kainos

Kaip visai neseniai parodė „Eurobarometro“ apklausa, dauguma lietuvių mano, kad didžiausia problema Lietuvoje yra per aukštos kainos. Tuo skuba naudotis Lietuvai priešiškos jėgos, socialiniuose tinkluose skleisdamos realybės neatitinkančius palyginimus tarp kainų Lietuvoje ir užsienyje. Dažnu taikiniu tampa ir prekybos centrai, neva taikantys per didelius antkainius ir taip atimdami paskutinį skatiką iš vargšo Lietuvos gyventojo.

Premjeras Saulius Skvernelis palaiko sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos idėjas, kaip sumažinti vaistų kainas. „Vakar sveikatos ministras pristatė tokius pirminius žingsnius - tai pirmiausiai kompensuojamų vaistų kainyno sudarymas. Dabar jis sudaromas kartą per metus, tai yra nemobilus arba nesikeičiantis teisės aktas, dėl to aš pritariu, kad turi būti bent du kartus peržiūrima, o geriausiai keturis kartus“, - LRT radijui antradienį sakė S.Skvernelis.

Dėl prastų orų Ispanijoje kai kuriose Europos šalyse stingant daržovių ir prekybos centrams pradėjus riboti jų prekybą, brangsta ir į Lietuvą importuojamos daržovės. Jas importuojančios bendrovės atstovė sako, kad brangsta pomidorai, salotos, agurkai, cukinijos, baklažanai ir saldžiosios paprikos, o aisbergo salotų įmonė nebeimportuoja. „Pastaruoju metu orai Ispanijoje buvo labai prasti. Dabar jie šiek tiek pagerėjo, bet naktys išlieka šaltos.

Į senąją vietą po rekonstrukcijos grąžinus Kauno autobusų stotį, tarybai teikiami svarstyti stovėjimo Naujamiestyje apmokėjimo pakeitimai. Pasak Kauno savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjo Pauliaus Kero, pakeitimais siekiama grąžinti senąją tvarką ir suvienodinti kai kuriuos įkainius. „Tuo laikotarpiu, kai buvo remontuojama autobusų stotis, ji buvo perkelta į Gedimino, Griunvaldo ir Kaunakiemio gatves.

Ekonomistai, prekybininkai, tiekėjai – visi kalba apie šiais metais didėsiančias kainas. Tačiau ar nebus taip, kad tokiomis žiniomis bus pasinaudota kainas padidinti daugiau nei vers globalios priežastys? Pagrindinėmis priežastimis, kodėl šiais metais turėtų kilti kainos, nurodoma brangstanti nafta bei augančios žaliavų kainos. Tai paveiks ne tik prekybos tinklų elgseną ir derybas su tiekėjais, bet ir vartotojų lūkesčius. Ekonomistai turi terminą – pati save išpildanti prognozė.

Prekybininkai trina rankas – mados gyventi sveikuoliškai paakinti lietuviai ėmė daug daugiau pirkti vaisių ir daržovių. Žmonės renkasi daugiau egzotiškesnių vaisių, daržoves taip pat perka kuo įvairesnes. Tačiau mitybos specialistai sako, kad nei vienų, nei kitų padauginti nereikėtų. Vaisiai ir daržovės neatstos kituose produktuose esančių medžiagų. Tad viską reikia valgyti saikingai.

Lietuvos statistikos departamentas paskelbė naujausius duomenis, iš kurių matyti, kad paskutinįjį praeitų metų ketvirtį itin sumenko turgaviečių apyvarta, nes gyventojai pirko mažiau maisto.  Šalies turgavietėse prekybos apyvarta 2016 m. ketvirtąjį ketvirtį sudarė 85,5 mln. EUR ir, palyginti su 2016 m. trečiuoju ketvirčiu, sumažėjo 11,8 proc. to meto kainomis (pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką – sumažėjo 3,4 proc.), praneša Lietuvos statistikos departamentas.

Maisto produktų kainas linkę palyginti visi. Tai aptariamos skirtingų Lietuvos prekybos tinklų kainos, tai kainos Lietuvoje ir Lenkijoje, o šį kartą socialiniame tinkle plinta Lietuvos ir Airijos „Lidl“ prekybos tinklo kainų palyginimas. Egidijus Aleliunas prieš dvi savaites apsilankęs Panevėžio miesto Nemuno gatvėje esančiame „Lidl“ įamžino kai kurių produktų kainas. Tą patį padarė ir grįžęs į Airiją.

Viena didžiausių šalyje telekomunikacijų bendrovių „Tele2“ teigia, kad nustatydama nepakankamai mažas didmenines tarptinklinio ryšio paslaugų kainas Europos Sąjunga pasiuntė nemalonią žinią Lietuvos vartotojams, kuriems, tikėtina, mobiliojo ryšio paslaugos brangs. „Tai yra nemalonus siurprizas iš Europos Komisijos pusės. Didmeninės kainos mažėja nepakankamai ir iš esmės kyla labai reali grėsmė, kad operatoriai turės kompensuoti Europos Sąjungoje kalbančių vartotojų paslaugas.

Statistikos departamentas pranešė: po dviejų metų kainų kritimo pernai kainos pakilo 1,7 procento. Žmonėms tai nėra jokia naujiena. Kainų augimą jie stebėjo ir tais metais, kai statistika atkakliai teigė, kad infliacija – vidutinis kainų lygis – mažėja. Ir šiandien dažnas pasiginčytų dėl užfiksuoto dydžio – koks 1,7 procento? Žmonės vardina prekes, paslaugas, kurios brango net ne procentais, o kartais – dienos pietūs, vizitas į kino teatrą, gėlės, batai ir net dėvėti rūbai.

Kaip sumažinti maisto produktų kainas ir padėti skurstantiems žmonėms? Ekonomistė Jekaterina Rojaka tikina, kad draudimas prekybininkams išmesti maisto produktus padėtų sumažinti jų kainas. Esą besibaigiančio galiojimo mėsą, pieno produktus ar vaisius būtų galima parduoti gerokai pigiau. Tuo tarpu valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis siūlo imti pavyzdį iš Prancūzijos ir įstatymu pažaboti maisto švaistymą.

Vilniuje auga vieno kambario butų pasiūla ir paklausa. Per pastaruosius penkerius metus sostinėje parduodamų vieno kambario butų padaugėjo beveik du kartus. Nekilnojamojo turto ekspertų teigimu, ypač daugėja naujos statybos vieno kambario butų, kurių plotas yra mažesnis nei 35 kv.

Kada lietuvius užgrius dar vienas maisto produktų kainų šuolis? Pasak ekspertų, tai tik laiko klausimas, mat didėjantys atlyginimai, brangstantys degalai ir augantys logistikos kaštai atsilieps ir kainoms parduotuvių lentynose. Pasirodo, kai kurie prekybos tinklai jau sulaukia tiekėjų spaudimo kelti daugybės gaminių: pieno produktų, mėsos ar duonos kainą. Tuo tarpu pirkėjai iš nuostabos tvirtina, kad jau dabar kainos drasko piniginę. Vilnietė Irėnė atidžiai stebi maisto produktų kainas.

Dar nuo praeitų metų pabaigos ekonomistai nebeslėpė – 2017–ieji bus kainų kilimo metas Lietuvoje. Nors prekybininkai ir nelinkę viešai kalbėti apie kainas, vienas jų drąsiai įvardijo – kainos tikrai augs. Tą pripažįsta ir tiekėjai. „Norfos“ savininkas Dainius Dundulis išskirtiniame tv3.lt interviu įvardijo, kad būtent gamintojai ir diktuoja kainų pokyčius. „Bėda ten, kad praktiškai nebėra sektoriaus, kuris negrasina pakelti kainas.

Antrąjį prekybos Lietuvoje pusmetį įpusėjantis mažmenininkas „Lidl“ apibendrina kainų statistiką. Pasak prekybos tinklo atstovų, atlikta analizė parodė, kad šiuo metu net 50 proc. nuolatinio „Lidl“ parduotuvių asortimento, kurį sudaro maisto produktai, buitinė chemija, kosmetika ir buities reikmenys, t. y. kas antros prekės kaina yra žemesnė nei 1 euras.

Auganti ekonomika ne tik stiprina šalies įvaizdį pasaulyje, bet ir lemia geresnį gyvenimą žmonėms. Lietuvos ekonomistai prognozuoja, kad šiais metais Lietuvos ekonomika augs daug sparčiau nei praeitais. Tačiau ne eksportas bus pagrindinis tokio rezultato veiksnys. 2016 m. Lietuvos ekonomika augo apie 2 proc., šiais metais bankų analitikai prognozuoja BVP augimą nuo kuklesnių 2,8 proc. iki stebinančių 3,2 proc.

Nors bendras kainų lygis Lietuvoje tesudaro apie du trečdalius Europos vidurkio, o pagal darbo užmokestį driekiamės ES rikiuotės gale, maisto produktams išleidžiame tiek pat, kiek vidutinis europietis. Aukštesnės nei pusėje ES šalių išlaidos maisto produktams neleidžia išsivaduoti iš skurdo bei spręsti emigracijos iššūkius. Namų ūkių statistika byloja, kad vidutiniškai maisto prekėms Lietuvoje yra išleidžiama apie penktadalį visų disponuojamų pajamų.

Rinkos dalyvių bei dviejų ministrų kritikos sulaukusios bendrovės „Lietuvos energijos gamyba“ (LEG), laimėjusios tretinio elektros galios rezervo aukcioną, vadovė teigia, kad dujų infrastruktūros išlaikymo problemos neturėtų būti sprendžiamos elektros vartotojų sąskaita. Eglė Čiužaitė interviu BNS sako, kad Energetikos ministerija ir bendrovė „Litgrid“ aukcioną organizavo skubotai, todėl kilo nesusipratimų.

Retas, kuris eidamas apsipirkti neskaičiuoja, kiek išleis. Tikriausiai kiekvienas Lietuvos gyventojas turi nuostatą, kuriame prekybos tinkle gali rasti pigesnius reikalingus produktus. Portalas pricer.lt yra analogas Jungtinės Karalystės portalui „mySupermarket“. Portale lyginamos ne tik maisto prekių kainos, bet ir buitinės technikos, kosmetikos, gėrimų, elektronikos kainos.

105 metai – tokia maksimali būsto paskolos trukmė Švedijoje, kur jau kurį laiką netyla nekilnojamojo turto (NT) burbulo pranašystės. Neigiamas signalas siunčiamas ir iš Talino, kur kainos didėja sparčiau nei atlyginimai. Apie NT burbulo užuomazgas pradedama kalbėti ir Lietuvoje. Lietuvos bankas informuoja, kad atidžiai stebi situaciją ir yra pasirengęs reaguoti, jeigu to prireiktų. Mat šalyje būsto rinka toliau kaista – pernai sudaryta 12,3 proc.

Maisto produktų kaina – itin jautri tema daugeliui lietuvių. Prekybos tinklus bandyta boikotuoti, iki šiol vykstama apsipirkti į Lenkiją, o Lietuvos prekybininkai kaltinami, kad užsideda didžiulius antkainius. Prekybos tinklo „Norfos“ įkūrėjas Dainius Dundulis išskirtiniame interviu tv3.lt portalui papasakojo, kokie tie antkainiai ir nuo ko jie priklauso. Antkainius skaičiuoja ir Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas, tačiau tai – atskirų prekių grupių statistika.

Lietuva yra penkta atviriausia ekonomika pasaulyje, tad ji stipriai priklausoma nuo išorės vėjų. Dėl to žvelgiant į pasaulines ekonomikos tendencijas matyti, kad situacija gerės, atlyginimai augs, bet tai tuo pačiu reikš ir kainų augimą. Visgi „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis neabejoja: emigracija Lietuvoje mažės, dramatiško scenarijaus pavyks išvengti.

Kol kas Lietuvoje veikia vienas krematoriumas Kėdainiuose. Tačiau jau greitai situacija gali keistis. Apie krematoriumo statybas prabilta Klaipėdoje, o Vilniuje jau į priekį juda darbai, nustatant tinkamas miesto zonas. Konkurencija aštrės, o tai keis ir kainas klientams. Vilniaus miesto savivaldybė neseniai paskelbė 10 miesto zonų, kuriose būtų tinkamos krematoriumo statybai.

Per praėjusius metus Lietuvoje būstui įsigyti išleista virš 1,5 mlrd. eurų. Piniginių būstui atverti neatbaidė ir augančios kainos – sostinėje fiksuoti rekordiniai butų pardavimų rodikliai, o dalis pirkėjų rinkosi investuoti į antrąjį būstą. Dėl išaugusių kainų daliai vartotojų pailgėjo taupymo laikotarpis sukaupti pradinį įnašą. 2016 m. Lietuvoje įsigyto būsto apyvarta sudarė 1,56 mlrd. Eur. Tai 22,4 proc. lenkia 2015-ųjų skaičius, kai namų ir būtų pirkėjai išleido 1,27 mlrd. Eur.

Kodėl lietuviai garsėja kaip darbštūs darbuotojai, bet neuždirba tiek, kiek kaimynai latviai ar estai? Estų vidutinė alga už mūsiškę didesnė net 300-ais eurų. Ekspertai turi atsakymą: Lietuva vis dar nemoka tolygiai paskirstyti pinigų. O kai valdžia nei iš šio, nei iš to dar sugalvoja didinti mokesčius, esą visiems nusvyra rankos. Liūdni darbuotojų veidai Lietuvoje – įprastas vaizdas. Dažnas užkalbintas tik numoja ranka, esą su uždirbama alga net neverta eiti į parduotuvę.

Statistika rodo, kad po išlaidų pareikalaujančio gruodžio, daugeliui pirkėjų sausis būna „depresijos“ mėnuo – vartojimo apimtys sumažėja bent dešimtadaliu. Todėl šią savaitę prekybos tinkle „Maxima“ startuoja antrasis taupymo programos „Išsirink tai, ko reikia“ etapas. Atnaujintos daugiau 2 tūkst., prekių, iš kurių pirkėjai gali rinktis 10 bei kiekvieno apsipirkimo metu gauti joms 20 proc. nuolaidą. „Praėjus žiemos šventėms, kurios pareikalauja daugiau išlaidų, sausį daugelis nori pataupyti.

Automobilių parkavimas Vilniuje nuo šiol taps tikra prabanga. Sostinės valdininkai ketina didinti rinkliavas. Jie sako, kad didesni mokesčiai už parkavimą sumažins spūstis Senamiestyje ir jo prieigose. Sostinės gyventojai kraupsta išgirdę, kad daugelyje senamiesčio vietų parkavimo valanda atsieis net du su puse euro. Kaunas ir Klaipėda iš miestiečių už parkingą reikalauja keliskart mažiau ir tai ne poilsio ir švenčių dienomis. Į sausakimšą automobilių stovėjimo aikštelę įrieda studentė Greta.

Ar kada mėginote įsivaizduoti, kiek jūsų kasdien perkamos prekės galėjo pabrangti per aštuonerius metus? Būtent tokį eksperimentą atliko mūsų Žinių tarnyba. Su pirkinių čekiu iš 2008-ųjų ėjome į parduotuvę šiandien ir pirkome lygiai tas pačias prekes kaip prieš krizę, klestėjimo laikais. Kaip manote, kiek viskas pabrango? O gal kas atpigo? Rezultatai reportaže. Vilnietė Donata rankoje laiko ne pirkinių sąrašą, o prieš aštuonerius metus prekybos centre pirktų prekių čekį.

Kainų augimas įgauna pagreitį. Šiais metais infliacija Baltijos regione bus viena sparčiausių Europoje. Brangstanti nafta, maisto produktai ir paslaugos sumažins skirtumus tarp oficialios statistikos skelbiamų rodiklių ir gyventojų suvokiamos kasdieninės infliacijos, nors pastaroji vis dar bus aukštesnė. Sparčiau augančios kainos į metų pabaigą pradės riboti perkamąją Lietuvos gyventojų galią, spaudimas darbo rinkoje dar labiau didės.

Vartojimo prekių ir paslaugų kainos šalyje didėja ketvirtą mėnesį iš eilės. 2016 m. gruodžio mėn., palyginti su lapkričio mėn., kainos padidėjo 0,4 proc., praneša Lietuvos statistikos departamentas. Bendram vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokyčiui daugiausia įtakos turėjo pieno ir jo produktų, sūrio, kiaušinių, keleivių vežimo oro transportu paslaugų, daržovių, degalų ir tepalų kainų padidėjimas bei spirituotų gėrimų, šilumos energijos, vyno, avalynės kainų sumažėjimas.

Stebint Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) rinkos suaktyvėjimą ir atsigavimą dažnai pasigirsta nuogąstavimų, ar nesprogs dar vienas NT burbulas. Kol ekonomistai tvirtina, kad lietuviai dėl gimtinėje esančios situacijos gali būti ramūs, derėtų žvilgtelėti ir į Švediją, su kuria mes itin susiję. Būtent švediški bankai įsikūrę Lietuvoje, tad sprogus NT burbului ten, pokyčius pajustume ir čia.

Vilniaus šilumos tinklams (VŠT) ruošiantis perimti šilumos ūkį iš „Vilniaus energijos“, tiek darbuotojų, tiek gyventojų lauks pasikeitimai. Šiuo metu ruošiamas ne tik naujas šilumos kainos tarifas, bet ir galimybės, kaip bus galima atsiskaityti. Naujienų portalui tv3.lt Vilniaus šilumos tinklų (VŠT) direktorius Mantas Burokas papasakojo, kaip vyksta perėmimo procesas ir ko tikėtis vilniečiams.

Šiemet Lietuvoje galime pagrįstai tikėtis spartesnio infliacijos augimo. Augančios prekių ir paslaugų kainos mažina vartotojų perkamąją galią, o Lietuvos atveju tai dar ir paskatas dažniau vykti į apsipirkimo keliones į Lenkiją. Ilguoju laikotarpiu tai gali reikšti vidaus vartojimo lėtėjimą, tačiau trumpalaikėje perspektyvoje spartėjanti infliacija gali netgi paskatinti Lietuvos gyventojus pirkti daugiau prekių ir paslaugų, taip padidinant vartojimo apimtis.

Pagaliau atėjusi žiema atnešė ne tik džiaugsmą, bet ir naujus rūpesčius. Kiekvieno ryto vairuotojai laukia su nerimu: užsives ar neužsives jų automobilis. Vieni kviečiasi pagalbon kaimynus ar draugus, kiti pagalbos tarnybas ar taksistus, treti, palikę automobilius, – keliauja į darbus viešuoju transportu ar išsikviečia taksi. Portalas tv3.lt domėjosi, kiek kainuoja tokia pagalba ir kiek jos reikia laukti.

Vilnius šiandien, priešingai nei likusi šalies dalis, išgyvena ne tik ekonominį, bet ir demografinį pakilimą. Nekilnojamojo turto (NT) objektų pasiūla jau viršijo 2008 m. pasiūlą, tačiau paklausa kol kas išlieka didelė, todėl dabartinė rinka natūraliai patenkina gyventojų poreikius. Vis dėlto juntamas rinkos augimo tempo ir NT atsiperkamumo mažėjimas, tad investicijoms į NT Vilniaus mieste artėja ne tokios pelningos dienos.

Naujuosius metus populiaru pradėti su pažadų sau sąrašu: daugiau laiko skirti artimiesiems, gaminti ir gyventi sveikiau, išmokti naujų dalykų... Prekybos tinklas „Lidl“ nuo pirmųjų 2017 metų dienų informuoja skubantis į pagalbą visiems, kurie į savo prioritetų sąrašą yra įtraukę geriausią kokybės, šviežumo ir kainos santykį apsiperkant, maistingą bei sveikatai palankią mitybą ir rūpestingą savo bei šeimos valgiaraščio planavimą.

Neįtikėtinas lietuvių uolumas – metus tautiečiai į taromatus krovė maišus vienkartinių gėrimų pakuočių. Tačiau ar toks sąžiningas rūšiavimas neatsisuks prieš pačius gyventojus? Mat brangstant taromatuose sukauptų pakuočių perdirbimui, ketinama didinti ir gėrimų kainas. Maža to, nors tarą grąžiname pavyzdingai, kitas atliekas mėtome kur papuola. Štai šis taromatas, įrengtas šalia didžiulio prekybos centro, nė minutei nelieka tuščias.

Lietuvos ekonomistai mano, jog augant pasaulinėms naftos kainoms ir žmonių pajamoms, kitais metais turėtų brangti daugelis prekių ir paslaugų. Šio proceso pasekmė - auganti infliacija. Prognozuojama, kad ji svyruos nuo 2 iki 3 proc. „Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas Rokas Grajauskas sako, kad kitais metais tikimasi tiek paslaugų, tiek prekių kainų augimo, bet paslaugų kainos augs sparčiau.

Neabejotinai vienas svarbiausių Naujųjų sutiktuvių atributas – fejerverkai. Jiems pinigų nepagaili nei patys Lietuvos gyventojai, nei kai kurios savivaldybės. Atvykstančių svečių laukia ir didmiesčiai, ir Lietuvos kurortai. Naujienų portalas tv3.lt domisi, kaip laikrodžiui išmušus 00 val. miestai ruošiasi nustebinti visus atvykusiuosius bei kas fejerverkams skirs daugiausia.

Turint galvoje 2016-aisiais pasaulį purčiusius ir stebinusius įvykius, tenka pripažinti, kad jie tvirtai nusipelnė Beždžionės metų titulo. Kas mūsų laukia 2017 metais? Pradėkime nuo to, kad tai bus Gaidžio metai.

Jau šiais metais buvo fiksuojama svyruojanti, iki 1 proc. infliacija. Tačiau ekonomistai skaičiuoja, kad kitais metais kainos kils dar labiau. Pigs nebent tos paslaugos, kuriomis ir taip nesinaudojame itin dažnai. Paskutiniais Lietuvos banko duomenis, vidutinė metinė infliacija yra 0,6 proc.

Akcijų ir nuolaidų prisotintoje mažmeninės prekybos rinkoje internetinės prekybos lyderis Lietuvoje imasi kardinalių kainodaros pokyčių. Nuo šiol „Pigu.lt“ e. parduotuvėje nebelieka procentinių nuolaidų – klientai matys vieną tuo metu galiojančią kainą. Pasak internetinės parduotuvės vadovo Dainiaus Liulio, iš esmės keisti kainodaros strategiją paskatino vis garsiau kritikuojamos prekybininkų vilionės didelėmis nuolaidomis ir besikeičiantys klientų poreikiai.

Valstybės įmonė „Regitra“ iš anksto informuoja gyventojus apie ateinančių metų pradžioje laukiančius jos teikiamų paslaugų kainų pasikeitimus. Pokyčiai aktualūs klientams, užsisakantiems įmonės išduodamų vairuotojo pažymėjimų, transporto priemonės registravimo dokumentų ar transporto priemonės registracijos numerio ženklų pristatymą į namus ar kitu klientų pageidaujamu adresu.

Prekybos tinklams „Rimi“ ir „Iki“ oficialiai pranešus apie planus susijungti, imta svarstyti ne tik ką tai reiškia rinkai, bet ir vartotojams. Rūpimiausias klausimas, ar sumažėjusi konkurencija neiššauks didesnių kainų. Dar prieš mėnesį pasirodė kalbos, kad „Rimi“ planuoja įsigyti „Iki“. Šiandien paaiškėjo, kad sutartis pasirašoma. Įsigijęs Lietuvoje veikiantį „Iki“ prekybos tinklą, „Rimi“ tikisi tapti antru pagal dydį rinkos žaidėju su beveik ketvirtadaliu rinkos.

Sniegas ar lietus, Kalėdų Senelis jau skuba pas vaikus. Jau dvi savaites net po kelis kartus per dieną jis lanko mažylius. Nors euras įvestas jau ne pirmus metus, šventės kaina tėvams šiemet atsieis dar truputį brangiau nei pernai. Labas, su artėjančiomis! Geros mergaitės šiemet buvote. Galima šiek tiek dovanų. Štai su šuniuku bus labai smagu žaisti.  Didžiausios metų šventės jau visai čia pat, tad Kalėdų Senį galima sutikti bet kur.

Ekonomistai itin akylai stebi nekilnojamojo turto (NT) rinką. Vis dar rekordinėse aukštumose esantis įperkamumas bei palankios skolinimo aplinkybės signalizuoja, kad rinka turėtų išlikti aktyvi ir kitais metais. Yra trys kriterijai, kuriems pasikeitus gali kilti NT burbulas. Pasak ekonomisto Nerijaus Mačiulio, jei būsto kainos ir kitais metais augs taip sparčiai, nuomos pajamingumo rodiklis sukeltų galimo NT burbulo grėsmę.

Būsto kainoms vis augant, keičiasi lietuvių pirkimo įpročiai. Anksčiau rinkęsi pigesnius, vidutinės klasės butus, lietuviai dabar dairosi brangesnio nekilnojamojo turto. Dažnai jį nuomoja. Tačiau ekspertai skaičiuoja, kad jau kitais metais į nuomą žvelgti kaip į investiciją gali neapsimokėti. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2016 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su antruoju ketvirčiu, būsto kainos padidėjo 3,4 proc.. Daugiausia pabrango naujos statybos būstai – 6,4 proc.

Lietuvos banko ekonomistai aptardami šiuos metus neslepia, kad didžiausia problema išlieka demografija – gimstamumas mažėja, emigracija auga. Ir tai yra šalies vidinės problemos, kurios gali paveikti visą ekonomiką. Be to, prognozuojamas ir dar didesnis kainų augimas.  Lietuvos banko prognozėmis, 2017 m. šalies ūkis augs 2,4 proc., taigi sparčiau nei šiemet, tačiau ne tiek daug, kiek prognozuota rudenį. Ekonomikos prognozių mažinimą lemia mažiau augsiantis eksportas ir investicijos.

Artėjant naujiesiems, įsibėgėja prekyba įvairiausiomis pirotechnikos priemonėmis. Pasirodo, Naujųjų naktį lietuviams negaila į dangų paleisti ir šimtus eurų. Tiesa, toks grožis ir pramoga kasmet daug kam (ne vienam) baigiasi skausmingai ir liūdnai. Pora uždega pirotechnikos priemonę ir atsitraukia į šalį tikėdamiesi išvysti gražų vaizdą, tačiau fejerverkas ne kyla į dangų, o sprogsta žmonių lygyje. Tenka skubiai nešti sveiką kailį.