jūra

Viena diena šią savaitę ypatingai nustebins, sulauksime oro, kurio nebuvo jau kurį lauką, tikėtina karščio banga. Tiesa, lietus taip pat pasirodys, tad kaitra nebus tokia varginanti. Ketvirtadienis neš šilumą Vilniuje ketvirtadienį numatomas trumpas lietus su perkūnija, bus debesuota su pragiedruliais, šils iki 24 laipsnių šilumos. Naktį numatomas rūkas ir apie 14 laipsnių šilumos. Kaune numatoma panaši temperatūra, bus apie 25 laipsniai šilumos, taip pat tikėtinas trumpas lietus su perkūnija.

Lietuvos teritoriniuose vandenyse Baltijos jūroje kitą savaitę vyks tarptautinės išgyvenimo jūroje pratybos „Baltic Bikini 2016“, jose dalyvaus beveik šimtas Lietuvos, Latvijos ir Estijos karinių oro pajėgų karių, taip pat Lietuvos kariuomenės sraigtasparniai ir Karinių jūrų pajėgų patrulinis laivas „Žemaitis“. Pratybų metu orlaivių įgulos – lakūnai, borto technikai, operatoriai ir karo medicinos gydytojai – treniruosis išgyventi vandenyje, mokysis, kaip išsigelbėti iš orlaivio po avarinio nusi...

Kasmet jūroje nuskęsta ne vienas žmogus, tačiau yra veiksmingų būdų kaip išvengti pavojaus jūroje, vienas jų labai paprastas – nevartoti alkoholio prieš einant maudytis. Kaip rinktis maudymosi vietą? Pasirinkti maudymosi vietą ne taip ir sunku, reikia laikytis saugumo. Neiti maudytis tamsoje, arba ten kur nėra žmonių, žinoma, nevartoti alkoholio. „Pirmiausia reikia eiti maudytis ten kur yra žmonių. Ypač jei jau sugalvojote šokinėti per bangas.

Vasara – atostogų metas, todėl būtent dabar susidomime tiek jūros, tiek paplūdimių būkle. Turbūt sutiksite, kad Lietuvos pajūryje esant geram orui sunku rasti vietos prigulti, taip gali būti ne tik dėl didelio poilsiautojų kiekio, o ir dėl vis siaurėjančių paplūdimių. Vyksta sezoniniai pokyčiai Lietuvoje paplūdimio linija nuolat kinta dėl sezoninių pokyčių, potvynių ir atoslūgių, tai yra normalu. „Lietuvos paplūdimiai siaurėja ir platėja kelis kartus per metus.

Septyni patarimai, kurie jums palengvins gyvenimą tiek vasaros sezonu, tiek atliekant kasdienius reikalus, o gali ir išgelbės gyvybę ekstremalioje situacijoje. 1. Jūroje vieniems geriau nesimaudyti Vasarą, kai maloniai šildo saulutė tikrai smagu pasidžiaugti jūros malonumais, tačiau reikia nepamiršti ir apie joje galinčius ištikti pavojus: jūros duobes, dideles bangas. Kai bangos atkeliauja į krantą beveik stačiu kampu, gali susidaryti vandens duobė ir jus nunešti į atvirą jūrą.

Per kelias dienas – jau antra nelaimė Baltijos jūroje. Trečiadienį ties Melnrage nuskendo 42 metų vyras. Primename, kad antradienį vakare taip pat buvo pranešta apie skaudžią nelaimę. Atvykę gelbėtojai iš jūros ištraukė pusamžį vyrą, kurio gyvybės jiems išgelbėti nepavyko. Pirminiais duomenimis, vyrui galėjo sušlubuoti sveikata.

Butų ir kambarių nuomą Palangoje siūlantis Gintas poilsiautojus vilioja dar nė neįvažiavus į kurortą: didelis skelbimas ant automobilio Palangos plente matyti iš toli. Vyras juokauja, kad jei jau susitinkame pakelėje, neverta nė klausti, kokia ta vasara: poilsiautojų nėra.   „Tikriausiai, kad oro nėra kol kas gero. Joninės parodė, kad buvo gražus oras, buvo ir žmonių, neturėjom vietų“, – sako būsto nuomotojas Gintas.  Prie kelio lūkuriuoja ir kelios vadinamosios Palangos močiutės.

Savaitgalį pajūrį nuplovė nemaža škvalo banga. Tai – vienas iš meteorologinių siurprizų poilsiautojams. Tačiau toli gražu ne vienintelis. Kiekvienais metais galime susidurti su reiškiniu, kuomet jūros pakrantėse gausu žuvusių vabalų. Kiek kartų galvojote, iš kur jų tiek? Kaip jie čia atsidūrė? Vabalai, kurių krūvos sunešamos paplūdimiuose yra visiems gerai pažįstami grambuoliai, liaudiškai vadinami karkvabaliais arba avyžiais. Jie yra juodi apaugę pilkšvais plaukeliais.

Baltijos jūra yra uždara jūra, kurios daugelis vandenynuose vykstančių procesų nepasiekia. Bet ar žinojote, kad jos bangos gali kelti nemažesnį pavojų, o susidariusios jūros duobės, jus nunešti į jūrą, o kartą net kilo cunamis... Dažniausiai bangas sukelia vėjas Bangos Baltijos jūroje dažniausiai būna sukeltos vėjo ir yra neaukštos. Jūra yra sąlyginai uždara, todėl didelių cunamių padariniai negali pasiekti Lietuvos, tačiau mokslininkai yra užfiksavę ir kitokių duomenų.

Savaitgalį temperatūra vėl lepins, tuo viliodama poilsiautojus apsilankyti prie jūros. Baltijos jūroje dabar yra 19 laipsnių šilumos, tačiau jūros temperatūra čia nepastovi, dėl visai elementarių priežasčių. Artimiausiomis dienomis Lietuvoje bus ir karšta, ir saulėta. Šeštadienį kais ir iki +30 laipsnių. Klaipėdoje iki +28. Kituose Lietuvos miestuose taip pat tikėtinas karštis. Lietaus šį savaitgalį pasitaikys, bet karštis nedings. Baltijos jūra įšilusi iki 19 laipsnių.

Ko galime rasti Baltijos jūros vandenyje? Ir ar saugu į jį kišti kojas, maudytis ar kaip dažnai būna besimaudant vasarą - gurkštelti? Specialistai, tiriantys Baltijos jūros vandenį, atviri - jūrą, kurioje patys vasarą maudomės, labiausiai teršia patys žmonės. Klaipėdos uosto prieigose susidūrė tanklaivis ir žvejybinis laivas – į vandenį išsiliejo 5 tūkst. tonų naftos. Laivai jūroje bando rinkti teršalus, tačiau dalis produktų per naktį pasiekė Karklę.

Pirmajam vasaros savaitgaliui poilsiautojai suka į pajūrį. O čia jų laukia naujovės - Palangos gelbėtojai kurorto svečius saugos ir bepiločiais orlaiviais. Mūsų žurnalistai taip pat domisi, ar saugu maudytis jūroje ir kokia šiemet smėlio kokybė. Išties vandens temperatūra ima vytis oro temperatūrą: penktadienį vidurdienį Palangoje oras buvo įšilęs iki 21 laipsnio, vanduo – iki 18. Tačiau ar maudytis jūroje saugu? Šešiose vietose imti pirmieji jūros vandens mėginiai šį sezoną.

Gegužės 20 d. popiet buvo sunaikinta netoli Klaipėdos uosto vartų (apie 1,5 jūrmylės (apie 3 km.)) jūros dugne aptikta nuo II pasaulinio karo laikų likusi Vokiška inkarinė kontaktinė mina. Minos sunaikinimo laikas buvo derintas su Klaipėdos Valstybinio jūrų uosto kapitono tarnyba. Minėtą miną aptiko ir sunaikino Lietuvos Karinių jūrų pajėgų Povandeninių veiksmų komandos narai-išminuotojai.

Niekas tiksliai nežino ir negali pasakyti, kiek mįslingų mirčių slepia didžiųjų pasaulio vandenynų dugnas. Akivaizdu tik viena, kruvini mūšiai pareikalavo daugybės aukų, kurios žuvo per karus. Tiesa, vis dar kyla daugybė klausimų dėl vandenynų teritorijos priklausomybės vienai ar kitai šaliai. Taip yra dėl daugybės jūrose ir vandenyse vykusių karų, po kurių visai neaiškios tapo valdomos teritorijos ir kam jos priklauso.

Dviejų šiauliečių planas pažvejoti Baltijos jūroje baigėsi liūdnai – paskandinta mašina. Iš jūros parplaukę vyrai automobilį rado skalaujamą bangų. Ilgiau nei tris valandas specialiosios tarnybos bandė į krantą išvilkti žvejų automobilį. Gali būti, kad tokį neapdairumą lėmė alkoholis. Išvilktas į krantą „Subaru“ iš vietos nebejudėjo – vanduo apsėmė variklio skyrių ir mašina nebeužsivedė.

Balandžio 5-6 d. Klaipėdoje, Karinių jūrų pajėgų štabe vyksta tarptautinių istorinių sprogmenų nukenksminimo operacijos „Open Spirit 2016“ (liet. „Atvira Dvasia 2016“) baigiamoji planavimo ir koordinavimo konferencija. Konferencijoje dalyvauja daugiau nei 50 atstovų iš 14 NATO ir partnerių šalių. Jie derina paskutines pratybų organizavimo detales.

Ketvirtadienio rytą Rusijos karinis laivas liepė keisti kursą Lietuvos išskirtinėje ekonominėje zonoje buvusiam civiliniam laivui „Atlantic voyager“. Šiais metais tai pirmasis atvejis, kai Rusijos karo laivai dėl vykdomų laivų mokymų nukreipia Lietuvos išskirtinėje ekonominėje zonoje esančius laivus. 2015 metais Karinės jūrų pajėgos fiksavo penkis tokius atvejus, nurodė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Incidentą fiksavo Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų valdymo centras.

Gigantiškus kalmarus užfiksuoti pavyksta išties retai. Šį kartą tai pasisekė padaryti japonams, visai netoli Tokijo – šiaurės vakarų Tojamos pakrantėse. Susitikti su tokiu monstru po vandeniu visai nesinorėtų – tai ne vienas tų mažylių, kurių galima užsisakyti restorane ar rasti parduotuvės šaldiklyje. Skrudintas tokio kalmaro žiedelis tikriausiai netilptų lėkštėje, mat vandenų monstro ilgis – kone 4 metrai. Jei jis panorėtų – gal net ir žmogaus iš savo ilgų prisisiurbiančių čiuptuvų nepaleistų.

 Tiek vaikai, tiek ir suaugusieji nevengia pasidžiaugti medūzomis – jas netgi gaudo. Dabar drebučius primenančių gyvių Lietuvos pajūryje ypač daug. Paklausti apie medūzas poilsiautojai tviritna jas tikrai pastebėję. „Žinoma, mačiau, keliolika yra. Žmona sako, kad jos pavojingos, todėl aš saugaus. Jos tokios skaidrios ir su keturiais rožiniais taškeliais”, - tvirtina poilsiautojas iš Baltarusijos Antonas. Vis tik gelbėtojai ragina jas apžiūrinėti per atstumą.

„Čia mažai žmonių, tai yra tikras rojus šį savaitgalį poilsiautojams“, - savo emocijomis pasidalino tv3.lt skaitytoja, kuri ilgai planavo savaitgalį prie jūros. Ji prisipažino, kad svarstymų buvo įvairių: Palanga, Šventoji, Juodkrantė, netgi Latvijos pakrantės. Tačiau su širdies draugu jie pasirinko Nidą. Ir, pasirodo, neprašovė. „Viena bėda – čia širšių daugiau negu žmonių. Bet bent jau yra, kur kojas pastatyti paplūdimyje“, - džiaugėsi skaitytoja.

Baltijos jūroje pastebėtiems iš Šiaurės jūros atklydusiems delfinams čia gali iškilti pavojus dėl netinkamos aplinkos bei intensyvios laivybos, BNS sakė Jūrų muziejaus akvariumo skyriaus vedėjas Saulius Karalius. „Aš manau, kad kyla (pavojus): nors jie atrodo sveiki, visų pirma, navigacijos labai daug Baltijos jūroje – juos gali sužeisti. Nors jie ir yra per daug protingi gyvūnai, kad pakliūtų į sraigtus, šioks toks pavojus yra.

Trečiadienio vakarą Baltijos jūroje, Melnragėje, nuskendo šešiolikmetė. Ji su draugais maudėsi toje vietoje, kur stovėjo ženklas, įspėjantis, kad reikia saugotis duobių. Dar trys nepilnamečiai iš tos pačios besimaudžiusiųjų kompanijos gydomi Vaikų ligoninės reanimacijos skyriuje, praneša lrytas.lt. Prieš kelias dienas toje pačioje vietoje į bėdą buvo patekęs 44 metų vyras – jis skendo ir buvo išgelbėtas. Melnragėje tai antra Baltijos jūros auka šį sezoną.

Mėlynai ir baltai dryžuotas vienintelis Lietuvos uostamiestis banguoja: čia tęsiasi Jūros šventė. Ši diena skirta baltoms burėms ir laivams: svečiai grožisi istoriniais laivais, o kelios dešimtys Klaipėdos bendrovių komandų rungiasi „Drakonų“ valčių varžybose. Nepamiršta ir pati seniausia Jūros šventė tradicija: nuleisti vainikus žuvusiems Baltijoje.

Lietuva – jūrinė valstybė, tik kaip į tą jūrą išplaukti - klausia priekrantės žvejai. Nėra nė vieno patogaus įrengto privažiavimo prie jūros. Dabar žvejai važiuoja takais, kur automobilių eismas draudžiamas ir rizikuoja baudomis.

 Lietuvos pajūryje, Karklėje jūrai ardant kopos šlaitą, kyla grėsmė senosioms Karklės kapinėms, rašo „Lietuvos rytas“. Gyventojai taip pat būgštauja, kad bangos nuniokos ne tik kapines, Olando Kepurės skardį, bet prasibraus ir prie žmonių valdų - nuplaus arčiausiai šlaitų stovinčius gyvenamuosius namus.

Pajūryje atostogaujantys poilsiautojai keiksnoja orą – nei saulės, nei šilumos. Vasara jau nusivylė ir verslininkai: gražių dienų tebuvo kelios, o per jas visiems metams neužsidirbsi. Į Palangą iš visų Lietuvos miestų ir miestelių, Airijos ar net Ispanijos atostogų suvažiavę lietuviai purkštauja: nors vasara jau įpusėjo, šiltos ir saulėtos tebuvo kelios dienos. Pajūryje apsiniaukę, lyja ir gan vėsu: ore ir vandenyje – apie 16 laipsnių. Į tokį orą Kamilė pataikė tiesiai iš karštosios Ispanijos.

 Ketvirtadienio vakarą Baltijos jūroje buvo ieškoma dingusio 15-mečio - paieškos baigėsi nesėkmingai. Apie 17.30 val. Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras iš Bendrojo pagalbos centro gavo pranešimą, kad Klaipėdoje tarp pirmos ir antros Menaragės, į jūrą nešamas 15 metų vaikas. Buvo susisiekta su Melnaragės paplūdimio gelbėtojais, kurie pranešė, kad įvykio metu 2 suaugę asmenys buvo ištraukti iš vandens, tačiau apie 15 metų vaiko rasti nepavyko.

Panašu, kad kito žmonių antplūdžio pajūris dar kartą sulauks šio mėnesio pabaigoje – Jūros šventėje. Tad nieko nelaukdami dėl geresnės vietos prekiauti Klaipėdoje, įsitaisę ant žvejų kėdučių su užkandžiais rankose, prie kasos langelio verslininkai eilėse lūkuriuoja net Vilniuje. Šioje eilėje besibūriuojantys žmonės ne bilietų į koncertą laukia. Tai prekybininkai. Iš visos Lietuvos į sostinę jie sugužėjo įsigyti prekybos vietų jūros šventėje.

Atšilus orams dauguma patraukė prie vandens telkinių, tad Visuomenės sveikatos biuras pateikia, ką reikėtų daryti, jeigu vandenyje sutraukė mėšlungis arba patekote į kitą pavojingą situaciją. Maudantis upėje, netikėtai gali pagauti stipri srovė. Tokiu atveju nereikėtų eikvoti jėgų kovojant su tėkme. Jei taip atsitiko, upe reikia plaukti pasroviui, šiek tiek įstrižai, po truputį artėjant link kranto. Jei upė vingiuota, reikia plaukti link upės vingio vidurio - ten srovė yra silpnesnė.

 Turkijoje poilsiaujanti šeima pamiršo savo kūdikį, paguldytą pripučiamame plaustelyje. O kai prisiminė – jo nuo kranto jau nebuvo matyti.   Suskubę į vaiko paiešką gelbėtojai, laimei, plaustelį aptiko. Vos 10-ies mėnesių mergaitė ramiai sau gulėjo jame. Ji, turbūt, nė nesuprato, kad bangos ją nunešė už kilometro nuo kranto. Visa laimė, kad istorija baigėsi laimingai – mažylė grąžinta tėvams. Plačiau apie tai – TV3 reportaže.

Prieš septynerius metus Valstybės kontrolė nustatė, kad Šventosios gyvenvietėje valstybinėje žemėje ant jūros kranto stovi apie tūkstantis poilsio namelių ir vasarnamių. Tada dar nebuvo tiksliai žinoma, kiek jų buvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Vis dėlto pagal savo charakteristikas (nameliuose nebuvo virtuvių ir sanitarinių patalpų, todėl jie neatitiko higienos normų) jie buvo traktuojami kaip laikini statiniai, kurie registre neregistruojami.

Civilių gelbėjimo operacijas jūroje turėtų koordinuoti ne kariuomenė, o atskiras krizių valdymo centras, sako prezidentės patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys. „Mes turėtume kalbėti apie civilinę, vieningą, nuolat veikiančią krizių valdymo sistemą Lietuvoje, kuri turėjo savo užuomazgų stadijas, (...) kurią mes netinkamai prieš kažkiek metų išardėme“, - Žinių radijui antradienį sakė K.Budrys.

Nukritusio lietuvių lėktuvo „An-2“ pilotų paieška bus tęsiama per naktį, sako Lietuvos karinių jūrų pajėgų vado padėjėjas kpt. ltn. Antanas Brencius. Taip pat šiuo metu mokslininkų pagalbos sulaukė Lietuvos karinių jūrų pajėgų laivo „Kuršis“ įgula, kuri pakartotinai žvalgo Baltijos jūros dugne rastą orlaivį. „Į „Kuršį yra transportuota Klaipėdos universiteto mokslininkų grupė su jų povandeniniu robotu, pažiūrėsime, galbūt jų įranga bus efektyvesnė“, - BNS trečiadienio vakarą sakė A.Brencius.

Baltijos jūros dugne antradienio popietę rastas šeštadienį dingęs lietuvių lėktuvas „An-2“, dingusių pilotų paieška tęsiama toliau, pranešė Krašto apsaugos ministerija. Orlaivį 124 metrų gylyje rado Lietuvos karinių jūrų pajėgų priešmininis laivas „Kuršis“. Dingęs lėktuvas rastas apie 700 metrų nuo paskutinės Švedijos oro stebėjimo radaro fiksuotos ieškomo orlaivio pozicijos.

Lietuvos karinės jūrų pajėgos teigia, kad virš Baltijos jūros dingusio lėktuvo paieškai pasieniečių sraigtasparnis nebuvo pasitelktas, nes pakako turimų pajėgumų. Lietuvos karinių jūrų pajėgų vado padėjėjas kpt. ltn. Antanas Brencius BNS pirmadienio vakarą sakė, kad paieškos rezultatai rodo, jog nėra skirtumo, per kiek laiko būtų buvusi išžvalgyta teritorija.

Neseniai pasirodžiusioje klimato kaitos poveikio vertinimo Baltijos jūros baseinui ataskaitoje (BACC II) aptariami klimato pokyčiai šiame regione, kuriame reziduoja apie 90 milijonų gyventojų. Ataskaita parengta 141 mokslininko, kurie pasidalijo atliktais tyrimais. Vienas svarbiausių aspektų, atsispindintis ataskaitoje – Baltijos jūros regionas šiltėja ir šis procesas tęsis toliau.

Naglis Šulija, Žinios.lt Šį vakarą didesnio debesuotumo galima tikėtis nebent prie jūros, kitur vyraus giedras, tiktai pavieniais debesimis papuoštas dangus. Vėliau pradės niauktis, o prie jūros pradės lyti, daug kur smarkiai. Atrodo, per naktį lietus apims pajūrį ir Žemaitiją, o kitur, nepaisant ne tokio jau silpno pietryčių vėjo, taip ir liks tvanki naktis. Rytoj vakarinėje Lietuvos pusėje bus lietinga, daug kur lietus pils smarkiai, su stipraus vėjo gūsiais ir perkūnija.

 Klaipėdos miestas yra itin reikšmingas Lietuvos ekonomikai. Tai, kad miestas prie jūros, jau savaime diktuoja specifinių verslų kūrimąsi, kurių rodikliai demonstruoja aukštus rezultatus. Štai Klaipėdos apskrities žuvų eksportas per penkerius metus padidėjo 10,3 proc. ir 2014 m. jo vertė siekė 33,8 mln. eurų. Klaipėdos laivų statyklos eksportuoja produkciją į daugiau nei 10 valstybių. Ūkio ministro Evaldo Gusto teigimu, Klaipėdos kraštas išties turi kuo pasigirti.

Saulė PINKEVIČIENĖ Namie Stasio Barščevičiaus laukė tikras siurprizas: žmonos iškeptas tortas su šešiolika žvakučių (tiek dienų truko kelionė) ir iš spalvingų balionų išdėliotas užrašas „Su pergale“. Iš tolimos ir sunkios kelionės vyras grįžo nešinas puokšte gėlių, kurias įteikė savo „štabui“ – žmonai Almai. Asmeninė nuotr.Kaip toje pasakoje alytiškiui Stasiui Barščevičiui pavyko „suavėti“, tik ne geležinius batus, o metalinius slidžių lazdų smeigus.

Lietuva bus antroji Baltijos regiono valstybė (po Vokietijos), suplanavusi savo jūrines teritorijas ir numačiusi jų vystymo perspektyvas. Trečiadienį Vyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos pateiktai šalies teritorijos bendrojo plano jūrinių teritorijų daliai, kuria siūloma papildyti šį planą, ir teiks ją Seimui. 2002 metais patvirtintas Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas apėmė tik dalį teritorinės jūros.

Klaipėdos universitetas kreipėsi į ministerijas prašydamas finansinės pagalbos. Universitetas nekomentuoja situacijos, tuo metu švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis mano, kad valstybė turėtų padėti universitetui, kartu pareikalaudama reformų. Jis sakė negalintis įvardinti universitetą slegiančių skolų dydžio, bet teigė, kad „tai yra pakankamai ženkli skola“. „Mes gavome jų laišką, kurį gavo, man atrodo, ir Finansų minsiterija, ir Vyriausybė.

 LRT Klasikos laida „Ryto allegro“, LRT.lt Vinilas gyvuoja jau daug metų ir turbūt nebus už jį tobulesnės analoginės laikmenos, sako Vinilo studijos įkūrėjas Artūras Franckevičius. „Juk buvo daug visokių mėginimų: ir juostiniai magnetofonai, ir kasetiniai, bet visi jie išbandymo neišlaikė“, – primena jis. Didelės ir trapios vinilinės plokštelės grįžta ne tik į melomanų kolekcijas, muzikos parduotuves, bet ir į įrašų studijas.

LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Pirmadienį debesų daugės ir, pradedant vakariniais rajonais, daugelyje šalies rajonų palis. Stipresnės liūtys, kartais su perkūnija, kils vakare Žemaitijoje, sako sinoptikė Alva Nagelytė. Diena bus gana vėjuota. Pietų vėjo gūsiai sieks 11–13 m/s. Vietomis, daugiausia vakariniuose rajonuose bei pajūryje, vėjo stiprumas bus iki 15–18 m/s. Šilčiausias pirmadienis – rytinėje šalies pusėje, temperatūra kils iki 22–23 C šilumos.

Kasmet "Karklės" festivalis dalyvius nudžiugina pačių geidžiamiausių atlikėjų pasirodymais, o vieną jų – palieka paslaptyje.  Įsibėgėjus antrąjai šventės dienai daugumos dalyvių galvose kirba klausimas – kas gi tas "specialusis svečias". Šiais metais "Karklės" organizatoriai visus itin nustebino. "Dune" scenoje prie paplūdymio pasirodė pats Andrius Mamontovas. "Prie jūros koncertavau jau labai seniai, atrodytų, tarsi tai pirmasis kartas.

Lietuviškosios jūros pakrantėje prasidėjo jau ketvirtus metus iš eilės vykstantis tūkstančius dalyvauti sutraukęs festivalis „Karklė Live Music Beach“. Kelionėje šventės link – 12 km ilgio automobilių spūstys. Nepaisant lietingo oro, būsimi festivalio dalyviai pramogauti pradeda jau pakeliui. Dauguma žingsniuoja pėsčiomis, kiti šoka ar užsilipę ant automobilių stogų traukia dainas. Neišvengta ir avarinių situacijų. Kai kuriems festivalis baigėsi dar neprasidėjus.

Marija Gabrienė, Saulius Masalskis, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Klaipėdos Saugios laivybos administracijoje įdiegta Nacionalinė laivų eismo stebėsenos informacinė sistema, kuri padės sustiprinti jūros aplinkos apsaugą Lietuvos teritoriniuose vandenyse Baltijos jūroje ir užkirsti kelią situacijoms, keliančioms pavojų žmonių saugumui jūroje.

  Maudytis Baltijos jūroje ties Palanga yra saugu, vandens kokybė atitinka visus higienos normų reikalavimus – konstatavo Klaipėdos regiono Aplinkos apsaugos departamento bei Palangos miesto savivaldybės specialistai.   Palangos Savivaldybės gydytoja Irma Babičaitė pabrėžė, jog vasaros sezono metu kurorto paplūdimiuose periodiškai kas 2 savaites yra atliekami mikrobiologiniai ir cheminiai vandens tyrimai. „Mėginai imami šešiose paplūdimio vietose.

„Po dešimties metų pirmą kartą vakar išsimaudžiau Baltijos jūroje! - prisipažįsta Klaipėdoje užaugusi populiarios pokalbių laidos „Yra kaip yra“ ir „Šeštadienio ryto“ vedėja Asta Stašaitytė-Masalskienė. – Čia kaip posakyje batsiuvys be batų – prie jūros užaugę nejaučia jūros deficito“. Šiomis karščio pritvinkusiomis dienomis Į Baltijos paplūdimį Asta eina viena – šiuo metu laidų vedėja ilsisi pas tėvus uostamiestyje, o jos šeimos vyrai – Giedrius su sūnumis - išvykę į skautų stovyklą miškuose.

 Marija Gabrienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Pajūryje nuo šiol gelbėtojams talkins ir Klaipėdos visuomenės sveikatos biuro specialistai – įsikūrę paplūdimiuose jie konsultuos poilsiautojus apie saugų poilsį prie jūros. Sulaukę šiltų orų uostamiesčio gyventojai ir svečiai plūstelėjo prie jūros. Žmonių tiršta visuose keturiuose Klaipėdos paplūdimiuose. Ir nors jūra – rami, darbo gelbėtojams ir paplūdimiuose budintiems medikams netrūksta.