Jungtinės Tautos

Trečiadienį Prancūzija rengėsi dar vienai karščio bangai – Paryžius leido maudytis viename iš savo kanalų, kad gyventojai galėtų lengviau ištverti karštį. Tai bus jau antra karščio banga šiais metais po neįprastai karštos gegužės savaitės, kai temperatūra šalyje sumušė rekordus.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys pabrėžia, kad būtina siekti ilgalaikės taikos Artimuosiuose Rytuose. Taip jis kalbėjo antradienį viešėdamas Izraelyje, kur susitiko su šios šalies diplomatijos vadovu Gideonu Saaru, pranešė Užsienio reikalų ministerija. Ministrai aptarė saugumo situaciją regione. K. Budrys akcentavo, kad Lietuva remia Izraelio teisę gintis laikantis tarptautinės humanitarinės teisės ir žmogaus teisių principų.

Senegalo Nacionalinės Asamblėjos pirmininkas ir buvęs šalies ministras pirmininkas Ousmane'as Sonko pasaulio čempionato išvakarėse pasiuntė žinutę apie Afrikos vietą pasaulyje. Antradienį pasaulio čempionato grupių etape susitiks Prancūzijos ir Senegalo rinktinės. Šis mačas primena 2002 metų pasaulio čempionatą, kai Senegalas turnyro atidarymo rungtynėse sensacingai 1:0 įveikė titulą gynusią Prancūziją. Pasak O. Sonko, futbolo aikštė atspindi platesnius Afrikos ir Vakarų santykius.

Vertindamas prezidento Gitano Nausėdos birželio 16 d. metinį pranešimą, politologas Vytautas Dumbliauskas teigiamai įvertino, kad didžiausias dėmesys buvo skirtas gynybai ir saugumo situacijai. Vis dėlto jis pasigedo aiškesnės pozicijos kai kuriais rezonansiniais klausimais – nuo Registrų centro istorijos iki kontrabandos skandalų.  Ekspertas gerai įvertino tai, kad prezidentas vienu svarbiausiu prioritetu savo kalboje įvardijo nacionalinį saugumą ir karo Ukrainoje kontekstą.

Birželio 16 d. prezidentas Gitanas Nausėda Seime skaitė savo 7-ąjį metinį pranešimą. Tradiciškai šioje kalboje valstybės vadovas apžvelgia svarbiausius šalies politinius įvykius, vidaus ir užsienio politikos aktualijas bei šalies ekonominę ir socialinę padėtį.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys antradienį ir trečiadienį darbo vizitu lankysis Izraelyje ir Palestinoje. Kaip pranešė Užsienio reikalų ministerija (UMR), Izraelyje Lietuvos diplomatijos vadovas susitiks su šalies prezidentu Isaacu Herzogu užsienio reikalų ministru Gideonu Saaru, Kneseto pirmininku Amiru Ohana.

Karilė Levickaitė tapo pirmąja Lietuvos atstove, išrinkta vadovauti „Mental Health Europe“ (MHE) – didžiausiam nepriklausomam Europos psichikos sveikatos ir žmogaus teisių tinklui, rašoma pranešime spaudai. Paskyrimas žymi svarbų pripažinimą ne tik ilgametei ekspertės veiklai tarptautiniu mastu, bet ir Lietuvos indėliui į žmogaus teisėmis grįstos psichikos sveikatos politikos plėtrą Europoje.

Pagrindiniu derybų tarp JAV ir Irano, kurios tęsėsi po balandžio 8 d. paskelbtų paliaubų, pasiekimu tapo susitarimas dėl Hormuzo sąsiaurio atvėrimo. Per daugiau nei du mėnesius Donaldas Trumpas apie 40 kartų skelbė, kad sandoris jau praktiškai sudarytas (beveik kartą per pusantros dienos). Dabar apie jį pranešta oficialiai, tačiau konkrečius susitarimus dėl pagrindinių punktų dar tik reikės pasiekti.

Ženevoje netoli Jungtinių Tautų (JT) būstinės sekmadienį kilo susirėmimai tarp protestuotojų ir policijos, likus dienai iki Didžiojo septyneto (G7) viršūnių susitikimo pradžios netoliese esančiame Eviane Prancūzijoje, pranešė AFP žurnalistai. Protestuotojai į policiją mėtė butelius, akmenis, cemento gabalus ir petardas, o pareigūnai atsakė ašarinėmis dujomis ir vandens patrankomis.

Ukrainos miestai ir miesteliai jau kelis mėnesius kenčia nuo intensyvėjančio Rusijos bombardavimo. Vis dėlto mūšio lauke Rusijos puolimas rodo požymius, kad jo tempas mažėja. Praėjus daugiau nei ketveriems metams nuo invazijos pradžios, Rusijos gynybos ministerijos pranešimai apie tariamai užimtus Ukrainos miestus ir kaimus tapo retesni. Kai kuriose vietovėse Ukrainos pajėgoms pavyko įsitvirtinti.

Rusijos okupuota Zaporižios atominė elektrinė Ukrainoje šeštadienį buvo vėl prijungta prie elektros tinklo, praėjus beveik trims dienoms, kai dėl smūgio buvo nutrauktas išorinis elektros energijos tiekimas, pranešė Jungtinių Tautų (JT) branduolinės energetikos agentūra.

Šią savaitę grupė Vilniaus universiteto (VU) studentų išplatino viešą kreipimąsi į aukštosios mokyklos vadovybę. Jame prašoma pripažinti Izraelio vykdomus masinius nusikaltimus ir nutraukti ryšius su Izraelio švietimo institucijomis.  Iniciatyvos rengėjų teigimu, dokumentą jau pasirašė daugiau kaip 200 universiteto bendruomenės narių.

Tailando karališkieji rūmai pranešė, kad mirė Tailando princesė Bajrakitijabha Narendira Debjavati, vyriausiasis karaliaus Mahos Vadžiralongkorno vaikas. Jai buvo 47 metai, ji taip ir nepabudo iš komos. Princesė, meiliai vadinta princese Pa, buvo vyriausioji Tailando karaliaus Mahos Vadžiralongkorno dukra. Į ligoninę ji buvo paguldyta 2022 m. gruodį po to, kai dėl širdies ligos neteko sąmonės ir paniro į komą, rašo express.co.uk.

Seimo Žmogaus teisių komitetas pritarė įstatymo pataisoms, kurios sudarytų galimybę mokiniams be kitų pasirenkamųjų dalykų mokytis ir gestų kalbos.  Tai numatančias Švietimo įstatymo pataisas trečiadienį vykusiame posėdyje vienbalsiai palaikė 6 komiteto nariai.

Afganistano vyriausybės pareigūnai ir vietos šaltiniai trečiadienį pranešė, kad netoli abiejų šalių sienos per Pakistano smūgius žuvo mažiausiai 12 žmonių. „Praėjusią naktį Pakistano kariuomenė dar kartą pažeidė Afganistano oro erdvę ir subombardavo civilių namus Kunaro, Chosto ir Paktikos provincijose.

 Lietuvos Seimas linkęs leisti siųsti daugiau Lietuvos karių į operaciją Hormuzo sąsiauryje. Antradienį po svarstymo pritarta atitinkamam Seimo nutarimo projektui. Už balsavo 87 parlamentarai, prieš buvo du, susilaikė 15 politikų. Prieš balsavo „valstietis“ Valius Ąžuolas ir Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Vitalijus Šeršniovas, susilaikė 14 „aušriečių“ ir „valstietis“ Dainius Gaižauskas.

Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų įtraukimas į gėdos sąrašą dėl prievartavimų ir kitų karo Ukrainoje metu vykdomų seksualinio smurto formų yra pagrindas pašalinti Rusiją iš dalyvavimo taikos palaikymo misijose po Jungtinių Tautų (JT) vėliava, teigia Ukrainos atstovas JT Andrijus Melnykas, rašo „Ukrinform“. „Didžiulė gėda šiai negarbingai Rusijos kariuomenei ir vadinamosioms teisėsaugos institucijoms, kurios yra ne kas kita, kaip prievartautojų gauja“, – sakė jis JT Saugumo Tarybos posėdyje...

Rusai patirs karą taip, kaip dabar jį patiria visi ukrainiečiai, spaudos konferencijoje su Šiaurės ir Baltijos šalių lyderiais pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Ukrainos šiaurės rytinėje Charkivo srityje per Rusijos smūgius žuvo keturi žmonės ir dar 10 buvo sužeista, antradienio rytą pranešė regiono gubernatorius. „Priešas smogė Čuhuivo miestui“, – „Telegram“ parašė Charkivo srities gubernatorius Olehas Synehubovas ir pridūrė, kad žuvo keturi žmonės, įskaitant 22 metų moterį.

Galingas klimato reiškinys „El Ninjo“ (El Niño) jau šią vasarą daugelyje pasaulio regionų gali sukelti ekstremalių karščių bangas, sausras ir rekordiškai aukštas temperatūras, rašo „Daily Mail“. Pasaulio meteorologijos organizacijos ekspertų vertinimu, tikimybė, kad „El Ninjo“ kils 2026 metų birželio–rugpjūčio laikotarpiu, siekia apie 80 proc. Tuo pat metu šansai, kad šis reiškinys išliks bent jau iki lapkričio mėnesio, vertinami 90 proc.

Įtakingoji Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong Uno sesuo Kim Yo Jong pareiškė, kad jos šalies, kaip branduolinį ginklą turinčios valstybės, statusas yra nediskutuotinas, sekmadienį pranešė valstybinė žiniasklaida.

Per Izraelio smūgius Gazos Ruože šeštadienį žuvo septyni žmonės, pranešė medicinos šaltiniai ir teritorijos civilinė gynyba. Gazos mieste per drono smūgį Džavazato perkeltiesiems asmenims skirtoje stovykloje žuvo šeši žmonės ir 15 buvo sužeista, pranešė civilinė gynyba – gelbėjimo tarnyba, veikianti pavaldi islamistų judėjimui „Hamas“. Miesto „Al-Shifa“ ligoninė taip pat pranešė priėmusi šešis kūnus.

Tarptautinis Baudžiamasis Teismas prieš kelerius metus išdavė arešto orderius Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ir Izraelio premjerui Benjaminui Netanyahu. Nepaisant to, jų vadovaujamos valstybės toliau vykdo agresiją: Rusija atakuoja Ukrainą, o Izraelis naikina civilinius taikinius Gazoje.

Lietuvos Seimas ketvirtadienį ratifikavo tarptautinę sutartį dėl Europos žandarmerijos pajėgų EUROGENDFOR įkūrimo ir tapo jos dalimi. Už tai balsavo 103 parlamentarai, nė vienas nebuvo prieš ir nesusilaikė. Sutarties ratifikavimas sudarys galimybę Viešojo saugumo tarnybai (VST) dalyvauti Europos žandarmerijos misijose ir operacijose, valdant krizes, palaikant taiką, atkuriant stabilumą.

Dėl Baltijos šalių kreipdamasi į Jungtinių Tautų (JT) Teisingumo Teismą, Rusija ketina stiprinti teisinį karą prieš Vakarus, taip siekdama juos susilpninti, teigiama ketvirtadienį Latvijos Konstitucijos apsaugos biuro (SAB) paskelbtoje ataskaitoje.  Pasak Latvijos saugumo tarnybos, imdamasi teisinių priemonių prieš Baltijos šalis, Rusija siekia daryti joms tarptautinį spaudimą ir, sekdama Irano pavyzdžiu, formuoti vieningą sau palankių šalių poziciją.

Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas trečiadienį pareiškė, kad per pastaruosius penkerius metus šalyje pagaminamų ginklams skirtų branduolinių medžiagų kiekis išaugo daugiau nei dvigubai, ir pažadėjo „eksponentiškai“ didinti karinius branduolinius pajėgumus.

Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas trečiadienį pareiškė, kad per pastaruosius penkerius metus šalyje pagaminamų ginklams skirtų branduolinių medžiagų kiekis išaugo daugiau nei dvigubai, ir pažadėjo „eksponentiškai“ didinti karinius branduolinius pajėgumus.

Rusija pranešė, kad antradienio naktį virš savo teritorijos numušė šimtus dronų, įskaitant apie 60 virš Leningrado srities, Ukrainos atakos metu. Birželio 3-ąją Sankt Peterburge kaip tik prasideda didelis ekonomikos forumas, į kurį turėtų atvykti ir Vladimiras Putinas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį savo kreipimesi įspėjo, kad Rusija gali surengti naują masinę ataką. „Iš žvalgybos žinome, kad masinis smūgis gali būti ir šią naktį. Prašau, labai prašau, atkreipkite dėmesį į pavojaus signalus.

Grasinimų Baltijos šalims iš Rusijos vis daugėja. Gyventojai prisimena karo Ukrainoje pradžią ir čia įžvelgia panašumų. Ekspertas primena, kodėl pagalba Ukrainai yra ypač svarbi Lietuvos saugumo ir taikos garantija. Apie tai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo atsargos pulkininkas, „Team Europe Direct“ ekspertas Vaidotas Malinionis ir atsargos pulkininkas, „Baltic Corporate Intelligence“ partneris Gintaras Bagdonas.

Pasaulio meteorologijos organizacija (WMO) antradienį pranešė, kad yra 80 proc. tikimybė, jog birželį–rugpjūtį susiformuos šildantis „El Nino“ orų fenomenas, padidinsiantis ekstremalių oro reiškinių riziką. „Neįprastai šiltų vandenyno vandenų atogrąžų Ramiajame vandenyne skatinamos „El Nino“ sąlygos formuojasi ir turės įtakos pasaulinei temperatūrai bei kritulių pobūdžiui“, – teigė Jungtinių Tautų (JT) orų ir klimato agentūra.

Rusijos grasinimų intensyvėjimas Baltijos regione kelia nerimą. Gyventojai vis dažniau bando atrasti tam tikrų sąsajų ir įžvelgia panašumų su karo Ukrainoje pradžia. Į ką reikėtų atkreipti dėmesį ir kada iš tiesų vertėtų sunerimti? Apie tai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo atsargos pulkininkas, „Team Europe Direct“ ekspertas Vaidotas Malinionis ir atsargos pulkininkas, „Baltic Corporate Intelligence“ partneris Gintaras Bagdonas.

 Jungtinių Tautų branduolinės energetikos agentūra, remdamasi vietos pareigūnų teiginiais, pranešė, kad į Zaporižios atominę elektrinę Rusijos okupuotame pietų Ukrainos regione pataikė dronas.

 ELTA glaustai pristato svarbiausius gegužės 29 d. įvykius Lietuvoje ir pasaulyje. Penktadienį politikai toliau aiškinosi, kas turėjo pareigą gyventojus informuoti apie jų duomenų vagystę iš Registrų centro – po Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdžio institucijų atstovai pranešė, kad duomenys buvo nutekinti prisijungus per realių Migracijos departamento darbuotojų paskyras.

Gegužės 29-ąją minima Tarptautinė Jungtinių Tautų taikos saugotojų diena. 1948 metais šią dieną įvyko pirmoji Jungtinių Tautų taikos misija Palestinoje. Jungtinės Tautos taip pat vykdo taikos palaikymo misijas ir kituose konfliktų regionuose. Šią dieną pagerbiami kariai, žuvę vykdydami taikos misijas. Taikos misijos yra itin svarbios, nes jos padeda išsaugoti gyvybes konfliktų zonose, gina žmogaus teises ir užkerta kelią karo nusikaltimams.

Vyriausybė iš esmės pritaria siekiui sudaryti galimybę bendrojo ugdymo mokyklų mokiniams mokytis gestų kalbos, plėtojant jos mokymosi galimybes mokyklose. Visgi Ministrų kabinetas mano, kad gestų kalbos, kaip pasirenkamojo dalyko, išskyrimas ir reglamentavimas įstatymu yra perteklinis.

Užsienio reikalų ministerija (URM) antradienį iškviestam Rusijos Federacijos ambasados atstovui įteikė griežtą protesto notą dėl Rusijos išsakyto grasinimo masiškai apšaudyti Kyjivą ir su tuo susijusio raginimo užsienio šalių piliečiams, įskaitant diplomatus, išvykti iš miesto. Notoje teigiama, jog Lietuva kategoriškai atmeta pakartotinius Rusijos grasinimus panaudoti jėgą prieš Ukrainą, akivaizdžiai pažeidžiant Jungtinių Tautų Chartiją.

Ispanui, kuris buvo perkeltas į karantiną po kelionės mirtino hantaviruso protrūkio užkluptu kruiziniu laivu, nustatytas šis virusas, pirmadienį pranešė Ispanijos sveikatos apsaugos ministerija. „Pacientas buvo perkeltas į Gomezo Ullos ligoninės aukšto lygio izoliacijos skyrių, kur liks hospitalizuotas“, – pareiškime teigė ministerija.

Maskva rengiasi paduoti Baltijos valstybes į Tarptautinį Teisingumo Teismą (TTT), nes derybos su jomis neva buvo bevaisės ir šios šalys atsisako nutraukti tariamus rusų teisių pažeidimus, pirmadienį pranešė vokiečių transliuotojas „Deutsche Welle“, remdamasis rusų laikraščiu „Izvestija“. Pasak Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovo, Baltijos valstybės, ypač Latvija, nuo 2022 metų vasarį Rusijos pradėtos invazijos į Ukrainą smarkiai padidino spaudimą ten gyvenantiems rusams ir šiose šalys...

Rusija skelbia ketinanti kreiptis į Jungtinių Tautų Tarptautinį Teismą dėl tariamų rusų teisių pažeidimų Baltijos šalyse, skelbia rusų agentūra TASS. „Ne kartą raginome Latviją, Lietuvą ir Estiją prisiimti tarptautinę atsakomybę dėl šių besitęsiančių pažeidimų. Tačiau šių šalių valdžios institucijos atsisako nutraukti savo neteisėtą politiką, o visos pastangos išspręsti nesutarimus derybų būdu pasirodo esančios bevaisės.

Į Užsienio reikalų ministeriją (URM) Vilniuje iškviestam Rusijos Federacijos ambasados Lietuvoje atstovui įteikta griežto protesto nota dėl praėjusią naktį įvykdyto masinio raketų ir kovinių dronų antpuolio prieš Ukrainą, per kurį agresorė panaudojo 90 įvairaus tipo raketų ir šešis šimtus dronų. „Lietuva kategoriškai atmeta bet kokius Rusijos pareigūnų teiginius, teisinančius praėjusios nakties ir kitus analogiškus išpuolius prieš Ukrainą.

Šiaurinėje Gazos Ruožo dalyje šeštadienį per Izraelio smūgį žuvo penki policijos pareigūnai ir vaikas, pranešė gelbėtojai ir palestiniečių teritorijos policijos pajėgos, veikiančios vadovaujant „Hamas“. Gazos Ruožo civilinės saugos agentūra pranešė, kad po oro smūgio į policijos objektą Tuamo rajone žuvo šeši žmonės. Šifos ligoninė Gazoje patvirtino, kad priėmė šešis žuvusiuosius: penkis policijos pareigūnus ir 2011 metais gimusį vaiką.

Vyriausybė pritaria siūlymui pagerinti asmenų su negalia keliavimo sąlygas. Tačiau ji nepritaria dar praeitoje Seimo kadencijoje pradėtoms svarstyti įstatymo pataisoms, siūlančioms įpareigoti dalį taksi ir pavežėjų automobilių pritaikyti asmenims su negalia.

Šiaurės ir Baltijos šalių užsienio reikalų ministrai kategoriškai atmeta tiesmukišką Rusijos dezinformacijos kampaniją ir melagingus teiginius, remiamus Baltarusijos, po oro erdvės pažeidimų Šiaurės ir Baltijos regione, skelbia Užsienio reikalų ministerija (URM). Valstybių partnerių diplomatijos vadovai taip pat smerkia Rusijos grasinimus panaudoti jėgą prieš Latviją bei kitas valstybes regione.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis pareiškė, kad Rusija neturi teisės be pagrindo kaltinti Baltijos šalių. Apie tai jis ketvirtadienį parašė socialiniame tinkle „X“. R. Sikorskis pabrėžė, kad Rusijos grasinimai Lenkijos sąjungininkams negali būti priimtini. „Jūs neturite teisės be pagrindo kaltinti Baltijos šalių. Visiškai akivaizdu, kas yra agresorius, o kas – auka.

Estijos, Latvijos ir Lietuvos prezidentai Alaras Karisas, Edgaras Rinkevičius ir Gitanas Nausėda paskelbė bendrą pareiškimą dėl pastarųjų oro erdvės pažeidimų Baltijos šalyse ir saugumo situacijos NATO rytiniame flange. Prezidentai pranešė aptarę incidentus, kai bepiločių orlaivių sistemos iš Rusijos Federacijos ir Baltarusijos pusės pažeidė Baltijos valstybių oro erdvę, nurodoma Latvijos Respublikos Prezidento kanceliarijos internetinėje svetainėje.

Per pastaruosius metus į tėvynę sugrįžo apie 1,7 mln. ukrainiečių pabėgėlių, o pagal migracijos balansą Ukraina užėmė pirmąją vietą pasaulyje, remdamiesi Pasaulio banko ir Jungtinių Tautų Gyventojų fondo 2025 m. duomenimis paskelbė leidinio „Business Insider“ žurnalistai. Kaip praneša naujienų portalas „Unian“, sudarydami šį reitingą, žurnalistai šalis vertino ne pagal bendrą migrantų skaičių, o pagal jų dalį, palyginti su bendru šalies gyventojų skaičiumi.

Ukrainiečiams nuolat atakuojant Rusijos didžiuosius miestus, Maskvos atstovas Jungtinėse Tautose pagrasino atakuoti Latviją, neva ši iš savo šalies teritorijos leidžia ukrainiečiams skraidinti dronus į Rusiją.   Už saugumą atsakingi politikai svarsto, kad nuo ukrainietiškų dronų itin skaudžiai pastaruoju metu kenčiantys rusai jaučiasi beviltiškai, todėl bando pasiteisinti atakomis iš NATO ir sukelti mūsų šalyse provokacijas.  Plačiau apie tai – TV3 žiniose.

Rusijos ambasados Lietuvoje atstovui antradienį įteikta griežto protesto nota dėl Rusijos tęsiamos agresijos prieš Ukrainą, nesiliaujančio šalies miestų apšaudymo, taikantis į civilius gyventojus ir civilinę infrastruktūrą, pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM). Anot jos, gegužės 12–14 d. Rusijos ginkluotosios pajėgos surengė itin ilgai trukusį masinį Ukrainos apšaudymą, pražudžiusį daugiau nei 20 civilių gyventojų, tarp jų – tris vaikus, o dar per šimtą asmenų buvo sužeisti.