Jungtinės Tautos

Į teismo paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nusispjovęs Antanas Kandrotas-Celofanas Baltarusijoje, ir namo grįžti, panašu, neskuba. Viešai net priežastį sugalvojo – neva pametė pasą. O būdamas ten, laiko veltui negaišta – propagandinėse baltarusių televizijose pila purvą ant Lietuvos.

Seimui svarstant parlamentarų grupės iniciatyvą kartu su 2027 m. savivaldos rinkimais surengti patariamąjį referendumą dėl šeimos sampratos įtvirtinimo Konstitucijoje, teisės ekspertai atmeta oponentų kritiką, kad tai galėtų prieštarautų įsipareigojimams Europos Sąjungai (ES). Pasak advokatės, prof. Liudvikos Meškauskaitės, patariamasis referendumas dėl šeimos apibrėžimo neturi nieko bendro su įsipareigojimais ES. Todėl tokie gąsdinimai, jos nuomone, yra paprasčiausia nepamatuoti.

Juodojoje jūroje Rusijos dronas naktį pataikė į Kinijos krovininį laivą, pirmadienį pranešė Ukraina. Tai įvyko likus dienai iki Rusijos prezidento Vladimiro Putino vizito į Pekiną susitikti su Xi Jinpingu. „Dronai smogė Odesai (...) ir vienas iš jų pataikė į Kinijai priklausantį laivą. Rusai negalėjo nežinoti, koks laivas yra jūroje“, – socialiniuose tinkluose paskelbtame pranešime teigė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Pasaulyje vyraujant sąmyšiui, į valdžią nesunkiai prasibrauna savanaudžiai, siekiantys tik asmeninių tikslų. Ryškiausias pavyzdys – Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentas Donaldas Trumpas, kuris neretai pavadinamas tiesiog psichopatu.

Penktadienį, minint Tarptautinę šeimos dieną, prie Vyriausybės surengta palaikymo akcija „Meilė nugalės“. Pasak akciją organizavusios Laisvės partijos atstovų, renginiu siekiama priminti socialdemokratės Ingos Ruginienės vadovaujamam Ministrų kabinetui, kad visos Lietuvoje gyvenančios šeimos turi vienodą teisę į pagarbą, saugumą ir orų gyvenimą.

Jungtinių Tautų (JT) branduolinių ginklų priežiūros institucija ketvirtadienį perspėjo apie netoli kelių Ukrainos branduolinių objektų suintensyvėjusią karinę veiklą, keliančią didelę riziką saugai.  Per pastarąją parą agentūrai buvo pranešta apie „didelį dronų veiklos padidėjimą – netoli objektų skraidė daugiau nei 160 bepiločių orlaivių“, sakoma Tarptautinės atominės energetikos agentūros (TATENA) pranešime.

Gegužės 15-ąją švenčiama Tarptautinė šeimos diena. Ši šventė, inicijuota Jungtinių Tautų, minima nuo 1993 metų.  Šiandien vardadienius švenčia Algedas, Jaunutė, Izidorius, Sofija, Zofija, Sofronija, Sofronijus ir Zosė. Nepamirškite pasveikintį pažįstamų varduvininkų. O prieš tai pasukite galvą spręsdami penktadienio testą.

Ukrainos pagalbos tarnybos penktadienio rytą pranešė, kad per išvakarėse surengtą masinę Rusijos raketų ir dronų ataką Kyjive žuvo mažiausiai 24 žmonės. Ketvirtadienį sostinėje esantys naujienų agentūros AFP žurnalistai girdėjo visame mieste kaukiančias oro pavojaus sirenas, o po kelias valandas trukusių galingų sprogimų ir dangų nušvietusių blyksnių Kyjivo gyventojai bėgo slėptis į metro stotis.

Šiuo metu užsienio reikalų ministro pareigas einantis Kęstutis Budrys sako neketinantis kandidatuoti 2029 m. vyksiančiuose prezidento rinkimuose.  „Savo darbotvarkėje, savo veikloje ar kaip uždavinio sau aš to nematau. Tikrai, atvirai sakau. Galite paklausti komandos narių – jie jums pasakys tą patį. Taip, tai grįžtantis klausimas ir aš matau, kiek jis turi įtakos kitai veiklai, kurią darau šiai dienai“, – tinklalaidėje politika.lt sakė šalies diplomatijos vadovas.

Ar gali hantaviruso protrūkis kruiziniame laive būti naujos pandemijos pradžia – toks klausimas pastarąją savaitę galėjo kilti ne vienam. Jį uždavė ir Lietuvos mokslų sveikatos universiteto profesorius Mindaugas Stankūnas. Vis tik jis svarstė, kad šiuo metu tai neatrodo realus scenarijus. Įžvalgomis apie situaciją pasidalinęs socialiniame tinkle mokslininkas išdėstė pagrindinius argumentus. „Ko mane išmokė COVID-19 pandemija? Kad moksle didelė vertybė yra kuklumas.

Vyriausybė trečiadienį nusprendė siūlyti prezidentui skirti buvusį premjerės Ingos Ruginienės vyriausiąjį patarėją tarptautinių santykių klausimais Kęstutį Kudzmaną ambasadoriumi prie tarptautinių organizacijų Vienoje.

 Šią savaitę Lietuvoje lankysis Tarptautinio valiutos fondo (TVF)  ekspertai, vadovaujami Kazuko Shirono.  TVF ekspertai vertins Lietuvos fiskalinės politikos, mokesčių, valstybės biudžeto planavimo ir įgyvendinimo sritis, taip pat aptars konkurencingumo, produktyvumo, žaliosios transformacijos ir energetinės nepriklausomybės, skaitmenizacijos, sveikatos, socialinės apsaugos ir darbo, švietimo bei kitus klausimus.

Praėjus keliems mėnesiams po to, kai baigė galioti paskutinė Rusijos ir Jungtinių Valstijų sutartis, ribojusi abiejų šalių dislokuotų branduolinių galvučių skaičių, Rusija antradienį išbandė naują tolimojo nuotolio raketą, galinčią nešti branduolines galvutes. Vasarį pasibaigus vadinamosios Naujosios START sutarties galiojimui, dvi didžiausios pasaulio branduolinės galios oficialiai buvo atleistos nuo daugybės apribojimų.

Dešimtims milijonų žmonių gali grėsti badas, jei trąšoms nebus greitai leista keliauti per Hormuzo sąsiaurį, pirmadienį naujienų agentūrai AFP pareiškė Jungtinių Tautų (JT) darbo grupės, kurios tikslas – užkirsti kelią artėjančiai humanitarinei krizei, vadovas.

Užsienio reikalų ministerija (URM) penktadienį iškvietė Rusijos ambasados Lietuvoje atstovą, kuriam įteikė protesto notą dėl Rusijos perspėjimo evakuoti diplomatinius atstovus ir piliečius iš Kyjivo dėl planuojamų karinių atakų. Ministerija notoje pabrėžė, kad tokie Rusijos pareiškimai yra laikomi tiesioginiu grasinimu panaudoti jėgą prieš užsienio valstybių ambasadas Kyjive ir kitus miesto gyventojus.

Lietuvos užsienio reikalų ministerija (URM) penktadienį iškviestam Rusijos ambasados atstovui pareiškė griežtą protestą dėl grasinimų Lietuvos ir kitų šalių diplomatinėms atstovybėms Kyjive. Rusijos atstovui įteikta protesto nota, kuria Lietuva griežtai pasmerkė Rusijos užsienio reikalų ministerijos išplatintą „perspėjimą“ užsienio šalims evakuoti savo atstovybių diplomatinį ir kitą personalą bei piliečius iš Kyjivo dėl planuojamų Rusijos karinių pajėgų atakų.

Kruiziniame laive išplitus hantaviruso atmainai, kuri gali būti perduodama iš žmogaus žmogui, kilo daugiau nerimo, ar šis virusas gali labiau išplisti visuomenėje. Nors tam tikros hantavirusų rūšys yra aptinkamos ir Lietuvoje, profesorė Aurelija Žvirblienė ramino, kad kažkaip išskirtinai jų baimintis nėra pagrindo.

Rusijos kariuomenė ruošiasi naujiems tarpžemyninės balistinės raketos „Sarmat“ bandymams. Ši raketa kuriama jau daugiau nei 12 metų ir 2024–2025 m. du kartus sprogo bandymų metu. Gegužės 6 d. Kamčiatkos valdžia perspėjo apie raketų bandymus „Kura“ poligone, uždrausdama žmonėms ir „bet kokios rūšies technikai“ būti bei judėti netoli objekto.

Seimas po pateikimo pritarė Užsienio reikalų ministerijos (URM) siūlymui ratifikuoti konvenciją, kuria būtų įsteigiama Tarptautinė paraiškų dėl Ukrainos nagrinėjimo komisija. Ji priimtų sprendimus dėl Rusijos sukeltos žalos atlyginimo.  Už ministerijos siūlomą projektą po pateikimo balsavo 84 Seimo nariai. Balsavusiųjų prieš ar susilaikiusiųjų nebuvo.

Antradienį Seimui bus pateiktas Užsienio reikalų ministerijos (URM) siūlymas ratifikuoti konvenciją, kuria būtų įsteigiama Tarptautinė paraiškų dėl Ukrainos nagrinėjimo komisija. Ji priimtų sprendimus dėl Rusijos sukeltos žalos atlyginimo.  Kaip teigiama projekto aiškinamajame rašte, minima komisija bus nauja administracinė institucija, peržiūrėsianti, vertinsianti ir priimsianti sprendimus dėl prašymų atlyginti žalą ar nuostolius, kuriuos sukėlė Rusija, užpuolusi Ukrainą.

Vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius vieši Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV), kur šią savaitę dalyvaus Jungtinių Tautų (JT) Generalinės Asamblėjos rengiamame Tarptautiniame migracijos peržiūros forume. Kaip pirmadienį pranešė Vidaus reikalų ministerija (VRM), vizito metu ministras dalyvaus aukšto lygio diskusijose migracijos valdymo, sienų saugumo ir tarptautinio bendradarbiavimo klausimais.

Lietuvai beveik metus nepavyksta susigrąžinti iš tranzitinio traukinio iššokusio ir į Suomiją pabėgusio Rusijos piliečio. Pernai birželio viduryje 21-erių Danilas Muchametovas, kaip manoma, iššoko iš važiuojančio tranzitinio traukinio Adleris–Kaliningradas Kybartų apylinkėse ir dingo. Bėglio ieškojo gausios policijos pajėgos, pasieniečių sraigtasparnis, kinologai, ekspertai su dronais, tačiau aptikti Rusijos piliečio pėdsakų nepavyko.

Prezidentas Gitanas Nausėda galutinai patvirtino Seimo priimtą įstatymą dėl Kapčiamiesčio poligono. Dabar esminis klausimas ne ar poligonas bus, o kada. Ministras Robertas Kaunas pranašauja, kad pilnu pajėgumu jis galėtų veikti apie 2030 metus. G. Nausėda siūlo poligoną vadinti Emilijos Pliaterytės vardu, o netrukus paskelbė gavęs Jungtinių Valstijų pasiūlymą dėl įsitraukimo į koaliciją laisvinsiančią Hormuzo sąsiaurį.

Nuo vasario mėnesio laivų eismas per Hormuzo sąsiaurį praktiškai sustojo, antradienį pranešė Jungtinės Tautos. Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus António Guterreso atstovas spaudai pranešė, kad neseniai paskelbtoje Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencijos (UNCTAD) duomenų suvestinėje stebimos su tebevykstančiais apribojimais sąsiauryje susijusios laivybos, maisto ir energijos kainos bei finansų rinkų tendencijos.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pasmerkė Izraelį dėl to, kad šis galimai priima Rusijos pavogtų ukrainietiškų grūdų siuntas. Rusija yra okupavusi didelius Ukrainos žemės ūkio paskirties žemės plotus. Ukraina pasmerkė Izraelį dėl Rusijos galimai pavogtų grūdų siuntų priėmimo Ukraina ne kartą kaltino Rusiją neteisėtu žemės ūkio produktų eksportu iš teritorijos, kurią Maskva užėmė nuo įsiveržimo 2022 metų vasarį.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad ekonominis saugumas yra neatsiejama nacionalinio saugumo dalis, o Europai ir Pietryčių Azijai reikia mažinti priklausomybę nuo vienintelio energetinių išteklių šaltinio. Taip jis kalbėjo dalyvaudamas Brunėjuje vykusiame Europos Sąjungos ir Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (ASEAN) susitikime, antradienį pranešė Užsienio reikalų ministerija.

Užsitęsę sutrikimai Hormuzo sąsiauryje gali „sukelti pasaulinę maisto krizę“, pareiškė Jungtinių Tautų generalinis sekretorius. Kreipdamasis į JT Saugumo Tarybos posėdį, Antonio Guterresas teigė, kad „saugus ir netrukdomas“ komercinių laivų judėjimas per šį svarbų vandens kelią, kuriame JAV ir Iranas išlieka aklavietėje, yra „ekonominė ir humanitarinė būtinybė“. „Ekonominis smūgis buvo momentinis, ir visi už tai moka kainą“, – sakė A. Guterresas.

Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys pirmadienį susitiko su Brunėjaus Darusalamo užsienio reikalų ministru Dato Erywanu. Susitikimas įvyko minint 25-ąsias Lietuvos ir Brunėjaus diplomatinių santykių užmezgimo metines, pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM). Susitikime Lietuvos ir Brunėjaus ministrai  aptarė dvišalį bendradarbiavimą, dėmesį teikiant abiejų šalių verslui, universitetams bei žmonių tarpusavio kontaktų stiprinimui.

Popiežius Leonas XIV sekmadienį, minint 40-ąsias Černobylio branduolinės katastrofos metines, paragino atominę energiją naudoti tik taikiems tikslams. Tragiškas sprogimas sovietmečio gamykloje „paženklino žmonijos sąžinę“ ir „išlieka perspėjimu apie pavojus, kylančius naudojant vis galingesnes technologijas“, pamaldų Vatikane pabaigoje sakė 70 m. amerikietis pontifikas.

Europos Sąjunga (ES) sekmadienį pasmerkė „teroristinius išpuolius“ chuntos valdomame Malyje ir pabrėžė savo įsipareigojimą užtikrinti saugumą ir stabilumą Sachelio regione. Bendrija „griežtai smerkia balandžio 25 d. Malyje įvykdytus teroristinius išpuolius“, sakoma atstovo spaudai pareiškime.

Šį sekmadienį Ukraina mini 40-ąsias Černobylio atominės elektrinės sprogimo metines. Tai buvo didžiausia civilinė branduoline katastrofa pasaulio istorijoje. Šis minėjimas vyksta praėjus ketveriems metams nuo Rusijos invazijos pradžios, dėl kurios elektrinė vėl atsidūrė pavojuje ir išaugo dar vienos radiacinės avarijos rizika. Naujienų agentūra AFP pateikia penkis žinotinus dalykus apie 1986 m. katastrofą ir šiandieninę elektrinės būklę. Sprogimas 1986 m. balandžio 26 d. 01:23 val.

Vakarų Krante ir centrinėje Gazos Ruožo dalyje palestiniečiai šeštadienį pradėjo balsuoti savivaldos rinkimuose. Tai pirmasis balsavimas nuo karo Gazos Ruože, pasižymintis siauru politiniu lauku ir plačiai paplitusiu nusivylimu. Ramaloje įsikūrusios Centrinės rinkimų komisijos duomenimis, Izraelio okupuotame Vakarų Krante balsuoti užsiregistravo beveik 1,5 mln. žmonių, o Gazos Ruožo Deir el Balaho rajone – 70 tūkst. žmonių. Rinkimų apylinkės atsidarė 7 val. vietos (ir Lietuvos) laiku.

ELTA glaustai pristato svarbiausius balandžio 24 d. įvykius Lietuvoje ir pasaulyje. Generalinė prokuratūra penktadienį informavo prašanti panaikinti buvusio ministro pirmininko, socialdemokrato Gintauto Palucko teisinę neliečiamybę. Surinkus duomenis pernai pradėtame ikiteisminiame tyrime, politikui siekiama pareikšti įtarimus dėl galimai neteisėto praturtėjimo.

Ukraina sekmadienį mini 40-ąsias sprogimo Černobylio atominėje elektrinėje – didžiausios civilinės branduolinės katastrofos istorijoje – metines. Tai vyksta praėjus daugiau nei ketveriems metams nuo to laiko, kai Rusija pradėjo didelio masto invaziją, dėl kurios elektrinei vėl iškilo pavojus ir padidėjo dar vienos radioaktyvios katastrofos rizika. Naujienų agentūra AFP apžvelgia penkis žinotinus dalykus apie katastrofą ir elektrinę šiandien. Sprogimas 1986 metų balandžio 26 dieną 1 val.

Dėl paramediko Manto Sadausko nužudymo suimta jo buvusi sutuoktinė Justina Gaigalaitė. Manoma, kad moteris galėjo kerštauti buvusiam vyrui po audringų skyrybų. Mat teismo sprendimu su M. Sadausku liko gyventi abu poros vaikai, o J. Gaigalaitė buvusiam sutuoktiniui buvo įpareigota sumokėti keliasdešimt tūkstančių eurų. Negana to, aiškėja, kad prieš kelerius metus pas J. Gaigalaitę buvo rasta neteisėtai laikomų psichotropinių vaistų.

Opozicijai priklausančios dvi Seimo konservatorės dėl istorinės atminties naikinimo Rusijoje siūlo kreiptis į Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetą, o tai darančius asmenis sankcionuoti.

Seime ketvirtadienį vyks renginiai, skirti Černobylio atominės elektrinės avarijos 40-osioms metinėms paminėti pagerbiant nukentėjusiuosius ir likviduotojus, įvertinant ilgalaikes katastrofos pasekmes.

Paaiškėjo šeštoji Prezidento Valdo Adamkaus premijos laureatė. Šiais metais ja tapo Lietuvos aplinkosaugininkė Lina Paškevičiūtė – viena iš judėjimo „Girių spiečius“ iniciatorių ir nevyriausybinės organizacijos „Aplinkosaugos koalicija“ vadovė.

Naujai išrinktas Vengrijos ministras pirmininkas Peteris Magyaras pareiškė, kad Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanjahu Vengrijoje būtų sulaikytas, kadangi galiota toks Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) sprendimas. „Jei kas nors yra ieškomas Tarptautinio baudžiamojo teismo ir toks asmuo atvyksta į mūsų šalies teritoriją, jį reikia sulaikyti“, – žurnalistams sakė P. Magyaras. Jis pabrėžė, kad Vengrija ir toliau liks TBT nare, todėl bus įpareigota vykdyti jo orderius.

Japonija sušvelnins dešimtmečius galiojusias ginklų eksporto taisykles, atverdama kelią mirtinų ginklų pardavimui užsienyje, antradienį pranešė vyriausybės vyriausiasis atstovas spaudai Minoru Kihara. Taip Tokijas siekia patekti į tarptautinę ginklų rinką ir tikisi sustiprinti nacionalinę gynybą bei paskatinti ekonomikos augimą. Taip pat didėja nerimas dėl stiprėjančio Kinijos karinio aktyvumo ir dėl nuolatinių saugumo grėsmių iš Šiaurės Korėjos ir Rusijos.

Šį pirmadienį pasaulyje yra minima Kinų kalbos diena, primena nieko nepamirštantis kalendorius. Šią kalbą, dar vadinama mandarinų, gimtąja laiko daugiau kaip 1 mlrd. gyventojų. Ji yra viena iš 6 oficialių Jungtinių tautų organizacijos kalbų (oficialiai minimos ir kitų 5 kalbų dienos). Šiame teste bus vienas klausimas, susijęs su kinų kalba. Apie bene populiariausią visomis kalbomis kasdien tariamą žodį.

Lietuva griežtai smerkia Irano karinius veiksmus prieš Persijos įlankos valstybes, sako užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.  Kaip sekmadienį skelbia ministerija, K. Budrys susitikime su Persijos įlankos šalių bendradarbiavimo tarybos (GCC) generaliniu sekretoriumi Jasem Mohamed AlBudaiwi išreiškė Lietuvos solidarumą GCC valstybėms dėl Irano atakų, kuriomis pažeistas jų teritorinis vientisumas ir suverenumas.

Šiaurės Korėja sekmadienį išbandė kelias trumpojo nuotolio balistines raketas, pranešė Pietų Korėjos kariuomenė. Tai naujausias iš virtinės pastarojo meto branduolinį ginklą turinčios valstybės paleidimų. Sekmadienio paleidimai papildo ginklų bandymų, kuriuos Pchenjanas atliko pastarosiomis savaitėmis, seriją, įskaitant balistines raketas, priešlaivines sparnuotąsias raketas ir kasetinius šaudmenis.

Libane šeštadienį per išpuolį prieš Jungtinių Tautų (JT) taikdarius žuvo prancūzų karys, o dar trys buvo sužeisti, paskelbė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. Pasak jo, panašu, kad ataką įvykdė Irano remiama Libano kovotojų grupuotė „Hezbollah“, kuri vėliau neigė atsakomybę. „Viskas rodo, kad už šį išpuolį atsakinga „Hezbollah“, – socialiniame tinkle „X“ rašė E. Macronas, ragindamas Libano pareigūnus sulaikyti kaltininkus.

Pusiau oficialios Irano naujienų agentūros po JAV prezidento Donaldo Trumpo paskelbimo apie neva atidarytą Hormuzo sąsiaurį skelbia prieštaringą informaciją, rašo „SkyNews“. Esą konkretūs veiksmai dėl Hormuzo sąsiaurio atidarymo turi būti suderinti ir patvirtinti aukščiausiojo lyderio.

Amerikai blokavus priėjimą prie Irano uostų, o naftos kainai šovus į viršų, kyla pagrindinis klausimas – kur tai nuves? Kol Donaldas Trumpas demonstruoja galią, o Iranas grasina sąjungininkams, ekspertai perspėja: pasekmes pajusime kiekvienas.

Rusijos Saugumo tarybos sekretorius Sergejus Šoigu grasina Suomijai ir Baltijos šalims, kad Rusija ginsis dėl Ukrainos bepiločių orlaivių atakų. Kaip skelbia TASS, S. Šoigu nuomone, dronų atakų prieš Rusiją priežastis yra arba neefektyvus priešlėktuvinės gynybos (PVO) darbas, arba Suomija ir Baltijos šalys sąmoningai leidžia tam naudoti savo oro erdvę.

Brazilijos lyderis Luizas Inacio Lula da Silva ketvirtadienį Ispanijoje paskelbtame interviu sukritikavo JAV prezidentą Donaldą Trumpą. Jis pareiškė, kad JAV lyderis neturi jokios teisės grasinti kitoms valstybėms. L. I. Lulos da Silvos komentarai pasirodė po to, kai šį mėnesį D. Trumpas įspėjo, jog Irane „mirs ištisa civilizacija“, jei šalis neatidarys Hormuzo sąsiaurio.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį gynė plačiai pasmerktą savo grasinimą „nušluoti“ Irano civilizaciją, jei Iranas neįvykdys jo reikalavimų, teigdamas, kad tai padėjo priversti priešininkus sėsti prie derybų stalo. „Man taip tinka. Toks pareiškimas atvedė juos prie derybų stalo“, – sakė D. Trumpas interviu „Fox News“, prognozuodamas, kad Iranas galiausiai sugrįš prie derybų ir „duos mums viską, ko norime“. „Ir aš pasakiau savo žmonėms: noriu visko.