Jungtinės Tautos

Jordanijos ir Jungtinių Arabų Emyratų lėktuvai sekmadienį numetė maisto į Gazą, Izraeliui pradėjus laikiną „taktinę pauzę“ karinėse operacijose, kad JT ir pagalbos agentūros galėtų spręsti gilėjančią bado krizę. Izraelio kariuomenė pranešė, kad taip pat pradėjo mesti maistą į Palestinos teritoriją – vienu metu buvo išmesta septynios paletės maisto, o ministras pirmininkas Benjaminas Netanjahu atmetė tai, ką jis pavadino JT „melu“, kad jo vyriausybė yra atsakinga už sunkią humanitarinę padėtį.

Su Egipto valdžia susijusi žiniasklaida sekmadienį pranešė, kad sunkvežimiai su pagalba pradėjo važiuoti į Gazos Ruožą, Izraeliui paskelbus taktinę pauzę kai kuriose palestiniečių anklavo dalyse, kad būtų galima įvežti humanitarinius krovinius.

Izraelio kariuomenė prie Gazos Ruožo sustabdė laivą su palestiniečius remiančiais aktyvistais, gabenusiais į palestiniečių teritoriją pagalbos prekes. Izraelio užsienio reikalų ministerija patvirtino, kad laivui „Handala“ neleista įplaukti į vandenis prie Gazos Ruožo. Keleiviai yra saugūs, jie nugabenti į Izraelio pakrantę, teigiama tinkle „X“ paskelbtame pranešime.

Izraelis paskelbė apie „humanitarinę pauzę“ dalyje Gazos Ruožo sekmadienio rytą, kad būtų galima išdalyti pagalbos prekes. Pauzė galios „humanitariniams koridoriams ir civiliniams centrams“, sakoma Izraelio užsienio reikalų ministerijos tinkle „X“ paskelbtame pranešime. Prieš tai Izraelio kariuomenė paskelbė, kad atnaujins pagalbos prekių mėtymą iš oro ir sudarys sąlygas Jungtinėms Tautoms tiekti maisto produktus ir medikamentus humanitariniais koridoriais Gazos Ruože.

Aktyvistų grupė „Freedom Flotilla“ šeštadienį paskelbė, kad jos paramą gabenantis laivas, išsiųstas į Gazą, artėja prie teritorijos ir yra planuojama ten išsilaipinti kitą rytą, nepaisant Izraelio blokados. Laivas, pavadintas „Handala“ pagal populiarų palestiniečių animacinį personažą, buvo vos 105 jūrmylių (194 kilometrų) atstumu nuo savo tikslo, teigė organizatoriai – arčiau Gazos nei jo pirmtakas „Madleen“, kuris buvo sulaikytas birželio mėnesį.

Trečią dieną iš eilės tęsiantis Tailando ir Kambodžos susirėmimams, šeštadienį žuvusiųjų skaičius išaugo iki 33, o Pnompenis paragino nedelsiant nutraukti ugnį. Ilgai besitęsiantis pasienio ginčas ketvirtadienį peraugo į intensyvius mūšius naudojant reaktyvinius lėktuvus, artileriją, tankus ir sausumos pajėgas.  Penktadienį Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryba surengė skubų posėdį dėl šios krizės.

Karo nuniokotam Gazos Ruožui išgyvenant vis gilėjančią krizę, Jungtinės Karalystės (JK), Prancūzijos ir Vokietijos lyderiai penktadienį pareiškė, kad humanitarinė katastrofa šioje palestiniečių teritorijoje „turi būti nutraukta dabar“. „Raginame Izraelio vyriausybę nedelsiant panaikinti pagalbos srautų apribojimus ir skubiai leisti Jungtinėms Tautoms (JT) bei humanitarinėms nevyriausybinėms organizacijoms vykdyti savo veiklą, kad būtų imtasi veiksmų prieš badą“, – teigiama Berlyno paskelbtame b...

Irano diplomatai pranešė, kad penktadienį surengė „atviras ir išsamias“ branduolines derybas su kolegomis iš Vokietijos, Jungtinės Karalystės (JK) ir Prancūzijos – šalių, kurios yra pagrasinusios inicijuoti sankcijas, jei Teheranas nesudarys susitarimo dėl urano sodrinimo ir bendradarbiavimo su Jungtinių Tautų (JT) inspektoriais.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį atmetė Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono planą rugsėjo mėnesį Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje pripažinti Palestinos valstybę, rašo „Reuters“. „Nesvarbu, ką jis sako“, – sako D. Trumpas. „Jis yra labai geras žmogus. Jis man patinka, bet tas pareiškimas neturi jokios reikšmės“, – priduria jis. „Jis yra kitoks vaikinas. Jam viskas gerai. Jis yra komandinis žaidėjas. Bet štai gera žinia: ką jis sako, nesvarbu.

Rusija dislokavo papildomas radijo elektroninės kovos (REK) priemones netoli Estijos, pranešė respublikos vidaus reikalų ministras Igoris Taro, perduoda „Bloomberg“. Vidaus reikalų ministro duomenimis, signalų slopinimo įranga buvo pristatyta į Kingiseppo rajoną Leningrado srityje, esantį 20 kilometrų nuo sienos. Panašias priemones Rusijos kariuomenė naudoja kare su Ukraina, siekdama išvesti iš rikiuotės nepilotuojamus orlaivius.

Jungtinės Valstijos griežtai sukritikavo Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pareiškimą, kad jis pripažins Palestinos valstybę, ir pavadino šį žingsnį neapgalvotu bei kenkiančiu taikos pastangoms. „Šis neapgalvotas sprendimas tik pasitarnauja „Hamas“ propagandai ir stabdo taiką“, – ketvirtadienį platformoje „X“ parašė JAV valstybės sekretorius Marco Rubio.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas paskelbė, kad Prancūzija pripažins Palestiną kaip valstybę, rašo „The Washington Post“. Pasaulyje pastaruoju metu auga pyktis dėl Gazos Ruože badaujančių žmonių. E. Macronas sako, kad šį sprendimą įteisins Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje rugsėjo mėnesį. „Šiandien neatidėliotina, kad karas Gazoje liautųsi ir būtų išgelbėti civiliai gyventojai“, – rašo jis.

Prieš artėjančias derybas su Europos šalimis Iranas ketvirtadienį dar kartą pakartojo turįs teisę sodrinti uraną.  Pasak jo, ši teisė yra nepajudinama.  Iranas penktadienį Stambule turi derėtis su Jungtine Karalyste (JK), Prancūzija ir Vokietija dėl savo branduolinės programos. Pirmadienį Teheranas apkaltino šias Europos šalis nesilaikant 2015 metų branduolinio susitarimo, nes jos pagrasino sugrąžinti sankcijas Iranui.

Izraelio parlamento sprendimas priimti simbolinį siūlymą dėl Vakarų Kranto aneksijos ketvirtadienį susilaukė daugybės šalių kritikos. Šioje neįpareigojančioje rezoliucijoje, kuri Knesete buvo priimta balsams pasiskirsčius 71-13, Vakarų Krantas vadinamas „neatsiejama Izraelio žemės – istorinės, kultūrinės ir dvasinės žydų tautos tėvynės – dalimi“. Islamo bendradarbiavimo organizacijos šalys pasmerkė šį sprendimą ir apibūdino jį kaip „akivaizdų tarptautinės teisės ir tiesioginį keleto atitinkamų...

Europos Sąjunga (ES) ketvirtadienį svarbiu pavadino Jungtinių Tautų (JT) aukščiausios instancijos teismo sprendimą dėl šalių teisinių įsipareigojimų užkirsti kelią klimato kaitai. Tarptautinis Teisingumo Teismas (TTT) trečiadienį, be kita ko, nurodė, kad valstybės, pažeidžiančios klimato kaitos įsipareigojimus, kiekvienu konkrečiu atveju gali būti įpareigotos mokėti kompensacijas. TTT pabrėžė, kad norint priteisti kompensaciją, turi būti aiškiai įrodytas ryšys tarp neteisėtos veiklos ir žalos.

Aplinkos viceministrės pareigas pradėjo eiti tvarios plėtros ekspertė Aira Paliukėnaitė, iki tol dirbusi ministro Povilo Poderskio patarėja. Viceministrės pareigas ji eina nuo liepos 17 dienos, ketvirtadienį pranešė ministerija. „Aira – asmenybė, kuriai nuoširdžiai rūpi tvarus ir visapusiškas gamtosaugos vystymas Lietuvoje.

Eidamas 90-uosius metus, mirė žymus Lietuvos mokslininkas, sociologas, vadybos žinovas, filosofas ir tautotyrininkas, publicistas, prozininkas, profesorius, habilituotas daktaras, akademikas Romualdas Grigas (1936 m. sausio 25 d. – 2025  m. liepos 23 d.). R. Grigas gimė 1936 m. sausio 25 d. Asteikių kaime, Radviliškio rajone. 1959 m. baigė Maskvos Timiriazevo žemės ūkio akademijos Ekonomikos fakultetą.

Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen ketvirtadienį per susitikimą su kinų prezidentu Xi Jinpingu ragino Europos Sąjungą (ES) ir Kiniją „pripažinti atitinkamus mūsų susirūpinimą keliančius klausimus ir pasiūlyti realius sprendimus“. Kinų lyderis prasidedant susitikimui su EK pirmininke ir Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininku Antonio Costa (Antoniju Košta) ragino stengtis didinti pasitikėjimą neramiame pasaulyje, bet ES vadovai leido suprasti norintys realios ir konkrečios pa...

 Jungtinės Valstijos antradienį paskelbė, kad traukiasi iš UNESCO, teigdamos, kad ši Jungtinių Tautų (JT) kultūros ir švietimo agentūra, geriausiai žinoma dėl pasaulio paveldo objektų apsaugos, yra šališka Izraelio atžvilgiu ir skatina „skaldančius“ reikalus. „Tolesnis dalyvavimas UNESCO veikloje neatitinka Jungtinių Valstijų nacionalinių interesų“, – sakė Valstybės departamento atstovė spaudai.

Jungtinė Karalystė (JK) ir dar 24 Vakarų sąjungininkės, tarp jų – Australija, Kanada, Prancūzija ir Italija, pirmadienį pareiškė, kad karas Gazos Ruože „turi baigtis dabar pat“, argumentuodamos, jog civilių gyventojų patiriamos kančios „pasiekė naują lygį“. „Raginame šalis ir tarptautinę bendruomenę susivienyti dedant bendras pastangas užbaigti šį siaubingą konfliktą neatidėliotinomis, besąlygiškomis ir nuolatinėmis paliaubomis“, – bendrame pareiškime pridūrė minima grupė.

25 Vakarų valstybės, įskaitant Jungtinę Karalystę (JK), Australiją, Kanadą, Prancūziją ir Italiją, pirmadienį bendrame pareiškime teigė, kad karas Gazos Ruože „turi būti nedelsiant nutrauktas“, ir tvirtino, kad civilių gyventojų kančios „pasiekė naują dugną“. „Raginame šalis ir tarptautinę bendruomenę susivienyti bendromis pastangomis užbaigti šį baisų konfliktą, nedelsiant, besąlygiškai ir visam laikui nutraukiant ugnį“, – priduriama grupės pareiškime.

Gazos Ruožo civilinės gynybos agentūra pranešė, kad Izraelio pajėgos sekmadienį apšaudė minią palestiniečių, bandžiusių atsiimti humanitarinę pagalbą karo nuniokotoje palestiniečių teritorijoje, ir nužudė 93 žmones, o dar dešimtis sužeidė. 80 žmonių žuvo, kai į šiaurę atvažiavo sunkvežimiai su pagalba, o dar devyni žmonės, kaip pranešama, buvo nušauti netoli pagalbos punkto pietuose, netoli Rafacho, kur vos para anksčiau žuvo dar dešimtys žmonių.

Vokietija, Prancūzija ir Didžioji Britanija artimiausiomis dienomis planuoja surengti naujas derybas su Iranu dėl pastarojo branduolinės programos vystymo, sekmadienį AFP sakė diplomatinis šaltinis Vokietijoje.

Sirijos vyriausybė pranešė, kad susirėmimai pietiniame šalies Suveidos mieste sekmadienį liovėsi. Drūzų kovotojai atgavo miesto kontrolę po to, kai į regioną buvo dislokuotos valstybinės pajėgos. Per religinių mažumų smurto protrūkius žuvo daugiau kaip 900 žmonių. Pasak žmogaus teisių stebėjimo organizacijos, šeštadienį drūzų kovotojai išstūmė konkuruojančias ginkluotas grupuotes iš miesto vyriausybei nurodžius nutraukti ugnį.

Jungtinės Valstijos ankstų šeštadienio rytą pranešė, kad susitarė dėl Izraelio ir Sirijos vyriausybės paliaubų, daugumos drūzų gyvenamame mieste kilus naujiems susirėmimams po smurto, kuris paskatino įsikišti Izraelį.  Sirijos karą stebinti organizacija „Syrian Observatory for Human Rights“ (SOHR) nurodė, kad nuo sekmadienio per drūzų kovotojų ir sunitų beduinų genčių susirėmimus, dėl kurių buvo dislokuotas vyriausybės pajėgos, Sveidos provincijoje žuvo mažiausiai 638 žmonės.

Islamistų grupuotės „Hamas“ ginkluotasis sparnas penktadienį apkaltino Izraelį blokuojant derybas dėl laikinų paliaubų ir Gazos Ruože laikomų įkaitų grąžinimo. Abiejų pusių derybininkai nuo liepos 6-osios Katare vedė netiesiogines derybas, siekdami susitarti dėl 60 dienų paliaubų, per kurias „Hamas“ išlaisvintų 10 įkaitų.  Tačiau po beveik dviejų savaičių nepavyko pasiekti jokio proveržio, o abi pusės kaltina viena kitą atsisakant nusileisti dėl svarbiausių reikalavimų.

Jungtinės Tautos (JT) pareiškė, kad niekas neturėtų būti siunčiamas atgal į Afganistaną, Vokietijai penktadienį deportavus 81 už nusikaltimus nuteistą afganą į Talibano kontroliuojamą tėvynę.

Lenkijos aukštieji parlamento rūmai – Senatas – ketvirtadienį didele balsų dauguma pritarė teisės aktui dėl šalies pasitraukimo iš Otavos konvencijos, draudžiančios priešpėstines minas. Apie tai penktadienį pranešė Lenkijos radijas. Už pasitraukimą balsavo 84 senatoriai, o vienas pasisakė prieš. Dabar įstatymo projektas keliaus Lenkijos prezidentui Andrzejui Dudai pasirašyti. Birželio gale šiam žingsniui jau pritarė Lenkijos Seimas, žemieji parlamento rūmai.

Pranešimai apie seksualinį smurtą, kurį Rusijos kariškiai panaudojo prieš civilius gyventojus ir karo belaisvius, turi būti pagrįsti ir įrodyti sistemingo išnaudojimo modelį, kad Rusija Jungtinių Tautų (JT) lygiu būtų pripažinta valstybe, atsakinga už seksualinį smurtą konfliktų metu (SSKM). Tai per spaudos konferenciją Kyjive pareiškė Ukrainos vyriausybės komisarė lyčių politikos klausimais Kateryna Levčenko. „Turime pateikti daugybės SSKM nusikaltimų įrodymus.

Ketvirtadienį Jungtinės Amerikos Valstijos paskelbė teroristine organizacija šešėlinę grupuotę, kaltinamą dėl balandžio mėnesio išpuolio Kašmyre, išprovokavusio didžiausią per kelis dešimtmečius Indijos ir Pakistano konfliktą.

Aukšto rango Europos diplomatai ketvirtadienį savo kolegai iš Irano pranešė, kad yra pasirengę atnaujinti Jungtinių Tautų (JT) sankcijas, jei Teheranas nepasieks pažangos dėl branduolinio susitarimo, nurodė Prancūzijos užsienio reikalų ministerija.

Jungtinių Tautų (JT) ekspertai trečiadienį pareikalavo atlikti skaidrų tyrimą dėl Baltarusijoje už politines pažiūras kalinamų žmonių mirčių. Nuo 1994 metų autoritarinio prezidento Aliaksandro Lukašenkos valdoma Baltarusija uždraudė visas realias opozicines partijas ir yra kaltinama disidentų persekiojimu.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas Rusijos prekybos partneriams grasina įvesti iki 100 proc. dydžio muitus, jei Maskva iki rugsėjo pradžios nenutrauks savo karo Ukrainoje. Štai šalys, kurioms šis ultimatumas kelia didžiausią grėsmę, jei jis bus įgyvendintas: Kinija Kinija yra didžiausia Rusijos prekybos partnerė, o metiniai importo ir eksporto srautai tarp šių dviejų šalių, analitinio centro „Bruegel“ duomenimis, siekia beveik 240 mlrd. JAV dolerių (207 mlrd.

Jungtinių Tautų ekspertai trečiadienį pareikalavo skaidriai ištirti Baltarusijoje už nepritarimą valdžios politikai sulaikytų žmonių mirtis. Nuo 1994 m. Baltarusiją valdo prezidentas Aliaksandras Lukašenka, kuris uždraudė visas tikras opozicines partijas ir yra kaltinamas disidentų persekiojimu.

Jungtinių Tautų (JT) būstinėje Niujorke tarptautiniai pasiuntiniai šį mėnesį aptars Izraelio ir palestiniečių konflikto dėl dviejų valstybių sprendimą prieš rugsėjį numatytą valstybių vadovų susitikimą, trečiadienį pranešė Prancūzijos diplomatinis šaltinis. Konferenciją, kuriai pirmininkautų Prancūzija ir Saudo Arabija, buvo planuota surengti birželio viduryje.

Ukrainos parlamentas priėmė įstatymą dėl pasitraukimo iš priešpėstines minas draudžiančios Otavos konvencijos, o prezidentas Volodymyras Zelenskis jį pasirašė, antradienį pranešė ukrainiečių portalas „The Kyiv Independent“. Kaip pranešė parlamentaras Jaroslavas Železniakas, Aukščiausioji Rada priėmė sprendimą, kuriuo sustabdomas Ukrainos įsipareigojimų pagal šią konvenciją vykdymas. Už jį balsavo 305 deputatai, 40 susilaikė ir nė vienas nebalsavo prieš.

Antradienį darbą Užsienio reikalų ministerijoje (URM) pradeda naujoji viceministrė Audra Plepytė. Kaip pranešė ministerija, ambasadorės kadenciją JAV baigusi A. Plepytė kuruos transatlantinio bendradarbiavimo, globalios politikos ir globalios Lietuvos klausimus. Darbą URM diplomatė pradėjo 1994 metais. A. Plepytė yra buvusi Lietuvos ambasadore JAV, Nuolatinėje atstovybėje prie Jungtinių Tautų ir Ispanijoje.

 Iranas pirmadienį pareiškė, kad kol kas dar nesutarta dėl iraniečių užsienio reikalų ministro Abbaso Araghchi ir JAV pasiuntinio Steve'o Witkoffo derybų dėl Teherano branduolinės programos datos.

Gazos Ruožo civilinės gynybos agentūra pranešė, kad sekmadienį per Izraelio smūgius palestiniečių teritorijoje žuvo daugiau nei 40 žmonių, įskaitant buvusius turguje ir vandens skirstymo punkte.  Apie naujausias aukas pranešama įstrigus Izraelio ir palestiniečių kovotojų „Hamas“ deryboms.  Izraelio ir palestiniečių kovotojų grupuotės delegacijos jau savaitę bando susitarti dėl laikinų paliaubų, kad būtų nutrauktos 21 mėnesį Gazos Ruože trunkantis karas.

Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi šeštadienį pareiškė, kad Teherano bendradarbiavimas su Tarptautine atominės energijos agentūra (TATENA) įgaus naują formą.  Jo komentaras buvo išsakytas po to, kai Islamo Respublika anksčiau šį mėnesį priėmė įstatymą, kuriuo buvo sustabdyti ryšiai su šia Jungtinių Tautų (JT) branduolinės veiklos priežiūros institucija. „Mūsų bendradarbiavimas su agentūra nenutrūko, bet įgaus naują formą“, – sakė A. Araghchi.

Gazos Ruože nuo šeštadienio ryto per Izraelio atakas žuvo mažiausiai 46 palestiniečiai. Apie tai paskelbė Gazos Ruože dirbantys medikai. Anot jų, 27 žmonės žuvo laukdami maisto humanitarinės pagalbos teikimo vietose. Pasak Jungtinių Tautų, nuo gegužės pabaigos Gazos Ruože mažiausiai 798 žmonės žuvo prie pagalbos paskirstymo centrų ir pagalbos konvojų.

Naktį per Rusijos atakas Rytų Ukrainos Charkivo mieste buvo sužeisti devyni žmonės, penktadienį pranešė vietos valdžios institucijos. „Tarp sužeistųjų yra moterų gimdymo namuose“, – tinkle „Telegram“ parašė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir pridūrė, kad per ataką vaikai nebuvo sužaloti. V. Zelenskis apkaltino Rusijos kariuomenę, kad ji sąmoningai taikosi į civilius gyventojus.

Vasaros gaisrai yra dažnas reiškinys rytinėje Viduržemio jūros dalyje, kur ekspertai įspėja, kad klimato kaita dar labiau blogina situaciją. Karščio banga, kuri pastarąją savaitę alino Europą, sudarė palankias sąlygas kilti gaisrams Graikijoje ir Turkijoje. Jei šią vasarą planuojate keliauti į gaisrų pavojų keliančias vietoves, svarbu atkreipti dėmesį į keletą atsargumo priemonių, padėsiančių pasiruošti ekstremalioms situacijoms.

Italija rengia ketvirtąją Ukrainos atstatymo konferenciją, nors Rusija toliau eskaluoja karą.  Didėjant netikrumui dėl JAV įsipareigojimų Kyjivo gynybai, į Romą pakviesti politikos ir verslo lyderiai, kurie galėtų skatinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę gynybos, kasybos, energetikos ir kituose projektuose.

Gazos Ruožo civilinės gynybos agentūra pranešė, kad trečiadienį per Izraelio smūgius šioje palestiniečių teritorijoje žuvo 22 žmonės, tarp jų – bent šeši vaikai. Agentūros atstovas Mahmudas Bassalas nurodė, kad per vieną smūgį žuvo 10 tos pačios šeimos narių, kurie glaudėsi Al Mavasio rajone į vakarus nuo Chan Juniso, o kitas smūgis, nukreiptas į Al Šati stovyklą netoli Gazos miesto, pareikalavo 10 gyvybių, dar daugiau kaip 30 žmonių buvo sužeisti.

BBC išanalizuoti garso įrašai rodo, kad pabėgusi buvusi Bangladešo ministrė pirmininkė Sheikh Hasina praėjusiais metais įsakė žiauriai susidoroti su protestais, dėl šių įtarimų ji dabar teisiama.  Jungtinių Tautų duomenimis, 2024 m. nuo liepos iki rugpjūčio žuvo iki 1400 žmonių, kai Sh. Hasinos vyriausybė, nesėkmingai mėginusi išsilaikyti valdžioje, įsakė susidoroti su protestuotojais.  77 metų Sh.

Graikija trims mėnesiams sustabdys visų laivais iš Šiaurės Afrikos atvykstančių migrantų prieglobsčio prašymų svarstymus, trečiadienį pareiškė ministras pirmininkas, padidėjus migrantų iš Libijos srautui.  „Kelias į Graikiją užsidaro (...) visi neteisėtai atvykstantys migrantai bus suimti ir sulaikyti“, – parlamentui sakė ministras pirmininkas Kyriakas Mitsotakis.

Izraelio kariuomenė trečiadienį pranešė, kad pradėjo tikslines operacijas Libano pietuose, siekdama išardyti Irano remiamai kovotojų grupuotei „Hezbollah“ priklausančią infrastruktūrą. „Gavę žvalgybos informacijos ir nustatę „Hezbollah“ ginklų ir teroristų infrastruktūros keliose Pietų Libano vietovėse, kariai pradėjo specialias tikslines operacijas, kad jas išardytų ir neleistų „Hezbollah“ vėl įsitvirtinti šioje teritorijoje“, – sakoma kariuomenės pareiškime.

Pasaulinė prekyba per pirmus šešis šių metų mėnesius, palyginti su 2024-ųjų antruoju pusmečiu, išaugo maždaug 300 mlrd. JAV dolerių, arba apytikriai 1,7 proc., pirmiausia dėl Jungtinių Valstijų importo ir Europos Sąjungos eksporto šuolio, pranešė Jungtinės Tautos.