jūra

Pajūrio gelbėtojai šeštadienį baigia darbo paplūdimiuose sezoną. Anot jų, dėl permainingų orų vasara buvo labai sunki – daug žmonių išgelbėta, tačiau išvengti nelaimingų atvejų nepavyko. Orai pastaruoju metu toli gražu nebe vasariški, tačiau vienas kitas įšokti į banguojančią Baltiją vis dar išdrįsta. „Vanduo tiesiog puikus, labiau patiko nei vasarą. Šaltoka, bet gerai.

Neilas Armstrongas (Neil Armstrong), pirmasis Mėnulyje išsilaipinęs žmogus, bus palaidotas jūroje. Apie tai pranešė jo šeima, tačiau tiksliai nepasakė, kur laidojimas vyks, praneša agentūra AP. 82 metų N. Armstrongas mirė rugpjūčio 25 dieną. Viešos gedulo iškilmės kosmoso pionieriui pagerbti planuojamos rugsėjo 13-ąją Vašingtono katedroje. N. Armstrongas 1969 metų liepos 20-ąją tapo pirmuoju žmogumi, išsilaipinusiu Mėnulyje.

Neilas Armstrongas, pirmasis Mėnulyje išsilaipinęs žmogus, bus palaidotas jūroje. Apie tai pranešė jo šeima, tačiau tiksliai nepasakė, kur laidojimas vyks, praneša agentūra AP. 82 metų N. Armstrongas mirė rugpjūčio 25 dieną. Viešos gedulo iškilmės kosmoso pionieriui pagerbti planuojamos rugsėjo 13-ąją Vašingtono katedroje. N. Armstrongas 1969 metų liepos 20-ąją tapo pirmuoju žmogumi, išsilaipinusiu Mėnulyje.

Mokslininkai nustatė, kad dalis Honkongo yra įsikūrusi ant užgesusio ugnikalnio, kuris išsiveržė prieš 140 milijonų metų. Jis turėjo milžinišką poveikį aplinkai ir galbūt net prisidėjo prie dinozaurų išnykimo. Per milijonus metų didelė dalis ugnikalnio nunyko, bet jo pėdsakai geriausiai matomi Honkongo rytinių salų virtinėje, kur puikuojasi dviejų metrų skersmens palinkusios kolonos.

Iki kruizinio sezono pabaigos – dar porą savaičių, tačiau, pasak specialistų, jau dabar matosi, kad šis verslas atsigauna. Lietuvos uostamiestis vasarą sulaukė daugiau lainerių nei pernai. Su Italijos vėliava plaukiojanti „Costa Pacifica“ – vienas didžiausių į Klaipėdą užsukusių kruizinių lainerių. Prieš trejus metus pastatytas laivas priklauso tai pačiai Italijos kompanijai, kurios kitas laineris „Costa Conkordia“ sausį nuskendo Viduržemio jūroje užplaukęs ant seklumos.

Pareigūnai sulaikė šaulį ir rado numestą pavogtą pistoletą. Incidentas kilo naktį iš šeštadienio į sekmadienį Palangoje, Virbališkės take apie 1 val. nakties. Ten ėjusį 58 metų A.K. sumušė neblaivus praeivis. Kai A.K. nukrito, nutraukė auksinę grandinėlę nuo kaklo, iš kelnių išėmė piniginę su dokumentais ir pistoletą „ČZ 83“ su užtaisyta dėtuve. Tą pačią dieną apie 4 val. policija gavo pranešimą, jog stoties rajone girdėti šūviai.

Kadangi ši vasara lietuvių geru oru tikrai nelepina, pažvelgime į nuotraukas, kuriose įsiamžinusios gražuolės, besimėgaujančios saule, jūra ir karštu oru. Merginos nesidrovi pozuoti provokuojančiomis, gundančiomis pozomis, o tobulos jų figūros kaitina ne vieno socialinio tinklapio draugo fantaziją.

Nors daugelis jums pasakytų, kad Japonijoje dykumų nėra, Totorio smėlio kopos iš tikrųjų atrodo kaip dykuma. Vienintelė priežastis, dėl kurios Totorio smėlio kopos nepriskiriamos dykumoms – tai dėl vietovėje iškrentančio kritulių kiekio. Japonija garsėja didele drėgme ir lietumi. Ir nors vasaros mėnesiais temperatūra šiose smėlio kopose viršija 60oC – vietovėje lyja per daug ir per dažnai, kad ji būtų laikoma tikra dykuma.

Grupės „Pikaso“ vaikinai pristato savo gerbėjams dar vieną naują dainą „Skirtingi krantai“. Bus pamalonintos ne tik gerbėjų ausys, bet ir akys. Dainą lydi vasariška fotosesija, kurioje Tomas, Haroldas ir Deividas trumpam virto pajūrio gelbėtojais. „Pikaso“ vaikinų dainos visada kalba apie jausmus. Ne išimtis ir kūrinys „Skirtingi krantai“, pasakojantis apie porą, kurioje vaikinas ir mergina būdami kartu taip pat yra ir labai skirtingi, tarsi vandens jungiami krantai.

Ankstų pirmadienio rytą švedus šalies pietvakariuose pažadino jūroje tarp Švedijos ir Danijos įvykęs žemės drebėjimas, pranešė „The Local“. Švedijos pietvakariuose esančių kaimelių gyventojai pasakojo, kad atsibudo penktą valandą ryto. Žmonės teigė, kad drebėjo visas namas ir girgždėjo sienos. Pasak Upsalos universiteto seismologo Reyniro Boedvarssono, žemės drebėjimas buvo šiek tiek stipresnis nei keturi balai pagal Richterio skalę. Tokio stiprumo drebėjimai Švedijoje pasitaiko retai.

Klaipėdos miesto skęstančiųjų gelbėjimo tarnybos atstovų teigimu, šeštadienis buvo viena sunkiausių šių metų vasaros dienų. Žmonės nepaisė perspėjimų apie duobes jūroje, draudimą maudytis, buvo daug išgėrusių, o į vandenį traukė aukštos ir gana šiltos bangos. Girulių paplūdimyje gelbėtojai jūrai neatidavė 7 žmonių gyvybių: 3 vaikinų, 2 senyvų moterų, vienos mergaitės ir 55 metų vyro. Tačiau nuskendo 20-metis vilnietis, kurio kūnas iki sekmadienio pavakarės dar nebuvo rastas.

Po Jūros šventės šurmulio Klaipėdos m. visuomenės sveikatos biuras kviečia visus atsipalaiduoti gamtoje ir dalyvauti šiaurietiško ėjimo žygyje. Žygis rengiamas I – ojoje Melnragėje, po jo visi kartu mėgausimės sveikuoliškais užkandžiais. KUR? 1-oji Melnragė (prie IKI parduotuvės esančio tako) KADA? Š. m. rugpjūčio 9 d. 17.15 val. ir rugpjūčio 11 d. 11 val.

Kalnai ir jūra – du dalykai, dėl kurių negalime apsispręsti per atostogas. Siūlome apkeliauti dešimt neįtikėtinai gražių Europos vietų, kur puikiai laiką praleis aktyvaus poilsio mėgėjai, o atostogos šiuose rojaus kampeliuose nenuvils paplūdimio mėgėjų. Kotoro įlanka (Juodkalnija) Viduržemio jūros saloje Korsikoje rasite viską, ko reikia tobuloms atostogoms. Kalnai turi, ką pasiūlyti ir labai ambicingiems keliautojams. Aukščiausia Monte Cinto viršukalnė yra net 2710 m virš jūros lygio.

Palangos savivaldybė ketina pailginti automobilių stovėjimo apmokestinimo laikotarpį ir iš šios rinkliavos į kurorto biudžetą papildomai gauti daugiau kaip 100 tūkst. litų, rašo „Lietuvos rytas“. Šiuo metu automobilių stovėjimo rinkliava kai kuriose miesto gatvėse numatyta tik vasaros laikotarpiu nuo birželio iki rugsėjo. Per tris mėnesius savivaldybė šįmet planavo gauti pusę milijono litų. Tačiau per birželį ir liepą už automobilių stovėjimą pavyko surinkti tiktai apie 310 tūkstančių litų.

Klaipėdoje prasidėjo kasmetė Jūros šventė, kasmet į uostamiestį pritraukianti daug svečių. Šiemet jų tikimasi itin gausaus būrio, nes kartu minima ir 760 metų miesto sukaktis. Kartu su Jūros švente beveik savaitę truksiantis renginių maratonas žada naujovių ir staigmenų, praneša LRT Televizijos naujienų tarnyba. Jubiliejinis rytas miestelėnus pasitiko kiek pakeitęs uostamiesčio veidą.

Saulės vonių bei jūros bangų pasiilgę pramogautojai nugulė Palangos paplūdimius, tad kurorto gelbėtojams – darbymetis. Juo labiau kad karšta ne tik kopose – Baltijos vanduo ties Palanga įšilo iki 18 laipsnių. Pasak Palangos gelbėtojų vadovo Jono Pirožniko, šiuo metu jūra nėra banguota, tad paskutiniu metu skęstančiųjų nėra daug. Nepaisant to, gelbėtojai atidžiai stebi vandenį, nes netikėtų nelaimių įvykti gali bet kada. „Jūra duobėta, pavojinga.

Narų grupė Baltijos jūros dugne aptiko viduramžių laikų švedų laivą, kuriame rado XVI amžiaus monetų lobį, praneša gazeta.ru. Nuskendęs laivas „Marsas“ – švedų karinio laivyno flagmanas. Jis buvo aptiktas netoli Elando salos. Laivas nuskendo 1564 metais po kelių dienų kovos su danų laivais. Danijos karalius labai norėjo užgrobti švedų laivą, tačiau laive įvyko sprogimas. Švedų grupė laivo pėdsakus pastebėjo dar 2011 metų rugsėjį. Tai yra tikras nacionalinis švedų lobis.

Šis savaitgalis buvo kaip niekad turiningas – buvau Lietuvos pajūryje! Kažkas iš draugų turbūt būsite užmatę facebook'e, o kas ne – papasakosiu: buvau Šventojoje ir Palangoje. Kas mane ten nubloškė? – rašo kelionių ekspertas Makalius. Žmogui būdinga nematyti to, kas yra po jo nosimi, tad nusprendžiau dar kartą pasižvalgyti po mūsų gražų pajūrį. Nepaisant jokioms orų prognozėms nepaklūstančio oro. Sako, kad nėra blogo oro – yra bloga apranga.

Išsimaudžiusią jūroje klaipėdietę užklupo sveikatos negalavimai. Gydytoja įtarė medūzas. Tačiau specialistai spėja, kad bėdų galėjo pridaryti ir nešvari jūra. Įtarė medūzos įgėlimą Nuo įprastų maudynių klaipėdietės Leonoros Ubartienės neatbaidė nei apniukęs dangus, nei nešvarus vanduo – 85 metų moteris beveik kasdien vasarą maudosi jūroje. Tąkart L.Ubartienė maudynėms pasirinko moterų paplūdimį tarp Pirmosios ir Antrosios Melnragės. Vėjas nebuvo malonus, tad maudėsi netoli kranto.

Dizaino studija iš Norvegijos pavadinimu Reiulf Ramstad Architects sukūrė cementinį vingiuotą takelį, kuriuo galima nusileisti nuo kelio iki jūros. Jis vingiuoja nuo šalia Arkties vandenyno einančio kelio iki beveik pat vandens. Čia nėra jokių laiptų, o nusileidimas ilgas ir vingiuotas, todėl be jokių problemų nusileis tiek neįgalūs, tiek suaugę ir vaikai. Šis statinys yra Norvegijos šiaurėje, Havøysunde.

Permainingi lietuviški orai nesutrukdo mėgautis vandens malonumais. Kiekvieną vasarą kartojamos saugaus elgesio vandenyje taisyklės gal jau ir pabodo, tačiau, išgelbėtų žmonių skaičius byloja, kad gana bus tada, kai nebebus skęstančiųjų. Taigi, skaitom, įsidėmim ir kitus paprotinam, rašom kelionių tinklalapis makalius.lt. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas dar kartą primena gyventojams, kaip elgtis prie vandens telkinių.

100 metrų iki jūros arba bent jau bangų mūšos, matomos pro viršutinių apartamentų aukštų langus, lietuviai reikalavo anksčiau. Šiandien patrauklaus būsto poilsiui sąrašas pildomas naujais pageidavimais. Nekilnojamojo turto (NT) ekspertai stebi antrojo būsto paklausos aktyvėjimą, o klientai atranda naujų kurortų. Reikalavimai skirtingi, tačiau visi lyg sutarę traukia toliau nuo šurmulio: iš miesto į kaimą, iš Palangos į Pamarį.

Kokioje labiausiai neįtikimoje vietoje esate klausę gyvo garso koncerto? Net ir lakiausios fantazijos melomanui tikriausiai būtų sunku įsivaizduoti save dreifuojantį atviroje jūroje popieriniame laivelyje ir ramiai klausantį gyvai atliekamos akustinės muzikos. Būtent tokiu būdu į save atkreipti visuomenės dėmesį bei pristatyti šiuo metu Lietuvoje kuriamo pilnametražio kino filmo idėją nusprendė grupė jaunų Lietuvos kino kūrėjų. Koncertas jūroje, popierinis laivelis ir vienas klausytojas.

Ne vienas tikriausiai prisimena amerikiečių serialo „Gelbėtojai“ anonso vaizdus: per baltą smėlį į žydrą jūrą skuba legendinis aktorius Davidas Haselfofas, o visi bandymai pagelbėti skęstantiems sėkmingi. Deja, Lietuvos pajūryje dirbančių gelbėtojų kasdienybė kitokia, o idiliškus pamąstymus, kad toks darbas, tai tik sėdėjimas paplūdimyje ir poilsiaujančių merginų kalbinimas, keičia nesibaigianti kova su apgirtusiais ir neapdairiai jūra brendančiais poilsiautojais.

Aud­rius Dau­nys be­veik 22 me­tus plau­kio­ja pa­sau­lio jū­ro­mis ir van­de­ny­nais. Vie­nas per 54 pa­ras per­plau­kė At­lan­tą. Be ki­tų dar­bų dirbo ved­liu džiung­lė­se, ban­gi­nių me­džio­to­ju, nar­dy­mo inst­ruk­to­riu­mi. Ke­liau­to­jas yra re­tas sve­čias Šiau­liuo­se. „Esu na­mie, kai ne­su na­mie“, – sa­ko šyp­so­da­ma­sis. Ne­di­de­lis bur­lai­vis, da­bar nu­lei­dęs in­ka­rą vie­na­me Ar­gen­ti­nos uos­te, yra jo tik­rie­ji na­mai.

Ilgametis Lietuvos nacionalinės krepšinio rinktinės rėmėjas „Švyturys“ trečius metus iš eilės pakvietė rinktinės trenerį Kęstutį Kemzūrą ir jo komandą išmėginti jėgas Baltijos jūroje. Olimpinėms žaidynėms Londone besiruošiantys krepšininkai priėmė komandinės dvasios išbandymo iššūkį ir šeštadienio popietę praleido buriuodami didžiausiu Lietuvoje burlaiviu „Brabander“, teigiama pranešime spaudai. „Mums, didelė garbė būti šalia jūsų ir išlydėti jus į olimpiadą.

Nerūpestingi poilsiautojai praranda pinigus, papuošalus ir net ne itin vertingus daiktus. Palangos policijos komisariato viršininkas Alvydas Katkauskas portalui Balsas.lt sakė, jog karšta vasara pernelyg atpalaiduoja poilsiautojus, kurie pamiršta uždaryti žemutinių aukštų langus, paplūdimyje užmiega. „Ypatingai kenčia mediniuose poilsio namuose gyvenantys poilsiautojai, mat vagys akylai stebi kiekvieną neuždarytą langą. Tiesa, pinigai vagiami iki 100 litų, ne daugiau.

Apsilankyti viename iš populiariausių Estijos kurortų Parnu gali kiekvienas, tačiau norintys bent trumpam apsigyventi šiame mieste turės patuštinti piniginę. Apie tai, kad poilsis Parnu yra gana brangus Balsas.lt prasitarė vietinė gyventoja. Parnu turizmo informacijos centre dirbanti Raido Koppel pasakojo, kad nakvynė dviem žmonėms gali kainuoti apie 80 eurų.

Šurmulys lietuviškuose kurortuose įgriso iki gyvo kaulo? Norite ramių atostogų prie jūros? Jus maloniai priims visiškai netoli Lietuvos-Latvijos sienos įsikūręs Papės kurortas. Tiesa, vieno dalyko išvengti vis tiek nepavyks, t.y. lietuvių, kurie šiame kurorte įsigiję net 28 gyvenamuosius objektus iš 32. Gluminanti ramybė Vos tik portalo Balsas.lt komanda pasuko keletą kilometrų nuo pagrindinio kelio į žvyrkelį, pirmas įspūdis buvo šiek tiek slogus.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Tauragės apskrityje šį ir praėjusių metų ketvirtį, palyginus su kitomis apskritimis, apsilankė mažiausiai turistų. Kuo Tauragė  patraukli mūsų svečiams? Į kokius miesto objektus paganyti akis pasiūlytumėte į Tauragę atvykusiam svečiui iš užsienio, kurioje kavinėje vaišintume ir kurį gamtos kampelį išsirinktumėte atokvėpiui? To pasiteiravau gatvėje sutiktų tauragiškių.

Beveik įpusėjo vasaros atostogų sezonas. Daugelis tautiečių atostogoms renkasi Lietuvos pajūrį, nors turizmo agentūrų atstovai sako, kad nemažai poilsiautojų nusprendė atsipūsti kitose šalyse – esą daugiau nei pusė kelionių į užsienį buvo išgraibstytos dar gegužės pradžioje. Populiarūs tradiciniai maršrutai Savaitraščio „Veidas“ apklausoje dalyvavę 500 gyventojų iš didžiųjų Lietuvos miestų atsakė, kur ketina atostogauti šią vasarą. 21,6 proc.

Gelbėtojai ne tik suteikia pirmąją pagalbą susižeidusiems ar gavusiems saulės smūgį, bet ir dėl tėvų neatsakingumo yra priversti dirbti vaikų auklėmis. Vandens telkiniai vis dar neįšilę, o  besimaudančiųjų nedaug, tačiau jau nuo gegužės pajūryje poilsiautojų saugumą akylai prižiūri gelbėtojų tarnybos. Pasirodo jiems daugiau paplušėti, net ir karštosiomis vasaros dienomis, reikia ne vandenyje, o sausumoje.

Norintys apsigyventi Šventojoje pigiau renkasi kuklius ir patogumais neišsiskiriančius medinius namukus. Pastarieji pigesni nei gerai įrengti butai ar kitos poilsiavietės, tačiau portalo Balsas.lt žurnalistams atlikus nedidelį eksperimentą paaiškėjo, kad užsisakęs nakvynę telefonu gali stipriai prašauti. Mat praktiškai už tą pačią kainą gali išsinuomoti tokį medinuką, kuriame gyvenimo sąlygos ir viešnagė pajūry apkars.

Pietų Italijoje šeštadienį žuvo keturi nardytojai. Trys vyrai ir moteris buvo negyvi ištraukti iš grotos Palinuro iškyšulyje, esančiame į pietus nuo Salerno. Dar keturi asmenys po nardymo sėkmingai grįžo į krantą. Du žuvę 41 metų amžiaus vyrai buvo iš Romos, 23-ejų vyras – iš Kalabrijos, o 36 metų moteris gyveno Kampanijoje. Kol kas nežinoma, kodėl grotoje įvyko tragiškas incidentas. Visi aštuoni nardytojai kartu leidosi į grotą, tačiau po to greičiausiai išsiskyrė.

Nuo šiol apsilankiusiems Lietuvos jūrų muziejuje, grįžtant į Neringą nebus taikomas vietinės rinkliavos mokestis už įvažiavimą, rašoma pranešime spaudai. „Nuolatos siekiame mūsų lankytojams pasiūlyti kuo daugiau paslaugų ir pramogų. Neringos kaimynystėje įsikūręs Lietuvos jūrų muziejus gali pasiūlyti puikią pažintinę programą dar labiau praturtindamas kurorto svečių poilsį.

Birželio 30-osios, šeštadienio, vidurdienį su Klaipėda simboliškai atsisveikins projekto „Mūsų Baltijos krantas“ dalyviai – 4 jauni žmonės, sumanę originaliai sujungti trijų šalių Baltijos pakrantės miestus. Simboline jungtimi taps žygeivio Domanto Laukevičiaus jūrinė baidarė, liepos 1-ąją Lietuvos link pajudėsianti iš Estijos sostinės Talino. 22-jų metų studento baidarę krantu nuo Talino iki Klaipėdos lydės palaikymo ekipažas - Vykintas Laukevičius, Andrius Baubkus ir Ignas Pakalniškis.

Valtyje yra žvejas, jį mėginą išgelbėti ugniagesiai. Apie įvykį Klaipėdos gelbėtojams pranešta apie 12 h. Pirminiais duomenimis, Kuršių mariose vėjas neša valtį su žmogumi į atvirą jūrą. Į įvykio vietą išvykę Neringos ugniagesiai mėgina išgelbėti žmogų, pasiųstas kateris.

Jūrininkai – drąsūs žmonės, jų negąsdina audros, bet stoviniuodami prie medikų durų jie neretai išbąla kaip ir gydytojų chalatai... Klaipėdos jūrininkų ligoninės Jūros medicinos poskyrio darbuotojai tuo nesistebi, nes gydytojo diagnozė bet kurį jūreivį gali įkalinti krante, o tada, sako medikai, žmogus tikrų tikriausiai suserga jūros liga.

Norėdamas populiarinti sveiką gyvenimo būdą ir ugniagesio specialybę, ugniagesys gelbėtojas Aidas Ardzijauskas per 24 dienas apibėgo visą Lietuvą, praneša LTV naujienų tarnyba. Vilniuje prie Baltojo tilto finišavusį ugniagesį gelbėtoją A. Ardzijauską pasitiko artimieji ir kolegos. Per 24 dienas įveikęs daugiau nei 1,1 tūkst. kilometrų ir aplankęs 22 šalies miestus bėgikas sako taip norėjęs išbandyti savo jėgas. „Tarp mūsų, bėgikų, buvo kalba, kad prieš rimtą darbą reikėtų apibėgti Lietuvą.

Prasidėjus ilgai visų mūsų lauktai vasarai, gera žinia visiems Jurgos Šeduikytės mylėtojams. Jaukaus ir šilto balso savininkė atvyksta koncertuoti į atgyjantį pajūrį. Birželio 26 d. Prieplaukos Vyninėje, Nidoje, visų Jūsų lauksime nuo 21 valandos. Prasidėjus naujam vasaros sezonui Jurga Šeduikytė rengia akustinį koncertą su specialia programa - koncertuoja su savo vyru Vidu Bareikiu.

Pasikeitus nevyriausybinių organizacijų finansavimo tvarkai, į akciją Kaune susirinkusieji su judėjimo negalia skundėsi, kad apribotas jų judėjimas, kad neturi už ką nuvykti vasarą net prie jūros, praneša LTV najienų tarnyba Per akciją Laisvės alėjoje judėjimo negalią turintys žmonės tikisi surinkti bent kiek lėšų kelionei į stovyklavietę Monciškėse, Šventojoje.  Čia jiems nutiesti takai per kopas, įvažos prie jūros.

Karklės paplūdimyje – tuntai negyvų grundalų. Jūrinių tyrimų centro specialistai mano, kad juos iš tinklų išmetė žvejai. Ichtiologų versija – žuvys natūraliai nugaišo po neršto. Vietos žvejai tvirtina, jog netoli Karklės paplūdimio jūroje yra daubos, kuriose kaupiasi įvairios šiukšlės, tarp jų – ir žuvų gaišenos. Teigiama, kad esant stipriam bangavimui visa tai išmetama į krantą. Esą dėl to pastarąsias kelias dienas Karklės krantas nusėtas negyvomis žuvimis.

Kolumbijos karinis jūrų laivynas Ramiajame vandenyne konfiskavo 2,6 tonos kokaino. Narkotikų krovinį gabenęs greitaeigis laivas buvo sulaikytas už 60 jūrmylių į vakarus nuo Charambiros. Keturi laive buvę asmenys suimti. Pastebėję, kad yra susekti, jie maišus su narkotikais sumetė į jūrą. Tačiau kariams pavyko iš vandens ištraukti 130 maišus su 2 637 kg kokaino. Rastų narkotikų vertė rinkoje - 67 mln. dolerių. Jie greičiausiai per Vidurio Ameriką turėjo būti nugabenti į JAV.

Baltijos jūroje stiprėja eutrofikacija - sąlygos vandens žydėjimui. Pagrindinės to priežastys yra klimatas ir jūros tarša maistingomis medžiagomis, kurios į jūrą patenka upėmis. Mokslininkai pastebi, kad anksčiau buvęs švarus Baltijos jūros vanduo per pastarąjį šimtmetį tapo stipriai eutrofinis - perpildytas maistingomis medžiagomis. Tai rimta problema ne tik jūros ekosistemai, bet ir Baltijos šalių gyventojams.

Yra Žemėje tokių vietų ir objektų, kurie atrodo tarsi atkeliavę tiesiai iš kosmoso arba kitos civilizacijos. Jie mažų mažiausiai kelia nuostabą, susižavėjimą, o kai kuriais atvejais kūnu nubėga šiurpuliukai – kartais visiškai neaišku, kas ir kodėl ten vyksta. Unikalūs Moeraki rieduliai Viena populiariausių atrakcijų turistams Naujoje Zelandijoje – stebėtino apvalumo Moeraki rieduliai. Kai kurių riedulių apimtis siekia net du metrus. Šie rieduliai atrandami jūroje, toli nuo krantų.

Pernai vasarą paplūdimį kavinės nuotekomis apdergęs buvęs Seimo narys Linas Karalius ir šiemet taikosi į pajūrį. Laikiną kavinę jis panoro įkurti kopose esančiame krašto apsaugos paskirties sklype, rašo „Lietuvos rytas“. Prašymą leisti prie buvusio pasieniečių stebėjimo bokštelio kopose pasistatyti kavinę L.Karalius kurorto savivaldybei pateikė gegužės pradžioje. Raštą pasirašė šiemet kovo pabaigoje Vilniuje įregistruotos bendrovės "Trys septynetai" direktorius Olegas Knezys.

JAV pakrantės apsaugos tarnyba prie Kalifornijos krantų aptiko neįprastą radinį – daugiau kaip keturias tonas marihuanos. 160 paketų su narkotikais dreifavo jūroje. Manoma, kad toks kiekis kvaišalų buvo gabenamas dideliu laivu, o ne, kaip įprasta kontrabandininkams, mažais laiveliais. Ryšuliai su marihuana rasti už 24 km nuo kranto. Narkotikų kaina siekia maždaug 3 mln. dolerių (2,3 mln.

„Titaniko“ katastrofa, per kurią žuvo apie 1500 žmonių, – toli gražu ne pati didžiausia per visą jūreivystės istoriją nelaimė. Ji tik susilaukė didžiausio atgarsio. Milijardai laivui Nors nuo „Titaniko“ katastrofos prabėgę jau 100 metų, ji ir toliau jaudina žmonių širdis. Apie šią katastrofą parašyta ne viena knyga, pastatytas ne vienas filmas. Na o verslininkai dar ir dabar bando iš šios nelaimės pasidaryti pinigų.

Nors orai kol kas nelepina, kurortinį sezoną atidariusios Palangos pajūryje nuo šiandien budi gelbėtojai. Pramogautojų saugumą vandenyje visą parą užtikrins po tris centrinėje gelbėjimo stotyje besidarbuojančius profesionalus. Nuo birželio jų skaičius gerokai išaugs –  24 kilometrų paplūdimio atkarpoje įrengtuose vienuolikoje postų nuolat dirbs 24 gelbėtojai. Paplūdimyje budintys vyrai tamsiu paros metu naudosis naktinio matymo žiūronais.