kainos

Britų žurnalo „The Economist“ analitinis padalinys „Economist Intelligence Unit“ (EIU) brangiausiu pasaulio miestu gyventi ketvirtus metus iš eilės skelbia Singapūrą. Antras naujausiame EIU brangiausių pasaulio miestų reitinge – Honkongas, trečias – Ciurichas. Į pirmąjį dešimtuką taip pat pateko Tokijas, Osaka, Seulas, Ženeva, Paryžius, Niujorkas, Kopenhaga. Paskutinė sąraše – buvusi Kazachstano sostinė Almata.

Finansų ministerija atnaujino pagrindinių makroekonomikos rodiklių perspektyvas 2017-2020 metams – ekonomika nuosaikiai augs, prie to svariai prisidės vidaus paklausa ir eksportas, o atlyginimai augimu lenks infliaciją. „Tam, kad ekonomika toliau sėkmingai augtų, privalome įgyvendinti struktūrines reformas. Pirmiausia - darbo rinkos reformą, kuri gali paskatinti didesnį BVP augimą.

Kol universalios nuomonės pirkti būstą ar nuomotis nėra, nekilnojamojo turto (NT) ekspertai atrodo sutaria dėl vieno – grąža iš nuomos taip mažėja. Taigi pirkti būstą vien nuomai tampa rizikinga. Būtent tokios nuomonės laikosi „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas. Jis pastebi, kad būsto kainos kyla, o nuomos kainos stabilizavosi ir dar mažės.

Darbovietėse jau prašoma pasakyti, kuriuo metu ruošiamasi vasarą atostogauti. Bėda tik ta, kad jei šiemet norėjote skristi į užsienį, dienas reikėtų pasirinkti atidžiau. Mat daugiau nei mėnesį truksianti Vilniaus oro uosto tako rekonstrukcija kortas sumaišė ir keliautojams, ir agentūroms. Patį atostogų įkarštį, liepos 14 d. – rugpjūčio 17 d., dėl tūpimo tako rekonstrukcijos uždaromas Vilniaus oro uostas pareikalaus Lietuvos turizmo agentūrų iš naujo planuoti savo siūlymus.

Įvertinęs nuosekliai didėjantį ūkio aktyvumą šalyje ir gerėjančią Lietuvos gamintojų padėtį svarbiose užsienio rinkose, Lietuvos bankas prognozuoja, kad mūsų ekonomika šiemet augs 2,6, o kitąmet jos augimo tempas padidės iki 2,8 proc. Didėsiančią infliaciją aplenks darbo užmokesčio augimas, šiemet numatomas 6,1, kitąmet – 5,7 proc. Tai didesnės ūkio augimo ir atlyginimų didėjimo prognozės, nei tikėtasi ir skelbta praėjusių metų pabaigoje.

Nors būsto kainos ir toliau auga, susidomėjimas jais ne, teigiama nekilnojamojo turto portalo aruodas.lt pranešime spaudai. Mat skelbimuose publikuojama kainų statistika atskleidžia, kad per metus kainos didėjo net iki 17 proc., tuo tarpu ieškančiųjų skaičius augo.  Šių metų vasario mėnesį skelbimuose siūlomos vidutinės parduodamų butų kainos buvo didesnės nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.

Gyventojų naudojimąsi investavimo galimybėmis ribojo skirtingai augantis uždarbis, menkas finansų planavimas ir augančių kainų pojūtis, rodo 2016 metų Lietuvos investicijų indeksas. Per praeitus metus nemažai buvo kalbėta apie tai, kad norėdami savo pinigus saugiai investuoti, lietuviai rinkdavosi pirkti nekilnojamąjį turtą. Tačiau didžiausia uždirbama grąža – anaiptol ne šiame sektoriuje.

Praeitais metais į Lietuvos rinką žengęs mažmeninės prekybos tinklas „Lidl“ vis dar bando įsitvirtinti šioje šalyje. Norint susidaryti vaizdą, ar Lietuvos gyventojai priima naująjį prekybos tinklą, „Lidl“ rengia pirkėjų apklausas ir dalinasi jų rezultatais.   Pranešime žiniasklaidai rašoma, kad naujausios apklausos metu, atsakydami į klausimą apie kasdienius apsipirkimo įpročius 11 proc. Lietuvos „Lidl“ parduotuvėse kalbintų pirkėjų nurodė apsiperkantys tik šiame prekybos tinkle.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga paprašė vaistų gamintojų sumažinti kainas Lietuvai. Gamintojų atstovai sako, kad toks prašymas gali neduoti efekto, jei nebus iš esmės peržiūrėta vaistų kainodaros sistema.

Pirmieji signalai, kad būstas tampa vis mažiau įperkamas – jau pasirodę. Atlyginimai nebeauga taip sparčiai, o tiek perkamo būsto kainos, tiek nuomos vis dar nemažėja. Kai kuriuose pasaulio miestuose, net pusę savo atlyginimo žmonės turi atiduoti vien tik nuomai. Ar tokia pati situacija ir Lietuvoje? Naujienų portalas tv3.lt kreipėsi į nekilnojamojo turto agentūrą „Ober–Haus“, jog būtų patikslinta, ar tikrai vilniečiams uždirbantiems vidutinę algą tenka daugiau nei 40 proc.

Kainų komisija įspėjo bendrovę „Vilniaus energija“, kuri neteikia informacijos šilumos kainų perskaičiavimui. Jeigu bendrovė per 5 darbo dienas jos nepateiks, įmonei gali būti skirta bauda. Komisija teigia negalinti perskaičiuoti 2010-2015 metų bendrovės šilumos kainų, kaip nurodė teismas.

Lietuvos investicinių komercinio nekilnojamojo turto sandorių rinkai ekspertai šiemet vis dar žada nemenką aktyvumą vien todėl, kad dalis 2016-aisiais pradėtų sandorių nebuvo užbaigti. Vis dėlto jie taip pat pastebi patrauklių objektų pasiūlos trūkumą rinkoje, o tai lemia, kad investuotojai pradeda žvalgytis netradicinio turto – nuo viešbučių iki infrastruktūros objektų.

Statistikoje jau matomos nuosekliai kylančios kainos: tiek paslaugų, tiek maisto produktų. Būtent pastarųjų kainų augimą Lietuvos gyventojai jaučia labiausiai, nes jos sudaro net ketvirtadalį visų išlaidų. Vis dėlto patariama palaukti balandžio. Tuomet išvysime tokius kainų augimo rodiklius, kokių dar nematėme. SEB banko vyriausiais ekonomistas Gitanas Nausėda sako, kad balandžio pradžioje pasirodysianti statistika švelniai šokiruos. Mat kovo mėn. infliacija gali pasiekti 4 proc.

Lietuvos namų ūkiai pagrindinėms prekėms vis dar išleidžia mažiausiai Baltijos šalyse, tačiau labai nedaug atsilieka nuo latvių, rodo tyrimų bendrovės „Baltic Market Insights“ („Baltmi“) skelbiamas namų ūkių išlaidų indeksas. „Baltmi“ duomenimis, vasarį vidutinės namų ūkio išlaidos maistui, gėrimams, ne maisto produktams, tabakui, medicinos prekės, pramogoms ir kurui Lietuvoje buvo 332,86 euro (2,8 proc. mažiau nei sausį), Latvijoje - 335,3 euro (7,5 proc.

Padidėjus alkoholio akcizams, traukiantis alaus rinkai ir augant gamybos kaštams, Lietuvos alaus gamintojai didina produkcijos kainas. Dėl jų dalis gamintojų jau susiderėjo su prekybos tinklais, kiti dar derasi, tačiau ne visiems pavyksta - pavyzdžiui, „Norfa“ nusprendė nebepirkti bendrovės „Švyturys-Utenos alus“ produkcijos. Vis dėlto šalys dar tikisi susitarti.

Nepaisant spartėjančio atlyginimų augimo didžiuosiuose Lietuvos miestuose, antroje šių metų pusėje gyventojų galimybės įpirkti butus juose sumažėjo. Būsto kainų augimas turėjo įtakos ir butų nuomos pajamingumui – jis taip pat mažėjo. „Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad būsto įsigijimas dėl žemų būsto paskolų palūkanų išliks patrauklus, tačiau ryškėja ir augimą galintys slopinti veiksniai. „Būsto rinkos aktyvumas, atmetus sezoninius svyravimus, šių metų pradžioje nenuslūgo.

Išplatintame pranešime spaudai prekybos tinklas „Norfa“ paskelbė, kad nebeveža į savo parduotuves UAB „Švyturys-Utenos alus“ produkcijos. Pagrindinė priežastis - nesutariama su gamintojais dėl alaus kainos. Pasak prekybos tinklo atstovo, aludariai nori kelti alaus kainas vos ne dvigubai daugiau, nei alų brangina padidėję akcizai. „Mes norime, kad „Norfos“ pirkėjai galėtų alaus įsigyti pigiau.

Iš Vilniaus šilumos ūkio netrukus pasitrauksiant Prancūzijos koncerno „Veolia“ valdomai „Vilniaus energijai“, šiluma mieste pabrangs penktadaliu ir kainuos maždaug tiek pat, kiek pernai lapkritį.

Vartojimo prekės ir paslaugos Baltijos valstybėse per metus kukliausiai pabrango Lietuvoje, o labiausiai vartojimo kainos išaugo Estijoje. Nacionalinių statistikos žinybų duomenimis, Lietuvos vartotojų kainų indeksas praėjusį mėnesį, palyginti su praėjusių metų vasariu, pakilo 3,0 proc., Latvijos - 3,3 proc., Estijos - 3,4 procento. Mėnesio infliacija praėjusį mėnesį Lietuvoje siekė 0,3 proc., Latvijoje - 0,4 proc., Estijoje - 1,3 procento.

Blindės, karklo ar kitokių kačiukų puokščių kainos bent jau sostinėje Moters dienos išvakarėse pranoksta rekordus ir kainuoja brangiau nei duona ar vynas. Gatvėje jomis prekiaujančios močiutės prašo nuo euro iki pustrečio už nedidelę puokštelę. Vieni pirkėjai piktinasi, esą sumos už vadinamuosius kačiukus astronominės, kiti pardavėjus gina: ir kačiukų dar ne visur yra, ir parduoti pliaupiant lietui ne taip ir paprasta. Išrikiavusi gėles čia pat, prie gatvės, vilnietė Milda laukia pirkėjų.

Trimis savaitėmis anksčiau nei pernai prekybos centruose pasirodę šviežio derliaus lietuviški agurkai tuština pirkėjų pinigines labiau. Šiemet ši, po danga auginta daržovė, brangesnė nei pernai. Šalčiai pakoregavo ir salotų kainas. Net ir atvežtinės kainuoja brangiau. O štai pirkėjai piktinasi, kad kasmet viso šviežio derliaus daržovės brangyn ir brangyn, prekybininkai atkerta, kainos per daug nesiskiria, o viena kita daržovė brangesnė tik dėl išlaidų jai auginti.

Uždraudus skelbti akcijas alkoholiui, prekybininkai kelią į lietuvių burnas randa kitais būdais. Pavyzdžiui, pigiau parduodamų gėrimų kainos atspausdinamos akivaizdžiai didesniu formatu, pažymimos kitais neutraliais ženklais, o pirkėjai šių detalių pro akis nepraleidžia. Su alkoholizmu kovojantis „valstiečių“ pirmininkas Ramūnas Karbauskis piktinasi, jog prekybininkai jų draudimus apeina, ir grasina imtis griežtesnių priemonių – pavyzdžiui, baudų.

Nekilnojamasis turtas (NT) – lietuvių pamėgsta sritis investicijoms. Rinkoje pastebima, kad žmonės ne tik sau perka naujus būstus, bet ir nuomai. Tiesa, pasaulinės tendencijos rodo, kad įtampa auga, o Lietuvai – ne vien optimistinės prognozės. Lietuvos NT rinka gali būti palyginama su Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV), teigia „Nordea“ vyriausiais ekonomistas Žygimantas Mauricas. Būtent šioje rinkoje – pirmieji nerimo signalai.

Jau nuo rytojaus įsigalioja nauji akcizai alkoholiniams gėrimams ir tabakui, kurie ne tik privertė susiimti gamintojus už galvų ir iš naujo derėtis su prekybos tinklais, bet ir gali pakeisti pačių vartotojų įpročius. Naujienų portalas tv3.lt domisi, kuomet pamatysime parduotuvių lentynose kainų pokyčius ir, ar tikimasi, kad vartotojų krepšelius labiau papildys nealkoholiniai gėrimai. Finansų ministerija jau anksčiau skelbė, kad akcizų tarifai alui didės 112 proc.

Praėjo savaitė laiko, kai „Maxima“ paskelbė, kad naują kampaniją -  „Mažos kainos garantija“. Dabar prekybos tinklas dalinasi pirmaisiais rezultatais ir tikina, kad sėkmingai lenkia kitus prekybos tinklus perkamiausių produktų kainomis. Pranešime žiniasklaidai rašoma, kad sumažintos kas devintos prekės kainos iš 1 000 perkamiausių produktų sąrašo. Vos per pirmą kampanijos savaitę pirkėjai nupirko beveik 6 mln. šio sąrašo prekių.

Lietuvių pasitenkinimas gyvenimu per metus – 2016 metų rudenį, palyginti su 2015 metų rudeniu - smuko 5 procentiniais punktais iki 70 proc., o svarbiausia šalies problema gyventojai laiko kainų augimą, rodo naujausia Eurobarometro apklausa. Tyrimo rezultatai rodo, kad svarbiausiomis Lietuvos piliečiai laiko su ekonomika susijusias problemas, o net 51 proc. apklaustųjų nurodė infliaciją, pranešė Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje.

Centralizuotai tiekiama šiluma kovo mėnesį brangs Vilniuje, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje, o Kaune ji mažės, rodo šilumos tiekimo bendrovių duomenys. „Vilniaus energijos“ klientai kovą už šilumą mokės 4,28 cento (be PVM) už 1 kilovatvalandę (kWh) - 6,8 proc. brangiau nei vasarį, bet 23,6 proc.

Penktadienį prekybos Azijoje metu naftos kainos nežymiai auga po to, kai ketvirtadienį pasiekė aukščiausią lygį per 19 mėnesių – nuo 2015 metų liepos, rašo „MarketWatch“. Tokį naftos brangimą paskatino mažiau, nei buvo tikėtasi, padidėjusios Jungtinių Valstijų naftos atsargos. Balandžio mėnesio ateities sandorių „Brent“ naftos barelio kaina Londono biržoje „ICE Futures“ ūgtelėjo keturiais centais, arba 0,07 proc., iki 56,62 JAV dolerio. Ketvirtadienį ši nafta pabrango 74 centais, arba 1,33 proc.

2017 metais, jau antrą mėnesį iš eilės, racionalaus pirkimo ir kainų palyginimo portalas Pricer.lt atliko maisto kainų tyrimą Lietuvos parduotuvėse. Kainų tyrimo metu buvo užfiksuotos dviejų maisto produktų krepšelių kainos: pigiausių maisto prekių krepšelio kainos ir populiarių maisto ženklų krepšelio kainos. Išanalizavus tyrimo duomenis sudaryti pigiausių maisto prekių ir populiarių maisto ženklų krepšelių kainų reitingai.

Tūkstantis eurų – skamba solidžiai. Tiek žadėjo politikai prieš Seimo rinkimus, tiek paskelbė sieksiantys ir latviai iki 2020 metų. Tačiau Lietuvos ekonomistai optimistiški, latvius aplenksime ne tik „ant popieriaus“. Šiuo metu tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje vienodas minimalus mėnesio atkyginimas (MMA) – 380 eurų. Tačiau pagal vidutinį atlyginimą, kaimynai mus lenkia. Vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje 2016 m. III ketv.

Kodėl įvairiuose Lietuvos miestuose gerokai skiriasi degalų kainos? Degalinių atstovai tikina, kad kainų skirtumą lemia arši konkurencija, investicijos į degalinę ir atstumas, kiek tenka degalus gabenti, tačiau ar tai teisėta? Vairuotojai skundžiasi pastebintys ir kitą tendenciją – jau kuris laikas benzino ir dyzelino kaina kopia į viršų. Ekonomistai tikina, kad brangstanti nafta šokdina ir degalų kainą.

Daugiausiai per mėnesį vartojimo prekėms išleidžia vilniečiai, kurių išlaidos beveik du kartus viršija Panevėžio gyventojų išlaidas, rodo tyrimų bendrovės „Baltic Market Insights“ („Baltmi“) atliktas tyrimas. „Baltmi“ BNS pateiktais duomenimis, vidutinės mėnesinės namų ūkio išlaidos maistui, gėrimams, ne maisto produktams, tabako gaminiams, medicinos prekės, pramogoms ir kurui Lietuvoje sausį buvo 342,39 euro. Šios išlaidos neįtraukia komunalinių mokesčių bei išlaidų paslaugoms.

Pastaraisiais mėnesiais itin daug buvo girdima apie visoje Europoje brangstančias daržoves. Žinoma, šie veiksniai neaplenkė ir Lietuvos. Visgi paskutinė statistika rodo, kad ne viskas Lietuvoje brango. Yra tokių rūšių, kurios keliasdešimt procentų kainuoja mažiau nei pernai. Štai iš Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto sudaromos kainų statistikos, matyti, kad labiausiai (apie 50 proc.) pigo svogūnai, ne ką mažiau ir baltagūžiai kopūstai. Pigo ir bulvės, ir morkos.

Tabletės nuo gripo Lietuvoje kainuoja beveik 5 eurus, Lenkijoje – du kartus mažiau. Ir tai tik vienas pavyzdys visų vaistų, kurių kaina ryškiai skiriasi Lietuvoje ir kaimyninės šalies vaistinėse. Sveikatos apsaugos viceministrė teigia, jog milžiniškus pelnus iš vaistų verslo skaičiuojantys farmacijos magnatai čia ne prie ko. Anot jos, žmonės yra patys kalti dėl didelių vaistų kainų. „Jei gamintojai žinotų, kad pigūs vaistai Lietuvoje yra populiarūs, jie mažintų kainas.

Ekonomistai prognozavo, kad šiais metais kainos didės. Ir pirmuoju mėnesiu jau matoma infliacija, tačiau dar nedidelė.  2017 m. sausio mėn., palyginti su 2016 m. gruodžio mėn., vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 0,3 proc., praneša Lietuvos statistikos departamentas.

Per paskutinius dešimt metų nekilnojamojo turto rinka patyrė ir nuosmukių, ir pakilimų. Paskutiniaisiais metais būsto kainos itin augo. Tačiau ar visur?  Portalo Aruodas.lt skelbimuose siūlytos parduodamų būtų kainos atskleidžia, kad didmiesčiuose matoma panašių svyravimų, tik jų laikas skirtinguose miestuose gali skirtis iki kelių mėnesių, Vilniuje ir Kaune kainos buvo didžiausios 2007 m. pabaigoje-2008 m. pradžioje, Klaipėdoje – 2007 m. trečiąjį ketvirtį ir 2008 m. antrąjį ketvirtį.

Lietuvos mažmeninės prekybos tinklą „Maxima“ valdanti bendrovė „Maxima LT“ vartotojams pateikė klaidinančios informacijos apie prekių kainas ir joms taikomas nuolaidas, todėl turi sumokėti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTA) jai skirtą 4,3 tūkst. eurų baudą. Vilniaus apygardos administracinis teismas sausio 30 dieną atmetė „Maximos LT“ skundą ir patvirtino, kad bendrovė vykdė nesąžiningą komercinę veiklą, pranešė VVTA.

Pastaruoju metu vyksta diskusijos, ką Lietuvoje galima įsigyti už 1 eurą? Sausio gale savo statistiką pateikė prekybos tinklas  „Lidl“, o dabar ir „Maxima“. Tuomet  „Lidl“ atstovai pateikė kainų analizės išvadas, kad 50 proc. nuolatinio „Lidl“ parduotuvių asortimento, kurį sudaro maisto produktai, buitinė chemija, kosmetika ir buities reikmenys, t. y. kas antros prekės kaina yra žemesnė nei 1 euras.

Kaip visai neseniai parodė „Eurobarometro“ apklausa, dauguma lietuvių mano, kad didžiausia problema Lietuvoje yra per aukštos kainos. Tuo skuba naudotis Lietuvai priešiškos jėgos, socialiniuose tinkluose skleisdamos realybės neatitinkančius palyginimus tarp kainų Lietuvoje ir užsienyje. Dažnu taikiniu tampa ir prekybos centrai, neva taikantys per didelius antkainius ir taip atimdami paskutinį skatiką iš vargšo Lietuvos gyventojo.

Premjeras Saulius Skvernelis palaiko sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos idėjas, kaip sumažinti vaistų kainas. „Vakar sveikatos ministras pristatė tokius pirminius žingsnius - tai pirmiausiai kompensuojamų vaistų kainyno sudarymas. Dabar jis sudaromas kartą per metus, tai yra nemobilus arba nesikeičiantis teisės aktas, dėl to aš pritariu, kad turi būti bent du kartus peržiūrima, o geriausiai keturis kartus“, - LRT radijui antradienį sakė S.Skvernelis.

Dėl prastų orų Ispanijoje kai kuriose Europos šalyse stingant daržovių ir prekybos centrams pradėjus riboti jų prekybą, brangsta ir į Lietuvą importuojamos daržovės. Jas importuojančios bendrovės atstovė sako, kad brangsta pomidorai, salotos, agurkai, cukinijos, baklažanai ir saldžiosios paprikos, o aisbergo salotų įmonė nebeimportuoja. „Pastaruoju metu orai Ispanijoje buvo labai prasti. Dabar jie šiek tiek pagerėjo, bet naktys išlieka šaltos.

Į senąją vietą po rekonstrukcijos grąžinus Kauno autobusų stotį, tarybai teikiami svarstyti stovėjimo Naujamiestyje apmokėjimo pakeitimai. Pasak Kauno savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjo Pauliaus Kero, pakeitimais siekiama grąžinti senąją tvarką ir suvienodinti kai kuriuos įkainius. „Tuo laikotarpiu, kai buvo remontuojama autobusų stotis, ji buvo perkelta į Gedimino, Griunvaldo ir Kaunakiemio gatves.

Ekonomistai, prekybininkai, tiekėjai – visi kalba apie šiais metais didėsiančias kainas. Tačiau ar nebus taip, kad tokiomis žiniomis bus pasinaudota kainas padidinti daugiau nei vers globalios priežastys? Pagrindinėmis priežastimis, kodėl šiais metais turėtų kilti kainos, nurodoma brangstanti nafta bei augančios žaliavų kainos. Tai paveiks ne tik prekybos tinklų elgseną ir derybas su tiekėjais, bet ir vartotojų lūkesčius. Ekonomistai turi terminą – pati save išpildanti prognozė.

Prekybininkai trina rankas – mados gyventi sveikuoliškai paakinti lietuviai ėmė daug daugiau pirkti vaisių ir daržovių. Žmonės renkasi daugiau egzotiškesnių vaisių, daržoves taip pat perka kuo įvairesnes. Tačiau mitybos specialistai sako, kad nei vienų, nei kitų padauginti nereikėtų. Vaisiai ir daržovės neatstos kituose produktuose esančių medžiagų. Tad viską reikia valgyti saikingai.

Lietuvos statistikos departamentas paskelbė naujausius duomenis, iš kurių matyti, kad paskutinįjį praeitų metų ketvirtį itin sumenko turgaviečių apyvarta, nes gyventojai pirko mažiau maisto.  Šalies turgavietėse prekybos apyvarta 2016 m. ketvirtąjį ketvirtį sudarė 85,5 mln. EUR ir, palyginti su 2016 m. trečiuoju ketvirčiu, sumažėjo 11,8 proc. to meto kainomis (pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką – sumažėjo 3,4 proc.), praneša Lietuvos statistikos departamentas.

Maisto produktų kainas linkę palyginti visi. Tai aptariamos skirtingų Lietuvos prekybos tinklų kainos, tai kainos Lietuvoje ir Lenkijoje, o šį kartą socialiniame tinkle plinta Lietuvos ir Airijos „Lidl“ prekybos tinklo kainų palyginimas. Egidijus Aleliunas prieš dvi savaites apsilankęs Panevėžio miesto Nemuno gatvėje esančiame „Lidl“ įamžino kai kurių produktų kainas. Tą patį padarė ir grįžęs į Airiją.

Viena didžiausių šalyje telekomunikacijų bendrovių „Tele2“ teigia, kad nustatydama nepakankamai mažas didmenines tarptinklinio ryšio paslaugų kainas Europos Sąjunga pasiuntė nemalonią žinią Lietuvos vartotojams, kuriems, tikėtina, mobiliojo ryšio paslaugos brangs. „Tai yra nemalonus siurprizas iš Europos Komisijos pusės. Didmeninės kainos mažėja nepakankamai ir iš esmės kyla labai reali grėsmė, kad operatoriai turės kompensuoti Europos Sąjungoje kalbančių vartotojų paslaugas.

Statistikos departamentas pranešė: po dviejų metų kainų kritimo pernai kainos pakilo 1,7 procento. Žmonėms tai nėra jokia naujiena. Kainų augimą jie stebėjo ir tais metais, kai statistika atkakliai teigė, kad infliacija – vidutinis kainų lygis – mažėja. Ir šiandien dažnas pasiginčytų dėl užfiksuoto dydžio – koks 1,7 procento? Žmonės vardina prekes, paslaugas, kurios brango net ne procentais, o kartais – dienos pietūs, vizitas į kino teatrą, gėlės, batai ir net dėvėti rūbai.

Kaip sumažinti maisto produktų kainas ir padėti skurstantiems žmonėms? Ekonomistė Jekaterina Rojaka tikina, kad draudimas prekybininkams išmesti maisto produktus padėtų sumažinti jų kainas. Esą besibaigiančio galiojimo mėsą, pieno produktus ar vaisius būtų galima parduoti gerokai pigiau. Tuo tarpu valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis siūlo imti pavyzdį iš Prancūzijos ir įstatymu pažaboti maisto švaistymą.