kainos

Po siūlymo į taromatus leisti priduoti ir stipraus alkoholio butelius atsiras dar neregėta schema. Pabrangus degtinei - pabrangs ir pienas. Daugiau nei pusė milijardo. Būtent tiek plastikinių, metalinių bei stiklinių vienkartinių gėrimų pakuočių surinko ir atidavė perdirbti šie taromatai mūsų šalyje atsiradus užstato sistemai. Tačiau vos pusmetį veikianti atliekų surinkimo sistema naujosios valdžios netenkina.

Vos tik kirtus sieną su Lenkija ir atvažiavus į Suvalkus turbūt jau nebestebina tai, kad kiekviename gatvės pakraštyje galima pamatyti automobilį lietuviškais numeriais. Lietuvos gyventojai čia tiesiog plūsta ieškodami pigesnių produktų. Tą pastebėję Lietuvos gamintojai seka jiems įkandin. Deja, tai gali turėti neigiamą poveikį likusiems pirkėjams Lietuvoje.

Didžioji dalis šalies gyventojų neigiamai vertina kai kurių mažmeninės prekybos tinklų praktiką, kai skirtingose jų parduotuvėse tos pačios prekės kainuoja skirtingai, rašoma pranešime spaudai.  Tai nurodė beveik 70 proc. Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso užsakymu atliktos apklausos dalyvių. Apklausos tikslas – nustatyti, kaip Lietuvos gyventojai vertina prekybos tinklų kainodarą, kai skirtingose to paties tinklo parduotuvėse tie patys produktai kainuoja skirtingai. 67,8 proc.

Vienas po kito Lietuvos didieji prekybos tinklai praneša apie naujas akcijas siekdami privilioti kuo daugiau pirkėjų. Anksčiau „Maxima“ paskelbė apie mažiausios kainos garantiją, „Lidl“ apie vieną kainą visose parduotuvėse, o dabar į kovą įsijungia ir IKI.  Pranešime spaudai rašoma, kad prekybos tinklas IKI pristatė išmaniesiems telefonams ir planšetiniams kompiuteriams skirtą programėlę, kuriame vartotojai ras visas IKI parduotuvėse parduodamų prekių kainas.

Viešojoje erdvėje dažnai galima pastebėti lietuvius kalbant, kad pigiau galima apsipirkti ir geriau gyventi ne tik Lenkijoje, bet ir Didžiojoje Britanijoje. Pagrindinė priežastis – atlyginimų ir kainų skirtumai. Tačiau ar tikrai Lietuvoje visais šiais rodikliais atsiliekame? Kainas lygina ne tik Lietuvos, bet ir užsienio šalių gyventojai. Jie linkę savo pastebėjimais dalintis, o kai kurie pagal tai pasirenka ir kelionės arba gyvenamosios vietos kryptis. Štai internetiniame tinklalapyje numbeo.

Nuo šiol po padidinamuoju stiklu atsidūrė ne tik maisto prekių kainos, bet ir degalų. Atskleidžiama ne tik, kaip kainos skiriasi degalinėse Vilniaus mieste, bet ir palyginama su pasauline kaina.  Kainų palyginimo portalas pricer.lt išanalizavo kuro kainas. Pirmą kartą kainos užfiksuotos vasario mėnesį, antrą - kovą. Pigiausių degalų kainų tyrimo metu buvo užfiksuotos visų degalų rūšių kainos, kuriomis prekiauja degalinių operatoriai.

„Nordea“ banko ekonomistai pristatydami šių metų bei ateities Baltijos šalių viziją pastebi istorijos pasikartojimą. Prognozuojama, kad galime įsisupti į atlyginimų-kainų spiralę, kuri kadaise jau privedė prie ekonominės krizės. „Nordea“ banko vyriausiais ekonomistas Žygimantas Mauricas ekonomikos apžvalgoje „Economic Outlook“ kalbėjo, kad tokia situacija, kokia yra dabar, primena 2005 metus. Dabar judame tomis pačiomis linijomis. Nors atlyginimai ir auga taip pat itin auga ir kainos.

Augantys atlyginimai ir didėjančios paslaugų kainos neaplenkė ir vairavimo mokyklų. Tiesa, gyvenantys ne sostinėje praeiti vairavimo kursus gali kur kas pigiau. Naujienų portalą tv3.lt pasiekė skaitytojo atsiųstos nuotraukos, kuriose jis palygina vairavimo mokyklų kainas skirtinguose miestuose. Matyti, kad A kategorijos kainos tarp Šiaulių ir Vilniaus skiriasi apie 150 eurų. Dar ryškesnius skirtumus galima pastebėti B kategorijos kursų kainose.

Praeitais metais ne vieną gyventoją piktinusios daržovių kainos, sukėlusios net „kalafiorų skandalą“, šiais metais turėtų pradžiuginti. Jos pigesnės net keliasdešimčia procentų. Tuo tarpu pieno produktai brangsta. Ar ir toliau laikysis tokios tendencijos? Maisto produktų kainų pokyčius stebinčio Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto puslapyje matyti, ne tik kaip kainos kito per savaitę, bet ir per metus.

Kainų komisija iš sostinės šilumos ūkio pasitrauksiančiai „Vilniaus energijai“ skyrė maksimalią baudą - 1,307 mln. eurų. Ji skirta už tai, kad 2012-2014 metais įmonė nepagrįstai padidino šilumos kainas. „Komisija „Vilniaus energijai“ skyrė 1,307 mln. eurų baudą už tai, kad bendrovė 2012–2014 metais šilumos tiekimo veiklai nepagrįstai priskyrė 24,3 mln. eurų ir pažeidė vartotojų interesą už šilumos energiją mokėti tik būtinosiomis sąnaudomis pagrįsta kaina“, - pranešė komisija.

Ar pagalvojate, kokie maisto produktai pastarąjį mėnesį brango labiausiai?  2017 metų kovą, jau trečią mėnesį iš eilės, racionalaus pirkimo ir kainų palyginimo portalas Pricer.lt atliko maisto kainų tyrimą Lietuvos maisto prekių parduotuvėse. Kainų tyrimo metu, kaip ir vasarį, buvo užfiksuotos pigiausių maisto prekių ir populiarių maisto ženklų krepšelių kainos. Išanalizavus tyrimo duomenis buvo sudaryti pigiausių maisto prekių ir populiarių maisto ženklų krepšelių reitingai.

Po žiemos miego pradeda busti nekilnojamojo turto rinka. Vystytojai praneša apie naujus butų projektus, skelbimų puslapiuose daugėja pranešimų apie išnuomojamą būstą. Kada reikėtų susirasti gyvenamą vietą, norint laimėti kainos atžvilgiu? „Citus“ Investicijų ir analizės skyriaus vadovas Arnoldas Antanavičius TV3 studijoje pasakoja, kad vieno atsakymo pirkti ar nuomotis būstą nėra. Kiekvienas sprendžia pagal save, tačiau jis asmeniškai labiau rinktųsi nuomą. „Yra argumentų už pirkimą, už nuomą.

Britų žurnalo „The Economist“ analitinis padalinys „Economist Intelligence Unit“ (EIU) brangiausiu pasaulio miestu gyventi ketvirtus metus iš eilės skelbia Singapūrą. Antras naujausiame EIU brangiausių pasaulio miestų reitinge – Honkongas, trečias – Ciurichas. Į pirmąjį dešimtuką taip pat pateko Tokijas, Osaka, Seulas, Ženeva, Paryžius, Niujorkas, Kopenhaga. Paskutinė sąraše – buvusi Kazachstano sostinė Almata.

Finansų ministerija atnaujino pagrindinių makroekonomikos rodiklių perspektyvas 2017-2020 metams – ekonomika nuosaikiai augs, prie to svariai prisidės vidaus paklausa ir eksportas, o atlyginimai augimu lenks infliaciją. „Tam, kad ekonomika toliau sėkmingai augtų, privalome įgyvendinti struktūrines reformas. Pirmiausia - darbo rinkos reformą, kuri gali paskatinti didesnį BVP augimą.

Kol universalios nuomonės pirkti būstą ar nuomotis nėra, nekilnojamojo turto (NT) ekspertai atrodo sutaria dėl vieno – grąža iš nuomos taip mažėja. Taigi pirkti būstą vien nuomai tampa rizikinga. Būtent tokios nuomonės laikosi „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas. Jis pastebi, kad būsto kainos kyla, o nuomos kainos stabilizavosi ir dar mažės.

Darbovietėse jau prašoma pasakyti, kuriuo metu ruošiamasi vasarą atostogauti. Bėda tik ta, kad jei šiemet norėjote skristi į užsienį, dienas reikėtų pasirinkti atidžiau. Mat daugiau nei mėnesį truksianti Vilniaus oro uosto tako rekonstrukcija kortas sumaišė ir keliautojams, ir agentūroms. Patį atostogų įkarštį, liepos 14 d. – rugpjūčio 17 d., dėl tūpimo tako rekonstrukcijos uždaromas Vilniaus oro uostas pareikalaus Lietuvos turizmo agentūrų iš naujo planuoti savo siūlymus.

Įvertinęs nuosekliai didėjantį ūkio aktyvumą šalyje ir gerėjančią Lietuvos gamintojų padėtį svarbiose užsienio rinkose, Lietuvos bankas prognozuoja, kad mūsų ekonomika šiemet augs 2,6, o kitąmet jos augimo tempas padidės iki 2,8 proc. Didėsiančią infliaciją aplenks darbo užmokesčio augimas, šiemet numatomas 6,1, kitąmet – 5,7 proc. Tai didesnės ūkio augimo ir atlyginimų didėjimo prognozės, nei tikėtasi ir skelbta praėjusių metų pabaigoje.

Nors būsto kainos ir toliau auga, susidomėjimas jais ne, teigiama nekilnojamojo turto portalo aruodas.lt pranešime spaudai. Mat skelbimuose publikuojama kainų statistika atskleidžia, kad per metus kainos didėjo net iki 17 proc., tuo tarpu ieškančiųjų skaičius augo.  Šių metų vasario mėnesį skelbimuose siūlomos vidutinės parduodamų butų kainos buvo didesnės nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.

Gyventojų naudojimąsi investavimo galimybėmis ribojo skirtingai augantis uždarbis, menkas finansų planavimas ir augančių kainų pojūtis, rodo 2016 metų Lietuvos investicijų indeksas. Per praeitus metus nemažai buvo kalbėta apie tai, kad norėdami savo pinigus saugiai investuoti, lietuviai rinkdavosi pirkti nekilnojamąjį turtą. Tačiau didžiausia uždirbama grąža – anaiptol ne šiame sektoriuje.

Praeitais metais į Lietuvos rinką žengęs mažmeninės prekybos tinklas „Lidl“ vis dar bando įsitvirtinti šioje šalyje. Norint susidaryti vaizdą, ar Lietuvos gyventojai priima naująjį prekybos tinklą, „Lidl“ rengia pirkėjų apklausas ir dalinasi jų rezultatais.   Pranešime žiniasklaidai rašoma, kad naujausios apklausos metu, atsakydami į klausimą apie kasdienius apsipirkimo įpročius 11 proc. Lietuvos „Lidl“ parduotuvėse kalbintų pirkėjų nurodė apsiperkantys tik šiame prekybos tinkle.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga paprašė vaistų gamintojų sumažinti kainas Lietuvai. Gamintojų atstovai sako, kad toks prašymas gali neduoti efekto, jei nebus iš esmės peržiūrėta vaistų kainodaros sistema.

Pirmieji signalai, kad būstas tampa vis mažiau įperkamas – jau pasirodę. Atlyginimai nebeauga taip sparčiai, o tiek perkamo būsto kainos, tiek nuomos vis dar nemažėja. Kai kuriuose pasaulio miestuose, net pusę savo atlyginimo žmonės turi atiduoti vien tik nuomai. Ar tokia pati situacija ir Lietuvoje? Naujienų portalas tv3.lt kreipėsi į nekilnojamojo turto agentūrą „Ober–Haus“, jog būtų patikslinta, ar tikrai vilniečiams uždirbantiems vidutinę algą tenka daugiau nei 40 proc.

Kainų komisija įspėjo bendrovę „Vilniaus energija“, kuri neteikia informacijos šilumos kainų perskaičiavimui. Jeigu bendrovė per 5 darbo dienas jos nepateiks, įmonei gali būti skirta bauda. Komisija teigia negalinti perskaičiuoti 2010-2015 metų bendrovės šilumos kainų, kaip nurodė teismas.

Lietuvos investicinių komercinio nekilnojamojo turto sandorių rinkai ekspertai šiemet vis dar žada nemenką aktyvumą vien todėl, kad dalis 2016-aisiais pradėtų sandorių nebuvo užbaigti. Vis dėlto jie taip pat pastebi patrauklių objektų pasiūlos trūkumą rinkoje, o tai lemia, kad investuotojai pradeda žvalgytis netradicinio turto – nuo viešbučių iki infrastruktūros objektų.

Statistikoje jau matomos nuosekliai kylančios kainos: tiek paslaugų, tiek maisto produktų. Būtent pastarųjų kainų augimą Lietuvos gyventojai jaučia labiausiai, nes jos sudaro net ketvirtadalį visų išlaidų. Vis dėlto patariama palaukti balandžio. Tuomet išvysime tokius kainų augimo rodiklius, kokių dar nematėme. SEB banko vyriausiais ekonomistas Gitanas Nausėda sako, kad balandžio pradžioje pasirodysianti statistika švelniai šokiruos. Mat kovo mėn. infliacija gali pasiekti 4 proc.

Lietuvos namų ūkiai pagrindinėms prekėms vis dar išleidžia mažiausiai Baltijos šalyse, tačiau labai nedaug atsilieka nuo latvių, rodo tyrimų bendrovės „Baltic Market Insights“ („Baltmi“) skelbiamas namų ūkių išlaidų indeksas. „Baltmi“ duomenimis, vasarį vidutinės namų ūkio išlaidos maistui, gėrimams, ne maisto produktams, tabakui, medicinos prekės, pramogoms ir kurui Lietuvoje buvo 332,86 euro (2,8 proc. mažiau nei sausį), Latvijoje - 335,3 euro (7,5 proc.

Padidėjus alkoholio akcizams, traukiantis alaus rinkai ir augant gamybos kaštams, Lietuvos alaus gamintojai didina produkcijos kainas. Dėl jų dalis gamintojų jau susiderėjo su prekybos tinklais, kiti dar derasi, tačiau ne visiems pavyksta - pavyzdžiui, „Norfa“ nusprendė nebepirkti bendrovės „Švyturys-Utenos alus“ produkcijos. Vis dėlto šalys dar tikisi susitarti.

Nepaisant spartėjančio atlyginimų augimo didžiuosiuose Lietuvos miestuose, antroje šių metų pusėje gyventojų galimybės įpirkti butus juose sumažėjo. Būsto kainų augimas turėjo įtakos ir butų nuomos pajamingumui – jis taip pat mažėjo. „Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad būsto įsigijimas dėl žemų būsto paskolų palūkanų išliks patrauklus, tačiau ryškėja ir augimą galintys slopinti veiksniai. „Būsto rinkos aktyvumas, atmetus sezoninius svyravimus, šių metų pradžioje nenuslūgo.

Išplatintame pranešime spaudai prekybos tinklas „Norfa“ paskelbė, kad nebeveža į savo parduotuves UAB „Švyturys-Utenos alus“ produkcijos. Pagrindinė priežastis - nesutariama su gamintojais dėl alaus kainos. Pasak prekybos tinklo atstovo, aludariai nori kelti alaus kainas vos ne dvigubai daugiau, nei alų brangina padidėję akcizai. „Mes norime, kad „Norfos“ pirkėjai galėtų alaus įsigyti pigiau.

Iš Vilniaus šilumos ūkio netrukus pasitrauksiant Prancūzijos koncerno „Veolia“ valdomai „Vilniaus energijai“, šiluma mieste pabrangs penktadaliu ir kainuos maždaug tiek pat, kiek pernai lapkritį.

Vartojimo prekės ir paslaugos Baltijos valstybėse per metus kukliausiai pabrango Lietuvoje, o labiausiai vartojimo kainos išaugo Estijoje. Nacionalinių statistikos žinybų duomenimis, Lietuvos vartotojų kainų indeksas praėjusį mėnesį, palyginti su praėjusių metų vasariu, pakilo 3,0 proc., Latvijos - 3,3 proc., Estijos - 3,4 procento. Mėnesio infliacija praėjusį mėnesį Lietuvoje siekė 0,3 proc., Latvijoje - 0,4 proc., Estijoje - 1,3 procento.

Blindės, karklo ar kitokių kačiukų puokščių kainos bent jau sostinėje Moters dienos išvakarėse pranoksta rekordus ir kainuoja brangiau nei duona ar vynas. Gatvėje jomis prekiaujančios močiutės prašo nuo euro iki pustrečio už nedidelę puokštelę. Vieni pirkėjai piktinasi, esą sumos už vadinamuosius kačiukus astronominės, kiti pardavėjus gina: ir kačiukų dar ne visur yra, ir parduoti pliaupiant lietui ne taip ir paprasta. Išrikiavusi gėles čia pat, prie gatvės, vilnietė Milda laukia pirkėjų.

Trimis savaitėmis anksčiau nei pernai prekybos centruose pasirodę šviežio derliaus lietuviški agurkai tuština pirkėjų pinigines labiau. Šiemet ši, po danga auginta daržovė, brangesnė nei pernai. Šalčiai pakoregavo ir salotų kainas. Net ir atvežtinės kainuoja brangiau. O štai pirkėjai piktinasi, kad kasmet viso šviežio derliaus daržovės brangyn ir brangyn, prekybininkai atkerta, kainos per daug nesiskiria, o viena kita daržovė brangesnė tik dėl išlaidų jai auginti.

Uždraudus skelbti akcijas alkoholiui, prekybininkai kelią į lietuvių burnas randa kitais būdais. Pavyzdžiui, pigiau parduodamų gėrimų kainos atspausdinamos akivaizdžiai didesniu formatu, pažymimos kitais neutraliais ženklais, o pirkėjai šių detalių pro akis nepraleidžia. Su alkoholizmu kovojantis „valstiečių“ pirmininkas Ramūnas Karbauskis piktinasi, jog prekybininkai jų draudimus apeina, ir grasina imtis griežtesnių priemonių – pavyzdžiui, baudų.

Nekilnojamasis turtas (NT) – lietuvių pamėgsta sritis investicijoms. Rinkoje pastebima, kad žmonės ne tik sau perka naujus būstus, bet ir nuomai. Tiesa, pasaulinės tendencijos rodo, kad įtampa auga, o Lietuvai – ne vien optimistinės prognozės. Lietuvos NT rinka gali būti palyginama su Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV), teigia „Nordea“ vyriausiais ekonomistas Žygimantas Mauricas. Būtent šioje rinkoje – pirmieji nerimo signalai.

Jau nuo rytojaus įsigalioja nauji akcizai alkoholiniams gėrimams ir tabakui, kurie ne tik privertė susiimti gamintojus už galvų ir iš naujo derėtis su prekybos tinklais, bet ir gali pakeisti pačių vartotojų įpročius. Naujienų portalas tv3.lt domisi, kuomet pamatysime parduotuvių lentynose kainų pokyčius ir, ar tikimasi, kad vartotojų krepšelius labiau papildys nealkoholiniai gėrimai. Finansų ministerija jau anksčiau skelbė, kad akcizų tarifai alui didės 112 proc.

Praėjo savaitė laiko, kai „Maxima“ paskelbė, kad naują kampaniją -  „Mažos kainos garantija“. Dabar prekybos tinklas dalinasi pirmaisiais rezultatais ir tikina, kad sėkmingai lenkia kitus prekybos tinklus perkamiausių produktų kainomis. Pranešime žiniasklaidai rašoma, kad sumažintos kas devintos prekės kainos iš 1 000 perkamiausių produktų sąrašo. Vos per pirmą kampanijos savaitę pirkėjai nupirko beveik 6 mln. šio sąrašo prekių.

Lietuvių pasitenkinimas gyvenimu per metus – 2016 metų rudenį, palyginti su 2015 metų rudeniu - smuko 5 procentiniais punktais iki 70 proc., o svarbiausia šalies problema gyventojai laiko kainų augimą, rodo naujausia Eurobarometro apklausa. Tyrimo rezultatai rodo, kad svarbiausiomis Lietuvos piliečiai laiko su ekonomika susijusias problemas, o net 51 proc. apklaustųjų nurodė infliaciją, pranešė Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje.

Centralizuotai tiekiama šiluma kovo mėnesį brangs Vilniuje, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje, o Kaune ji mažės, rodo šilumos tiekimo bendrovių duomenys. „Vilniaus energijos“ klientai kovą už šilumą mokės 4,28 cento (be PVM) už 1 kilovatvalandę (kWh) - 6,8 proc. brangiau nei vasarį, bet 23,6 proc.

Penktadienį prekybos Azijoje metu naftos kainos nežymiai auga po to, kai ketvirtadienį pasiekė aukščiausią lygį per 19 mėnesių – nuo 2015 metų liepos, rašo „MarketWatch“. Tokį naftos brangimą paskatino mažiau, nei buvo tikėtasi, padidėjusios Jungtinių Valstijų naftos atsargos. Balandžio mėnesio ateities sandorių „Brent“ naftos barelio kaina Londono biržoje „ICE Futures“ ūgtelėjo keturiais centais, arba 0,07 proc., iki 56,62 JAV dolerio. Ketvirtadienį ši nafta pabrango 74 centais, arba 1,33 proc.

2017 metais, jau antrą mėnesį iš eilės, racionalaus pirkimo ir kainų palyginimo portalas Pricer.lt atliko maisto kainų tyrimą Lietuvos parduotuvėse. Kainų tyrimo metu buvo užfiksuotos dviejų maisto produktų krepšelių kainos: pigiausių maisto prekių krepšelio kainos ir populiarių maisto ženklų krepšelio kainos. Išanalizavus tyrimo duomenis sudaryti pigiausių maisto prekių ir populiarių maisto ženklų krepšelių kainų reitingai.

Tūkstantis eurų – skamba solidžiai. Tiek žadėjo politikai prieš Seimo rinkimus, tiek paskelbė sieksiantys ir latviai iki 2020 metų. Tačiau Lietuvos ekonomistai optimistiški, latvius aplenksime ne tik „ant popieriaus“. Šiuo metu tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje vienodas minimalus mėnesio atkyginimas (MMA) – 380 eurų. Tačiau pagal vidutinį atlyginimą, kaimynai mus lenkia. Vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje 2016 m. III ketv.

Kodėl įvairiuose Lietuvos miestuose gerokai skiriasi degalų kainos? Degalinių atstovai tikina, kad kainų skirtumą lemia arši konkurencija, investicijos į degalinę ir atstumas, kiek tenka degalus gabenti, tačiau ar tai teisėta? Vairuotojai skundžiasi pastebintys ir kitą tendenciją – jau kuris laikas benzino ir dyzelino kaina kopia į viršų. Ekonomistai tikina, kad brangstanti nafta šokdina ir degalų kainą.

Daugiausiai per mėnesį vartojimo prekėms išleidžia vilniečiai, kurių išlaidos beveik du kartus viršija Panevėžio gyventojų išlaidas, rodo tyrimų bendrovės „Baltic Market Insights“ („Baltmi“) atliktas tyrimas. „Baltmi“ BNS pateiktais duomenimis, vidutinės mėnesinės namų ūkio išlaidos maistui, gėrimams, ne maisto produktams, tabako gaminiams, medicinos prekės, pramogoms ir kurui Lietuvoje sausį buvo 342,39 euro. Šios išlaidos neįtraukia komunalinių mokesčių bei išlaidų paslaugoms.

Pastaraisiais mėnesiais itin daug buvo girdima apie visoje Europoje brangstančias daržoves. Žinoma, šie veiksniai neaplenkė ir Lietuvos. Visgi paskutinė statistika rodo, kad ne viskas Lietuvoje brango. Yra tokių rūšių, kurios keliasdešimt procentų kainuoja mažiau nei pernai. Štai iš Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto sudaromos kainų statistikos, matyti, kad labiausiai (apie 50 proc.) pigo svogūnai, ne ką mažiau ir baltagūžiai kopūstai. Pigo ir bulvės, ir morkos.

Tabletės nuo gripo Lietuvoje kainuoja beveik 5 eurus, Lenkijoje – du kartus mažiau. Ir tai tik vienas pavyzdys visų vaistų, kurių kaina ryškiai skiriasi Lietuvoje ir kaimyninės šalies vaistinėse. Sveikatos apsaugos viceministrė teigia, jog milžiniškus pelnus iš vaistų verslo skaičiuojantys farmacijos magnatai čia ne prie ko. Anot jos, žmonės yra patys kalti dėl didelių vaistų kainų. „Jei gamintojai žinotų, kad pigūs vaistai Lietuvoje yra populiarūs, jie mažintų kainas.

Ekonomistai prognozavo, kad šiais metais kainos didės. Ir pirmuoju mėnesiu jau matoma infliacija, tačiau dar nedidelė.  2017 m. sausio mėn., palyginti su 2016 m. gruodžio mėn., vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 0,3 proc., praneša Lietuvos statistikos departamentas.

Per paskutinius dešimt metų nekilnojamojo turto rinka patyrė ir nuosmukių, ir pakilimų. Paskutiniaisiais metais būsto kainos itin augo. Tačiau ar visur?  Portalo Aruodas.lt skelbimuose siūlytos parduodamų būtų kainos atskleidžia, kad didmiesčiuose matoma panašių svyravimų, tik jų laikas skirtinguose miestuose gali skirtis iki kelių mėnesių, Vilniuje ir Kaune kainos buvo didžiausios 2007 m. pabaigoje-2008 m. pradžioje, Klaipėdoje – 2007 m. trečiąjį ketvirtį ir 2008 m. antrąjį ketvirtį.

Lietuvos mažmeninės prekybos tinklą „Maxima“ valdanti bendrovė „Maxima LT“ vartotojams pateikė klaidinančios informacijos apie prekių kainas ir joms taikomas nuolaidas, todėl turi sumokėti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTA) jai skirtą 4,3 tūkst. eurų baudą. Vilniaus apygardos administracinis teismas sausio 30 dieną atmetė „Maximos LT“ skundą ir patvirtino, kad bendrovė vykdė nesąžiningą komercinę veiklą, pranešė VVTA.