Jungtinės Tautos

Iraniečių valstybinė žiniasklaida pranešė, kad antradienį numatytos Irano branduolinės derybos su Europos galybėmis vyks Ženevoje. „Antradienį Iranas ir trys 2015 metų branduolinio susitarimo Europos šalys kartu su Europos Sąjunga Ženevoje surengs naują derybų ratą užsienio reikalų ministrų pavaduotojų lygmeniu“, – pirmadienį pranešė valstybinė televizija.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas skelbia, kad organizuoja susitikimą tarp Volodymyro Zelenskio ir Vladimiro Putino, tačiau šio žingsnio tikslai ir galimybės kelia daugybę klausimų.

Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu atmetė Jungtinių Tautų (JT) remiamą ataskaitą apie badą tam tikrose Gazos Ruožo dalyse kaip „visišką melą“. „Izraelis nevykdo bado politikos. Izraelis vykdo bado prevencijos politiką“, – penktadienį platformoje „X“ rašė B. Netanyahu. Jis pažymėjo, kad „nuo karo pradžios Izraelis leido į Gazos Ruožą įvežti 2 mln.

Jungtinės Tautos (JT) oficialiai paskelbė badą Gazos mieste ir aplink jį, o ekspertai pareiškė, kad 500 tūkst. žmonių susiduria su katastrofišku badu. Tai pirmas kartas, kai Artimuosiuose Rytuose skelbiamas badas. Aukščiausio rango JT pareigūnai dėl to kaltino Izraelį ir teigė, kad jis „sistemingai trukdo“ teikti pagalbą į karo nuniokotą Gazos Ruožą. Tokie pareiškimai sukėlė aštrią reakciją.

 21 šalis, įskaitant Jungtinę Karalystę (JK) ir Prancūziją, ketvirtadienį pasirašė bendrą pareiškimą, kuriame Izraelio sprendimas pritarti dideliam gyvenviečių projektui Vakarų Krante vadinamas „nepriimtinu ir pažeidžiančiu tarptautinę teisę“. Izraelis atitinkamiems planams į rytus nuo Jeruzalės esančioje maždaug 12 kv. km. teritorijoje, žinomoje kaip E1, pritarė trečiadienį.

Rusija naudoja lytinius kankinimus prieš civilius gyventojus, kaip dalį „sąmoningos ir sistemingos bauginimo politikos“ rusų pajėgų užimtose Ukrainos teritorijose, ketvirtadienį pranešė Jungtinių Tautų (JT) ekspertai.  Žmogaus teisių tarybos įgalioti ekspertai, kurie nekalba JT vardu, sakė nusiuntę Rusijai dokumentų rinkinį, kuriame išsamiai aprašyta 10 atvejų, kai rusų okupuotose teritorijose buvo kankinami Ukrainos civiliai.

Izraelis naktį atakavo Gazos miestą ir jo apylinkes, ketvirtadienį pranešė gyventojai.  Izraelio kariuomenė savo ruožtu pranešė, kad žengė pirmuosius žingsnius, siekiant užimti Gazą, kurią pavadino paskutine palestiniečių kovotojų „Hamas“ tvirtove. Izraelis leido pašaukti apie 60 tūkst. rezervistų šiam planui įgyvendinti, sustiprindamas nuogąstavimus, kad ši kampanija pablogins ir taip katastrofišką humanitarinę krizę Gazos Ruože. „Mes nelaukiame.

Izraelio planavimo komitetas trečiadienį pritarė ginčytinam gyvenviečių projektui okupuotame Vakarų Krante, pranešė Izraelio organizacija „Peace Now“, kurios atstovas dalyvavo surengtame posėdyje. Kritikai pažymi, kad toks žingsnis gali smarkiai pakenkti būsimos Palestinos valstybės perspektyvoms. Kaip teigiama, šis planas numato maždaug 3 400 būstų statybą vadinamojoje E1 zonoje – maždaug 12 kv. km.

Autobuso ir dviejų kitų transporto priemonių avarijos Afganistano vakaruose aukų skaičius išaugo iki 76, trečiadienį pranešė provincijos pareigūnas. Autobusu važiavo iš Irano grįžtantys afganų migrantai.  „Per incidentą žuvo 76 šalies piliečiai (...). Dar trys buvo sunkiai sužeisti“, – sakė Herato provincijos vyriausybės atstovas Mohammadas Yousufas Saeedi.

Prancūzija antradienį Izraelio ministro pirmininko Benjamino Netanyahu kaltinimą Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui, kad jo siekis pripažinti palestiniečių valstybę prilygsta antisemitizmo kurstymui, pavadino apgailėtinu ir klaidingu.

Prancūzijai „nėra ko mokytis kovos su antisemitizmu srityje“, antradienį pareiškė šalies Europos reikalų ministras po to, kai Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu apkaltino Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną  antisemitizmo kurstymu. „Norėčiau labai aiškiai ir labai tvirtai pasakyti, kad šis antisemitizmo klausimas, kuris nuodija mūsų Europos visuomenes, negali būti išnaudojamas“, – sakė Benjaminas Haddadas  televizijai BFMTV.

Laiške, su kuriuo antradienį susipažino naujienų agentūra AFP, Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu papriekaištavo Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui ir pareiškė, kad jo sprendimas pripažinti Palestinos valstybę kursto antisemitizmą. E. Macronas praėjusio mėnesio pabaigoje pranešė, kad Prancūzija rugsėjo mėnesį vyksiančiame Jungtinių Tautų susitikime oficialiai pripažins Palestinos valstybę, ir dėl to greitai susilaukė Izraelio priekaištų.

Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu antradienį savo Australijos kolegą Anthony Albanese'į pavadino silpnu politiku, tęsiantis šių dviejų valstybių ginčui dėl Kanberos ketinimo pripažinti palestiniečių valstybę.  „Istorija prisimins Albanese'į tokį, koks jis ir yra: kaip silpną politiką, išdavusį Izraelį ir apleidusį Australijos žydus“, – rašoma oficialioje B. Netanyahu biuro socialinio tinklo „X“ paskyroje.

Izraelio užsienio reikalų ministras pirmadienį atšaukė Australijos atstovų vizas į Palestiniečių autonomiją, teigdamas, kad toks žingsnis buvo žengtas po Kanberos sprendimo pripažinti palestiniečių valstybę. Gideonas Saaras socialiniame tinkle „X“ sakė, kad toks žingsnis žengtas dar ir dėl to, kad Australijos vyriausybė atšaukė vieno Izraelio kraštutinių dešiniųjų politiko vizą. „Nusprendžiau atšaukti Australijos atstovų vizas“, – platformoje „X“ parašė G. Saaras.

Iranas planuoja artimiausiomis dienomis surengti dar vieną derybų su Jungtinių Tautų (JT) branduolinės energetikos priežiūros institucija ratą, pirmadienį Teherane pareiškė užsienio reikalų ministerijos atstovas Esmailas Baghaei, tačiau nepasakė, kada tiksliai šis susitikimas įvyks ir neįvardijo galimos vietos.

 Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen šeštadienį pareiškė, kad Izraelio lyderis Benjaminas Netanyahu yra tapęs „problema“, ir pridūrė, kad, jos šaliai šiuo metu pirmininkaujant Europos Sąjungos (ES) Tarybai, bandys daryti spaudimą Izraeliui dėl karo Gazos Ruože.

Afganistano Talibanas penktadienį mini ketvirtąsias valdžios užgrobimo metines, įkvėptas Rusijos sprendimo oficialiai pripažinti talibų vyriausybę ir besitikintis, kad jos pavyzdžiu paseks ir kitos valstybės. Keliuose miestuose, įskaitant centrinį Kabulo rajoną, buvo suplanuoti paradai, per kuriuos planuojama iš sraigtasparnių mėtyti gėles, o mieste plevėsavo baltai juodos Talibano „Afganistano islamo emyrato“ vėliavos, minint sostinės užėmimą 2021 metų rugpjūčio 15 dieną.

Izraelio finansų ministras ketvirtadienį pritarė planams pastatyti 3 400 namų ypač ginčytinoje okupuoto Vakarų Kranto teritorijoje ir paragino aneksuoti šią teritoriją, reaguodamas į kelių šalių planus pripažinti Palestinos valstybę. Jungtinių Tautų (JT) vadovas perspėjo, kad Izraelio namų statyba šioje teritorijoje „padarys galą“ viltims dėl dviejų valstybių sprendimo Izraelio ir palestiniečių konflikte.

Iranas ketvirtadienį pareiškė, kad bendradarbiauja su Kinija ir Rusija, siekdamas užkirsti kelią Europos sankcijų dėl Teherano branduolinės programos atnaujinimui, Jungtinei Karalystei (JK), Prancūzijai ir Vokietijai pagrasinus jas vėl įvesti. „Mes pasistengsime to išvengti“, – interviu valstybinei televizijai sakė Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi. „Mes bendradarbiaujame su Kinija ir Rusija, kad tai sustabdytume. Jei tai neveiks ir jie jas pritaikys, turime priemonių reaguoti.

Aliaskoje planuojamas Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir JAV prezidento Donaldo Trumpo susitikimas gali nulemti karo Ukrainoje ateitį – Maskva esą svarstytų nutraukti ugnį mainais į Donecko ir Luhansko atidavimą, tačiau toks sandoris daugeliui ukrainiečių reikštų skausmingą praradimą ir negrįžtamą gimtųjų namų netektį.

Jungtinės Tautos ketvirtadienį įspėjo Izraelį ir Rusiją, kad jų kariuomenėms gresia būti įtrauktoms į sąrašą šalių, įtariamų seksualinio smurto naudojimu karo metu, nes yra patikimų tokių nusikaltimų įrodymų. JT generalinio sekretoriaus Antonio Guterreso ataskaitoje teigiama, kad šios dvi šalys gali būti įtrauktos į sąrašą šalių, kurios, kaip manoma, karo metu naudoja seksualinį smurtą, įskaitant išžaginimus.

Europos Sąjungos (ES) piliečių iniciatyva „Turiu teisę rinktis: aš už saugų ir prieinamą abortą“ sulaukė 5693 Lietuvos piliečių palaikymo. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) ketvirtadienį išdavė sertifikatą, kuriuo patvirtinamas minėtas galiojančių pritarimo pareiškimų skaičius. Patikrinti Europos Komisija (EK) buvo perdavusi 5867 šiai iniciatyviai pritarusių žmonių parašų, juos patikrinus 174 parašai buvo pripažinti negaliojančiais.

Laukdami humanitarinės pagalbos Gazos Ruože nuo Izraelio kariuomenės ugnies žuvo penki palestiniečiai, dar 10 buvo sužeisti, trečiadienį pranešė Palestinos naujienų agentūra WAFA. Incidentas įvyko į pietus nuo Gazos miesto, centrinėje konflikto zonos dalyje. Izraelio kariuomenė teigė šį pranešimą tirianti. Pranešimai apie mirtinus incidentus netoli Gazos humanitarinės pagalbos fondo (GHF) pagalbos skirstymo punktų nuolat kartojasi.

Naujosios Zelandijos ministras pirmininkas Christopheris Luxonas neįprastai griežtai sukritikavo savo kolegą iš Izraelio Benjaminą Netanyahu, pavadindamas naujausius smūgius Gazos Ruožui „visiškai, visiškai nepriimtinais“. Trečiadienį žurnalistams jis sakė, kad B. Netanyahu, jo nuomone, „prarado nuovoką“. Izraelis nuolat ignoruoja tarptautinės bendruomenės raginimus užtikrinti nekliudomą humanitarinės pagalbos patekimą į Gazą, taip rizikuodamas dar didesnėmis tragedijomis, pridūrė jis.

Jungtinė Karalystė (JK), Prancūzija ir Vokietija Jungtinėms Tautoms (JT) pranešė, kad yra pasirengusios atnaujinti organizacijos įgaliotas sankcijas Iranui dėl jo branduolinės programos, jei iki rugpjūčio pabaigos nebus rastas diplomatinis sprendimas.

Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Antonio Guterresas teigia turintis patikimos informacijos, kad Izraelio saugumo pajėgos naudojo seksualinį smurtą prieš palestiniečių kalinius. Kaltinimai, kuriuos A. Guterresas išsakė laiške Izraelio ambasadoriui JT Danny‘iui Danonui, esą susiję su incidentais keliuose kalėjimuose, vienam sulaikymo centre bei vienoje karinėje bazėje,  D. Danonas tinkle „X“ kaltinimus atmetė.

Egipto užsienio reikalų ministras Badras Abdelatty antradienį pareiškė, kad Kairas dirba su Kataru ir Jungtinėmis Valstijomis, kad atgaivintų planą dėl 60 dienų paliaubų Gazos Ruože.

Britų transliuotojas BBC išsiaiškino, kad tūkstančiai šiaurės korėjiečių yra siunčiami dirbti vergovės sąlygomis Rusijoje, jog užpildytų Rusijos invazijos į Ukrainą pagilintą didžiulį darbo jėgos trūkumą, antradienį paskelbtame straipsnyje rašo BBC Seulo korespondentė Jean Mackenzie. Maskva ne kartą kreipėsi į Pchenjaną, prašydama pagalbos kare. Rusijai prireikė Šiaurės Korėjos raketų, artilerijos sviedinių ir karių.

Su Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininku Ruslanu Stefančuku antradienį kalbėjęsis Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad bet koks Jungtinių Valstijų ir Rusijos susitarimas dėl Ukrainos turi ginti šios šalies suverenitetą. Taip Lietuvos parlamento vadovas kalbėjo artėjant Aliaskoje vyksiančiam JAV ir Rusijos lyderių susitikimui, kur turėtų būti aptartos galimos paliaubos Ukrainoje.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) antradienį pareiškė, kad, prieš perimdamas Gazos miesto kontrolę, Izraelis turėtų įleisti daugiau medicinos atsargų, reikalingų norint įveikti katastrofišką sveikatos situaciją Gazos Ruože. Izraelis pareiškė, kad jo kariuomenė perims Gazos miesto kontrolę pagal planą, kuriam pritarė ministro pirmininko Benjamino Netanyahu (Benjamino Netanjahu) saugumo kabinetas. Šis planas visame pasaulyje sukėlė pasipiktinimo bangą.

Minint Tarptautinę jaunimo dieną, Vilniaus rajono savivaldybė kviečia jaunuolius vienai dienai išbandyti tarybos nario darbą. Šių metų renginio, kuriame kviečiami dalyvauti 14–29 metų savivaldybės gyventojai, tema – „Interaktyvaus žemėlapio kūrimas repo ritmu“. „Suteikiant jauniems žmonėms galimybę įsitraukti į sprendimų priėmimo procesus pripažįstama, kad jų idėjos ir unikalus požiūris yra neįkainojamas turtas.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį pasmerkė Izraelio planą perimti Gazos miesto kontrolę, vadindamas jį katastrofa ir keliu į nuolatinį karą.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas sekmadienį gynė kai kurių ginklų tiekimo Izraeliui sustabdymą, netylant kritikai dėl šio žingsnio iš jo paties aplinkos. „Vokietijos Federacinė Respublika jau 80 metų yra Izraelio pusėje, – sakė F. Merzas transliuotojui ARD. – Niekas dėl to nepasikeis.“ „Mes ir toliau padėsime šiai šaliai gintis“, – pridūrė jis.

Palestinos valstybingumą jau pripažino arba netrukus planuoja pripažinti trys ketvirtadaliai Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) narių, o pirmadienį Australija tapo kol kas paskutiniąja šalimi, pažadėjusia tai padaryti rugsėjį vyksiančioje JTO Generalinėje Asamblėjoje. Pasaulio spaudimą suteikti palestiniečiams savo valstybę atgaivino Izraelio ir „Hamas“ karas, kuris siaučia Gazos Ruože nuo 2023 m. spalio 7 d., kai teroristinė kovotojų grupuotė surengė išpuolį.

Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi nurodė, kad pirmadienį Teherane lankysis Jungtinių Tautų (JT) branduolinės priežiūros tarnybos vadovo pavaduotojas. Tai bus pirmasis Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) aukšto rango pareigūno vizitas po to, kai Iranas praėjusį mėnesį po 12 dienų trukusio karo su Izraeliu nutraukė bendradarbiavimą su šia institucija.

Izraelio kraštutinių dešiniųjų pažiūrų ministrai reikalauja, kad ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu imtųsi griežtesnių priemonių kovai su islamistų grupuote „Hamas“ Gazos Ruože. Šis jų raginimas pasigirdo prieš sekmadienį numatyta Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos posėdį dėl Izraelio premjero siekio užimti Gazos miestą.

Tūkstančiai žmonių šeštadienį Tel Avive išėjo į gatves, ragindami nutraukti karą Gazos Ruože ir reikšdami nepasitenkinimą Izraelio vyriausybės pažadais išplėsti karinius veiksmus palestiniečių anklave bei okupuoti Gazos miestą. Naujienų agentūros AFP žurnalistai pranešė, kad demonstracijoje dalyvavo dešimtys tūkstančių žmonių, o grupė, atstovaujanti įkaitų šeimoms, teigė, jog jų skaičius galėjo siekti iki 100 tūkstančių.

Londono metropoliteno policija šeštadienį pranešė, kad pareigūnai sulaikė mažiausiai 365 žmonių, palaikančių aktyvistų grupę „Palestine Action“, per didžiausią protestą nuo tada, kai ši organizacija buvo uždrausta pagal Jungtinės Karalystės (JK) terorizmo įstatymą. Jungtinės Karalystės (JK) sostinės metropoliteno policija pranešė, kad sulaikė šimtus asmenų  už „draudžiamos organizacijos rėmimą“. Manoma, kad areštai įvykdyti per vieną didžiausių protestų kada nors vykusių Londone.

Graikija šeštadienį prisijungė prie kitų Europos Sąjungos (ES) šalių ir į Gazos Ruožą iš oro numetė pagalbą maistu, pranešė ministras pirmininkas Kiriakas Micotakis. „Šįryt du Graikijos oro pajėgų lėktuvai keliose Gazos vietovėse numetė 8,5 tonos būtiniausių maisto atsargų“, – feisbuke parašė K. Micotakis.  „Operacija buvo organizuota bendradarbiaujant su Europos Sąjungos ir Artimųjų Rytų šalimis, siekiant patenkinti pagrindinius nukentėjusio regiono žmonių poreikius“, – pridūrė jis.

Šeši libaniečių kariai žuvo šeštadienį per sprogimą, kai šalino ginkluotę iš „Hezbollah“ karinės bazės Pietų Libane, pranešė karinis šaltinis. Pagal lapkritį sudarytas paliaubas, kuriomis buvo užbaigtas neseniai vykęs karas tarp Izraelio ir Irano remiamos „Hezbollah“, kariuomenė dislokuota Pietų Libane, kur siekia sunaikinti ten įsikūrusią kovotojų grupuotės infrastruktūrą. Šios mirtys įvyko Libanui sprendžiant keblų „Hezbollah“ nusiginklavimo klausimą.

Jungtinių Tautų Saugumo Taryba šeštadienį surengs retą savaitgalio posėdį, kuriame bus aptariamas Izraelio planas perimti Gazos miesto kontrolę, naujienų agentūrai AFP pranešė trys diplomatiniai šaltiniai. Pasaulyje vis didėjant susirūpinimui dėl šio Izraelio plano, surengti susitikimą, kuris prasidės 19 val. Grinvičo laiku (22 val. Lietuvos laiku), paprašė kelios Saugumo Tarybos valstybės narės, agentūrai AFP pranešė vienos iš Tarybos narių atstovas.

Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu penktadienį pasmerkė Vokietijos sprendimą dėl karo Gazos Ruože sustabdyti ginklų eksportą ir pabrėžė, kad šis žingsnis sustiprins palestiniečių kovotojų grupuotę „Hamas“. „Užuot rėmusi teisingą Izraelio karą prieš „Hamas“, kuri įvykdė baisiausią išpuolį prieš žydų tautą nuo Holokausto laikų, Vokietija apdovanoja „Hamas“ terorizmą, įvedusi ginklų embargą Izraeliui“, – teigiama B. Netanyahu biuro paskelbtame pareiškime, kuriame priduriama, kad I...

 Kinija penktadienį išreiškė rimtą susirūpinimą dėl Izraelio plano perimti Gazos miesto kontrolę ir paragino jį „nedelsiant nutraukti pavojingus veiksmus“. „Gaza priklauso palestiniečiams ir yra neatsiejama palestiniečių teritorijos dalis“, – naujienų agentūrai AFP atsiųstame pranešime teigė Užsienio reikalų ministerijos atstovas. „Teisingas būdas sušvelninti humanitarinę krizę Gazoje ir užtikrinti įkaitų paleidimą yra nedelsiant nutraukti ugnį“, – pridūrė jis.

Jungtinių Tautų (JT) žmogaus teisių vadovas Volkeris Turkas penktadienį pareiškė, kad Izraelio planas kariniu požiūriu perimti Gazą turi būti nedelsiant sustabdytas. „Tai prieštarauja Tarptautinio Teisingumo Teismo sprendimui, kad Izraelis privalo kuo greičiau nutraukti okupaciją, įgyvendinti sutartą dviejų valstybių sprendimą ir užtikrinti palestiniečių teisę į apsisprendimą“, – teigiama jo pareiškime.

Turkija penktadienį paragino tarptautinę bendruomenę užkirsti kelią Izraelio planui perimti Gazos miesto kontrolę, teigdama, kad tai būtų didelis smūgis taikai ir saugumui. „Raginame tarptautinę bendruomenę vykdyti savo pareigas ir užkirsti kelią šio sprendimo, kuriuo siekiama priverstinai iškeldinti palestiniečius iš jų pačių žemės, įgyvendinimui“, – teigiama Užsienio reikalų ministerijos pranešime.

Libanas ketvirtadienį pranešė, kad per Izraelio smūgį šalies rytuose žuvo mažiausiai penki žmonės ir dar 10 buvo sužeisti.  Tai naujausias Izraelio išpuolis šalyje, nepaisant lapkritį sudarytų paliaubų su „Hezbollah“ kovotojų grupuote. „Per Izraelio smūgį Masnos pasienio perėjoje preliminariai žuvo penki žmonės, dar dešimt buvo sužeista“, – teigiama Libano sveikatos apsaugos ministerijos pranešime.

Po daugiau nei trejų metų karo ukrainiečiai vis labiau nori susitarimo, kuris užbaigtų Rusijos invaziją, rodo ketvirtadienį paskelbta nauja įmonės „Gallup“ apklausa, nors tik maždaug ketvirtadalis apklaustų ukrainiečių mano, kad ginklai nutils per ateinančius 12 mėnesių. Požiūris į derybų keliu pasiektą susitarimą smarkiai pasikeitė nuo 2022-ųjų, kai, „Gallup“ duomenimis, maždaug trys ketvirtadaliai ukrainiečių norėjo tęsti kovą iki pergalės.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį pasirašė dekretą, leidžiantį šaliai iki 2035 metų padidinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą penktadaliu, palyginti su 2021 metų lygiu. Rusija, ketvirta pagal dydį pasaulyje teršėja anglies dvideginiu, yra deklaravusi siekį iki 2060 metų pasiekti nulinį grynąjį išmetamųjų teršalų kiekį. Tačiau aktyvistai teigia, kad dabartiniai jos klimato tikslai yra visiškai nepakankami kovai su visuotiniu atšilimu.

Izraelio gynybos ministras Israelis Katzas trečiadienį pareiškė, kad štabo viršininkas Eyalas Zamiras turi teisę „išreikšti savo nuomonę“, tačiau galiausiai kariuomenė turės vykdyti bet kokius vyriausybės sprendimus dėl Gazos Ruožo.