išlaikymas

Daugelis žmonių bent kartą gyvenime buvo skatinami susilaukti vaikų, ištariant frazę: „Bus kas tau senatvėje paduos stiklinę vandens.“ Visuomenėje priimtina manyti, kad suaugusių žmonių pareiga yra pasirūpinti savo garbaus amžiaus tėvais – to reikalauja ne tik moralės normos, bet ir Lietuvos įstatymai. Vis dėlto teisiškai tėvų išlaikymas ne visuomet yra privalomas.

Į Vilnių studijuoti atvykusiai Viktorijai teko per teismą įrodinėti, kad su jos mama išsiskyręs bei atskirai gyvenantis tėvas turėtų ir toliau prisidėti prie dukrai teikiamos paramos. Tėvas gynėsi savo pareigos. Jis teigė, kad baigus mokyklą, dukrai pervedė 10 tūkst. eurų, todėl nesupranta, kodėl turėtų mokėti papildomai. Esą ir pats šiuo metu išgyvena sunkų laikotarpį, niekaip nepavyksta susirasti darbo. Mergina 2023 m. balandžio 3-ąją kreipėsi į teismą su ieškiniu savo tėvui.

Teisme išnagrinėtas mamos ir dukros konfliktas dėl pareigos išlaikyti vaiką net ir po to, kai jis sulaukia pilnametystės. Vis dėlto, šios istorijos detalės privertė suabejoti dukros nuoširdumu ir teismas priėmė merginai nepalankų sprendimą. Jau pilnametė Urtė L. prašė priteisti iš motinos materialinę paramą po 250 eurų kas mėnesį. Ji taip pat siekė, kad mama padengtų jos bylinėjimosi išlaidas valstybei. Šį ginčą narpliojo net dviejų instancijų teismai.

Vilniaus rajono gyventoja Gabrielė J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš tėvo išlaikymą po 300 eurų kas mėnesį. Išlaikymo laikotarpis pradžia įvardyta nuo 2020 m. rugsėjo 1-osios. Todėl priduriama, kad šiuo metu tėvas dukrai jau yra įsiskolinęs 3 tūkst. eurų. Šią bylą išnagrinėjo Vilniaus regiono apylinkės teismas. Gyvena su mama Ieškinyje nurodyta, kad mergina jau yra pilnametė, gyvena kartu su mama.

Vyriausybė trečiadienį pritarė iki 295,5 mln. eurų valstybės garantijoms Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo laivui-saugyklai įsigyti ir terminalo išlaikymui atpiginti, pranešė Energetikos ministerija. Nutarimo projektas teikiamas Seimui.  „Šiandieninis Vyriausybės nutarimas yra esminis nuo 2020 metų sausio 1 dienos mažinant dujų kainą visiems – ir gyventojams, ir verslui.

Darbuotojams pranešus apie planus piketuoti, AB „Achema“ kreipėsi į Premjerą Saulių Skvernelį, Ūkio, Energetikos, Finansų, Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijas bei kitas atsakingas valstybines institucijas. „Achema“ valdžios atstovų prašo numatyti galimybę koreguoti SGD terminalo ir VIAP mokesčių dydžių rinkimo tvarką nuostolingu veiklos laikotarpiu. „Šiemet susidarė ypač nepalankios vadinamosios kainų žirklės – sumažėjo pasaulinės trąšų kainos, o gamtinių dujų kainos išliko labai aukštos.

Vieno didžiausių Lietuvoje gamybos, logistikos, energetikos įmones vienijančio koncerno „Achemos grupė“ vadovai su energetikos ministru Žygimantu Vaičiūnu pradėjo pokalbius dėl galimybės mažinti bendrovei tenkančią suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo Klaipėdoje išlaikymo naštą. Be to, iki liepos turėtų paaiškėti, ar Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo laivas-saugykla bus išperkamas, ar toliau nuomojamas.

Nuo kitų metų brangstant Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo išlaikymui, didžiausia terminalo naudotoja Jonavos trąšų gamintoja „Achema“ dėl to žada kreiptis į teismą. Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, kad iki kitų metų antrojo pusmečio terminalo išlaikymo kaštus bus bandoma sumažinti. Jis taip pat ramina, kad buitiniai vartotojai to nepajus. „Situacija yra tokia, kad buitiniams vartotojams tai įtakos neturės.

Lietuvoje mažėjant dujų vartojimui, nuo kitų metų brangs Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo išlaikymas, o tai turėtų didinti ir galutines dujų kainas. Didžiausia terminalo išlaikymo našta tenka pagrindinei dujų vartotojai šalyje – Jonavos trąšų gamyklai „Achema“. Kainų komisija praėjusį penktadienį patvirtino 27 proc. didesnę nei šiemet - 578,01 euro už megavatvalandę (MWh) per parą dujų tiekimo saugumo dedamąją.