Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.
Patys mokytojai sako, kad Z kartos atstovai yra išsiblaškę, nesugeba skaityti ilgesnių tekstų, todėl privalomos perskaityti knygos jiems trumpinamos iki santraukų.
„Z karta yra pirmoji šiuolaikinėje istorijoje, kuri beveik pagal visus turimus kognityvinių gebėjimų rodiklius pasirodo prasčiau už mus – nuo paprasto dėmesio ir atminties iki raštingumo, skaičiavimo gebėjimų, vykdomųjų funkcijų ir net bendro IQ“, – teigė neuromokslininkas ir edukacijos tyrėjas Jaredas Cooney Horvath.
Atsilieka nuo ankstesnių kartų
Tokius teiginius apie Z kartą – vaikus, gimusius maždaug nuo 1997 metų, – Jungtinių Valstijų neuromokslininkas išsakė JAV Senate. Interpretuodamas įvairius testus ir tyrimus, jis teigia, kad jauniausieji Z kartos atstovai, kuriems dabar apie 14 metų, ir vyriausieji, kuriems beveik 30, esą atsilieka nuo ankstesnių kartų, nors turėtų būti priešingai.
„Liūdnas faktas, su kuriuo turi susidurti mūsų karta, yra toks: mūsų vaikai yra mažiau kognityviai pajėgūs nei mes buvome jų amžiaus. Nuo tada, kai XIX a. pabaigoje pradėta standartizuotai matuoti kognityvinę raidą, kiekviena karta lenkė savo tėvus. Būtent to mes ir siekiame – norime, kad vaikai būtų gabesni“, – pasakojo J. Cooney Horvath.
Dėl to, pasak jo, kenčia ir vaikų akademiniai rezultatai. Remiantis 2022 metų tarptautiniu mokinių vertinimo tyrimu, Lietuvos penkiolikmečių matematiniai gebėjimai per ketverius metus smuko šešiais taškais, o šalis užima 24 vietą iš 81 valstybės. Todėl, švietimo atstovų teigimu, šios kartos patiriamus sunkumus reikia pripažinti.
„Šiai kartai tikrai sunku skaityti vientisą tekstą, nes dažniausiai jie tekstą skenuoja, o ne skaito nuosekliai. Jiems sunkiau daryti apibendrinamąsias išvadas. Tikrai prastėja matematiniai rodikliai, pasireiškia gerokai didesnis dėmesio blaškymas“, – sakė gimnazijos „Pažinimo medis“ vadovė Rita Navikienė.
Mąstymo gebėjimai – kitokie
Jeigu Z kartos atstovams užduotis nėra įdomi, jie gali susikoncentruoti vos 3–5 minutes, bet ne ilgiau, skaičiuoja gimnazijos vadovė. Kad sunku išlaikyti dėmesį ar prisėsti prie ilgesnio teksto, pripažįsta ir patys paaugliai.
Kita vertus, Z kartos atstovai begaliniame informacijos sraute geba atsirinkti jiems reikalingą informaciją ir iš atskirų žinių susidaryti reikiamas išvadas.
Be to, jie yra itin lankstūs, greitai prisitaiko prie pokyčių ir mąsto kitaip – jungdami vaizdus į visumą. Pasak gimnazijos vadovės, tai yra šios kartos stiprybė, kurios neturi ankstesnės kartos.
Lietuvos mokslininkai amerikiečio edukacijos tyrėjo teiginių vienareikšmiškai vertinti nelinkę. Jų teigimu, kiekvienas tyrimas orientuojasi į vienas funkcijas, tačiau palieka neįvertintas kitas. Vis dėlto jie pripažįsta, kad Z kartos mąstymo gebėjimai iš tiesų yra kitokie.
„Negalime sakyti, kad jie yra kvailesni ar kad jų intelekto koeficientas yra mažesnis. Ne – tiesiog jų gebėjimų profilis yra kitoks. Manau, šiandien turime kreipti dėmesį į tai, ką jie daro gerai, ir prie to prisitaikyti“, – sakė Vilniaus universiteto neuromokslininkė Rūta Mameniškienė.
Vilniaus universiteto Psichologijos instituto docento teigimu, svarbus ne tik kartų, bet ir amžiaus skirtumas. Be to, nereikėtų pamiršti, kad prastesnius Z kartos akademinius pasiekimus iš dalies lėmė ir COVID-19 pandemija. Tiesa, vyresnių lietuvių kognityviniai gebėjimai Europos kontekste taip pat išsiskiria.
2022 metų tarptautinis mokinių vertinimo tyrimas rodo, kad Lietuvos penkiolikmečių pasiekimai išlieka artimi tarptautiniam vidurkiui, tačiau gerokai atsilieka nuo regiono lyderės Estijos, kuri mus lenkia maždaug 40 taškų. Remiantis antrinėmis analizėmis, Lietuvos penkiolikmečių matematikos, skaitymo ir gamtos mokslų žinios prilygsta Estijos keturiolikmečių pasiekimams.
Daugiau sužinokite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
