kainos

Nemažai lietuvių gyvena privačiuose namuose ar kotedžuose su sodais, turi sklypus ar sodybas toliau nuo namų, kur užsuka rečiau. Vis tik ne visi žino, kad kurį laiką nenušienauta žolė gali prišaukti didelių nemalonumų. Už per ilgą veją ar reguliariai neprižiūrimą sklypą gyventojams gresia ne tik baudos – jiems gali būti pradėtas taikyti didžiausias žemės mokesčio tarifas.

Balandžio mėnesį pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis, palyginti su kovu, šalies parduotuvėse pigo 0,59 euro (0,8 proc.) ir buvo 8,22 euro (12,7 proc.) brangesnis nei prieš metus, rodo kainas stebinčio „Pricer.lt“ analizė. „Pricer“ duomenimis, pigiausių maisto prekių krepšelio kainų reitingo pirmoje pozicijoje balandžio mėnesį išliko prekybos tinklas „Maxima“, kurio prekių krepšelis pigo 1,22 euro.

Vykstantys į parduotuvę gyventojai neretai pamiršta iš namų ar automobilio pasiimti vieną dalyką, dėl kurio galiausiai tenka išleisti daugiau pinigų, kadangi nėra kur susidėti prekių. T. y. jiems tenka vėl ir vėl mokėti už pirkinių maišelius. Naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, kokius skirtingus maišelius siūlo prekybos tinklai, kiek jie kainuoja ir kokius pirkėjai dažniausiai renkasi.

Jau nuo gegužės 1-osios atsiskaitant grynaisiais pinigais Lietuvoje nebeskaičiuojama iki paskutinio cento – galutinė pirkinių suma apvalinama iki artimiausių 5 arba 10 euro centų. Nors tai reiškia atsisveikinimą su 1 ir 2 centų monetomis kasose, kyla klausimas, ar dėl šios naujovės pirkėjams neteks mokėti brangiau. „Žinių radijo“ laidoje įžvalgomis dalijasi Vytauto Didžiojo universiteto ekonomikos ir vadybos fakulteto profesorė, finansų ekspertė Renata Legenzova.

Pajūryje nuolatos augančios statybų kainos ne vieną pirkėją verčia susimąstyti, ar tikrai visi statytojai šiame didžiulę paklausą turinčiame regione yra sąžiningi. Apie tai, kokios nuotaikos šiuo metu vyrauja Lietuvos pajūrio nekilnojamojo turto (NT) sandorių rinkoje, domėjosi TV6 laida „Statybų gidas“. Statistikos mėgėjai ir nekilnojamojo turto vystytojai jau ne pirmą mėnesį garsiai kalba apie augantį pirkėjų apetitą.

Jau už poros dienų lietuviai, užsisakantys maistą ar gėrimus išsinešimui iš įvairių kavinių, kioskų, degalinių ir panašių vietų, turės papildomai mokėti už plastiko turinčias pakuotes. Verslai naujienų portalui tv3.lt atskleidė, kas keisis ir kiek klientai turės mokėti.

Praėjusią savaitę Lietuvoje sumažėjo gamtinių dujų ir degalų kainos. Biokuras pigo 1,5 proc., o dyzelinas ir benzinas atitinkamai 2,1 ir 1,2 procento, skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Agentūros duomenimis, nagrinėjamą savaitę TTF dujos kainavo 36,1 Eur/MWh – 1,5 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai gamtinės dujų kaina siekė 36,9 Eur/MWh.

Baltijos valstybėse kainas kovą per metus sumažino tik Lietuvos pramonės produkcijos gamintojai, o labiausiai pakėlė – Estijos, rodo nacionalinių statistikos tarnybų paskelbti duomenys. Šis kainų indeksas Lietuvoje praėjusį mėnesį, palyginti su pernai kovu, nukrito 1,5 proc., tuo tarpu Latvijoje ir Estijoje – pakilo atitinkamai 2,1 proc. ir 2,8 procento. Vien tik praėjusį mėnesį kainų kritimas užfiksuotas visose trijose valstybėse.

Velykoms artėjant, lietuviai nuo pat ryto šturmuoja parduotuves ir turgus. Šluoja nuo lentynų mėsą, žuvį, majonezą, daržoves ir saldėsius. Kai kurie sako švęsiantys kukliau – be įmantrių patiekalų ir margindami iki 10 kiaušinių. Tačiau kiti perka daugiau nei pusę šimto kiaušinių, kilogramus mėsos ir kalnus desertų bei švenčių stalui ketina išleisti kelis šimtus eurų. Vilnietis Arvydas viename Vilniaus turgų apsipirkinėja Velykoms.

JAV Nacionalinės mažmeninės prekybos federacijos (NRF) metine apklausa atskleidė, jog amerikiečių išlaidos Velykų šventėms šiemet gali būti 5,4 proc. didesnė nei praėjusių metų, siekti 23,6 mlrd. dolerių. Rekordinė išlaidų suma buvo užfiksuota užpernai, pasibaigus COVID-19 pandemijai – 24 mlrd. dolerių, o kukliausia – tarptautinės finansų krizės laikais 2009 metais – 12,7 mlrd. dolerių. Šiemet amerikiečiai velykiniam šventiniam stalui išleis 7,4 mlrd. dolerių, saldumynams – 3,3 mlrd.

Prieš artėjančias Velykas tiekėjai prekybos tinklus masiškai informuoja apie planus didinti maisto produktų kainas. Jautieną, žuvį, o ypač silkę, kiaušinius ar konditerijos gaminius mėgstantys gyventojai turės gerokai patuštinti pinigines. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja VU ekonomistas Algirdas Bartkus ir „Pricer.lt“ maisto krypties vadovas, kainų specialistas Petras Čepkauskas. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Pažadėję pigesnę elektrą neįgaliesiems ir socialiai pažeidžiamiems vartotojams, valdantieji stringa. Paskutinę minutę susiprato, kad į sąrašą neįtraukė per 10 tūkst. senatvės šalpos pensijų gavėjų. Svarsto palengvinti dalią visuomeninio tiekimo klientams – kartą jau patekusiems, nebeišmesti iš jo, net jei ir viršys elektros limitą. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.  Bendrabutyje vieno kambario butelyje gyvenanti panevėžietė senjorė Janina nesinaudoja bendra virtuve.

Nors atlyginimai Lietuvoje kasmet kyla, gyventojai skundžiasi, kad kainos kyla greičiau. Užėję į parduotuves žmonės piktinasi toliau brangstančiu maistu, o prieš Velykas ypač stebina šokoladinių kiaušinių ar zuikių kainos. Vis tik tokių velykinių skanumynų kainas verta lyginti ne tik su Lenkija ar kitomis šalimis. Tos pačios prekės kaina net 13 eurų gali skirtis skirtinguose prekybos tinkluose Lietuvoje.

„Jeigu dažnai viršiji greitį – didelė tikimybė, kad užsimuši. Jei taip atsitiks, tau reikės antkapio. Susikurk unikalų antkapį ir įamžink savo meilę greičiui ant jo“, – taip skamba nauja ir daug dėmesio sulaukusi iniciatyva Lietuvoje. Kai nuo neatsargaus elgesio kelyje neatgraso greičio matuokliai, policija ir baudos, tokiems greičio mėgėjams imta siūlyti iš anksto pasirūpinti antkapiu su savo pačių sukurtu dizainu.

Nuo šiandien Amerikos jūrų uostuose, oro uostuose ir muitinės sandėliuose įsigalioja prezidento Donaldo Trumpo paskelbti nauji baziniai 10-ies procentų tarifai prekybos partneriams. O dalis didesnių tarifų įsigalios jau kitą savaitę.

Šiemet laukia prabangios Velykos. Kainų palyginimo portalas skaičiuoja, kad penktadaliu išaugo kiaušinių kaina, ketvirtadaliu – sviesto, ir kone dvigubai daugiau žmonės atseikės už kavą, įvairius šokoladinius saldainius. Vienoje parduotuvėje prieš kameras dėl kainų net užvirė šeimyninis ginčas. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Velykos jau netrukus ir nors pagrindinis apsipirkimas būna velykinę savaitę, prekybininkai sako, kad jau fiksuoja, jog lietuviai ruošiasi Velykoms.

Pamažu artėjant vasaros sezonui galima tikėtis vis dažniau socialiniuose tinkluose pasirodančių nuotraukų, fiksuojančių sužadėtuvių akimirkas. Meilės ir laimės kupinai dienai jaunieji ruošiasi iš anksto ir pradeda taupyti pinigus ir rinkti sužadėtuvių žiedus. Apie tai, kokių žiedų ypatingai progai ieško lietuviai ir kokias sumas yra pasiryžę išleisti mylimųjų žiedams, naujienų portalui tv3.lt papasakojo „MARRY ME by Ribas“ įmonės operacijų vadovas Šarūnas Trakšelis.

Alytiškė Kristina Meseguer, socialiniuose tinkluose geriau žinoma kaip „Blondė su Geliku“, neseniai apsilankė Artur Lebedenko-Swan tinklalaidėje „Tapk geresniu“. Pokalbio metu influencerė atskleidė, kiek kainuoja reklama jos „Instagram“ paskyroje – ir sumos išties įspūdingos. Kristina Meseguer atskleidė reklamos kainas „Man įdomu, kiek pas tave kainuoja reklama?“, – pasiteiravo tinklalaidės vedėjas Artur.

Šį jau besibaigiantį šildymo sezoną gyventojams teko labiau patuštinti pinigines nei prieš metus. Sąskaitas didino pabrangęs biokuras, pačių šilumininkų darbo sąnaudos, įvestas pridėtinės vertės mokestis. Praėjusį mėnesį lietuviai mokėjo ir aukščiausią elektros kainą kone visoje Europoje. Premjeras dėl to kaltina šaltus orus ir žada, kad vis kaitriau spiginant saulei, pigs ir elektra.

Pieno produktų brangymetis įgauna pagreitį. Per metus grietinės, varškės, dalies sūrių kainos vidutiniškai pasistiebė daugiau nei dešimtadaliu, o štai kai kurie pigiausi pieno produktai, kaip varškės sūris, pabrango net penktadaliu. Bendras pieno produktų kainų lygis Europoje dėl per mažos pasiūlos išlieka itin aukštas. Pieno perdirbėjai žada, kad situacija stabilizuosis, tačiau ekonomistai sako, kad pieno produktų kainos ir toliau kils.

Lietuvoje toliau auga prekių ir paslaugų kainos. Išankstiniais duomenimis, metinė infliacija priartėjo prie 4 procentų. Pasak ekonomistų, tai dar ne pikas – infliacija turėtų greitėti. Akis pirkėjams bado kavos pupelių kainos, kurios per metus padvigubėjo. Pasak vieno prekybos tinklo, kavos Lietuvos gyventojai nuperka trečdaliu mažiau nei anksčiau.  Estų daina apie kavą jau greitai skambės didžiojoje Eurovizijos scenoje. Mėgstantiems kasdien pasimėgauti kava ekonomistai turi blogų žinių.

Baltijos valstybėse kainas per metus sumažino tik Lietuvos pramonės produkcijos gamintojai, o labiausiai pakėlė – Estijos, rodo nacionalinių statistikos tarnybų paskelbti duomenys. Šis kainų indeksas Lietuvoje praėjusį mėnesį, palyginti su pernai vasariu, nukrito 0,7 proc., tuo tarpu Latvijoje ir Estijoje – pakilo atitinkamai 3,0 proc. ir 6,1 procento. Vien tik praėjusį mėnesį kainų augimas užfiksuotas visose trijose valstybėse.

Kasmet augant algoms, pensijoms, išmokoms, didėjant akcizams ir kitiems mokesčiams, kartu kyla ir kainos. Nors infliacijos šiemet tikimasi nedidelės, prekybininkai nusprendė maisto nepiginti, o kainas vėl pamažu kelti, kadangi lietuviai „plačiai atveria savo pinigines“. Tuo metu paslaugos Lietuvoje dėl didesnių algų taip pat sparčiai brangs. Ekonomistai suskaičiavo, kas ir kiek 2025-aisiais gali pabrangti, o kas – netgi atpigti.

Vežti savo automobilį į plovyklą yra įprasta, kadangi plauti jį kur nors kitur, pvz., viešoje vietoje, yra draudžiama. Visgi automobilių plovyklose maudyti savo augintinį – jau naujovė.  Tokią paslaugą Lietuvoje siūlo automobilių plovyklų tinklas „Švaros broliai“. Vis tik įdomu tai, kad ten išprausti savo šunį gali atsieiti brangiau, nei automobilį. Kuo ypatinga šunų plovimo paslauga? Pirmą kartą „Dog wash“ (liet. šunų plovimo) paslaugą bendrovė praėjusiais metais pasiūlė kauniečiams.

Nuo aukštų dyzelino kainų kenčiantys vairuotojai keikia ne tik valdžią, įvedusią didžiausius mokesčius regione, tačiau piktinasi ir degalinių valdytojais, kurie reikšmingai atpigus naftai ir dyzelinui didmenoje, degalinėse leisti kainų neskuba. Finansų ministras mažinti akcizų dyzelinui taip pat neskuba ir tikisi, kad aukštumoje kainas laikančias degalines nubaus patys vairuotojai jose tiesiog nebepirkdami degalų.

Ne paslaptis, kad maisto kainos Lietuvoje nuolat kyla. O dar daugiau reikia mokėti, jei paruoštą maistą iš kavinių užsisakai į namus. Vis tik ten gali pasitaikyti ir rekordinių kainų, kai pora kebabų siekia ir visos darbo dienos atlyginimą. Tokia kainos klaida pasitaikė Kauno kavinėje, kai vienoje platformoje tas pats kebabų rinkinys kainavo kone 20 eurų daugiau, nei kitur.

Geras oras ir ilgasis savaitgalis į Palangą pritraukė tūkstančius žmonių. Nors jūroje dar nesimaudė, tačiau jau neretas buvo pasidabinęs marškinėliais trumpomis rankovėmis. Savaitgalį svečiai užėmė 90 procentų viešbučių kambarių, mėgavosi SPA ir maistu kavinėse. Kai kuriose net pritrūko personalo. Tiesa, verslininkai pripažįsta – kainas kilstelėjo 15 procentų.  Pirmadienis, darbo dienos vidurdienis, tačiau Basanavičiaus gatvėje Palangoje – būriai žmonių.

Lietuvoje sumažėjo degalų pardavimai. Kas gali, degalus perka pigiau kaimyninėse šalyse. Verslininkai perspėja vyriausybę, kad pernelyg padidinti akcizai degalams smogs ir valstybės biudžetui. Užuot surinkę daugiau mokesčių, politikai rizikuoja atverti biudžete 200 milijono eurų skylę. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Penktadienį, kovo 7 d. Vilniuje prasidėjo Kaziuko mugė. Jau ryte eilės nusidriekė prie jos tradicinių riestainių. Tiek prekeiviai, tiek pirkėjai tikino, kad tai yra pagrindinė mugės prekė jau tapusi simboliu. Pirkėjų neatbaidė net riestainių kaina, už baronkų karolius tenka pakloti ir 9 eurus. Tačiau kai kurie mugės lankytojai, išgirdę jiems per dideles kainas, garsiai stebisi nespėję nueiti nuo prekystalių.

Išankstinei mėnesio infliacijai Lietuvoje vasarį siekiant 0,5 proc., o metinei – 3,2 proc. ekonomistai perspėja, kad gyventojams ir verslui teks susitaikyti su aukšta infliacija, kuri vyraus iki vasaros, o artimiausiu metu mėnesio kainų indeksas gali kilti iki 4 procentų. Tad, kokių kainų pokyčių ir kada sulauks gyventojai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Pricer.

Pigiausių maisto produktų krepšelis Lietuvos parduotuvėse vasarį kainavo 0,5 proc. (0,33 euro) daugiau nei sausį bei 3,6 proc. (2,45 euro) daugiau nei prieš metus, rodo antradienį paskelbta naujausia kainas stebinčio portalo pricer.lt analizė. 2025 metų vasarį, palyginti su 2022 metų vasariu, krepšelis pabrango 18,2 proc. (10,93 euro), skelbia portalas.

Pastaruoju metu Lietuvoje bankrutuoja nemažai maitinimo įstaigų. Vis tik kavinės atleisti darbuotojus, kelti kainas ar nutraukti veiklą yra priverstos ne tik dėl padidinto pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ar Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą, bet ir dėl pačių gyventojų bei turistų. Pvz., Vilniuje ir Kaune po 11 metų veiklos užsidarė „Jurgis ir Drakonas“, „Brooklyn Brothers“ ir „Detroito sesės“ restoranai. Taip pat 105 darbuotojus atleido bankrutavusios „Sugamour“ ir „Mollusca“ kavinės.

JAV prezidenas Donaldas Trumpas pagrasino, kad įves 25 proc. tarifus importui iš Europos Sąjungos (ES) šalių. Kokią grėsmę tai sukels bei kokią naudą atneš Lietuvai apžvelgė „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas. Kaip pasakojo A. Izgorodinas, 25 proc. tarifas ES turėtų tam tikros įtakos Lietuvai. „Jeigu 25 proc. tarifas būtų įvestas visai Europos produkcijai, tai nurėžtų nuo euro zonos ekonomikos augimo vieną procentinį punktą. Tai atitinkamai maždaug 1 proc.

Turint gydytojo siuntimą didžioji dalis sveikatos priežiūros paslaugų lietuviams yra teikiamos „nemokamai“. Tiksliau, jos yra apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF), į kurį įmokas moka visi dirbantys. Vis tik gyventojai piktinasi, kad norint gauti kompensuojamo tyrimo rezultatus vis vien dar tenka ir visai primokėti nemažas sumas.

Gyventojai vis dažniau pastebi, kad kai kurių maisto produktų kainos Lietuvoje yra didesnės nei Vakarų šalyse, kur atlyginimai daug didesni. Tačiau panašu, kad lietuviams tenka mokėti daugiau ne tik už maistą. Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi skaitytoja Akvilė iš Vilniaus. Ji pasakojo benaršydama internete rado vaizdo įrašą, kuriame lyginamos kainos lietuviškoje ir vokiškoje baldų parduotuvėje. Moters nuostabai, daugelis lyginamų produktų Lietuvoje buvo brangesni.

Jau kurį laiką kylant aistroms ir diskusijoms dėl Lietuvoje išaugusių maisto produktų kainų, socialiniuose tinkluose gyventojai ėmė lyginti Prancūzijos ir Lietuvos kainas. Komentatoriai ironizuoja, jog internetu užsisakyti prekes iš Prancūzijos būtų pigiau, nei apsipirkinėti Lietuvoje, kiti rašo apsipirkinėjantys tada, kai sulaukia nuolaidų.  Pigiausių prekių maisto krepšelio Lietuvoje kaina pabrango 5 eurais nuo praėjusių metų sausio.

Pieno supirkimo kaina Lietuvoje praėjusiais metais augo sparčiausiai Europos Sąjungoje ir gruodį pasiekė visų laikų rekordinį lygį, skelbiama pranešime žiniasklaidai.  Europos Sąjungos Pieno rinkos observatorijos duomenimis, vien per antrąjį 2024 m. pusmetį iš ūkių superkamo pieno kaina Lietuvoje išaugo 57 proc. – nuo 37 centų liepą iki rekordinių 58 centų už kilogramą gruodį.

Prancūzijos vyriausybė kitą mėnesį planuoja daugiau nei dvigubai padidinti skrydžių bilietų kainas keleiviams, išvykstantiems iš Prancūzijos. Šalies vyriausybė teigė, kad šis padidinimas yra teisingas dėl ekologinių ir finansinių priežasčių, tačiau kritikai sako, kad tai pakenks Prancūzijos gebėjimui konkuruoti pasaulyje, rašoma „The Guardian“. Manoma, kad oro transporto bendrovės mokesčio padidinimo išlaidas padegs keleiviai, tačiau „Air France“ apskaičiavo, kad tai bendrovei kainuos apie 100 ...

Balkanų šalių vartotojai pavargę: regiono prekybos centruose kylančios kainos riboja jų biudžetą kasdienėms reikmėms. Jų atsakymas: neapsipirkinėti. Mažmeninės prekybos boikotai prasidėjo Kroatijoje sausio pabaigoje. Pastarosiomis savaitėmis šalyje jų buvo surengta ne vienas, piliečiams reiškiant pasipiktinimą kylančiomis kainomis. Jiems antrina ir kitų ES valstybių pirkėjai bei kelios į bloką norinčios įstoti šalys.

Kol daugeliui gyventojų įpirkti būstą tampa vis sunkiau, turtingieji ieško vis brangesnio ir didesnio nekilnojamojo turto (NT). Tokius namus ar butus renkasi vis jaunesnės šeimos, o pirkimo sandoriai tik didėja ir jau viršija 5 mln. eurų. Anot pardavėjų, jei anksčiau 200–400 kvadratinių metrų ploto būdavo tik namai, tai dabar vis dažniau norima įsigyti tokio dydžio butus sostinės centre. Už kuriuos negailima ir 2 ar 3 mln. eurų.

Lietuviai neatsistebi augančiomis vištų kiaušinių kainomis. Visame pasaulyje įsisiautėjęs paukščių gripas ir jo naikinami šimtai tūkstančių sparnuočių kainas kilstelės dar. Prekybininkai sako, kad kainų augimo prognozuoti negali. Kiaušinių kainos auga ir todėl kad daugelis prekybos centrų įsipareigojo neprekiauti pigesniais, narvuose laikomų vištų kiaušiniais.  Atėję į parduotuvę prie kiaušinių lentynų lietuviai stebisi į viršų šovusiomis kiaušinių kainomis.

Panašu, kad liūdnos pasekmės dėl visame pasaulyje siaučiančio paukščių gripo neaplenks ir Lietuvos. Pastaruoju metu mūsų parduotuvėse pastebimai pabrango kiaušiniai. Pastaruosius kelis mėnesius visame pasaulyje nuo JAV iki rusijos vis pranešama apie itin patogenišką paukščių gripą. Ši gyvūnų liga tiesioginės grėsmės žmogaus sveikatai neturi. Tačiau užsikrėtus vos keliems paukščiams fermoje galiausiai tenka sunaikinti visus. O didelė teritorija aplink ligos židinį tampa karantino zona.

Centrinėje Pensilvanijoje, JAV, buvo įvykdyta 100 tūkst. kiaušinių vagystė, rašo CNN. Kiaušiniai pavogti itin sudėtingu JAV metu – dėl paukščių gripo išmirė daugybė vištų, o kiaušinių kainos jau siekia rekordines ribas. Pasak Pensilvanijos policijos, šeštadienį iš kiaušinių tiekėjų „Pete & Gerry's Organics“ Greencastle buvo pavogta kiaušinių, kurių vertė siekia apie 40 tūkst. JAV dolerių. Bendrovė sako bendradarbiaujanti su teisėsauga bei siekianti išsiaiškinti įvykį.

Penktadalį Lietuvos gyventojų išlaidų sudaro maistas. Dėl to valdžia kyla į kovą su aukštomis maisto kainomis: subūrė specialią maisto tarybą, kuri ateityje teiks siūlymus, kaip būtų galima sumažinti gyventojų išlaidas produktams. Tiesa, rinkos ekspertai jau dabar abejoja, ar šis tikslas pasiekiamas. Tad ar maisto kainos Lietuvoje per aukštos? Ką dėl to gali padaryti valdžia? Apie tai naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja „Norfa“ vadovas Dainius Dundulis ir „pricer.

Įtemptą darbą į keliones po pasaulį iškeitęs Žilvinas neslepia – kelionės ne visada būna rožėmis klotos. Tačiau jis atvirai pasakoja apie įvykius, su kuriais tenka susidurti: nuo prostitučių, apstojančių gatvėse, iki akmenų mėtymo, jeigu atsisakai bendrauti. Taip pat pataria, kaip išvengti nemalonumų bei kaip kelionėse sutaupyti.  63-ejų Žilvinas Krasauskas švietimo srityje dirbo apie 30 metų.

Ketvirtadienį Kroatijoje prasidėjo šalies vartotojų boikotas, kurio metu piliečiai raginami visą savaitę susilaikyti nuo apsipirkinėjimo, taip protestuojant prieš kylančias kainas.  Apie tai praneša Kroatijos leidinys „Croatia Week“. Iniciatyvą sukūręs judėjimas taip pat paragino vieną dieną visiškai boikotuoti apsipirkimą penktadienį – tiek fizinėse parduotuvėse, tiek internete.

Vasario mėnesį uostamiesčio ir Gargždų gyventojams centralizuotos šilumos kainos tarifas, palyginus su šių metų sausiu, padidės 4,59 proc., praneša AB „Klaipėdos energija“.  Bendrovės duomenimis, nepaisant augimo, kainos tarifas išliks toks pat kaip ir pernai tuo pačiu laikotarpiu. Skaičiuojama, kad paskutinį žiemos mėnesį Klaipėdos ir Gargždų gyventojams šiluma kainuos 7,41 ct/kWh be PVM arba 8,08 ct/kWh su 9 proc. PVM.

Milžiniškos eilės pas gydytojus yra opi problema. Vis tik ji egzistuoja tik ten, kur gyventojai gali patekti „nemokamai“, t. y. išlaidas padengiant privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis. Privačiose klinikose, kur už vizitą reikia susimokėti, eilių beveik nėra arba jos yra labai nedidelės.

Bėgant laikui brangsta ne tik maistas ar įvairios paslaugos, bet taip pat ir karstai, antkapiai ar paminklai, taigi laidotuvės lietuviams atsieina tūkstančius eurų. Vis tik tam tikrais atvejais palaikai gali būti laidojami savivaldybės lėšomis. Viena iš priežasčių gali būti ir ta, kad giminaičiai tam tiesiog neturi pinigų. Su tuo susidūrė klaipėdietė Renata (vardas pakeistas), kuri papasakojo, kad, mamai išėjus anapilin, ji dėl rimtų priežasčių negalėjo jos palaidoti pati.