jaunimas

Daugiau nei 2,8 mln. vaikų įtraukęs tyrimas dar kartą parodė, kad ilgesnis laikas prie ekranų siejamas su prastesniais vaikų mokymosi, kalbos ir emocinės sveikatos rodikliais.

Kaip geriau susiplanuoti mėnesio biudžetą? Kur investuoti santaupas? Ar verta imti būsto paskolą? Paklausus šių klausimų dirbtinio intelekto (DI), atsakymų galima sulaukti vos per kelias sekundes. Tačiau DI gali klysti, o jo pateikta informacija gali būti netiksli ar pasenusi. Specialistai įspėja, kad rizika kyla tada, kai žmogus, norėdamas asmeniškesnio patarimo, DI atskleidžia savo pajamas, paskolos sutartį, banko išrašą ar kitą informaciją apie save.

Policijos virtualus patrulis socialiniame tinkle „Facebook“ primena suaugusiesiems apie atsakomybę už nepilnamečiams perduodamus tabako gaminius ir elektronines cigaretes. Pareigūnai atkreipia dėmesį, kad vaikams negalima perduoti ne tik įprastų tabako gaminių, bet ir elektroninių cigarečių ar jų pildyklių. Tokie veiksmai gali kelti pavojų nepilnamečių sveikatai ir turėti teisinių pasekmių, o už šiuos pažeidimus suaugusiesiems gali būti skiriama piniginė bauda.

Daugiau nei pusė – 58 proc. – jaunų suaugusiųjų Lietuvoje norėtų pradėti nuosavą verslą, rodo „Swedbank“ užsakymu atliktas šalies gyventojų nuomonės tyrimas. Tyrimo duomenimis, 18–29 m. amžiaus gyventojų grupėje 21 proc. norėtų imtis verslo, tačiau kol kas nėra atradę tinkamos krypties, o 22 proc. jau turi minčių apie nuosavą veiklą, bet dar neturi konkretaus plano. Tuo metu 5 proc. jaunų suaugusiųjų teigė jau turintys konkretų planą, o dar 10 proc.

Jaunimo reikalų agentūros direktorės pareigas antradienį pradėjo eiti lektorė, buvusi Vilniaus senojo teatro vadovė Olga Polevikova. Penkerių metų kadencijai išrinkta naujoji vadovė bus atsakinga už valstybės jaunimo politikos įgyvendinimą, antradienį pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė vylėsi, kad O. Polevikovos vadovaujama agentūra laiku išgirs jaunimo poreikius ir kokybiškai įgyvendins valstybės sprendimus jaunimui.

Vertindama jaunimo neskubėjimą įsidarbinti, Užimtumo tarnybos vadovė sako, kad situacija nėra gera, jeigu 15 tūkst. jaunų žmonių neskuba įsidarbinti ar įgyti išsilavinimą. Ingos Balnanosienės teigimu, jaunuoliai nebenori dirbti sunkaus fizinio darbo, o darbo ieško paslaugų srityje. „Jeigu kalbame apie jaunus žmones, tai, iš tiesų, turiu pastebėti, kad situacija nėra gera arba kitaip pasakius, gyvename naujoje realybėje“, – trečiadienį LRT radijui teigė I. Balnanosienė.

Kalbant apie mafiją Kaune iki šiol visų žvilgsniai krypsta į Pravieniškių pataisos namuose bausmę iki gyvos galvos šiuo metu atliekantį Henriką Daktarą. Jis tapo kone organizuoto nusikalstamumo simboliu visoje Lietuvoje. Nors Kaune po šalies nepriklausomybės atgavimo susibūrė ir daugiau grupuočių, bet visos jos daugiau ar mažiau jau yra nukeliavusios į kriminalines paraštes. Dauguma yra mirę (arba nužudyti), kiti leidžia dienas už grotų, o kai kurių vadeivų teismai tęsiasi iki šiol.

Vis daugiau jaunų lietuvių tampa skaičiuoti ir net skaityti nemokančiais beraščiais. Žemus matematikos ir skaitymo įgūdžius jau turi kas trečias jaunuolis. Per 8 metus Lietuvos jaunimas pagal skaitymą ir skaičiavimą dar lenkė išsivysčiusių šalių vidurkį, tačiau vėliau nusirito į sąrašo galą. Net dalis aukštąjį išsilavinimą turinčių lietuvių skaičiuoja prasčiau nei Estijos ar Suomijos dvyliktokas. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Ar Z karta – maždaug 14–30 metų jaunuoliai – yra kvailesni už savo tėvus ir prosenelius? Tokie garsaus Jungtinių Amerikos Valstijų neuromokslininko teiginiai paplito internete – esą jų mąstymo, raštingumo, skaičiavimo gebėjimai ir net IQ pirmą kartą istorijoje yra žemesni nei jų tėvų. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Patys mokytojai sako, kad Z kartos atstovai yra išsiblaškę, nesugeba skaityti ilgesnių tekstų, todėl privalomos perskaityti knygos jiems trumpinamos iki santraukų.

Įžūliai besielgiantis jaunimas siaubia ir niokoja maisto prekių parduotuves – mėto kiaušinius į žmones, lubas, svaido įvairias maisto prekes į pirkėjų krepšius ir vežimėlius. Vaizdo įrašus apie savo „žygius“ jie kelia į socialinius tinklus, o prekybininkai dėl tokių incidentų jau kreipiasi pagalbos į teisėsaugą. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Ekspertai pastebi, kad šiuolaikinis jaunimas neturi kai kurių bazinių socialinės sąveikos įgūdžių, kurie dar neseniai buvo laikomi absoliučia norma, rašoma UNIAN. Z kartos (gimę 1997-2012 m.) atstovai užaugo skaitmeninių technologijų pasaulyje, todėl daugelis socialinių įgūdžių, kuriuos vyresnės kartos nuo vaikystės perimdavo kasdieniame gyvenime, pas juos pasirodė esą mažiau išvystyti.

Ar sovietmetis ir trėmimai – tik tolima senelių istorija, neturinti nieko bendro su šiuolaikine karta? Nors dažnai norisi nuo šios praeities atsiriboti, psichologai perspėja, kad neiškalbėtas istorinis skausmas niekur nedingo – jis tiesiog įgavo slaptą formą, tyliai perduodamą iš kartos į kartą, ir iki šiol veikia mūsų elgesį. Kaip tai mus veikia? Apie tai „Žinių radijas“ laidoje, pokalbis su profesore Danute Gailiene.

„Jaunimo linijos“ savanoriai kasmet sulaukia apie 50 tūkst. jaunų žmonių skambučių ir laiškų. Paaugliai kreipiasi dėl pačių įvairiausių problemų – santykių sunkumų, minčių apie savižudybę, o kartais tiesiog todėl, kad neturi su kuo pasikalbėti. Apie tai, su kokiomis problemomis susiduria paaugliai  ir kaip stabdyti jų žiaurumą naujienų portalo laidoje „Dienos Pjūvis“ diskutavo psichologas Edvardas Šidlauskas ir „Jaunimo linijos“ psichologas Mykolas Kriščiūnas.

Gegužės 23-ąją Vilniuje, prie Baltojo tilto, įvykusi „Laimingo jaunimo diena“ per visą dieną subūrė apie 10 tūkst. žmonių. Emocinės sveikatos festivalis ir koncertas po atviru dangumi visai dienai pavertė miesto erdvę gyvu, energijos kupinu renginiu – čia susijungė muzika, judesys, pokalbiai ir patirtys. Renginį kūrė „Jaunimo linija“ kartu su partneriais – „Swedbank“, Vilniaus miesto savivaldybe ir TV3 žiniasklaidos grupe.

Nors mažomis pensijomis skundžiasi senjorai, finansiškai prasčiau jaučiasi jaunimas, rodo naujausias „Swedbank“ tyrimas. Daugelis 18–29 metų jaunuolių dar neturi finansinės pagalvės, tvarkytis su pinigais dar tik mokosi, tad vienas iš trijų jaunuolių per mėnesį net kelis kartus patiria finansinį stresą. Pinigus, beje, jaunimas ir „prataško“  – septyni iš dešimties jaunų žmonių būdami su draugais išleidžia daugiau, negu planavo ar gali sau leisti.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo jaunimo amžiaus ribą mažinti nuo 14-kos iki 11-kos metų, o  jauno žmogaus amžiaus viršutinė riba liktų 29 metai, antradienį pranešė ministerija. Ministerija pateikė derinti tai numatantį Jaunimo politikos pagrindų įstatymo pataisų projektą. Ministrės Jūratės Zailskienės teigimu, siūlomi pokyčiai atspindi poreikį jaunimo politikos priemones taikyti anksčiau – dar prieš paauglystėje išryškėjant socialiniams, emociniams ar ugdymosi sunkumams.

Per mėnesį Lietuvą sukrėtė du ginkluotų moksleivių išpuoliai. Visuomenėje netyla klausimai: kas skatina jaunus žmones griebtis kraštutinių veiksmų ir ar turime priemonių tam užkirsti kelią? Kaip stabdyti paauglių žiaurumą ir kokių sprendimų reikia imtis jau dabar? Apie tai diskutuoja psichologas Edvardas Šidlauskas ir „Jaunimo linijos“ psichologas Mykolas Kriščiūnas. Matėte naujienas apie šiuos abu įvykius.

Australijai apribojus prieigą prie socialinių tinklų jaunesniems nei 16 metų, pirmieji rezultatai kelia dvejonių. Paskelbtas tyrimas rodo, kad daugiau nei du trečdaliai nepilnamečių Australijoje vis dar naudojasi socialiniais tinklais. Apie tai laidoje diskutavo klinikinis psichologas, psichoterapeutas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslininkas Julius Burkauskas ir Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos prezidentas Umberto Masi.

Diskusijos dėl socialinių tinklų ribojimo nepilnamečiams įsibėgėja ne tik Lietuvoje, bet ir kitose pasaulio valstybėse. Vis dėlto praktika rodo, kad net ir įvedus griežtesnius ribojimus atsiranda spragų, kurias jaunimas greitai išmoksta apeiti. Ar įstatymai iš tiesų gali suvaldyti šią problemą? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto psichologijos profesorius dr. Antanas Kairys ir advokatas Mindaugas Civilka.

Diskusijos apie socialinių tinklų ribojimą nepilnamečiams vyksta ne tik nacionaliniu, bet ir Europos Sąjungos lygiu. Pasak ekspertų, artimiausi metai gali atnešti esminių pokyčių – planuojama nauja reguliavimo sistema, kuri turėtų aiškiau apibrėžti platformų atsakomybę ir riboti tam tikras jaunimui žalingas funkcijas. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto psichologijos profesorius dr.

Seime svarstant idėją jaunesniems kaip 18 metų asmenims neparduoti nealkoholinio vyno, alaus ar sidro, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) siūlo draudimą dar labiau sugriežtinti. SAM siekia ribojimą taikyti visiems nealkoholiniams, bet alkoholį imituojantiems gėrimams, pavyzdžiui, nealkoholiniam džinui, tekilai, trauktinei, vermutui, romui.

Besaikis socialinių tinklų naudojimas vis dažniau vadinamas šių laikų rykšte, todėl įvairios valstybės svarsto ar jau taiko ribojimus nepilnamečiams. Panašios diskusijos vyksta ir Lietuvoje – dalis politikų siūlo socialiniais tinklais leisti naudotis tik nuo 16 metų.

Jauni žmonės vis dažniau renkasi ne vaikų auginimą, o augintinius – šunis, kurie tampa pilnaverčiais šeimos nariais. Keičiantis gyvenimo būdui ir vertybėms, kyla vis daugiau klausimų ne tik apie demografinę padėtį, bet ir apie ateitį – kam bus paliekamas sukauptas turtas? Lietuvoje daugėja atvejų, kai žmonės testamentuose numato palikimą ne giminaičiams, o gyvūnų globos organizacijoms ar net patiems augintiniams.

Į partijos „Nemuno aušra“ pirmininko Remigijaus Žemaitaičio susitikimus pastaruoju metu vis dažniau atvyksta paaugliai, kurių skaičius stebina tiek organizatorius, tiek aplinkinius. R. Žemaitaitis teigia, kad tai ne atsitiktinumas, o politinių oponentų veiksmas, siekiant protestuoti prieš jį siunčiant nepilnamečius, nors kai kas mano, jog tai gali būti spontaniška jaunimo iniciatyva. Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su psichologu Edvardu Šidlausku.

Socialiniuose tinkluose žaibiškai plinta jaunimo vartojamos frazės – tokios kaip „six-seven“, „sigma“ ir daugelis kitų. Jų banga persimetė ir į Lietuvos mokyklas – vaikai koridoriuose ir net pamokų metu rodo iš „TikTok“ platformos perimtus gestus bei kartoja populiarius žodžius. Mokytojus tokia tendencija neramina – ši mada taip įsisiautėja, jog pedagogams tampa sunku vesti pamokas, vaikai nesusikaupia ir blaškosi.

Siekiant sudaryti galimybę vaikams anksčiau įsitraukti į jaunimo organizacijų veiklą, siūloma 11-mečius priskirti jaunimui.  Tai numatančias Jaunimo pagrindų įstatymo pataisas įregistravo opozicinės Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos nariai Edita Rudelienė ir Andrius Bagdonas.  Jei Seimas pritartų, jauno žmogaus amžiaus apatinė riba būtų sumažinta nuo 14 iki 11 metų. Tai reiškia, kad jaunu žmogus būtų laikomas ne nuo 14 metų, kaip yra šiuo metu, o nuo 11 iki 29 metų.

Pastaruoju metu internete verda aštrios diskusijos dėl to, kaip „Nemuno aušros“ susirinkimuose buvo priimtas pilietiškas jaunimas. Kritikai teigė, jog jauniems žmonėms trūksta gyvenimiškos patirties suprasti valstybės procesus. Tačiau tokiam požiūriui paprieštaravo žinomas fotografas Vilmantas Žilinskas – jo viešas pasisakymas socialiniuose tinkluose sukėlė itin audringą visuomenės reakciją. Vyras išskyrė pilietišką jaunimą.

Pristatytas naujausias ESPAD tyrimas parodė, kaip per pastaruosius ketverius metus 40 Europos šalių 15–16 metų moksleivių tarpe kito rūkymo, alkoholio, narkotikų ir elektroninių cigarečių vartojimo įpročiai. Kokios tendencijos ryškėja, kas labiausiai kelia nerimą? Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje, diskutuoja Narkotikų tabako ir alkoholio kontrolės departamento Prevencijos koordinavimo skyriaus vedėja dr.

Po penkiolikos metų pertraukos Lietuva vėl turėjo savo atstovą prestižiniame Pasaulio jaunimo chore (angl. World Youth Choir). 20-metis kaunietis Mantas Gontis – tik antrasis lietuvis per visą šio choro gyvavimo istoriją, kuriam pavyko įveikti itin sudėtingą tarptautinę atranką. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Nacionalinės kino mokyklos (KIMO) studentas Mantas Gontis įrašė savo vardą į Pasaulio jaunimo choro istoriją.

Net 64 proc. jaunų 18–29 metų lietuvių bent kelis kartus per mėnesį jaučia finansinį nerimą. Pagrindine nerimo priežastimi jie įvardija nepakankamas pajamas, tačiau iš tiesų priežastys yra daug kompleksiškesnės, rašoma pranešime žiniasklaidai. Tokius duomenis rodo banko „Swedbank“ užsakymu 2025 m. rugsėjo 29 d. atlikta reprezentatyvi 18–29 metų amžiaus gyventojų apklausa.

„Nemuno aušros“ pirmininkui Remigijui Žemaitaičiui lankantis Tauragėje, jį pasitiko protestuojantis jaunimas. Aiškėja, kad kai kurie iš jų priklauso politinėms jaunimo organizacijoms. Patys protestuotojai teigė esantys iš skirtingų mokyklų, aiškino, kad jiems rūpi Lietuvos ateitis. Tačiau moksleivius priešiškai pasitiko ne tik R. Žemaitaitis – su keiksmais juos iš bibliotekos vijo jų pačių kraštiečiai.

Visame pasaulyje bręsta nauja protestų banga – šįkart jos priešakyje stovi „Z karta“. Nuo Maroko iki Madagaskaro, nuo Paragvajaus iki Peru jauni žmonės išeina į gatves reikalaudami permainų, kovodami su korupcija, nelygybe ir valdžios abejingumu. Socialiniai tinklai tampa jų ginklu ir balsu, tačiau ekspertai įspėja: tas pats įrankis, kuris leidžia greitai mobilizuotis, gali tapti ir jų silpnybe. „Z kartos“ atstovai reiškia nepasitenkinimą esama valdžia ir reikalauja pokyčių.

Praėjusį savaitgalį Kėdainių senamiestyje įvyko nemalonus incidentas – miesto vaizdo stebėjimo kameros naktį iš šeštadienio į sekmadienį užfiksavo grupę jaunų žmonių, niokojančių miesto turtą. Vaizdo įrašuose matyti trys vaikinai ir mergina, gerokai po vidurnakčio spardantys pastatų lietvamzdžius, vartantys atliekų konteinerius ir kitaip pažeidinėjantys viešąją tvarką. Užfiksuota medžiaga jau perduota rajono savivaldybės Viešosios tvarkos skyriui.

Per daug jaunų žmonių „atprato“ nuo darbo, įspėja Jungtinės Karalystės darbo ir socialinės apsaugos sekretorius Pat McFaddenas. Jis pareiškė, kad bent metus nesiims naujų socialinės paramos reformų – pagrindinis jo tikslas bus grąžinti jaunimą į darbo rinką.

Jurbarko gimnazijos kieme policininkai aptiko net 30 paketų su narkotinėmis medžiagomis – kanapėmis ir „kristalais“. Aiškėja, kad du 18-mečiai narkotikus ruošėsi pardavinėti čia besimokantiems gimnazistams. Narkotinių medžiagų platintojus pareigūnai taip pat sučiupo. Tačiau policija sako, kad tai tik ledkalnio viršūnė – narkotikus vaikams platina net pačios atžalų turinčios mamos.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Jauni darbuotojai Lietuvoje uždirba vidutiniškai apie 1,5 tūkst. eurų į rankas, tačiau jų atlyginimai labai skiriasi priklausomai nuo srities – vieni gauna tik minimalią algą, kiti peržengia ir 3 tūkst. eurų ribą. Tuo metu specialistai vis daugiau kalba apie didėjantį specialistų trūkumą – nuo programuotojų ir inžinierių iki mokytojų bei medicinos darbuotojų.

Į Lietuvą keliaus dar vienas aukso medalis. 16-metis Tajus Juška dalyvavo pasaulio jaunimo varžybose ir tapo pasaulio čempionu.  Naujasis pasaulio čempionas Tajus Juška dalyvavo pasaulio jaunimo plaukimo čempionate, kuris vyko Rumunijoje. Tajus Juška laimėjo pirmąją vietą ir pasirodė geriausiai 100 metrų plaukimo peteliške, rungtyje. Jaunuolis atrankoje buvo 10-as numeris, o į finalą pateko 4-tu rezultatu.

Neseniai į dienos šviesą iškilo daug kam nerimą kelianti statistika, rodanti, kad Lietuvos jaunimas vis mažiau dirba. Tai reiškia, kad jauni žmonės gyvena iš išmokų arba padedami tėvų. O į tai sureagavo ir patys gyventojai. Skaitytojai pasiskirstė į dvi grupes: vieni pliekė jaunuolius ir vadino juos tinginiais, o kiti už juos džiaugėsi ir palaikė.  Valstybinės duomenų agentūros duomenimis, per pastaruosius metus 15–24 m. amžiaus žmonių užimtumas sumažėjo nuo 31,2 proc. iki 27,9 proc.

9 iš 10 jaunuolių Europos Sąjungoje teigia esantys geros ar labai geros sveikatos, tačiau tikroji situacija ne visur tokia rožinė. Naujausi „Eurostato“ duomenys atskleidžia ryškius skirtumus tarp šalių, pajamų grupių ir lyčių – kai kur jaunimo savijauta gerėja, o kai kur – kelia nerimą. Nors didžioji dauguma jaunuolių Europos Sąjungoje vertina savo sveikatą teigiamai, jų gerovei visose 27 valstybėse narėse daro įtaką socialiniai, ekonominiai ir lyčių skirtumai.

Daugelis girdėję, kad Lietuvos jaunimas yra laikomas laimingiausiu pasaulyje. Tačiau per pastaruosius metus ji ėmė vis mažiau dirbti – po pandemijos 15–24 m. amžiaus žmonių užimtumas sumažėjo kone dvigubai. Kodėl taip nutiko ir iš ko pragyvena jaunesni gyventojai? Dabar ir ateityje įvairių pensijų ir išmokų dydis priklausys nuo to, kiek gyventojų dirbs ir kiek jie uždirbs. Jeigu jų bus mažiau, tai iš jų surenkamų ir išmokamų pinigų bus mažiau.

Universitetus ką tik baigęs jaunimas kraupina darbdavius – patirties neturintys jaunuoliai reikalauja algų kaip ilgamečiai asai – vieniems negana tūkstančio, o kiti ir 2,5 tūkstančio eurų į rankas pasiprašo. Tiesa, tokių algų užsiprašo dažniausiai didmiesčių jaunuoliai. Kaip pastebi personalo atrankos specialistai, ypač savimi pasitiki ir didelių atlyginimų reikalauja niekada nedirbę turtingų tėvų vaikai.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Vasaros darbų jaunimui netrūksta – vien maitinimo sektoriuje jų laukia šimtai. Tačiau įsidarbinti gali ne visi: tik kas antras darbdavys priima nepilnamečius, o 14-mečiams kliūtimi tampa sudėtingi formalumai. Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje diskutuoja Užimtumo tarnybos Paslaugų organizavimo departamento patarėja Inga Nomeikiene. Kokias šiais metais pastebite galimybes jaunam žmogui rasti vasaros darbą? I. Nomeikienė: Gal pakomentuosiu būtent darbdavių požiūrį.

Dauguma Z kartos ir tūkstantmečio kartos atstovų galvoja, kad amžius neturi įtakos vienam konkrečiam dalykui, nors jie mano, kad senėjimas prasideda jauname amžiuje.

Vyresnio amžiaus darbuotojai – vis patrauklesni darbdaviams. Ar tai rodo, kad patirtis ir noras dirbti tampa nauja vertybe? Tuo tarpu jaunimas darbo rinkoje ieško ne tik atlygio, bet ir prasmės, todėl darbdaviams iškilo galvosūkis – kaip motyvuoti jaunimą. Apie priežastis, kodėl jaunimas nebenori dirbti, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja darbo rinkos ir CV-Online marketingo vadovė Rita Karavaitienė ir ekonomistas Algirdas Bartkus.

Jaunimas Lietuvoje neskuba integruotis į darbo rinką, neretai pasirenka skirti laiko asmeniniui augimui – keliavimui, pažinimui savęs ar tiesiog poilsiui. Kaip tai paveikia Lietuvos darbo rinką ir kokios pasėkmės jų laukia? Apie priežastis, kodėl Lietuvos jaunimo nedarbo lygis aukščiausias Europoje, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja CV-Online marketingo vadovė Rita Karavaitienė ir ekonomistas Algirdas Bartkus.

Lietuva pirmauja Europoje pagal jaunimo nedarbą 15-24 metų amžiaus grupėje. Kodėl jauni žmonės neieško darbo, o vyresni dirba ilgiau? Kokios nedarbo išmokos yra kaimyninėse šalyse, ar reikėtų keisti tvarką Lietuvoje? Apie priežastis, kodėl jaunimas nebenori dirbti, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja darbo rinkos ir komunikacijos specialistė Rita Karavaitienė ir ekonomistas Algirdas Bartkus.

Vis daugiau jaunų žmonių nusprendžia ne dirbti, o gyventi iš nedarbo išmokų. Naujausia „Sodros“ analizė parodė netikėtą tendenciją – būtent jauni, 25–30 metų asmenys šiemet tampa viena aktyviausių išmokos gavėjų grupių. Vieni ekspertai įspėja, kad tai – signalas apie augančią jaunimo priklausomybę nuo valstybės paramos, kiti specialistai atkreipia dėmesį, kad šią tendenciją lemia ne tinginystė, o struktūrinės darbo rinkos problemos.

Beveik du trečdaliai – 61,6 proc. – 15–34 metų šalies gyventojų pernai turėjo darbą, 32,5 proc. buvo ekonomiškai neaktyvūs, o likę 5,9 proc. – bedarbiai, rodo jaunimo darbo rinkoje ir jo išsilavinimo tyrimas. Valstybės duomenų agentūra penktadienį pranešė, kad tarp jaunimo dažniau dirba vyrai – darbą turi 64,8 proc. 15–34 metų vyrų, o moterų – 58,1 proc.. Bedarbių buvo atitinkamai 6 proc. ir 5,7 proc., ekonomiškai neaktyvių – 29,1 ir 36,2 proc. Tyrimo duomenimis, 83,7 proc.

Vienas laukiamiausių jaunimo renginių – festivalis „Dalinkis Vasara 2025“ – sugrįžta jau 8-ąjį kartą! Organizatoriai šiais metais žada dar daugiau įkvepiančių patirčių ir neįkainojamų galimybių, o finansinė padėtis neturėti būti kliūtis, nes festivalis dalyviams nieko nekainuos.  Unikalus festivalis suburs jaunimą iš visos Lietuvos, kviesdamas kurti, patirti bei pažinti. Tai ne tik pramogos, bet ir galimybė augti, mokytis, megzti naujas draugystes bei atrasti savo talentus.