kainos

Lietuvoje antrąjį šių metų ketvirtį gyventojai būstui įsigyti skyrė 422,7 mln. eurų - 11,6 proc. daugiau nei per pirmuosius tris šių metų mėnesius ir 5,3 proc. daugiau nei 2016-ųjų balandį-birželį. Prie to prisidėjo išaugęs susidomėjimas individualiais namais, kuriems išleista suma sudarė beveik ketvirtadalį visos būsto rinkos apyvartos. Didžioji rinkos dalis (57 proc.), kaip įprasta, atiteko senos statybos butams įsigyti, teigiama Registrų centro pranešime.

Maisto kainoms toliau kopiant į rekordines aukštumas, gyventojai laužo galvas, kaip sutaupyti. Dažnas suka į turgų, tikėdamasis ten rasti pigesnių maisto produktų, vaisių bei daržovių. Tačiau, kaip parodė portalo tv3.lt žurnalistų tyrimas, apsipirkimas turguje kartais gali būti net brangesnis, nei parduotuvėje. Tradiciškai turgus laikomas pigesne apsipirkimo vieta, nei prekybos centrai. Iš tiesų, kai kurių prekių kaina skiriasi beveik dvigubai.

Vieniems pajūris – vasaros poilsio vieta nuomojamame viešbučio kambaryje, kitiems – antri namai. Tačiau vis daugiau lietuvių per vasarą nori ilsėtis ne viešbučiuose, o nuosavuose namuose. Tad kiek gi kainuoja būstas pajūryje? Štai šiuos butus ir kotedžus bene arčiausiai jūros Giruliuose naujoje gyvenvietėje siūlantys pardavėjai vilioja į saugų ir aptvertą kvartalą. Pusė būstų čia jau parduota ir labiausiai juos graibsto klaipėdiečiai kaip pirmąjį būstą. Trečdalis pirkėjų – kauniečiai.

Vartojimo prekės ir paslaugos Lietuvoje per metus brango sparčiausiai Baltijos valstybėse. Nacionalinių statistikos žinybų duomenimis, metų (12-os mėnesių) infliacija Lietuvoje birželį siekė 3,6 proc., Latvijoje - 3,0 proc., Estijoje - 2,9 procento. Mėnesio infliacija Lietuvoje birželį sudarė 0,3 proc., Latvijoje - 0,2 procento. Estijoje užfiksuota 0,1 proc. defliacija.

Pirkėjai šią vasarą pastebi gerokai išaugusias pieno produktų kainas. Prekybininkai tai sieja su visame pasaulyje brangstančiu pieno supirkimu, kuris neaplenkė ir anksčiau mažiausiai karvių augintojams mokėjusios Lietuvos. Tačiau kas pinga, neužkliūva niekam, tokių žemų daržovių kainų mūsų šalyje seniai bebuvo. Miško gerybių išsiilgę tautiečiai derasi su prekiautojais turguje. Ir sau palankią kainą išsiprašyti sekasi sunkiai.

2017 m. birželio mėn., palyginti su gegužės mėn., vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 0,3 proc., praneša Lietuvos statistikos departamentas. Bendram vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokyčiui daugiausia įtakos turėjo šilumos energijos, keleivių vežimo oro transportu paslaugų, atostogų išvykų, azartinių lošimų kainų padidėjimas bei degalų ir tepalų, daržovių, vyno, drabužių kainų sumažėjimas. Per šį laikotarpį vartojimo prekių kainos sumažėjo 0,2 proc., o paslaugų – padidėjo 1,6 proc.

Nekilnojamojo turto skelbimai šiemet sulaukia daug dėmesio. Iš NT portalo Aruodas.lt statistikos matyti, kad kai kuriais pirmojo pusmečio mėnesiais būsto skelbimų puslapių portale peržiūrėta keliolika procentų daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Jaučiamas ne tik susidomėjimo padidėjimas – palyginti su pernai metais ar metų pradžia, pakito ir vidutinės siūlomos parduodamų butų kainos. Nuo metų pradžios butų pasiūlos kainos Vilniuje ir Kaune išaugo apie 1 proc.

Kylančias maisto kainas Lietuvoje pastebi jau ne tik nepasiturintys gyventojai. Vienas žymiausių sostinės virtuvės šefų Deivydas Praspaliauskas pripažįsta – kelionė į eilinį prekybos centrą jį tiesiog pribloškė. „Bandau susivokti, bet man sunkiai sekasi, netikiu! Tikriausiai maisto užsipirkti neužilgo skraidysim į Kopenhagą.

Iki kol prekė pasiekia mūsų namų stalus, laukia ilgas kelias. Ties kiekviena stotele – gamyba, sandėliavimu, pateikimu – auga ir kaina. Tačiau tiesa ar mitas, kad didžiausia dalis atitenka prekybininkams? Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas (LAEI) sudaro įvairiausių produktų kainų grandinę, kurioje pavaizduoja, kokia galutinės kainos dalis atitenka prekybininkams, gamintojams, žemdirbiams ir kiek tenka mokesčiams.

Maisto produktai Estijoje nuo valstybingumo atkūrimo pabrango vidutiniškai 5,2 karto, pasiekdami aukščiausią kainų lygį per pastaruosius 25 metus. Estijos konjunktūros instituto (EKI) skaičiuojama pagrindinių maisto produktų krepšelio kaina praėjusį mėnesį buvo 71,9 euro keturių asmenų šeimai per savaitę.

Kadaise dažnas juokavęs, kad euras su litu bus santykiu vienas prie vieno, šiandien ne retas tvirtina, kad juokas virto realybe. Vis dėlto kalbant apie kainas, ekonomistas Gitanas Nausėda ragina pažvelgti ir į kitą pusę. SEB banko vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda socialiniame tinkle „Facebooke“ šmaikštaudamas dedikavo diagramą dionizams baubliams, tvirtinantiems, kad euras sugriovė Lietuvos ekonomiką.

Daugybė žmonių mėgsta prognozuoti ateitį. Tai - gana linksmas užsiėmimas, beveik neturintis trūkumų. Net jei prognozės neišsipildys, niekas dėl to nekaltins. O štai jei ateitis šias prognozes atitinka visi pagirs už tikslumą. Pasirodo, kaip JAV Nepriklausomybės dienos proga pastebėjo Businessinsider.com, Billo Gateso prognozės apie ateitį tikrai pildosi. Štai 15 Billo Gateso prognozių iš 1999 metų, kurios jau tapo tiesa.

Baigiantis Rusijos dujų koncerno „Gazprom“ 2014 metų pavasarį suteiktai dujų kainos nuolaidai, nuo liepos 1 dienos 5-8 proc. brangsta dujos gyventojams ir kitiems buitiniais vartotojams. Tuo metu elektros kainos vartotojams liepą nesikeičia. Maisto ruošai dujas vartojantys gyventojai nuo liepos mokės 64 centus už kubą (su PVM) - 4,9 proc. daugiau nei šiuo metu (61 centas), šildymui - 39 centus, arba 8,3 proc.

Vėsūs ir permainingi orai šiemet neleidžia užbaigti žoliapjūtės. Dėl to jau kenčia žiemai ruošiamų pašarų kokybė. O šaltos naktys stabdo lauko agurkų, cukinijų derlių. Dėl šilumos trūkumo kenčia ir uogininkai, mat uogos ne tokios saldžios. Krekenavos apylinkėse ūkininkaujantis Kęstutis Čiūras šiuo metu priverstas gaudyti kiekvieną šienavimui palankesnę dieną. Mat dabar žolė vietomis ne džiūna, o mirksta. Jau liepa ant nosies, o ūkininko šienavimo darbams dar galo nematyti.

Kaip niekad vėsi vasaros pradžia skaudžiai kirto vienam žymiausių ir lankomiausių šalies kurortų. Birželį Palanga apmirė dėl lankytojų stokos, o pastarieji kaltina kurorto verslininkus – esą „kosminės“ kainos verčia rinktis prekybos centrus. Ir nors jau šiandieninės kainos restoranuose gąsdina, verslininkai įspėja ruoštis – atšilus orams žadama dar viena kainų kilimo banga.   Palanga – cepelinų sostinė Vėsi vasara privertė kurorto verslininkus daryti pokyčius valgiaraštyje.

Mažmeninės prekybos augimą šiandien daugiausia lemia ne gausesnis vartojimas, bet didėjančios prekių kainos. Tai rodo, kad prekybininkai pradeda justi gyventojų skaičiaus mažėjimo ir slopstančios perkamosios galios įtaką, rašo „Verslo žinios“. „Tam tikrą susirūpinimą turėtų kelti faktas, kad mažmeninė prekyba maistu, gėrimais ir tabaku lyginamosiomis kainomis šiais metais nepasikeitė, nors anksčiau augdavo 2-3 proc.

Vos ekspertams ir daliai verslininkų pažadėjus didesnes algas, per tautiečių kišenę smogs kilsiančios kainos. Verslininkai jau dabar prasitaria, kad netrukus pabrangs paslaugos ir kavinėse, ir restoranuose, kirpyklose. Brangimo efektą galime pajusti ir kitur. Ekonomistai sako, kad pernelyg greitai augančiomis algomis džiaugtis neverta ir dėl kitos - rimtesnės priežasties. Užsukę į savo mėgstamą grožio saloną kainomis turbūt jau stebitės, tačiau jų augimui - dar tikrai ne pabaiga.

Seimas spręs, ar leisti Kainų komisijai skirti energetikos įmonėms didesnes - iki 10 proc. metinių arba konkrečios reguliuojamos veiklos pajamų dydžio baudas už įvairius pažeidimus. Ekonomikos komiteto ir Energetikos komisijos natrys Artūras Skardžius BNS sakė, kad dabar įmonėms už pažeidimus nustatytos per mažos baudos, todėl jos Kainų komisijai neteikia informacijos. „Kai reguliuotojas negali gauti duomenų, mes kaip vartotojas gal permokame už paslaugas“, - teigė parlamentaras.

Nuo liepos 1 d. keičiasi bilietų kainos maršrutais Vilnius-Klaipėda ir Vilnius-Šiauliai ir atgal. Nuo šiol bilietai ne piko traukiniais kainuos pigiau, o perkantiems internetu bus taikoma didesnė nuolaida visiems Vilnius-Klaipėda maršruto traukiniams. Kaip teigia „Lietuvos geležinkelių“ generalinio direktoriaus pavaduotojas, Keleivių vežimo direkcijos direktorius Linas Baužys, sprendimas keisti kainodarą priimtas dėl didelio traukinių užimtumo.

Kaune duris atvėrė pirmasis edukacinis, kontaktinis zoologijos parkas Lietuvoje. Per du šimtus gyvūnų leidžiasi ne tik paglostomi, bet ir pamaitinami. Tiesa, ne už dyką, pavyzdžiui, norint pamaitinti triušius morkomis, už jas reikia ir susimokėti. Naujajame zoologijos parke galima pamatyti ne tik egzotinių gyvūnų, bet ir įprastų, kuriuos parko darbuotojai išgelbėjo nuo pražūties. Vaizdas kaip vaikų žaidimų kambary, tačiau šalia ne žaislai, o tikri gyvūnai.

Lietuvos bankas akylai stebintis Lietuvos nekilnojamojo turto rinką neslepia – situacija kaista, tačiau kiti analitikai pastebi, kad būstą nusipirkti dabar kaip niekad palankus metas. Vieni analitikai tikina, kad būsto įperkamumo indeksas pirmąjį šių metų ketvirtį sostinėje pakilo į istorines aukštumas, kiti pastebi ir prastėjančią tendenciją. Įperkamumas rekordinėse aukštumose? „Swedbank“ ekonomistai pranešė, kad buto įperkamumas sostinėje pakilo į istorines aukštumas.

Gerėjant tarptautinei aplinkai, spartėja ir Lietuvos ekonomikos augimas. Atsižvelgdamas į tai, Lietuvos bankas šalies BVP metinį augimą, pavasarį prognozuotą kaip 2,6 proc., dabar prognozuoja didesnį – sudarantį 3,3 proc. Be greitai augančio eksporto, ekonomiką skatina ir vidaus vartojimas, kurį didina kylantis darbo užmokestis. „Šiuo metu stebime situaciją, kai kyla visų darbuotojų grupių darbo užmokestis, kad ir kokio dydžio atlyginimą darbuotojai gautų.

Lietuvos bankas akylai stebintis Lietuvos nekilnojamojo turto rinką neslepia – situacija kaista, tačiau kiti analitikai pastebi, kad būstą nusipirkti dabar kaip niekad palankus metas. Vieni analitikai tikina, kad būsto įperkamumo indeksas pirmąjį šių metų ketvirtį sostinėje pakilo į istorines aukštumas, kiti pastebi ir prastėjančią tendenciją. Įperkamumas rekordinėse aukštumose? „Swedbank“ ekonomistai pranešė, kad buto įperkamumas sostinėje pakilo į istorines aukštumas.

Iš 28 Europos Sąjungos (ES) valstybių narių brangiausia gyventi Danijoje, o pigiausia – Bulgarijoje, parodė Eurostato duomenys. Į ES vidurkį panašiausios kainos yra Italijoje ir Vokietijoje. Apibendrinęs tyrimus, kurie buvo atliekami per visus 2016 metus, Eurostatas ir vėl patvirtino, kad kainų skirtumai tarp atskirų ES šalių ir regionų tebėra dideli. Jeigu ES vidurkį vertinti 100 proc., Danijoje kainų lygis siekia 139 proc., Airijoje – 125 proc., o Švedijoje – 124 procentus.

Stebėdami pro langą tamsius debesis ir niūrią vasarą, kartais susimąstome, kaip gera būtų turėti butą užsienio kurorte, kur saulė šviečia kur kas dažniau nei Lietuvoje. Viena iš krypčių – Ispanija. Nekilnojamojo turto ekspertai pastebi, kad kainos Ispanijos kurortuose neretai netgi mažesnės negu Lietuvoje. Pavyzdžiui, 81 kv. m trijų kambarių butą Torreviejos priemiestyje, Alikantės provincijoje, vos 300 m nuo jūros, galima įsigyti už 139 tūkst. eurų.

Kaune per artimiausius metus nebeliks nė vieno seno troleibuso. Visi 98 kelių dešimčių senumo „Škoda“ troleibusai bus pakeisti naujomis ir komfortiškomis transporto priemonėmis. Įgyvendinti šį tikslą Kaunui leis nuo rugpjūčio pradžios šiek tiek didėjančios viešojo transporto bilietų kainos. Kauno miesto taryba šį antradienį pritarė bendrovės „Kauno autobusai“ inicijuotam sprendimui dėl viešojo transporto bilietų kainų padidinimo.

Nors Lietuvoje už mobilųjį ryšį mokame vieną mažiausių kainų visoje Europos Sąjungoje, išvykę į užsienį tautiečiai priversti taupyti - ieško nemokamo bevielio ryšio arba labai mažai kalba ir naršo, perka vietines SIM korteles. Europos Komisija nusprendė, kad keliaudami ir dirbdami visose ES šalyse turime jaustis kaip namie ir už pokalbius mobiliuoju telefonu bei internetą mokėti tiek pat, kaip skambindami savo namo kaimynui.

Kasmet, su vasaros sezono atidarymu, prasideda diskusijos apie tai, kad ilsėtis Lietuvos kurortuose yra vis didesnė prabanga. Taip, taip, stebi tautiečiai kainas ne tik prekybos centrų lentynose, bet ir lietuviškuose kurortuose. Todėl ieškoma, pavyzdžiui, ekonomiškų ir lūkesčius atitinkančių vietų nakvynei, taip pat žvalgomasi, kur būtų galima pavalgyti pigiau.

Ūkininkai pagaliau sulaukė ir pirmo lietuviškų braškių derliaus, nors jų kol kas skinama po nedaug. Pirmos į turgų vežamos uogos nepigios. Jų kaina tokia pat aukšta kaip ir atvežtinių trešnių - nuo 6 eurų už kg. Tiesa, brangios lietuviškos braškės kiek pakoregavo lenkiškų uogų kainas, jos ėmė pigti. Tikras paradoksas, bet šiemet pirmos lietuviškos braškės sirpti ėmė tik įsibėgėjus birželiui. Kai dalis Kėdainių rajono ūkininkų jau pradėjo kasti šviežias bulves.

Nors Lietuvoje, vienintelėje iš Baltijos šalių gegužę užfiksuota mėnesio defliacija, jos vartotojų kainų indeksas per metus pakilo labiausiai regione. Nacionalinių statistikos žinybų duomenimis, vartojimo prekės ir paslaugos Lietuvoje gegužę, palyginti su balandžiu, atpigo 0,1 procento. Mėnesio infliacija Latvijoje gegužę buvo nulinė, o Estijoje - siekė 0,3 procento. Per metus (praėjusį mėnesį, palyginti su pernai geguže) Lietuvos vartotojų kainų indeksas pakilo 3,4 proc., Latvijos - 2,8 proc.

Kėdainių rajono ūkininkai pirmieji šalyje jau kasa šviežių bulvių derlių. Tiesa, kol kas pirkėjai lietuviškų bulvyčių rasti gali vos keliuose prekybos tinkluose. O ir kaina, kurios prašoma už šiųmetes bulves, kaip niekada didelė - pačios pirmosios lietuviškos bulvės parduodamos po beveik 1 eurą 40 ct. Kėdainių rajone po bulvienojų lauką zujanti ūkininko Rimanto Žebarausko žemės ūkio technika jau kasa ankstyvąsias bulves.

Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas pasakodamas apie dabartinę Lietuvos situaciją pabrėžia, kad šiuo metu esame ekonominiame augime. Tačiau yra dvi rizikos susijusios su nekilnojamuoju turtu ir viena – kibernetine ataka.

Pamačius, turbūt sunku patikėti – konkurencingumo reitinge Lietuva aukščiausią vietą pelnė pagal kainų kategoriją. Tai reiškia, kad Lietuva priskiriama prie pigių šalių. Pasaulio šalių konkurencingumo tyrime IMD World Competitiveness Ranking, kurį kasmet nuo 1989 m. atlieka Šveicarijos Tarptautinis vadybos institutas, Lietuva užima 33–čią poziciją tarp 63 šalių. Aukščiausią – 12 vietą – Lietuva užima pagal kainas. Pažvelgus į šią kategoriją labiau aiškėja, kaip buvo skirtas toks įvertinimas.

Prieš metus Lietuvoje atsidarė pirmoji „Lidl“ parduotuvė sukėlusi ne vieną savaitę trukusį ažiotažą: žmonės į eilę stodavosi nuo pat ryto, bananai būdavo išperkami per kelias valandas. Tačiau kaip visa tai paveikė rinką ir kitų prekybos tinklų reakcijas? Patys prekybos tinklai neslepia – konkurencija šiais metais buvo aršesnė. Tai pastebi ir mažmeninės prekybos ekspertai suintensyvėjusioje reklamoje.

Lietuva pagal konkurencingumą per metus nukrito trimis pozicijomis žemyn ir yra 33-oje vietoje tarp 63 pasaulio valstybių, rodo naujausias Šveicarijos Tarptautinio vadybos instituto (International Institute for Management Development - IMD) reitingas. Aukščiausius įvertinimus Lietuva šiemet gavo kainų (12-ta vieta), valdymo praktikos (21) ir švietimo srityse (22), o blogiausiai įvertintos tarptautinių investicijų (56) ir vidaus ekonomikos bei institucinės struktūros (47-a vieta) kategorijos.

Baigiantis Rusijos dujų koncerno „Gazprom“ 2014 metų pavasarį suteiktai dujų kainos nuolaidai, nuo liepos 5-8 proc. brangsta dujos gyventojams ir kitiems buitiniais vartotojams. Kainų komisijos atstovė Loreta Kimutytė BNS pranešė, kad komisija trečiadienį patvirtino naujas kainas. Maisto ruošai dujas vartojantys gyventojai nuo liepos mokės 64 centus už kubą (su PVM) - 5 proc. daugiau nei šiuo metu (61 centą), šildymui - 39 centus - 8,3 proc. daugiau.

Statybos Lietuvoje balandžio mėnesį, palyginti su 2016-ųjų balandžiu, pabrango 3,2 procento. Per mėnesį - balandį, palyginti su kovu, statybos kainos padidėjo 1,4 proc., pranešė Statistikos departamentas. Didžiausios įtakos bendrajam statybos sąnaudų kainų pokyčiui per mėnesį, anot statistikų, turėjo 5 proc. išaugęs darbo užmokestis ir 0,2 proc. padidėjusios statybinių medžiagų ir gaminių kainos. Iš statybinių medžiagų ir gaminių balandį pabrango betonas ir mišiniai – 0,8 proc.

Kasmet, su vasaros sezono atidarymu, prasideda diskusijos apie tai, kad ilsėtis Lietuvos kurortuose yra vis didesnė prabanga. Taip, taip, stebi tautiečiai kainas ne tik prekybos centrų lentynose, bet ir lietuviškuose kurortuose. Todėl ieškoma, pavyzdžiui, ekonomiškų ir lūkesčius atitinkančių vietų nakvynei, taip pat žvalgomasi, kur būtų galima pavalgyti pigiau.

Nors pavasario orai Lietuvoje nelepino šiluma, panašu, kad ši vasara kaip reikiant pakaitins Lietuvos sostinės gyvenamojo būsto rinką. Fenomenali „AirBnB“ plėtra ir statistika rodo, kad sparčiai populiarėjantis trumpalaikės nuomos segmentas gana aktyviai mažina ilgalaikės gyvenamojo būsto nuomos pasiūlą, o tai reiškia viena – kiekvienam, planuojančiam nuomotis butą metams ar ilgesniam laikotarpiui, reikės labiau pasistengti surandant patrauklų variantą.

Palangos prieigose poilsiautojų lūkuriuojančių butų nuomotojų šiais metais laukia nelengva vasara. Optimizmo neprideda praėjusių metų patirtis ir toliau augantys emigracijos mąstai. Suprantama, kad daug lems oro sąlygos, bet kasmet mažėjanti paklausa verčia nuomotojus nerimauti. Išvažiavęs milijonas 70-metis Juozas kambarių nuoma užsiima daugiau kaip 15 metų. Nors vyras gali poilsiautojams pasiūlyti butą prie pat Basanavičiaus gatvės, tačiau net ir tai dar nebūtinai užtikrina sėkmę.

Nuolat kainas tiriantys ir vertinantys portalo pricer.lt atstovai, jau pusę metų sistemingai ir nuosekliai, vieną kartą per mėnesį užfiksuoja pigiausių ir populiarių maisto produktų kainas didžiausiose Lietuvos maisto prekių parduotuvėse bei internete. Pasak jų, pigiausių produktų kainos kilo visose parduotuvėse.

Šiaulių dviračių gamintoja „Baltik vairas“, pernai pabandžiusi didinti dviračių kainas, patyrė nesėkmę – dviračių pardavimai smuko 2,3 karto, o pajamos – beveik dukart. „Bendrovės metai buvo pilni iššūkių: dviračių pardavimai krito nuo 286 tūkst. vienetų iki 123 tūkst. vienetų.

Darbo rinkoje įtampa nenuslūgsta. Emigracijai nemažėjant Lietuvos įmonių vadovai perspėja, kad jau dabar susiduria su darbuotojų trūkumu, o ateityje tai stabdys įmonės plėtrą. Tiesa, tuo pačiu kai kurie spręsdami šią problemą ruošiasi kelti atlyginimus. Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) kas ketvirtį atlieka ir pristato aukščiausio lygio 120 Lietuvos įmonių vadovų nuomonių ir prognozių apklausos analizę – Pramonės lūkesčių indeksą. Iš rezultatų matyti, kad 57 proc.

Kasmet dešimtys tūkstančių žmonių Lietuvoje nusprendžia tapti vairuotojais ir pradeda ruoštis vairavimo egzaminams. Pasiruošimas reikalauja ne tik laiko ir kantrybės, bet ir pinigų: reikia mokėti už vairavimo kursus, įvairias pažymas, vairavimo egzaminus, kainuos ir pati transporto priemonė bei jos draudimas.

Lietuvos ir Lenkijos kainų skirtumais – nebestebina nieko, tačiau dar įdomesnių tendencijų galima pamatyti paėmus tą patį produktą ir pažvelgus ne tik į kitus Europos miestus, bet ir į Azijos. Ekonomistai pripažįsta, lietuviai gali įpirkti mažiau, tačiau kainos – didesnės. „Deutsche bankas“ sudarė keliasdešimties miestų sąrašą pagal tai, kiek ten kainuoja 2 litrų „Coca–Cola“, „Marlboro“ cigarečių pakelis ar 0,5 l alaus bare.

Žmonės su nerimu laukia vasarą numatomų vaistų kainų pokyčių. Naujausias tyrimas rodo, kad  žmonės su vaistais neeksperimentuoja ir išsirinkę vienus geria nuolat, net dešimtmečius. Tačiau kaina yra labai svarbi, tad dauguma pripažįsta, kad po vyriausybės ruošiamos kainų reformos, ieškos pigiausių. Sveikatos apsaugos ministerija žada pasiūlyti daugiau pigesnių generinių vaistų, tačiau vaistininkai perspėja, kad tuomet sumažės brangesnių pasirinkimas.

Socialiniame tinkle kilo arši diskusija tarp prekybininkų ir pirkėjų. Pastarieji pradėjo dalintis istorijomis, kaip kainos kyla kas dieną, o kasininkės tiesiog gailiai atsidūsta pripažindamos, kad taip jau yra. Tuo tarpu prekybininkai teigia – įsivėlė klaida. Šokėjas ir fotografas Naglis Bierancas socialiniame tinkle pasidalino savo istorija. Jis pasakoja, kad pirko „Maximoje“ braškinį tortą pažymėtą 4,40 Eur kaina. Visgi prie kasos jam pasakė, kad tortas – 5,18 Eur.

Šylant orams įsibėgėja ir ledų valgymo sezonas, šio skanėsto kainos – vėl didesnės nei pernai. Žmonės aiškina, kad kepinant saulei ledus perka į kainą nežiūrėdami. Prekybos tinklai dėl pabrangusių ledų pirštu rodo į tiekėjus ir gamintojus. O šie aiškina, kad kaina kyla dėl pabrangusios grietinėlės, kuri per 15 metų pasiekė didžiausią brangymetį. Jie gerai prisimena, ir kiek kainuodavo ledai prieš kelerius metus, kai euro dar neturėjome.

Planuojama, kad Vilniuje nuo liepos pigs ilgesnės trukmės viešojo transporto bilietai, trijose aikštelėse pasistačius automobilį viešuoju transportu vairuotojai parą galės naudotis už 2 eurus. Tiesa, kiti bilietai gali ir brangti.  Pranešime spaudai teigiama, kad nuo liepos sostinės viešojo transporto keleiviams bus pasiūlyta daugiau bilietų rūšių: pristatomi 5 ir 365 dienų bei kombinuotų kelionių – „Statyk ir važiuok“ bilietai. Be to, vieni bilietai pigs, o kiti pabrangs.