilnojamojo turto bendrovė „Ober-Haus“. Bendras butų kainų penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose indeksas sausio mėnesį, palyginti su gruodžiu, ūgtelėjo 0,2 proc. Metinis jų augimas sausį siekė 2,5 proc. (gruodį - 2,3 proc.), pranešė „Ober-Haus“. „Sausis butų rinkoje buvo pastebimai aktyvesnis, palyginti su 2015 metų pradžia.

Ar Lietuvoje yra bent viena moteris, kuri įsivaizduotų savo gyvenimą be kojinių? Net jei jos joms nepatinka, vien todėl, kad Lietuvoje dažniausiai šalta, kojinėms mūsų moterys išleidžia nemažai pinigų. O kai reikia pasipuošti kokioms ypatingoms progoms, ar Valentino dienai, tarkime, seksualiomis kojinėmis su nėriniais, moterys neretai neskaičiuoja pinigų.  Vis dėlto labiausiai lietuvės žiūri į kainą. O Lietuvoje gaminamas prabangesnes kojines dažniausiai nešioja išrankiosios britės.

Daug kalbama apie tai, kad Lietuvoje šiuo metu atlyginimai auga kaip ant mielių, tačiau mes vis dar išliekame vieni iš mažiausiai uždirbančių Baltijos šalyse. Vartojimo paslaugų kainos Lietuvoje praėjusiais metais augo labiausiai Europos Sąjungoje – daugiau negu 5 proc. per metus. Panašiai didėjo ir vidutinis darbo užmokestis. Tačiau paslaugų kainos, kaip ir vidutinė alga, palyginti su Latvija ar Estija, Lietuvoje vis dar yra pastebimai žemesnės.

Iki šiol konkrečiai neįvardyta Vokietijos žemų kainų prekybos tinklo „Lidl“ starto Lietuvoje data jau įgavo kontūrus - Kauno rajone, Ramučiuose pastatytas šios kompanijos 42 tūkst. kvadratinių metrų ploto logistikos centras bus atidarytas balandžio viduryje - apie tai Kauno rajono savivaldybės vadovus informavo „Lidl“ vadovybė, praneša žiniasklaida.

Dėl tarptinklinio ryšio reguliavimo įstatymų, kurie leis visose ES šalyse naudotis mobiliojo ryšio paslaugomis nepakitusiais savo operatoriaus tarifais, Lietuvos operatorių sąnaudos augs, nes mobiliojo ryšio bei interneto tiekimo paslaugų sąnaudos užsienyje yra didesnės nei Lietuvoje, ir tai gali lemti mobiliojo ryšio paslaugų brangimą, rašo žiniasklaida.

 D.Britanijoje atlikti tyrimai rodo, kad per metus vidutiniškai 18 dienų žmonės praleidžia parduotuvėse. Per visą gyvenimą taip susidaro net aštuoneri metai. Ir beveik pusė ten praleidžiamo laiko skiriama ne maloniam rinkimosi procesui, bet priešingai – laiką suryja stovėjimas eilėse prie kasų ar matavimosi kabinų, ieškojimas daikto ar prekės, kurios tuo metu parduotuvėje tiesiog nėra, arba laukimas, kol konsultantas jums atneš reikiamo dydžio ar spalvos prekę.

 „Danske Bank“ banko ekonomistas Rokas Grajauskas teigia, kad būsto nuomos kainų augimas po euro įvedimo nebuvo vedamas jokių racionalių paaiškinimų, todėl, jo nuomone, galimas nuomos kainų kritimas, rašo žiniasklaida. „Nei atlyginimai tiek kilo, nei tiek kilo paklausa nekilnojamajam turtui“, – vardijo analitikas. Būtent tuo remiantis R. Grajauskas spėja, kad nuomos kainos gali patraukti žemyn. Pasak analitiko, jei praėjusiais metais atlyginimai augo 5 proc., šiemet laukiama 6 proc.

 Elektros biržos „Nord Pool Spot“ Lietuvos zonoje vidutinei elektros kainai šią savaitę šoktelėjus daugiau nei dukart, o kai kuriomis valandomis - ir 5 kartus, rinkos dalyviai teigia tokių šuolių neprognozavę. Tačiau jie teigia neįžvelgiantys aukštų kainų tendencijos ir tikisi, jog artimiausiu metu padėtis stabilizuosis. Lietuvos elektros zonoje, kur sausio 2 dieną elektros megavatas (MW) kainavo 31,75 euro, nuo pirmadienio iki ketvirtadienio kaina šokinėjo nuo 87,43 iki 56,44 euro.

 Statistikos departamentas patvirtino – kainos Lietuvoje praėjusiais metais krito. Bendras kritimas – 0,9 proc. Labiausiai pigo energijos kainos, nežymiai – maisto, tačiau itin augo būsto nuomos, restoranų, grožio paslaugų kainos. Kai kurie paslaugų teikėjai vis tik nusprendė pasinaudoti euro įvedimu ir kainas pakėlė. Tačiau kaip rodo estų ir latvių patirtis, ilgainiui jie bus priversti peržiūrėti užkeltas kainas.

Prasčiau gyvenantys ir mažiau uždirbantys tautiečiai maistui išleidžia vos ne pusę savo mėnesinės algos. Ženklią dalį pajamų maistui skiria ir gyvenantieji geriau. Pernai lietuviai prekybos centruose apsipirkdavo pigiau, mat kai kurių produktų kainos krito. Ekspertai prognozuoja, kad tai buvo tik laikinas pigimas ir šiemet sulauksime kainų augimo.

 Šie metai Rusijos gyventojams įsiminė staigiais kainų pokyčiais maisto produktų, technikos ir aprangos srityse. Nors infliacija per pastaruosius 11 mėnesių sąlyginai nebuvo didelė – 12, 1 proc., tačiau daugelis prekių ir paslaugų Rusijoje pabrango net 30 – 50 proc. Bet tai dar ne pabaiga. Rbc.ru apklausė Rusijos verslininkus ir įvairių sričių specialistus, kurie 2016 – iems metams prognozuoja dar didesnį kainų šuolį.

Rusijos finansinių tyrimų agentūra praneša, kad per pastaruosius porą mėnesių beveik 90 proc. Rusijos gyventojų pastebėjo ženklų maisto kainų augimą, dar 37 proc. turės riboti savo poreikius perkant maistą. Kas laukia Rusijos? Kaip išaugs kainos kitais metais? Didžioji dalis rusų pastebėjo pagrindinių vartojimo prekių ir paslaugų brangimą. Šalies finansinių tyrimų agentūra atliko tyrimą, kurio metu išaiškėjo, kad šių metų lapkričio mėnesį labiausiai brango vaisiai ir daržovės.

Artėjant didžiosioms šventėms tv3.lt domisi, kaip keitėsi maisto kainos ir ar šiais metais už tą pačią sumą galėsime įsigyti daugiau kūčių stalo gėrybių. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, šių metų lapkričio mėn. vidutinė metinė infliacija buvo neigia ir sudarė -0,7 proc.. Pagal vartotojų kainų indeksą apskaičiuota vidutinė metinė infliacija taip pat buvo neigiama ir sudarė –0,9 proc. Tai reiškia, kad kainos šiais metais nekilo, o krito.

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), šių metų lapkričio mėnesio reikšmė išaugo 0,1%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių ūgtelėjo 2,1% (spalį metinis augimas siekė 1,7%). Teigiami butų kainų pokyčiai lapkričio mėnesį buvo užfiksuoti Vilniuje, Kaune, Šiauliuose ir Panevėžyje.

Parlamentarė Birutė Vėsaitė ir vėl sublizgėjo. Savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje ji palygino šilumos kainas dabar ir 2012 metais ir belygindama sumaišė lito centus su euro centais. „Nuo 2012 m Kaune šilumos kaina sumažėjo šešis kartus. 2012 m šilumos kaina gruodyje buvo 31,11 ct už kilovatvalandę, šių metų gruodyje -4,94 ct. Einame teisingu keliu. Gaila, kad po naujų teks pirkti dujas iš SGD, kas vėl padidins šilumos kainas“,– rašo B. Vėsaitė.

Dabartinę pasaulio ekonomikos situaciją „Coface“ ekspertai apibūdina kaip rodančią laipsnišką išsivysčiusių šalių atsigavimą ir neramius laikus besivystančioms šalims. Išimtis – Rytų ir vidurio Europos šalys, kurios būdamos besivystančiomis, šiuo metu yra augimo fazėje. Ypač tai pasakytina apie Lenkiją, kuri demonstruoja labai gerus ekonominius rodiklius. Šalies ekonomikos augimas nulemia įmonių nemokumo atvejų mažėjimą.

Po euro įvedimo žmonės teigia pastebintys įvairių prekių kainų augimą ne tik prekybos centruose, bet ir turgavietėse. Tačiau dar didesnį nerimą kelia tai, kad anksčiau į turgų užsukę piliečiai tikėdavosi įsigyti prekių pigiau nei parduotuvėse – dabar nusivilia išvydę kainas. Lietuvos statistikos departamento kainų statistikos skyriaus vedėja Nadiežda Alejeva tikina, kad lyginant pastarųjų devynių mėnesių kainas yra pastebimas aiškus prekių kainų augimas turgavietėse.

Prieš Vėlines vos spėja suktis paminklų gamintojai. Kapines iki švenčių norintys sutvarkyti lietuviai dabar pirmenybę teikia ne dideliems, bet mažiems ir apvalių formų paminklams. Į madą ateina ir visą kapą dengiančios plokštės, žmonės ieško ir įvairesnių spalvų granito. Ir nors paminklai mažėja, jų kaina taip nesitraukia, nes žmonių įgeidžiai dažnai pranoksta ir lakiausias menininkų fantazijas.

Artėjant Vėlinėms prekybininkai jau trina rankas ruošdamiesi uždirbti iš žvakių. Žmonės skundžiasi, kad kainos kandžiojasi, tačiau prekybininkai dievagojasi dėl euro įvedimo kainų beveik nekeitę, nebent keliais centais – apvalindami. Masiškai perkamos pigiausios ir paprasčiausios žvakutės, nors prekybininkai siūlo ir įvairiausių įdomybių – net elektronines žvakes. Iki vėlinių belikus dviem savaitėms, prekybos centrų lentynos jau lūžta nuo kapų žvakių gausos.

Įpusėjus rudeniui, būsto nuomos paklausa didmiesčiuose išlieka itin didelė. Siūlantieji nuomotis būstą Vilniuje nuomos kainų nemažina – vidutinės nuomojamų butų pasiūlos kainos sostinėje laikosi stabilios. O Kaune ir Klaipėdoje nuomojamų butų pasiūlos kainų kreivė nors ir pamažu, bet ima krypti žemyn.