kainos

Statistikai prognozuoja, kad gruodžio mėnesį, palyginti su lapkričiu, Lietuvoje bus 0,4 proc. suderinta mėnesio infliacija. Suderinta metinė infliacija gruodį turėtų būti 1,9 proc., vidutinė metinė infliacija - 0,7 proc., pranešė Statistikos departamentas. Anot statistikų, tikėtina, kad didžiausios įtakos gruodžio mėnesio infliacijai turės didėjančios maisto ir nealkoholinių gėrimų kainos, augančios transporto grupės prekių ir paslaugų kainos.

2017 metais eksportas išliks pagrindinis Lietuvos ekonomikos variklis, tačiau atsiimti šį titulą vis labiau kėsinsis augantis vidaus vartojimas. Tai lems ir toliau sparčiais tempais augsiantys atlyginimai bei nuo sausio 1 d. žymiai, t. y., nuo 200 iki 310 eurų, ūgtelėsiantis neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD). Vidutinis atlyginimas po mokesčių kitąmet Lietuvoje turėtų siekti 660 eurų, o antroje metų pusėje aplenkti vidutinį uždarbį Latvijoje.

Lietuvoje auga ne tik butų pasiūla, bet ir kainos. Tai įrodo naujausi statistiniai duomenys. Tokio augimo dar nėra buvę nuo 2008 metų. „Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2016 metų lapkričio mėnesio reikšmė išaugo 0,4 proc.. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių ūgtelėjo 5,2 proc.

Pastaruoju metu naujienų nešykšti nei didieji centriniai bankai JAV ir euro zonoje, nei OPEC ir kitos naftą išgaunančios šalys. Europos centrinis bankas (ECB) praeitą ketvirtadienį nutarė pratęsti kiekybinio skatinimo programą, iš JAV Federalinės rezervų sistemos (FED) artimiausiu metu tikimasi bazinės palūkanų normos padidinimo.

Būsimas Lietuvos žemės ūkio ministras Bronius Markauskas tikina, kad yra kelios priežastys, dėl kurių parduotuvėje matome ne tokias maisto kainas, kokių norėtume. „Čia yra neabejotina problema. Ekspertai jau įvardijo, kad daugelio maisto produktų kainos yra tokios pat arba net didesnės nei daugelyje Vakarų šalių, pavyzdžiui, Vokietijos ar Prancūzijos. Vartotojams tai yra sunku suprasti, nes jie keliauja ir viską mato. Nekalbant apie tą pačią Lenkiją.

Pirmadienio popietę TV3 televizijos studijoje lankėsi būsimas Lietuvos žemės ūkio ministras Bronius Markauskas. Su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos nariu buvo nagrinėjami įvairūs žemės ūkio klausimai, galimi maisto produktų kainų pokyčiai bei ūkininkų bėdos. Kandidatas į žemės ūkio ministrus yra dirbęs kooperatyvų „Lietuviškas pienas“ ir „Pienas LT“ valdybose, keturis kartus buvo rinktas į Klaipėdos rajono savivaldybės tarybą.

Kiekvieną dieną po koncertą. Ir ne bet kokį, o grandiozinį – didžiosiose šalies arenose. Visas būrys šalies dainininkų, muzikantų ir grupių gruodį vienas po kito rengia savo koncertus. Bilietai kainuoja dešimtis eurų, tad lietuviams tenka sukti galvas, kurį koncertą pasirinkti, o atlikėjai įsivelia net į rizikingą konkurencijos karą.

Seimas po svarstymo pritarė Akcizų įstatymo pataisoms (projektas Nr. XIIP-4793(2), kuriomis numatoma didinti akcizų tarifą cigaretėms, cigarams ir cigarilėms. Projektu siūloma nuo 2017 m. kovo 1 d. cigarečių akcizų tarifo specifinį elementą padidinti nuo 50,68 iki 56 eurų, o nustatytą kombinuotąjį akcizų tarifą – nuo 85 iki 90 eurų už 1 000 cigarečių. Cigarams ir cigarilėms taikomas akcizų tarifas didėtų nuo 29,54 iki 33 eurų už kilogramą produkto.

Remiantis naujausiais statistiniais duomenimis, galima ne tik įvertinti, kaip savo pinigus paskirsto Lietuvos gyventojai, bet ir kuo skiriasi nuo kitų Europos Sąjungos (ES) šalių. Skirtumams įtakos turi ne tik kainų požymiai, bet ir kultūriniai įpročiai. „Eurostatas“ paskelbė, kad Lietuvoje žmonės – vieni mažiausiai išleidžiančių būstui, įskaitant ir vandens, elektros, dujų mokesčius – 15,8 proc. visų savo išlaidų . Mažiau skiria tik Maltos gyventojai.

Įsibėgėja prekyba kalėdinėmis eglutėmis. Prekybos centruose jau galima įsigyti gyvų ir dirbtinių žaliaskarių, tačiau pirkėjai jų dar nepuola pirkti, mat laukia gruodžio viduryje prasidėsiančių nuolaidų. Tuo metu privatūs medelynai jau vos spėja vežti egles įmonėms, kurios pradeda anksčiau puoštis artėjančioms šventėms. Nuosavo šeimos medelyno vadovo Vytenio Mačio rankose - lietuvių viena mėgstamiausių - dygioji eglė, dar dažnai vadinama sidabrine ar melsvaspygle.

Didžiausia žemų sąnaudų oro linijų bendrovė Centrinėje ir Rytų Europoje „Wizz Air“ paskelbė apie naują paslaugą savo keleiviams. „WIZZ Go“ – nauja skrydžių kainos kategorija, kuri kartu su jau egzistuojančiu „WIZZ Plus“ (anksčiau – „Plus Fare“) paslaugų paketu keleiviams leis lanksčiau planuoti savo keliones.

Lietuvos namų ūkių išlaidos būsto išlaikymui praėjusiais metais buvo vienos mažiausių tarp 28-ių Europos Sąjungos (ES) valstybių, skelbia Eurostatas. Lietuvių išlaidos už būstą, vandenį, elektrą, dujas ir kitas paslaugas 2015 metais sudarė 15,8 proc. visų namų ūkio išlaidų, rodo antradienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Mažiau išlaidų būsto išlaikymui pernai skyrė tik Maltos gyventojai (10,1 proc.). Latvijos namų ūkių išlaidos būstui pernai sudarė 18,7 proc.

Latvijos rinkoje suaktyvėjus pieno supirkėjams iš Lietuvos ir Lenkijos, pieno kainos šalyje per pastaruosius tris mėnesius šoktelėjo 40 proc. Tačiau tokiam augimui nėra jokios ekonominės priežasties, sakė Latvijos centrinės pieninių sąjungos vadovas Janis Solkas. Jo teigimu, vėliau kainos, tikėtina, smarkiai kris, todėl ūkininkai turėtų atsargiai vertinti užsienio pirkėjų pasiūlymus. Pasak J. Solko, vidutinė pieno supirkimo kaina Latvijoje spalį sudarė 248,9 už toną.

Ramybės periodą išgyvenantys kurortai jau pradeda varžytuves dėl šventinio laikotarpio svečių. Grumsis ne tik išskirtinėmis žaliaskarėmis, bet ir gausia renginių pasiūla. Štai vienas restoranas Palangoje net žada keisti įsisenėjusias lietuvių šeimos švenčių tradicijas ir kviečia Kūčių vakarienės. Saulėtą, bet vėsią dieną kurorte tuštoka: šaltuoju metų laiku Palanga atgyja tik savaitgaliais ir labiausiai – šventiniu laikotarpiu, o darbo dienomis čia vaikštinėja vos vienas kitas.

Nekilnojamojo turto rinkoje ir toliau fiksuojamas nuosaikus kainų augimas. Tačiau skirtingi miestai atskleidžia skirtingas tendencijas. Sostinėje sparčiau brango senos statybos, Kaune ir Klaipėdoje – naujos statybos butai. „Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2016 metų spalio mėnesio reikšmė išaugo 0,3 proc.

Buvęs ekonomistas Vytautas Mileris 6 metus kovoja su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) teigdamas, kad mokesčiai už „gyvatuką“ yra apskaičiuojami neteisingai. Nors teismas skundą patenkino iš dalies, istorija dar nesibaigia. Senolis įsitikinęs, ši problema liečia daugybę Lietuvos gyventojų, todėl kovos ir toliau.

Aktyvi nekilnojamojo turto (NT) rinka, augantys būsto paskolų portfeliai lemia pokyčius ne tik būsto įsigijimo kainose, bet ir nuomos. Įprastai šią rinką veikdavo tik sezoniškumo veiksniai, tačiau dabar aišku – auganti pasiūla bandantiems savo būstą išnuomoti tikrai nepadės. „Ober-Haus“ Senamiesčio biuro vadovas Marius Čiulada pasakoja, kad visuomet nuomos rinkoje didžioji duobė yra sausio mėnuo.

Nepaisant daugelyje miestų sumažėjusio šilumos kainų tarifo, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA) prognozuoja, kad spalio mėnesio sąskaitos už centralizuotai tiekiamą šilumą bus vidutiniškai 15 proc. didesnės už pernykščius spalio mokėjimus. Sąskaitas užaugins anksti atvėsę orai – šiemet šildymo sezonas Lietuvos miestuose buvo pradėtas ankščiausiai per pastaruosius 3 metus.

Viename uostamiesčio daugiabutyje gyventojai, neapsikentę vis didėjančių sąskaitų už šilumą, ėmė ieškot priežasčių, tačiau liko šokiruoti – nežinia, kiek metų jie atsiskaitinėjo ne už savo, bet už kaimynų butą. Negana to, problemą sugalvota spręsti lengviausiu keliu – sukeičiant skaitiklius.

Lietuvoje apsilankęs vienos pigiausių oro linijų kompanijos „Ryanair“ rinkodaros direktorius Matthias Wenkas pokalbio metu atskleidė, ką šiuo metu patiria verslininkai Didžiojoje Britanijoje, kaip vyksta konkurencinė kova su „Wizzair“ ir kokia problema slypi Lietuvoje. Tik tv3.lt skaitytojams – išskirtinis interviu su didžiausią rinkos dalį Lietuvoje užimančios skrydžių bendrovės atstovu.

Viena pigiausių skrydžių oro linijų kompanijų „Ryanair“ skelbia 2017 metų vasaros skrydžių sezoną oficialiai atidarytu. Be įprastinių siūlomų 32 krypčių, kompanija pranešė apie papildomas 5 kryptis. Tiesa, norintiems vasarą pasinaudoti šios kompanijos skrydžiais iš Vilniaus teks nusivilti.  Dėmesio skiriama veiklos plėtrai Palangoje. Čia bus pasiūlytas naujas maršrutus į Glazgą. Tuo tarpu iš Vilniaus oro uosto bus vykdomi nauji skrydžiai į Berlyną, Lidsą Bradfordą, Maltą ir Oslą.

Paskelbus šildymo sezoną, kiekvieno gyventojo namuose įsivyravo jauki šiluma, deja, per piniginę plūstelėjo pirmasis šaltas sąskaitų vėjo gūsis. Su šildymo sezonu kartu atkeliauja ir galvos skausmas dėl padidėjusių išlaidų. Žvelgdami į praeitų metų spalio mėnesio sąskaitas galime nusiteikti, kokiai sumai ruoštis. Tikslias sąskaitas išvysime tik joms atkeliavus į namus, apie lapkričio 10–12 dienas.

Jungtinių Valstijų technologijų kompanija „Apple“ be jokio pranešimo Didžiojoje Britanijoje savo kai kurių prekių kainas padidino 20 proc. siekdama kompensuoti svaro sterlingų nuvertėjimą po britų referendume priimto sprendimo išstoti iš ES, rašo „The Verge“ ir „The Telegraph“. Dėl tokio sprendimo kompanijai „iMac“ ir „MacBook“ pabrango keliais šimtais svarų.

Vaistai – antra pagal populiarumą prekė emigrantų krepšelyje, kurį jie prieš išvykimą susikrauna Lietuvos prekybos vietose. „Synopticom“ apklausos duomenimis, prieš išvykdami emigrantai apsiperka vidutiniškai už 195 eurų, kas antras Lietuvoje įsigyja ir vaistų. Pasak farmacijos specialistų, Didžiajai Britanijai pasirinkus prognozuojamą „kietą“ pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES) kelią, dar daugiau išlaidas planuojančių emigrantų vaistais apsirūpins išvykų į Lietuvą metu.

Po vasaros štilio, kaip reikiant panervinusio analitikus, pramonė vėl rodo puikius rezultatus. Du trečdaliai pramonės produkcijos yra parduodama ne Lietuvoje. Tarsi feniksas iš pelenų kylanti pramonės produkcija byloja apie teigiamus pokyčius eksporte, kurio silpnėjimas pastaruoju metu kėlė nemažai abejonių dėl tvarios Lietuvos ūkio plėtros galimybių.

Daugiau kaip trečdalis Lietuvos dirbančiųjų algas, nepavejančias šuoliuojančių kainų, prašys kilstelėti dar iki Naujųjų, o beveik penktadalis ketina tai padaryti jau artimiausią mėnesį, teigia specialistų paieškos portalas cvmarket.lt „Nors anot statistikų, kainos po euro įvedimo pūtėsi nestipriai, o vidutinė mėnesinė alga netgi optimistiškai ropštėsi įkalnėn, pastebime, kad ketinančių eiti pokalbio su darbdaviu dėl atlyginimo padidinimo daugėja, - sako cvmarket.

Suderinta metinė infliacija rugsėjį Lietuvoje buvo didesnė nei vidutiniškai visoje Europos Sąjungoje bei euro zonoje, skelbia Eurostatas. Rugsėjį Lietuvoje buvo 0,6 proc. infliacija, rodo pirmadienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Latvijoje buvo 0,5 proc. defliacija, Estijoje - 1,7 proc. infliacija. Europos Sąjungoje ir tik euro zonoje fiksuota 0,4 proc. infliacija. Didžiausia metinė infliacija praėjusį mėnesį buvo Belgijoje (1,8 proc.), didžiausia defliacija - Bulgarijoje (1,1 proc.

Vilniaus šilumos vartotojai nuo gruodžio keturis mėnesius už šilumą turėtų mokėti maždaug 20 proc. mažiau. Tačiau kol kas neaišku, ar žemesnės kainos išsilaikys ir balandį, kai iš sostinės šilumos ūkio pasitrauks Prancūzijos koncerno „Veolia“ valdoma „Vilniaus energija“. Siekiant vilniečiams grąžinti 24,3 mln. eurų permokėtų lėšų, Kainų komisija penktadienį sumažino Prancūzijos koncerno „Veolia“ valdomos „Vilniaus energijos“ projekcinės šilumos kainos tarifus 23,2 proc.

Nuo birželio, kuomet Jungtinės Karalystės (JK) žmonės referendume nusprendė palikti Europos Sąjungą (ES), svaro kursas darda žemyn . Tuo pačiu mažėja ir emigrantų siunčiamos piniginės perlaidos į Lietuvą. Neseniai BBC pranešė, kad daugelio JK oro uostų valiutų keityklose svaras pirmą kartą nukrito iki 99 euro centų. Tuo tarpu didieji JK verslai ragino vyriausybę išsaugoti laisvąją prekybą su ES, mat kitaip maisto produktai šalyje brangtų apie 20 proc., o automobiliai – 10 proc.

Pasaulio rinkose sumažėjus pieno gamybai, padidėjus pieno produktų paklausai bei jiems brangstant tai gali nutikti ir Lietuvoje. Tačiau ekspertai teigia, kad kainų augimas neturėtų būti didelis dėl aršios aplinkinių šalių konkurencijos. Pieno perdirbėjai jau derasi su prekybos tinklais dėl kainų didinimo iki 10 proc., o rinkos ekspertai mano, jog kainos neturėtų augti daugiau nei dešimtadaliu.

Stambaus Didžiosios Britanijos verslo interesams atstovaujančios organizacijos pasirašė bendrą pareiškimą, kuriame vyriausybę ragina išsaugoti laisvąją prekybą su Europos Sąjunga (ES), kai šalis trauksis iš bloko, praneša BBC. Pareiškimą pasirašė Britų pramonės konfederacija (CBI), IT įmonių interesams atstovaujanti grupė „TechUK“ ir dar kelios panašios grupės.

Trečius metus iš eilės sezoniniai veiksniai Lietuvoje pirmąjį rudens mėnesį kilstelėja infliaciją – šį rugsėjį kainos buvo 0,6 proc. didesnės nei rugpjūtį. Kaip ankstesniais metais tokiu laikotarpiu, pabrango drabužiai ir avalynė (dėl naujų rudens ir žiemos kolekcijų) bei maisto produktai, iš kurių labiausiai ūgtelėjo daržovių kainos. Taip pat pabrango degalai.

Kainų komisijai nustačius, kad Prancūzijos koncerno „Veolia“ valdoma „Vilniaus energija“ 2012-2014 metais iš vartotojų nepagrįstai surinko 24,3 mln. eurų, dalį lėšų siūloma grąžinti, šilumos kainą nuo gruodžio sumažinant beveik ketvirtadaliu. Kainų komisija kitą penktadienį ketina patvirtinti projekcinę šilumos kainą, kuri mažinama 23,2 proc. iki 3,88 cento už kilovatvalandę.

NT ekspertai teigia, kad vis daugiau žmonių naują būstą renkasi atsižvelgdami į daugiabučio energetinį efektyvumą, o „kiauruose“ namuose gyvenantys žmonės neturėtų stebėtis didelėmis sąskaitomis už šildymą.

Nekilnojamojo turto (NT) rinkoje atokvėpio nematyti. Žmonės vis dar skuba naudotis žemomis palūkanų normomis ir šluote šluoja siūlomus būstus. Tai parodo rekordinis sandorių skaičius Vilniuje. Tikimasi, kad tai netaps tendencija, nes toks augimas iškreiptų rinką ir kainas.

Orams sparčiai šąlant, keturi didieji šalies miestai Vilnius, Kaunas, Šiauliai ir Panevėžys jau šią savaitę pradeda šildymo sezoną. Vilniuje daugiabučių gyventojai šilumos sulauks ketvirtadienį. Tuo tarpu individualių namų savininkai vis dažniau renkasi nebe dujų, o kietojo kuro katilus. Žmonės viliasi, kad malkomis šildysis gerokai pigiau. Juolab, kad ir malkos pastaruoju metu pinga. Geri šeimininkai dar šiltuoju metų laiku – netgi vasarą imasi ruošti malkas žiemai.

Būsto rinka aktyvėja dienomis, o į nuomos verslą žengia vis daugiau gyventojų. Tad nors kol kas kainų augimas nuosaikus, Lietuvos bankas praneša atidžiai stebintis situaciją – pamačius perkaitimą būtų įjungiami saugikliai. Lietuvos banko teigimu, gyventojai turėtų itin atsakingai vertinti būsto pardavėjų kalbas, kad butai brangs, ir neskubėti jų įsigyti, jei tam nėra būtinybės, nes skolinantis prisiimama didelė ir ilgalaikė skolos našta.

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pagal vartotojų pateiktus skundus pradėjo tyrimą, ar prekybos centrai pateikia vartotojams klaidinančią informaciją apie prekių kainas ir joms taikomas nuolaidas. Pasirodo, 4 prekybos centrai – „Maxima LT“,  „Rimi Lietuva“,  „Prisma LT“ bei  „Norfos mažmena“ klaidino vartotojus pateikdami prekių kainas. Prekybos centrams skirtos ekonominės sankcijos už vykdomą nesąžiningą komercinę veiklą, rašoma pranešime spaudai.

Įsigyjant nekilnojamąjį turtą (NT) ar ieškant būsto nuomai tenka susidurti su brokerių paslaugomis. Pastarosios apmokestinamos gana ne pigiai. Visgi nuomonių pasitaiko įvairių – vieni tikina, kad kreiptis ir naudotis jų teikiamomis paslaugomis verta, kiti siekia visais įmanomais būdais apeiti. tv3.lt portalo skaitytojai pasidalino savo nuomone ir istorijomis, kuomet susidūrė su brokeriais. Štai skaitytoja Greta brokerių paslaugomis naudojosi net 5 kartus ieškodama buto nuomai.

  Energetikos įmonių holdingo „Lietuvos energija“ vadovas pripažįsta, kad grupėje būtina griežtesnė prekių ir paslaugų pirkimų kontrolė. Dalius Misiūnas kol kas negali pasakyti, ar grupei padaryta finansinė žala, jos darbuotojams nustačius galbūt korupcinę antrinės įmonės Energetikos paslaugų ir rangos organizacija („Enepro“) vadovo veiklą. Grupė pati kreipėsi į teisėsaugą, prašydama atlikti tyrimą, o buvęs vadovas atleistas.

Išankstinė prekyba buvo prasidėjusi dar rugsėjo 16 dieną, tačiau dabar mobiliojo ryšio bendrovės ruošiasi oficialam startui. „Tele2“ oficialią prekybą „iPhone 7“ Lietuvoje pradės kiek įmanoma anksčiau ir geidžiamuosius telefonus pradės pardavinėti ketvirtadienio naktį, nuo 12 valandos nakties, vos prasidėjus pirmajai oficialaus telefonų pardavimo Lietuvoje dienai. Naktinė prekyba vyks Vilniaus „Akropolyje“ ir startuos rugsėjo 23 d., 00:01 val.

Prancūzijos koncerno „Veolia“ valdoma didžiausia Lietuvoje šilumos tiekėja bendrovė „Vilniaus energija“ 2012-2014 metais nepagrįstai gavo 24,3 mln. eurų viršpelnio. Tai ketvirtadienį paskelbė įmonės reguliuojamos veiklos auditą atlikusi Kainų komisija. Nuo 2002 iki 2017 metų Vilniaus šilumos ūkį nuomojanti įmonė jau yra sulaukusi prokurorų dėmesio dėl neskaidrių kuro pirkimų bei gavusi milijoninę Konkurencijos tarybos baudą. Kaip 24 mln.

Įsibėgėjant rudeniui nuomos rinka rimsta, atsiranda daugiau ir pigesnių pasiūlymų. Tačiau nekilnojamojo turto (NT) brokeriai pastebi naują tendenciją – didėja pasiūla, kuri koreguos kainas ir nuomininkų įpročius. „Ober–Haus“ Senamiesčio biuro vadovas Marius Čiulada pasakoja, kad paklausa vis dar aktyvi, bet matoma neįprastai didelė pasiūla rugsėjo mėnesį. Iš dalies, tam įtakos turėjo tai, kad nemažai žmonių pirko naujos statybos butus kaip investiciją, siekdami išnuomoti ir iš to užsidirbti.

Šių metų antrą ketvirtį Vilniaus gyventojai, gaunantys vidutinį darbo užmokestį, galėjo įsigyti 29,5 kv. m ploto naujos statybos būstą savo mieste – didesnį negu Latvijos sostinės gyventojai, bet mažesnį negu Estijos, rodo SEB banko ekspertų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje apskaičiuotas būsto įperkamumo rodiklis. Šiemet antrą ketvirtį, palyginti su atitinkamu 2015 metų laiktoarpiu, vidutinį darbo užmokestį gaunančio vilniečio įperkamas naujos statybos būsto plotas padidėjo 0,3 kv.

Kainų paradoksas tęsiasi: statistika fiksuoja kainų smukimą, bet išlaidos kasdienėms prekėms ir paslaugoms auga kaip „ant mielių“. Tiesa, sparčiausias Baltijos šalyse vidutinio bruto darbo užmokesčio augimas ir pamažu atsigaunančios žaliavų rinkos gali greitai įsukti infliacijos spiralę ir tuomet Lietuvos vartotojai pajus visus MMA didinimo estafetės „privalumus“ su kaupu. Nors per mėnesį vartojimo kainų indeksas sumažėjo net 0,5 proc.

Kokį automobilį gali įpirkti vidutines pajamas gaunantis lietuvis? Pasirodo, tautiečiai galėtų sau leisti įsigyti naujesnę ir brangesnę transporto priemonę nei turi, tačiau lieka ištikimi seniems automobiliams. Net du iš trijų šiuo metu nuperkamų automobilių yra senesni nei 10 metų. Tiesa, pasvajoti apie prabangesnes mašinas lietuviai ypač mėgsta – laisvalaikiu varvina seilę žiūrėdami į naujus, galingus, prestižinius automobilius skelbimų portaluose.

Nors lietuvių finansinės galimybės leidžia įsigyti naujesnius ir brangesnius automobilius, gyventojai labiau linkę pinigus taupyti ir iš savų lėšų pirkti senesnė bei pigesnį modelį. Remiantis SEB banko automobilių įperkamumo rodikliu, vidutinį darbo užmokestį gaunantis asmuo pirmą šių metų pusmetį lizingu galėjo įsigyti 9,1 tūkst. eurų kainuojantį automobilį. Už tokią kainą galima įsigyti naują mini ar mažos klasės automobilį arba ekonominės ar aukštesnės klasės apynaujį 5–8 metų automobilį.

Jau ne kartą rodėme jums, kokia baisi padėtis krizės krečiamoje Venesueloje, kur žmonės neturi už ką valgyti, o jei ir turi – parduotuvių lentynos dažnai būna tuščios. Ne ką geriau šalyje ir geriausiems žmonių draugams – šunims. Per krizę tokios draugystės išyra ir suprantama kodėl, pavyzdžiui, maišas maisto šunims kainuoja dvigubai daugiau nei minimalus atlyginimas Venesueloje.

Netrukus už kai kurios mėgstamos kavos puodelį „Vero Cafe“ kavinėse teks mokėti 6-8 procentais brangiau. Pirkėjams 10 ar 15 euro centais pabrangęs puodelis - ne itin maloni naujiena, tačiau pasak „Vero Cafe“ atstovės, siekiama ne pelno.