jūra

Remiantis tikimybių teorija įrodoma, kad dukart du gali būti ir penki. Bene turtingiausias Druskininkų verslininkas „SPA Vilniaus“ sveikatingumo centro savininkas Valdas Trinkūnas teigia, kad savivaldybės nutarimu vienas euras prilygintas dviem litams. Šiandien dviejų litų pagalvės mokestį mokantys verslininkai, įvedus naująją valiutą, mokės vieną eurą. Verslininko teigimu, mokesčio padidinimas maždaug 73 proc. bus skaudus smūgis teikiantiems sveikatingumo paslaugas.

Palangos komunalininkai baigia įrengti medinę aikštelę paplūdimyje, kurioje grožėtis jūra bei vasaros saulėlydžiais bus patogu neįgaliesiems. Ties Birutės parku, netoli poilsio namų „Palangos žuvėdra“ esančiame paplūdimyje žmonėms su negalia pritaikyti ir privažiavimai prie jūros – nutiesti patogūs mediniai takai per kopas, kopose įrengta apžvalgos aikštelė su suolais, taip pat – mediniai nusileidimo takas į paplūdimį bei aikštelė, kurią nuo jūros skiria vos keletas metrų.

 Aušrinė Šėmienė Lietuvoje paskęsta beveik 7 kartus daugiau žmonių nei kitose ES šalyse, taigi, šioje srityje esame lyderiai. Kitose ES šalyse dažniausiai nuskęsta senyvi žmonės, o pas mus – darbingo amžiaus, bet, žinoma, girti. Lyderiai ES Praėjusį savaitgalį, kai Lietuvos gamta alsavo karščiu, paskendo šeši žmonės. Penktadienį Prienų rajone, Veiverių miestelyje, iš upelio ištrauktas penkiasdešimtmečio kūnas.

Šeštadienį Palanga į J. Basanavičiaus gatvę ir paplūdimį sukvietė būrį svečių ne tik iš įvairių Lietuvos miestų, bet ir iš kaimyninių valstybių - didžiausiame šalies kurorte vyko šventė "Gintarinis savaitgalis". Šios tradicinės šventės metu jūrų dievas Neptūnas pramogautojų pamėgtoje J. Basanavičiaus gatvėje bei paplūdimyje išbarstė per 60 kilogramų gintaro.

Asta Kažukauskienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Sekmadienį Motinos dieną susiruošusieji švęsti Palangoje patirs nepatogumų – dėl elektros perdavimo linijų remonto kurorte visą dieną bus išjungtas elektros tiekimas. Verslininkai suka galvas, kaip aptarnauti gausų būrį svečių. Savaitgalį Palangoje laukiama itin daug poilsiautojų – kai kuriems švęsti Motinos dieną kurorte jau tapo tradicija.

Afrikos dykumos karštis ir Raudonosios jūros povandeninis pasaulis kasmet vilioja tautiečius apsilankyti Egipte. Pavasaris – tinkamiausias sezonas atostogoms šioje šalyje, mat vasarą per karšta – temperatūra liepos mėnesį siekia net 40 laipsnių. Po daugiau nei penkias valandas trukusio skrydžio nusileidome Hurgados oro uoste. Vos išlipę iš lėktuvo patyrėme karščio šoką: išskrendant Lietuvoje tebuvo 12 laipsnių šilumos, Egipte pasitiko 28 laipsnių kaitra.

Salomėja Pranaitienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Žuvininkystės tarnybos duomenimis, daugėja žvejybos pažeidimų Baltijos jūroje. Įsigaliojus naujam Žuvininkystės įstatymui, greta jau taikomų piniginių nuobaudų už pažeidimus pradedami skaičiuoti baudos taškai. Surinkus tam tikrą jų skaičių, žvejybos įmonės gali netekti leidimų žvejoti. Iš 100 Lietuvos žvejybos laivų tik maždaug dešimtadalis išplaukia į tolimesnius vandenis.

Asta Kažukauskienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Žmonių paieškos, gelbėjimo ir išsiliejusios naftos surinkimo jūroje ir Kuršių mariose funkcijas siūloma perduoti vienos institucijos žinion. Šiuo metu šias pareigas vykdo trys institucijos ir tai yra neracionalu – teigia tokią idėją keliančios uosto direkcijos vadovai.

 Žemėlapiai gali būti labai galingas įrankis pažinti pasaulį ir suprasti, kaip jis veikia. Tiesa, jie rodo tik tai, ko jų paprašome. Visas jų rinkinys ne tik sudomins, bet ir pagilins jūsų žinias apie pasaulį, nes kiekvienas čia gali rasti ką nors įdomaus, rašo Maxas Fisheris savo Washingtonpost.com bloge.

Jūros ir vandenynai į savo krantus išmeta keisčiausių dalykų – nuo mums, sausumoje gyvenantiems žmonėms, nematytų gelmių gyvūnų iki istorinių lobių ir net iš krovininių laivų iškritusių gėrybių. 1. Mamuto kaulas Šis didžiulis suakmenėjęs mamuto kojos kaulas gali būti apie dviejų milijonų metų senumo. O surado jį mažas šunelis – nykštukinis taksas, vardu Daisy.

LR Seimui teikiamos Žuvininkystės įstatymo pataisos kuriomis žvejybos kvotų skirstymas ir verslinės žvejybos limitų nustatymo funkcijas norima perduoti Žemės ūkio ministerijai. Netrukus Seime vyks balsavimas dėl šių pataisų. Pataisų atsiradimą išskirtinai įtakoja verslinės žūklės atstovai ir , neatmestina, kai kurių Seimo narių bei verslo grupuočių noras pasišildytiu rankas ES paramos pinigais bei paskanauti prie to dovanotu rūkytu unguriu ar karšiu.

Salomėja Pranaitienė, LRT televizijos laida „Šiandien“, LRT.lt Seime Europos Sąjungos šalių parlamentų Aplinkos apsaugos bei Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetų pirmininkų susitikime svarstoma, kaip geriau įgyvendinti vadinamąsias makroregionines strategijas. Pirmoji jų – prieš ketverius metus pradėta įgyvendinti Baltijos jūros regiono strategija, kurios svarbiausi tikslai – apsaugoti jūrą, sujungti regioną, apimantį 8 ES šalis, vykdant energetikos ir transporto projektus.

Pirmadienio vakarą ir naktį vakariniuose šalies rajonuose kils itin stiprus vėjas, perspėja Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnyba (PAGT). Sinoptikų duomenimis, pirmadienį vakare, pradedant vakariniais šalies rajonais, pietvakarių vėjas gali sustiprėti nuo 15 iki 20 metrų per sekundę, naktį daugelyje šalies rajonų gali siekti 16-20, o vakariniuose rajonuose kai kur sustiprėti iki 26 metrų per sekundę.

Jei būtumėt filmų kūrėjas ir kas nors pasiūlytų filmo idėją apie čiuptuvais mojuojantį ateivį, kuris gali keisti formą, tapti nematomu ir apakinti savo priešus chemikalais, jūs galite atsidusti ir pasakyti, kad tai tiesiog aštuonkojis. Mes priimame kaip faktą, kad keli milijonai tokių padarų gyvena Žemėje. Nors mokslas paaiškino jau daug vandenynų paslapčių, jų vis dar liko. Anot listverse.com, net dabar gelmėse gausu padarų, kurie nustebintų daugelį.

Indija paskelbė „raudonąjį“ parengties lygį, šeštadienį galingam ciklonui priartėjus prie šalies rytinių krantų, kur teko buvo evakuoti šimtus tūkstančių žmonių, pranešė pareigūnai. Ciklono „Phailin“, kurio vėjo gūsių greitis siekia 240 kilometrų per valandą, o dėl jo siurbiamosios jėgos jūros lygis gali pakilti iki trijų metrų, gali tapti smarkiausia per 14 pastarųjų metų audra, užgriuvusia šį regioną.

Latvijos burlentininkas Janis Preis įgyvendino savo seną svajonę – su burlente perplaukė Baltijos jūrą nuo Liepojos iki Švedijos Gotlando salos. Ekstremalas iš Latvijos išplaukė rugsėjo 9 dieną, o po 10 valandų su burlente nuplaukęs apie 180 kilometrų pasiekė Švediją. Tai buvo ne pirmasis J.Preis bandymas su burlente perplaukti Baltijos jūrą. Tiesa, du kartus to padaryti jam nepavyko: to neleido Baltija. Antrą kartą to nepavyko padaryti 2010 metų rugpjūčio mėnesį.

 Asta Kažukauskienė, LRT radijas   Šilutės uoste šeštadienį jau penktą kartą kunkuliuos Žuvienės virimo čempionato dalyvių puodai ir katilai. Jubiliejiniame renginyje varžysis rekordiškai daug komandų, todėl ir žuvienės išvirta bus itin daug – per 2000 litrų. Nuo vidurdienio Šilutės uoste puodus pradės kaisti mažiausiai 46 žuvienės virimo komandos. 16 iš jų – iš Lietuvos, bet ne Pamario krašto, o trys – iš užsienio: Rusijos, Norvegijos ir Latvijos.

Rugpjūčio 22 d. Lietuvos išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje taršos incidentų likvidavimo jūroje veiksmų pratybose „Spill 2013“ treniravosi Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos gelbėjimo ir taršos likvidavimo laivai bei Lietuvos karinių oro pajėgų orlaivis.

  Asta Kažukauskienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Pirmadienį Baltijos jūroje, ties Lietuvos krantais, prasideda tarptautinė minų paieškos ir išminavimo operacija. Nuo Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų užsilikusių ir vis dar pavojų keliančių sprogmenų pirmą kartą ieškos ir du civiliai laivai.

Virš Jūros upės jau kyla pėsčiųjų tilto kolonos, centre pursloja fontanas, remontuojamos gatvės bei šaligatviai, pastatytas paminklas Tauragės konvencijai atminti, iki jo netrukus ves pėsčiųjų takas – Tauragė sparčiai keičiasi ir gražėja, o gyvenimas joje tampa vis patogesnis. Tai įrodo dar vienas projektas: tvarkoma Vytauto g. stūksojusio apleisto karinio miestelio teritorija.

Erdvus bei tamsus pakrantės urvas, kurį apšviečia žaismingi saulės spinduliai, besiskverbiantys pro žydrą mirguliuojantį jūros vandenį – tokį gamtos suformuotą šviesos efektą galima išvysti ne vienoje pakrantėje. Kur ieškoti saulės žaismo vandenyje? – klausia kelioniumanija.lt.   Kaprio sala, Italija Viena įspūdingiausių ir žymiausių Europoje grotų – Kaprio saloje susidariusi Žydroji grota (Grotta Azzurra), kurią pasiekti galima plaukiant laiveliu.

 Praėjusią savaitę Baltijos jūros teritoriniuose vandenyse ties Juodkrante vyko Lietuvos Karinių oro pajėgų Oro gynybos bataliono kovinio šaudymo pratybos su raketinėmis oro gynybos sistemomis „Stinger“ ir RBS–70 „Banguojanti strėlė 13/1“. Oro gynybos bataliono kariai treniravosi šaudyti nuo Karinių jūrų pajėgų laivo N42 „Jotvingis“ denio. Šaudymai į antvandeninius taikinius buvo atliekami specialiame jūros rajone, kuris pratybų metu buvo uždarytas visiems laivams.

Smėlis, jūra, palmės – ar ne toks pats idiliškiausias atostogų vaizdelis? Tinklalapis photoeverywhere.co.uk siūlo žvilgtelti į vaizdus iš pačių gražiausių žemės kampelių. Galbūt kuris nors iš jų ir yra jūsų svajonių vieta.

Universiteto studentė iš Niudžersio 16 valandų buvo pasimetusi jūroje prie Hondūro krantų, tačiau ji saugiai sugebėjo savo jėgomis pasiekti krantą, praneša huffingtonpost.com. Heather Barnes penktadienį 4 valandą ryto jūroje plaukiojo su užduotimi surinkti koralų pavyzdžių vienam universiteto projektui. Beplaukiant jai prasidėjo raumenų spazmai ir ji buvo išmesta į atvirą vandenyną. Studentė sako supratusi, kad turi pasiekti saugią vietą.

Iš lietaus stokojančio žemyno atvykusi Ronae sako, kad Švedijoje išsipildė visos jos svajonės, čia ji gali įkūnyti visus ūkininkavimo sumanymus. Tisby ūkis įsikūręs ežeringoje Švedijos vietoje, Örsundos upės slėnyje. Tai vos 20 km į šiaurę nuo Enköpingo miesto ir tik 80 km į vakarus nuo sostinės Stokholmo. Ūkį valdo australės Ronae ir švedo Urbano Brunsbergų šeima.

Aplinkos ministerijoje trečiadienį posėdžiavę specialistai nepriėjo vieningą nuomonę, kaip nuo žūties saugoti ruonius. Toliau numatoma su žvejais bei Žemės ūkio ministerija diskutuoti apie siūlymus apskritai priekrantėse drausti verslinę žvejybą arba leisti žuvis gaudyti tik specialiomis gaudyklėmis, o ne tinklais. "Mano nuomone, reikėtų uždrausti priekrantės zonoje verslinę žvejybą.

Teksase (JAV) išgelbėta iš šeimininko valdų pabėgusi karvė. Ji buvo įstrigusi net 400 m nuo kranto, rašo news.yahoo.com. Apie įvykį policijai pranešė vienas karvės likimu susirūpinęs paplūdimio lankytojas. Gelbėtojų tarnybos vadovas Peteris Davisas pasakojo, kad karvė taip toli nuėjo siauru seklumos ruožu, tačiau nesugebėjo rasti kelio atgal. Sausumos gyvūnus gyvenimas vandenyje traukia ypač retai, o vandens gyvūnai sausumoje atsiduria kur kas dažniau.

Justina DIKŠAITĖ Įpusėjus maudymosi sezonui, vandens telkinius prižiūrintys gelbėtojai skundžiasi nedrausmingais poilsiautojais. Pagal nuskendusiųjų skaičių mūsų šalis Europos Sąjungoje pirmauja. Iki birželio 18 dienos ugniagesiai gelbėtojai iš įvairių vandens telkinių ištraukė 71 skenduolį, iš jų – 4 vaikus. Praėjusiais metais buvo ištraukti 185 skenduoliai, iš jų – 12 vaikų. Į vandenį – neblaivūs Greta Prūdelio įsikūrusi Šiaulių sporto mokyklos „Atžalynas“ gelbėjimo stotis.

Parengtas naujas Žuvininkystės įstatymo projektas, kuriuo gali būti uždrausta verslinė žvejyba Baltijos jūros priekrantėje 300 metrų nuo jūros kranto linijos ir 3 kilometrų spinduliu nuo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto šiaurinio ir pietinio molų, sužlugdytų smulkiausias žvejų įmones.

Klaipėdos universiteto rektorius prof. Vaidutis Laurėnas ir Švedijoje įsikūrusio Baltijos jūrų mokslo parko valdymo komiteto pirmininkas Anders Engblom, atsižvelgdami į abipusiai naudingą bendradarbiavimą mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros srityse bei siekį skatinti bendradarbiavimą, mokslinius ir kultūrinius mainus, taip pat abipusį supratimą ir pagarbą, pasirašė tarpusavio supratimo memorandumą.

 Naftos bendrovių atstovai po susitikimo su Latvijos prezidentu Andriu Berziniu optimistiškai vertino Latvijos perspektyvas išgauti naftą teritoriniuose šalies vandenyse, rašo „The Baltic Times“. Kuveito bendrovės „Kuwait Energy Company“ atstovas Mohammedas Al-Howqal nedetalizavo kiek ir ar iš viso galima aptikti naftos Latvijos teritoriniuose vandenyse, tačiau teigiamai vertino tokias galimybes.

LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Klaipėdos Jūrų uosto direkcija vėl organizuoja nemokamas uosto apžvalgas laivu. Tokios pažintinės ekskursijos po Klaipėdos uosto akvatoriją rengiamos jau 6 metus iš eilės. Nuo praėjusio savaitgalio kiekvieną penktadienį ekskursijos vyks dukart per dieną ir truks valandą. Iš viso planuojama iki rudens surengti apie 30 ekskursijų.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė su valstybinio vizito į Lietuvą atvykusiu Suomijos Prezidentu Sauli Niinisto aptarė kaip stiprinti dvišalius santykius, aštuonių Šiaurės ir Baltijos šalių (NB8) regioninį bendradarbiavimą, priemones ES skolų krizei įveikti. Valstybių vadovai taip pat kalbėjo apie artėjantį Lietuvos pirmininkavimą ES Tarybai ir aktualius energetikos bei verslo klausimus. „Suomija yra ilgametė ir patikima Lietuvos partnerė.

Naujosios Zelandijos paplūdimyje buvo aptiktas pūvantis neatpažinto gyvūno su didžiuliais dantimis kūnas, informuoja dailymail.co.uk. Šį radinį Pukehina paplūdimyje aptiko ir nufilmavo Elizabeth Ann. Pasak jos, didžiosios padaro kūno dalies trūksta. Manoma, kad gyvūnas, kurio ilgis siekia 10 metrų, galėjo būti išmestas į krantą per praėjusio mėnesio audras. Tarp spėjimų, koks tai gyvūnas, dažniausiai minimi krokodilo, gigantiško ungurio, delfinas arba dinozauro variantai.

 Vėjo jėgainių, esančių jūroje, potencialas yra labai didelis, bet didelis ir trūkumas – šis energijos šaltinis yra nepastovus ir nenuspėjamas. Tačiau naujasis Masačiusetso technologijos instituto pasiūlytas metodas galėtų išspręsti ar bent sušvelninti šią problemą, todėl atvirame vandenyje esančių vėjo jėgainių elektros energija galės būti akumuliuojama ir po to naudojama pagal poreikį.

Marija Gabrienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Nuo šio sezono brangs poilsis prie jūros. Klaipėdiečiai ir svečiai mokės ne tik brangiau už automobilio stovėjimą pajūrio zonoje. Bus apmokestintos visos gyvenviečių gatvės, esančios prie jūros. Dar praėjusią vasarą poilsiautojai, automobiliu atvykę į pajūrį, už jo stovėjimą mokėdavo tik aikštelėse.

 Marija Gabrienė, LRT televizijos naujienų tarnyba Karklės paplūdimyje ties „Olando kepure“ nykstantis skardis ne tik žavi čia mėgstančius vaikštinėti poilsiautojus, bet ir kelia pavojų. Žmonių įsitikinimu, skardžio yrimą būtina stabdyti. Tuo metu specialistai teigia, kad to daryti tikrai nereikia. Karklės paplūdimys ties „Olando kepure“ – viena mėgstamiausių klaipėdiečių ir svečių pasivaikščiojimo vietų.

 Marija Gabrienė, LRT televizijos laida „Panorama" Pajūrio kempinge pradėti statyti keturviečiai nameliai. Priimti laikinus gyventojus, planuojama, jie galės šią vasarą. Iki birželio žadama pastatyti aštuonis, o iš viso Giruliuose, šalia Pajūrio regioninio parko, prieš kelerius metus įkurtame kempinge stovės dvylika namelių. „Iki šiol vasarą mes galėjome priimti tik tuos turistus, kurie atvykdavo su nameliais ant ratų arba su palapinėmis.

Asta Kažukauskienė, LRT radijas, LRT.lt Klaipėdoje šiandien prasidės tris dienas vyksianti nacionalinė jūros mokslų ir technologijų konferencija „Jūros ir krantų tyrimai“. Šalies mokslininkai apžvelgs naujausių tyrimų rezultatus, kartu su verslininkais diskutuos kaip paskatinti jūrinio mokslo ir verslo bendradarbiavimą.

Lietuvoje verda energetinės nepriklausomybės diskusijos, užkulisinės ir atviros kovos, todėl pamėginkite įsivaizduoti, kaip įkaistų politinė ir socialinė atmosfera, jei turėtume galvą sukti ne tik dėl energetikos, bet ir dėl geriamojo vandens stygiaus, o gėlą vandenį importuotume iš, pavyzdžiui, rytinių kaimynų. Tai, kas mums skamba egzotiškai, kitose šalyse yra realybė ir kasdienis galvos skausmas.

 Japonijos jūroje apvirto žvejybinis laivas, 20-ties įgulos narių likimas nežinomas, dešimčiai pavyko išsigelbėti, praneša newsru.com. Nelaimė įvyko penkiasdešimties kilometrų atstumo nuo Svetloje gyvenvietės. Pranešama, kad laivo įgulą sudarė 30 žmonių - 19 rusų ir 11 indoneziečių. Gelbėjimosi plauste rasti šeši rusai ir keturi indoneziečiai. Šiuo metu keturi laivai vykdo dingusiųjų paieškas, bet situaciją sunkina tamsa.

" Buvo lengviau tiesiog sėdėti ir laukti mirties": du tėvai tikėjosi nuskęsiantys o, kai sugedo jų vandens motociklas, o jie buvo nutolę 10 mylių nuo kranto. Du geriausi draugai, kurie nuo kranto buvo nuplaukę 10 myliu ir kai sugedo jų vandens motociklas, šiandien jie suprato savo noro greičiau nusiskandinti prasmę. Vyrai šiandien suprato, savo noro pasiduoti mirčiai kainą.

Palangos verslininkai sako, kad norintieji didžiąsias metų šventes sutikti kurorte domėtis nakvyne pradėjo gerokai anksčiau nei paprastai – jau užsakyta apie pusė vietų viešbučiuose. Neringoje kol kas užsakymų nedaug, jie esą pasipila nuo gruodžio vidurio. Jau penktadienį Palanga nušvis šventinėmis šviesomis ir spalvomis – žadama, kad šiemet kurortas bus papuoštas naujomis, ypač gražiomis dekoracijomis. Didžiosioms metų šventėms rengiasi ir kurorto verslininkai.

Tikriausiai daug kam pasakymas „kraujo jūra“ skamba tik kaip vaizdingas palyginimas, o štai Australijos sostinės Sidnėjaus gyventojai tokį reiškinį gali pamatyti savo akimis, mat Bondi paplūdimys, kuris paprastai džiugina lankytojus skaidriu vandeniu vos per kelias valandas tapo raudonu. Šis unikalus gamtos reiškinys atsiranda todėl, kad tam tikru metų laiku itin suaktyvėja vienos iš dumblių rūšių žydėjimas.

Kelionės po pasaulio salas ir salynus garantuoja neišdildomus įspūdžius, bet šį kartą kviečiame jus pakeliauti pačias gražiausias pasaulio salas, kurių reitingą neseniai paskelbė vienu autoritetingiausių laiko „Conde Nast Traveler“ Bozcaada ir Egėjo salos Turkijoje Nedidelė sala Bozcaada yra įsikūrusi šiaurinėje Egėjo jūros dalyje ir priklauso į Turkijai. Saloje žmonės įsikūrę labai seniai, ji net minima Homero „Iliadoje“. Pasak legendos, jis buvo čia buvo pagamintas medinis Trojos arklys.

Į Lietuvos pajūrį žvejai atvyksta net iš užsienio, tačiau galimybės skatinti mėgėjišką žvejybą šalyje neišnaudojamos. Dėl painios tvarkos ir vietų, kur būtų galima išplaukti į jūrą, daugelis mėgėjų nesinaudoja šia galimybe. Vėjas Karklės pakrantėje – ne toks ir stiprus, tačiau po audros bangos dar gana grėsmingos. Bet jos negąsdina į Klaipėdą iš Rygos atvykusių žvejų mėgėjų. „Toliau nepavojinga, nes bangos mažesnės. Bandome išplaukti.

Jau praėjo beveik dveji metai, kai dešimties raitelių komanda išsiruošė į žygį prie Juodosios jūros, norėdami įsitikinti, ar legenda, kad kunigaikščio Vytauto Didžiojo žirgai gėrė tos jūros vandenį, yra tikra. Sunki kelionė istoriniais takais ir dabar skatina žygeivių pasididžiavimą, kad ne veltui vargo keturiasdešimt dienų. Gyvosios istorijos pamokos Prieš porą metų į istorinį žygį prie Juodosios jūros išsirengusi dešimties raitelių komanda ir dabar nepamiršta kelionės įspūdžių.

Kroatijos neįmanoma neįsimylėti ir ten važiuoti galėčiau dar daug kartų. Tai šalis, kurioje vieną miestą aplankyti neužtenka, kur nori pamatyti viską, kiekvieną kampelį, kiekvieną regioną. O ir kroatai tokie „savi“.  Šalies miestai, nors ne tokie žymūs, kaip kokia Roma, Atėnai ar Paryžius, bet ne tikrai prastesni. Mūsų pirmasis žingsnis šioje šalyje - Pula. Gladiatorių kovas, vėliau - riterių turnyrus ir Viduramžių muges mačiusi Arena prieš porą šimtmečių buvo restauruota.

Pora iš Kolorado valstijos, JAV, daugiau nei du metus praleido patys gamindamiesi baidarę 10 dienų trukmės išvykai, skelbia upi.com. Randy ir Paula Cooperiu iš Fruitos pačių rankomis sumeistrauta puspenkto metro ilgio baidarė iš rausvos medienos, pušies ir juodojo riešutmedžio ateinantį birželį juos gabens skersai per Bowrono ežerą. „Kiekvienas turėtų pamėginti susimeistrauti baidarę“, – įsitikinęs auksarankis Randy Cooperis.