kainos

Jei vis labiau spaudžiant šaltukui namuose dėl vėsos kalenate dantimis, ar norite taupyti šilumą ir susimažinti sąskaitas štai keletas specialistų patarimų, kaip minimaliomis pastangomis namuose padidinti temperatūrą. Anot jų, juk tikrai nekainuoja atkreipti dėmesį į radiatorius, kaip langų ir durų sandarumą, užuolaidas ir vėdinimą.

Lietuviai – vieni iš nedaugelio europiečių, netikinčių kainų mažėjimu. Priešingai, daugelis įsitikinę, kad kasdienių prekių ir paslaugų kainos nuolat auga. Statistikos departamento duomenimis, vartotojų kainų indeksas (VKI), kuris apima populiariausias Lietuvoje vartojamas prekes ir paslaugas, jau kurį laiką fiksuoja defliaciją. Naujausiais duomenimis, infliacija šalyje rugsėjo mėnesį sudarė -1 proc.

  Statistiniai duomenys rodo, kad, stebint daržovių ir vaisių kainų pokytį per ilgesnį laikotarpį, per metus, tikrai galima pastebėti labai ženklų kainų padidėjimą, „Žinių radijui“ sakė Statistikos departamento Kainų statistikos skyriaus vedėja Nadiežda Alejeva. „Tačiau, jeigu žiūrėti kainų pokyčių tendenciją rugpjūčio mėnesio, palyginus su liepa, tai mes turime kaip tik daržovių ir vaisių atpigimą.

Remiantis pastarųjų mėnesių oficialia Lietuvos statistikos departamento informacija, šviežių vaisių bei daržovių kainos mūsų šalies rinkoje pastaruosius kelis mėnesius smuko. Taip pat 9,3% didėjo šviežių daržovių importas. Kas mėnesį fiksuojant rinkoje esančias dažniausiai vartojamų maisto produktų kainas, pastebėta, kad dažniausiai valgomos daržovės bei vaisiai gan atpigo.

Vis dažniau Lietuvos žmonės pastebi, kad brangsta įvairios maisto prekės, tačiau įvardinti būtent kokios ir kiek jos pabrango – gali retas. Tv3.lt redakcija nusprendė pateikti, kokios prekės labiausiai brango nuo 2014 metų: Nepatikėsite, labiausiai šiais metais pabrango ne egzotiniai maisto produktai, o Lietuvoje nesunkiai užauginamos morkos. Lyginant su 2014 metų kainomis jos brango net 167,8 procentais arba 0,48 euro centrais už kilogramą. 2015 m. rugpjūčio mėn.

Kainų komisijos vadovė pripažįsta, kad reguliuojant energetikos sektorių šiemet vyksta daug pokyčių, tačiau kol kas neatskleidžia, kaip tai gali paveikti vartotojus. Pasak Ingos Žilienės, kitų metų elektros ir dujų kainas bus galima prognozuoti nebent po mėnesio. „Prie šito klausimo galėtume grįžti po kokio mėnesio, kai turėsime ir naftos produktų kainas, ir valiutų svyravimus, tuomet galėsime detaliau pasakyti. Šiuo metu vyksta skirstymo ir perdavimo kainų skaičiavimas.

 Po vasaros atostogų į mokyklos suolus grįžtantys moksleiviai kartu su tėvais jau renka gražiausius žiedus mokytojams. Tačiau kai kurie mokinukų tėvai apstulbo, išvydę kainas. Štai šventės išvakarėse tradicine rugsėjo gėle tituluojamas kardelis kaina nukonkuravo net ir rožes. „Pastebėjau vos tiktai įėjusi,kad kardeliai brangesni už rožes, va ką pastebėjau“, - tvirtina nustebę pirkėjai. Prekybininkai neslepia – gėlių kaina jau nuo vasaros ėmė kopti į viršų.

Naftos kainą pirmadienį augo nuo 42,28 JAV dolerio už barelį iki 48,31 penktadienį. Ekspertai teigia, kad kelių dolerių šuolis ilgalaikėje tendencijoje nėra reikšmingas, tačiau šią savaitę jis buvo svarbus. Kaip portalui tv3.lt sakė „Synergy Finance“ Investicijų valdymo skyriaus vadovas Artūras Milevskis labai daug įtakos naftos kainos korekcijai turėjo akcijų biržos veiksmai.

Šalies prekybininkai nesutinka pasirašyti memorandumo su valdžia, pieno perdirbėjais bei gamintojais, kuriame be kitų nuostatų būtų numatomas antkainio ribojimas, sako žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė. „Su prekybininkais dialogas nevyksta. (...) Tai, kas numatyta susitarime, kuris galiotų iki naujų metų, jie sakė kad tokio nepasirašys ir informavo, kad su jais turėtų šnekėti Vyriausybė ir premjeras“, - antradienį interviu Žinių radijui sakė V.Baltraitienė.

Reta prekė Lietuvos mažmeninės prekybos centruose pastaruoju metu pinga taip smarkiai kaip pieno produktai - kai kuriuose tinkluose per metus sviesto kaina sumažėjo 25 proc., sūrio ir kefyro - 20 proc., varškės -17 proc., geriamojo pieno -14 proc. Kainos toliau krinta ir šią savaitę, rašo "Lietuvos žinios". Didžiųjų mažmeninės prekybos tinklų atstovai pažymi, kad pieno produktai pinga dėl atpigusio žaliavinio pieno bei aštrios konkurencijos.

 Neapsikentę žemų pieno supirkimo kainų, ūkininkai pirštu baksnoja į esą pelnus besikraunančius prekybininkus. Pieno gamintojai prekybininkus vadina „šventa karve“, kurių esą negali pažaboti jokie įstatymai. Ūkininkai, atsidūrę aklavietėje, prašo valdžios pagalbos ir reikalauja priimti bent laikiną pieno kainų reguliavimo įstatymą.

Viso pasaulio spauda kasdien praneša apie vis žemiau krentančias naftos kainas. Vis dėlto vairuotojai ir ne tik pasigenda žinių apie pingantį kurą. Lietuvoje pradėta kalbėti apie degalų kainų reguliavimą, vis dėlto, ekspertų teigimu, naivu tikėtis, kad kuro kainos kis tokiu pačiu tempu kaip ir naftos. Savo feisbuko paskyroje SEB banko vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda komentuoja, kad siekis sureguliuoti kainas gali priešintis su konkurencija.

Premjeras Algirdas Butkevičius „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ sakė, kad valstybė negali kištis į degalų ir naftos produktų rinką ir reguliuoti kainas, tačiau Vyriausybėje diskutuojama dėl konkurencijos kuro rinkoje skatinimo: „Ne vieną kartą esu sakęs, kad reguliuoti degalų kainų įstatymais negalima. Jos priklauso nuo rinkos dėsnių. Jeigu jie yra pažeidžiami, tuomet veiksmų turi imtis Konkurencijos taryba. Manau, kad ji šitą darbą atlieka ir šituos procesus stebi.

Tokį siūlymą Seime trečiadienį įregistravo parlamentarė Rita Tamašunienė. Jos manymu, būtina nustatyti pagrindinį būtiniausių maisto produktų krepšelį, kuriam turėtų būti taikomas lengvatinis 5 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas.

 Lietuviai jau ne pirmus metus skaičiuoja, kas ir kiek Lenkijoje pigiau, bei piktinasi mūsų šalyje susiklosčiusia rinkos padėtimi. Vis dėlto, paskaičiavome už kokias gi prekes kaimynai moka daugiau nei lietuviai. Yra viena labai svarbi priežastis dėl ko prekės Lenkijoje galėtų būti brangesnės. Skiriasi šalių pridėtinės vertės mokesčių tarifai. Lietuvoje jis siekia 21 proc. o Lenkijoje mokestis yra dviem nuošimčiais didesnis. Portalas numbeo.

Keliaujantieji labai aiškiai pastebi transporto kainų skirtumus tik nusileidę į svečią šalį. Dažnu atveju šios išlaidos sudaro nemenką dalį viešnagėje išleistų pinigų. Tuo tarpu motorinių transporto kainų skirtumus pastebi tik maža dalis gyventojų. Europos statistikos departamentas Eurostat nusprendė palyginti šias kainas. Agentūra kainas ne tik ES šalyse, bet ir pretenduojančiomis įstoti į bloką bei Norvegijoje, Šveicarijoje ir Islandijoje.

 Po pranešimų apie sumažėjusias JAV naftos atsargas ir rekordinį dyzelinio kuro eksportą iš Kinijos naftos kainos ketvirtadienį šiek tiek pakilo.DNB banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė „Žinių radijo“ laidoje „Žaliavų rinkos pulsas“ teigė, kad naftos kainos išliks žemos ir tai lemia daug priežasčių: „Esminė naftos pigimo priežastis – perteklinė pasiūla.

 Lietuviai jau savaime suprantamu dalyku laiko tai, kad už mobilųjį ryšį mokame pigiausiai visoje Europos Sąjungoje (ES). Negana to, už ryšio paslaugas mokame pigiausiai visoje Europoje. Tiekėjai tikina, kad turime būti dėkingi labai aukštai rinkos konkurencijai Lietuvoje. ES statistikos agentūra Eurostat atliko tyrimą ir palygino praėjusių metų ryšio įrangos ir paslaugų kainas ne tik ES šalyse, bet ir pretenduojančiomis įstoti į bloką bei Norvegijoje, Šveicarijoje ir Islandijoje.

Šią vasarą Lietuvoje obuolių užderėjo gausiai, bet gamtos sąlygos jiems nebuvo palankios, ir sodininkai nežada pirkėjams palankesnių nei vaisių, nei sulčių kainų. Sodininkai neramiai dairosi į dangų ir ruošia vietas laikiniesiems darbininkams, rašo "Lietuvo žinios". "Šiemet buvo šaltas pavasaris. Žydėjo visą mėnesį, gegužis buvo šaltas, paskui sausra, todėl obuolių daug, bet jie mažučiai. Pigesni nei pernai neturėtų būti.

Lietuvos gyventojams skundžiantis dėl brangstančių prekių ir paslaugų, o verslininkams ginantis, kad kainos nekyla ir yra tokios pačios kaip anksčiau – Lietuvos statistikos departamentas pateikia kainų stebėjimo analizę. Iš stebimo šimtuko 51-os prekės ir paslaugos kainos šoktelėjo į viršų ir tik 36-ių sumažėjo. Likusių 13 prekių ir paslaugų kainos išliko stabilios. Daugiausiai brangusios prekės ir paslaugos galerijoje: 2015 m. liepos mėn., palyginti su birželio mėn.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė, kad jokie pieno rinkos reguliavimai nepadės sumažinti produktų kainų parduotuvėse. Likus metams iki rinkimų darbiečiai Seimui pateikia ne vieną įstatymą, kuriuos politiniai konkurentai vadina populistiniais. Vienas tokių - Darbo partijos delegeuotos Žemės ūkio ministrės Virginijos Baltraitienės siūlymas reguliuoti pieno produktų rinką ir kainas.

 Vidutinė elektros energijos kaina „Nord Pool Spot“ biržos Lietuvos prekybos zonoje rugpjūčio 3-9 d. dienomis buvo 45,64 euro už megavatvalandę (EUR/MWh), t.y. 3 proc. didesnė nei ankstesnę savaitę. Pernai tuo pačiu laikotarpiu kaina šoktelėjo iki rekordinių 70,15 EUR/MWh ir buvo 54 proc. aukštesnė nei šiemet. Visoje „Nord Pool Spot“ sistemoje vidutinė praėjusios savaitės kaina buvo 8,28 EUR/MWh. Praėjusią savaitę Lietuva importavo 69 proc. suvartotos elektros. 50 proc.

Lietuviai vidutiniškai per mėnesį „į rankas“ uždirba 541 eurą. Europos Sąjungos (ES) vidutinis atlyginimas siekia 2,26 tūkst. eurų. Vis dėlto, už aprangą ir avalynę lietuviams tenka tokios pačios kainos kaip ir vidutiniam europiečiui. ES statistikos agentūra Eurostat atliko tyrimą ir palygino avalynės bei aprangos kainas praėjusiais metais ne tik ES šalyse, bet ir pretenduojančiomis įstoti į bloką bei Norvegijoje, Šveicarijoje ir Islandijoje.

 „Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), šių metų liepos mėnesio reikšmė išaugo 0,3%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių ūgtelėjo 0,8% (birželį metinis augimas siekė 0,6%). Teigiami butų kainų pokyčiai liepos mėnesį buvo užfiksuoti Vilniuje, Klaipėdoje ir Šiauliuose.

Vasarą, keliaujant po Europą, labai svarbu žinoti maisto, gėrimų, alkoholio ir tabako kainas, mat jos ženkliai skiriasi. Nebūtina ir keliauti, nes šie skirtumai labai daug pasako apie šalyje vykdomą ekonominę politiką ir gyventojų perkamąją galią. Europos Sąjungos statistikos agentūra Eurostat atliko tyrimą palygino šių produktų kainas ne tik ES šalyse, bet ir pretenduojančiomis įstoti į bloką bei Norvegijoje, Šveicarijoje ir Islandijoje.

Laisvai veikiančioje rinkoje verslas turi bijoti ne institucijų, kurios prižiūri prekybininkus, o pirkėjų. Redakciją pasiekė skaitytojos laiškas, kuriame ji nuogąstauja, kad kainas neatsakingai klijuojantys prekybininkai taip painioja ne tokius atidžius pirkėjus. Jos teigimu, Kaune, Kalniečių mikrorajone, esančiame prekybos centre „Maxima“ nukainotos prekės pirminėje etiketėje mėsos kaina yra didesnė, nei perklijuotoje, akciją skelbiančioje etiketėje.

Net ir praėjus pusmečiui po euro įvedimo, gyventojai naujosios valiutos dar neprisijaukino. Atėję į parduotuvę žmonės pirmiausia kainas nužvelgia litais, tuomet pasižiūri, kiek maisto produktai kainuoja eurais. Atsižvelgdami į gyventojų nuogąstavimus, prekybininkai pratęsia kainų nurodymą dvejomis valiutomis. Tačiau ekonomistas Žygimantas Mauricas atkerta, kad tai meškos paslauga ir pirkėjams, ir visai šalies ekonomikai, mat litas jau praeitis.

Šiemet į Lietuvą ateinantis Vokietijos mažmeninės prekybos milžinas „Lidl“, ne tik startuos su keliomis parduotuvėmis, tačiau rinkos senbuvius sieks spausti mažomis kainomis. Šiai strategijai kompanija beveik visose šalyse naudoja tą pačią taktiką. „Lidl“ buvo įkurta 1930 ir dabar veikia daugiau nei 28 Europos šalyse. Šiuo metu valdo daugiau nei 10 tūkst. parduotuvių tinklą, o 2013 metais uždirbo 63,35 mlrd. eurų pajamų.

 Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta (be PVM) 2015 m. birželį sudarė 772,8 mln. eurų ir palyginti su praėjusių metų birželiu, padidėjo 7,5 proc. palyginamosiomis kainomis, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Maisto prekėmis prekiaujančių įmonių apyvarta augo beveik 5 nuošimčiais. Pasak ekspertų, tokio spartaus augimo buvo galima tikėtis, mat iki šiol šį sektorių stabdė neužtikrintumas dėl euro ir geopolitinės padėties. „Tai nėra unikalus reiškinys.

Artėjant rudeniui nuomos kainos Vilniuje auga. Ne išimtis ir šie metai. Liepos mėnesį vidutinė nuomojamo buto kaina sostinėje siekė 489 eurus, nors dar balandį buvo 460 eurų, rodo nekilnojamojo turto skelbimo portalo Domoplius.lt duomenys. Pasak Evaldo Narbuntovičiaus, Domoplius.lt projekto vadovo, nuomojami butai liepos, rugpjūčio mėnesiais pabrangsta kasmet ir šį procesą lemia į sostinę plūstantys studentai ir išaugusi nuomojamo būsto paklausa.

Euras Lietuvoje jau gerą pusmetį, tinkamas laikas apibendrinti lietuviškąją euro įvedimo patirtį. Buvome devynioliktoji eurą įsivedanti valstybė, ėjome jau gana gerai pramintu taku, tad pats euro įvedimo procesas praėjo tikrai sklandžiai. Žvelgiant iš gyventojo pusės, nesklandumų patyrė tik tie, kurie pirmosiomis sausio dienomis skubėjo į bankus išsikeisti litų ir laukė eilėse, pavieniai nesusipratimai pasitaikė skaičiuojant grąžą. Įmonės euro egzaminą taip pat išlaikė puikiai.

Alytaus miesto savivaldybė pakvietė visas šio miesto įmones, įstaigas bei organizacijas suteikti nuolaidas prekėms bei paslaugoms, kurias pirks mieste gyvenančios daugiavaikės šeimos - apie 600 šeimų, auginančių po tris ir daugiau vaikų.

Pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) apskaičiuota mėnesinė infliacija 2015 m. liepos mėn., palyginti su 2015 m. birželio mėn., tikėtina bus neigiama ir sudarys –0,4 proc., prognozuoja Lietuvos statistikos departamentas. 2015 m. liepos mėn. metinė infliacija gali būti neigiama ir sudaryti –0,2 proc. Vidutinė metinė infliacija taip pat gali būti neigiama ir sudaryti –0,3 proc. 2015 m. birželio mėn. metinė infliacija buvo neigiama ir sudarė –0,2 proc.

Lietuva turi apie 100 km pajūrio ruožo. Sutapimas ar ne, bet poilsis piečiausiame ir šiauriausiame krašte taip pat skiriasi 100 eurų. Pasidomėjome, kiek gi kainuoja savaitgalio poilsis 3 asmenų šeimai Šventojoje, Palangoje, Klaipėdoje ir Nidoje. Kelionė bene populiariausiu Lietuvoje dyzeliniu automobiliu su 2 litrų darbinio tūrio varikliu, kuris 100 km sunaudoja apie 7 litrus kuro, sudaro beveik trečdalį viso atostogų biudžeto.

Prieš įvedant eurą daugelis gyventojų baiminosi, kad tada pamatys kiek daugiau uždirba kitų šalių gyventojai, mat nereikės konvertuoti valiutos. Lietuva negali pasigirti didžiausiais atlyginimais Europos Sąjungoje (ES), tačiau yra šalių, kur galime pasijusti turtingesni. Portalo mapijoziai.lt analitikai pagal Eurostat palyginamuosius vartotojų kainų duomenis (CPI, HICP) ES ir kaimyninėse šalyse palygino, kokią perkamąją galią lietuvis įgauna turėdamas savo šalyje uždirbtus 100 eurų.

Birželio mėn. iš 100 stebimų pagrindinių vienarūšių vartojimo prekių ir paslaugų 44 prekių ir paslaugų kainos eurais padidėjo, 39 – sumažėjo, 17 – nepasikeitė. 2015 m. birželio mėn., palyginti su gegužės mėn., stebėti dideli daržovių ir vaisių kainų pokyčiai: žaliosios vynuogės pabrango 23,4 proc., apelsinai – 19,6, svogūnai – 17,8, burokėliai – 13,6 proc., o atpigo ankstyvieji baltagūžiai kopūstai – 38,5 proc., pomidorai – 18,7, ankstyvosios bulvės – 11,2 proc.

 Ūkininkai raitojasi rankoves ir skina pirmąjį lietuviškų šilauogių derlių. Dėl permainingų orų ir sausos vasaros uogos šiemet gerokai smulkesnės, ir jų bus mažiau nei pernai. Skaičiuojami ir dėl sausros patirti nuostoliai. Tačiau ūkininkai pabrėžia, kad ne itin palankūs orai šilauogių nepabrangins. Karališka uoga praminta šilauogė kainuos maždaug tiek pat kiek ir pernai.

 SEB banko būsto kainų lūkesčių rodiklis rodo, kad šių metų birželį pusė (50 proc.) respondentų tikėjosi, kad būsto kainos per artimiausius dvylika mėnesių padidės, šeštadalis (15 proc.), – kad sumažės, o ketvirtadalis (25 proc.), – kad nesikeis. Prieš tris mėnesius būsto kainas didėsiant manė 42 proc. gyventojų, mažėsiant – 18 proc., išliksiant tokias pat – 30 procentų.

 Vidutinė elektros energijos kaina „Nord Pool Spot“ biržos Lietuvos prekybos zonoje birželio 29-liepos 5 d. siekė 46,44 euro už megatvavalandę. Palyginti su ankstesne savaite, elektros kaina biržoje išaugo 14 procentų. Visoje „Nord Pool Spot“ sistemoje vidutinė kaina buvo 13,4 EUR/MWh. Per praėjusią savaitę į Lietuvą importuota vidutiniškai 67 proc. šalyje suvartotos elektros, 49 proc. elektros importuota iš Latvijos, Estijos ir Suomijos, likusi dalis – iš trečiųjų šalių.

 „Man labai patiko laikas prie jūros, - ilguoju savaitgaliu negalėjo atsidžiaugti Monika Šalčiūtė. - Tačiau liūdna, kad jūra yra pilna nuorūkų ir plastikinių maišelių“. Savaitgalį prie jūros su draugėmis leidusi žvaigždė pabrėžė, kad ją šiek tiek šokiravo Palangos kainos. „Tačiau žmonės čia labai draugiški, daug jaunimo. Prie manęs vis prieidavo nusifotografuoti... Maždaug kas tris minutes“, - šypsojosi M. Šalčiūtė.

Po euro įvedimo kai kurios kainos gyventojus tiesiog šokiruoja. Šviežių vaisių ar daržovių užsukę nusipirkti į turgų žmonės sako nesuprantantys, kodėl už kilogramą trešnių šįmet moka trigubai daugiau nei pernai, kodėl pabrango braškės ar net paprasčiausi agurkai. Gerokai išsipūtusias kainas ne tik turguje, bet ir kavinėse ar restoranuose savo kailiu patyrė net ekonomistas Gitanas Nausėda. Jis tikina, jei gyventojai per daug nesipriešina ir tyli, pardavėjui yra stimulas kainas kelti.

Vidutinė elektros energijos kaina „Nord Pool Spot“ biržos Lietuvos prekybos zonoje birželio 22-28 išliko panaši kaip ir praėjusią savaitę ir buvo 40,87 euro už megavatvalandę (14,1 lito ct/kWh). Palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu kaina buvo ketvirtadaliu mažesnė. Visoje „Nord Pool Spot“ sistemoje vidutinė kaina buvo 15,18 EUR/MWh.

Dvigubas kainų vaizdavimas parduotuvėse prieš įvedant eurą sulaukė didžiulio dėmesio, mat pirkėjai stebėjo, ar jos perskaičiuojamos sąžiningai. Nuo liepos pradžios verslininkai nebus įpareigoti skelbti kainų abiem valiutomis, tačiau ar gyventojai tam yra pasiruošę? Kaip portalui tv3.lt sakė prekybos tinklo „Rimi Lietuva“ atstovė spaudai Giedrė Bielskytė, daugiau nei pusė jų klientų kainas dar norėtų matyti litais, todėl nuo liepos pakeitimai parduotuvėse nėra planuojami.

Joninių proga panevėžiečiai traukia į turgų. Šiomis dienomis čia giedžiamiausia prekė ąžuolų vainikai, lauko gėlės ir jomis puoštos šiaudinės skrybėlės. Populiariausios vardynos užsakymais užvertė ne tik turgaus prekiautojus, bet ir gėlių salonus. Turguje ąžuolų vainikų kainos įvairios už didesnį prašoma nuo 6 eurų, mažesni euru pigesni. Lauko gėlių puokštelės nuo euro iki 2. Turgaus prekeiviai džiaugiasi, kad pirkėjai šluoja ir lauko gėles.

Pilys, karietos, šimtai gėlių puokščių, prabangūs apdarai ir tūkstančiai svečių – šios garsenybės laimingiausios gyvenimo dienos organizavimui nepagailėjo ir milijonų dolerių. Smalsu sužinoti, kas pateko į šį sąrašą? Pristatome švaistūnus-romantikus, savo vestuvėms skyrusius įspūdingas pinigų sumas.  Elizabeth Taylor ir Larry Fortensky (2,5 milijono dolerių) 1991 metais įvykusios garsenybių vestuvės buvo surengtos Michaelui Jacksonui tuo metu priklausiusioje „Neverland“ rančoje.

Rekordinės turguose pasirodžiusių pirmųjų Lietuvoje užaugintų braškių kainos šį savaitgalį turėtų šiek tiek mažėti. Lietuviškų braškių kainas koreguoja šylantys orai, sparčiai laukuose nokstantis derlius bei itin konkurencingos uogų iš Lenkijos kainos. Šią savaitę kilogramas po danga užaugintų lietuviškų braškių Lietuvos turguose kainavo 5–6 Eurus, lenkiškų – perpus pigiau.

Praėjusią savaitę elektra Lietuvos ir Latvijos kainų zonose vėl brango – ji augo 16 proc. Tuo tarpu Estijos kainų zonoje elektra atpigo dar 14 proc. Tokius pokyčius lėmė atitinkamai mažesnė elektrinių generacija ir pigesnė elektra Suomijoje. Svarstyklių rodyklėms pakrypus į skirtingas puses, elektros kainos Lietuvoje ir Latvijoje bei Estijoje pasiekė didžiausią skirtumą šiemet – net 46 proc.

Pirmąjį šių metų ketvirtį sumažėjus butų kainoms, o būsto paskolų palūkanoms išliekant istorinėse žemumose, būstas Vilniuje tapo lengviausiai įperkamas per pastarąjį dešimtmetį. „Swedbank“ ekspertai prognozuoja, kad butai didžiuosiuose Lietuvos miestuose ir toliau išliks lengvai įperkami, tačiau rinkos aktyvumą šiemet gali slopinti didelė naujų butų pasiūla, todėl kainų augimo tikėtis nereikėtų.

 Konkurencijos tarybai rengiant naujas taisykles verslui, kaip taikyti sumažintų kainų reklamas, siūlant, kad „nubrauktoji“ kaina iki nuolaidos galiotų bent 28 dienas, Lietuvos elektroninės komercijos asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Vorobjovas „Žinių radijui“ sakė, kad tokios taisyklės visiškai netinka elektroninei prekybai: „Elektroninės komercijos verslo modelis yra dažnai grįstas labai dideliu prekių apyvartumu.