infliacija

Rekordinei infliacijai Lietuvoje vis didesnės įtakos turi vidiniai procesai, ypač maisto kainų augimas – jis yra spartesnis nei kitur Europoje, sako „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas. Tuo metu ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė teigia, kad skaičiai atspindi netipinį laikotarpį ir jų bijoti nereikėtų. Metinė infliacija Lietuvoje gegužę, išankstiniais vertinimais, buvo 18,5 proc. – didžiausia nuo 1996 metų.

Metinė infliacija Lietuvoje gegužę, išankstiniais vertinimais, buvo 18,5 procento. Metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų, būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro prekių ir paslaugų, transporto prekių ir paslaugų kainų padidėjimas, pranešė Statistikos departamentas. Išankstinis mėnesio – gegužę, palyginti su balandžiu – vartotojų kainų pokytis siekė 2,2 proc.

Infliacijai Lietuvoje pasiekus aukščiausią lygį per pastaruosius dešimtmečius, savo išlaidas apribojo iki 50 proc. šalies gyventojų, senjorai priversti taupyti maistui. Tuo metu penktadalis žmnonių savo vartojimo įpročių dėl padidėjusių kainų nepakeitė, rodo BNS užsakymu atlikta „Vilmorus“ apklausa. Balandį metinė infliacija siekė 16,8 proc., vien prekių kainos per metus padidėjo 19,3 proc., paslaugų – 10,9 proc., o per mėnesį – atitinkamai 2,2 proc. ir 1,1 proc.

Ekspertai apie vis augančią infliaciją nenustoja kalbėti jau kelis mėnesius. Lietuva yra rekordininkė – pas mus ne tik didžiausia infliacija visoje Europos Sąjungoje, bet ir maisto produktai brango labiausiai iš visų ES šalių. Naujienų portalas tv3.lt nusprendė paklausti gatvėje sutiktų lietuvių, ar jie pastebėjo pakilusias maisto produktų kainas. Paklausti, ar išaugo maisto krepšelio kaina, piliečiai atsakė įvairiai. Vieni jų teigė, kad kainos pakilo stipriai.

Lietuvoje fiksuojamas didžiulis kainų šuolis. Balandį infliacija Lietuvoje buvo antra pagal dydį Europos Sąjungoje, prieš tai ne vieną mėnesį mūsų šalis tvirtai laikėsi pirmojoje vietoje. Ekonomistai sako, kad tai lėmė ir sparčiai pastaraisiais metais augusios lietuvių pajamos, ir verslo noras užbėgti įvykiams už akių ir branginti savo prekes dar prieš kylant žaliavų kainoms.

Kainoms sparčiai augant centriniai bankai ieško būdų, kaip stabdyti infliaciją. Vienas jų – palūkanų normų didinimas. Užsienio gyventojų entuziazmas šiuo metu pirkti būstą mažėja. Tad ekonomistas siūlo ir lietuviams mažinti lūkesčius ir nepūsti nekilnojamo turto (NT) burbulų.

Ekonomistai tikina, kad dabartinė infliacija kai kuriose valstybėse yra didžiausia per 40 metų. Tad neišvengimai turėsime susidurti su recesija, ekonomikos susitraukimu. Anot jų, tik tai padės sumažinti visų lūkesčius ir infliaciją.

Pastaruoju metu Lietuvoje maisto produktai brango labiausiai visoje Europos Sąjungoje. Ekonomistai skaičiuoja, kad gamintojai, importuotojai kainas didino panašiai tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse. Tad svarsto, kad kainas labiau galėjo padidinti prekybininkai, tikėdamiesi, kad kainos vis tiek augs. Tačiau patys prekybininkai tai neigia. Anot jų, kainos didelės, nes tiekėjai jas brangiai parduoda.

Toliau augant dviženklei infliacijai, vyriausybė antrąkart per metus didina pašalpas. Nuo 11 iki 50 eurų didesnes išmokas gaus dešimtys tūkstančius nepasiturinčių, ar turinčių negalią žmonių. Kitą mėnesį didesnius vaiko pinigus gaus ir šeimos. Kiekvienas vaikas gaus papildomus 7 eurus, o jei gyvena daugiavaikėje šeimoje ar turi negalią – gaus 11 eurų daugiau. Ministrė Monika Navickienė tikina, kad išmokas didina pagal infliacijos lygį ir tiek, kiek leidžia valstybės biudžetas.

Lietuvoje ir toliau tęsiasi kylančių kainų pasiutpolkė. Regis, kad brangsta viskas – pradedant kasdiene duona ir baigiant vizitu grožio salone. Tiesa, ekonomistas ir finansų analitikas Marius Dubnikovas įžvelgia kiek nemalonią tiesą – dėl pakilusių kainų gali būti kalti patys vartotojai. Pokalbis su M. Dubnikovu – TV3 žinių „Dienos komentare“. Ar mes, lietuviai, iš visų europiečių mokame brangiausiai už maistą? Skelbta, kad balandžio mėnesį maisto produktai pabrango 22 procentais.

Pastaruoju metu Lietuvoje maisto produktai brango labiausiai visoje ES. Ekonomistai skaičiuoja, kad gamintojai, importuotojai kainas didino panašiai tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse. Tad svarsto, kad kainas labiau galėjo padidinti prekybininkai, tikėdamiesi, kad kainos vis tiek augs. Tačiau patys prekybininkai tai neigia. Anot jų, kainos didelės, nes tiekėjai jas brangiai parduoda.

Kainos Lietuvoje toliau muša rekordus – ekonomistai skaičiuoja, kad daržovės per pastaruosius metus pabrango tiek, kiek anksčiau brango per ketvirtį amžiaus – maždaug 40 procentų. Daržovių augintojai sako, kad kainas kelti priversti dėl prasto derliaus, esą kaina išaugo natūraliai dėl daržovių trūkumo. Taip pat jie kaltina ir išaugusias energetikos, logistikos ir trąšų kainas.

Prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė patikslintą 2022 metų valstybės biudžeto įstatymą, tačiau sukritikavo Vyriausybę dėl per lėto tempo diegiant priemones, padėsiančias gyventojams amortizuoti kainų augimo šoką. „Gyventojai moka mokesčius tam, kad gerais laikais prisidėtų prie gausesnio biudžeto ir kokybiškesnių viešųjų paslaugų, o sunkesniais periodais sulauktų savalaikės valstybės pagalbos.

Prasidėjus karui Ukrainoje lietuviai suskubo investuoti pinigus į auksą. Aukso įmonių teigimu, vien pirmą karo dieną tauriųjų metalų paklausa išaugo 6 kartus, pirkėjai rezervavo auksą net nesulaukę, kada jis pasieks parduotuves. Pašnekovai sako, kad tokį paklausos aktyvumą lėmė baimė, kad karas gali pasiekti ir Lietuvą – žmonės norėjo užsitikrinti, kad taurieji metalai jiems atstos valiutą kitose šalyse.

Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) dėl infliacijos ir itin pabrangusių žaliavų kartu su rangovais galės perskaičiuoti sutartis ne vieną, o du kartus per metus – pirmą kartą po šešių, antrą kartą – po 12 mėnesių. Iki šių metų kovo 30 dienos sutartyse buvo numatyta galimybė perskaičiuoti – didinti arba mažinti – darbų kainas kas 24 mėnesius.  Pasak LAKD, kainos bus perskaičiuojamos, jeigu kainos, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu mėnesiu, pasikeitė daugiau kaip 4 proc.

Šiemet maisto kainų šuolis pasiekė rekordines aukštumas. Lietuvoje maisto produktų kainos augo sparčiausiai visoje ES. Ekonomistas svarsto, kad maisto brangimui įtakos turi keli veiksniai. Neatmetama, kad didesnes kainas Lietuvoje bent iš dalies būtų galima paaiškinti ir formuojamais infliacijos lūkesčiais. SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas socialiniame tinkle „Facebook“ rašė, kad balandį metinis maisto kainų augimas Lietuvoje buvo didžiausias ES ir siekė 22,1 proc.

Suderinta metinė infliacija Lietuvoje balandį buvo viena didžiausių Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Lietuvoje infliacija siekė 16,6 proc. ir buvo antra pagal dydį ES, Estijoje ji siekė 19,1 proc. ir buvo didžiausia. Tuo metu Latvijoje ji siekė 13,1 proc. ir buvo ketvirtoje vietoje. Visoje ES kainos per metus padidėjo vidutiniškai 8,1 proc., o vien euro zonoje – 7,4 procento.

Lietuvoje metinė infliacija pasiekė piką, o antrąjį pusmetį ji turėtų mažėti, sako Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.   Jis priminė, kad iki karo Ukrainoje pradžios Lietuvos ekonomika augo itin sparčiai. Tačiau Rusijos agresija gerokai paveiks tolesnę plėtrą. Mūsų ekonomika patirs tiek tiesioginį poveikį, nes sumažės eksportas į Rusiją ir Ukrainą, tiek netiesioginį – dėl brangstančių išteklių ir vyraujančio neapibrėžtumo.

Lietuvoje darbo pajamų augimas spartesnis nei prieš metus, tačiau pilnesnes kišenes gyventojams pajusti trukdo rekordinė infliacija. Naujausiais „Sodros“ duomenimis – pirmąjį šių metų ketvirtį infliacija buvo didesnė nei pajamų augimas – kovą atlyginimai augo 13 procentų, o infliacija siekė 16 procentų.

Rusijos nacionalinė statistikos tarnyba „Rosstat“ užfiksavo balandį rekordinę nuo 2002-ųjų metų (12-os mėnesių) infliaciją, o prie to prisidėjo Vakarų sankcijos dėl Maskvos karinės kampanijos Ukrainoje. Nuo vasario 24-osios, kai prezidentas Vladimiras Putinas pasiuntė kariuomenę į Ukrainą, Rusiją užgriuvo tarptautinių sankcijų lavina, įskaitant embargą pagrindinėms eksporto prekėms, ir tai paspartino ir taip jau tuomet didelę infliaciją.

Statybininkai ir kelininkai perspėja, kad valstybės užsakytoms statyboms gresia krizė, panaši į buvusią 2009 metais, kai šios masiškai stojo. Statybininkai kaltina vyriausybę neveiklumu ir skelbia įspėjamąjį streiką. Dėl išbrangusių medžiagų verslas skundžiasi nuostoliais ir reikalauja papildomų pinigų, jei ne, grasina stabdyti darbus valstybės ir savivaldybių užsakytuose pastatuose, keliuose ir tiltuose. Premjerė verslininkus ragina ne streikuoti, o derėtis.

Brangstant maistui ir artėjant dar vienam elektros ir dujų kainų šuoliui, ekonomistai į šipulius talžo vyriausybės šių metų infliacijos prognozes. SEB banko ekonomistai ragina ruoštis 15 proc. metų vidutinei infliacijai, tai yra trečdaliu daugiau, nei prognozuoja finansų ministerija. Premjerė Šimonytė tokius skaičius dar atmeta ir toliau žada, kad kitą mėnesį numatytas pensijų ir išmokų didinimas infliaciją viršys.

Ateinantį pusmetį daugumai mūsų už elektrą ir dujas teks mokėti dar apie 40 proc. brangiau nei šiandien. Nors Seimas nusprendė iš biudžeto skirti pusę milijardo eurų elektros ir dujų kainų kompensacijoms, viso kainų augimo kompensuoti nesiryžta. Tiesa, kokie bus naujieji tarifai, gali paaiškėti tik kitą mėnesį.

Konfliktui su Rusija dėl Ukrainos tebesitęsiant, Lietuvos verslas skundžiasi smaugiamas infliacijos. Štai statybininkai skaičiuoja, kad statybos pabrango apie 40 proc. ir reikalauja užsakovus primokėti, jei nori, kad statybos nesustotų. Verslininkai reikalauja vyriausybę pasirašyti aiškų pradėtų statybų indeksavimo susitarimą. Tačiau vyriausybės nariai nemano, kad reikia papildomų priemonių ir dėliojasi prioritetus – kurias statybas tęs, o kurias atidės geresniems laikams.

Trys iš keturių Lietuvos gyventojų dėl augančios infliacijos planuoja mažinti dalį savo išlaidų, pirmiausia pramogoms, rodo naujausias tyrimas.  SEB banko užsakymu atliktas gyventojų elgsenos tyrimas parodė, kad didėjant prekių ir paslaugų kainoms, pirmiausia gyventojai ruošiasi atsisakyti pramogų – išlaidas joms ribotų 48 proc. apklaustųjų, panešė SEB.  Anot tyrimo, 54 proc. gyventojų ketina rečiau lankytis kavinėse ir restoranuose.

Kylančioms kainoms vis labiau kenkiant amerikiečių šeimoms, JAV prezidentas Joe Bidenas antradienį pareiškė, kad kova su infliacija yra jo didžiausias prioritetas, tačiau jis gali turėti nedaug priemonių šiai problemai spręsti. J. Bidenas, kurio populiarumas taip pat nukentėjo dėl aukščiausiai per keturis dešimtmečius pakilusios infliacijos, pabrėžė dedąs daug pastangų siekdamas pažaboti kainų kilimą.

Kainos Lietuvoje dar labiau paaugo ir infliacija vis labiau artėja link 20 proc. Per metus maistas ir paslaugos pabrango beveik 17 proc. ir tai, anot ekonomistų, dar ne pikas. Žmonės skundžiasi kainomis, tačiau dažnas pripažįsta – moka tiek, kiek verslininkai prašo. Premjerė Ingrida Šimonytė jau užsimena, kad rudenį gali siūlyti papildomų sprendimų infliacijai stabdyti. O kainoms kylant 200 tūkst.

Gyventojų pirminis šokas prasidėjus karui Ukrainoje jau praėjo. Tačiau puolimas prieš ukrainiečius tęsiasi ir sankcijų sąrašas Rusijai bei Baltarusijai toliau ilgėja. Ekonomistai įspėja, kad dėl sparčiai augančios infliacijos vis daugiau centrinių bankų skubina skatinamosios pinigų politikos atitraukimą, o iš Europos centrinis bankas (ECB) netrukus gali didinti bazines palūkanų normas, dėl ko pinigines labiau patuštinti turės daugelis gyventojų.

Vidutinė metinė infliacija Lietuvoje, apskaičiuota pagal su kitomis Europos Sąjungos šalimis suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI), balandžio mėnesį buvo 9,1 procento. Statistikos departamento duomenimis, pagal SVKI apskaičiuota vidutinė metinė infliacija buvo 0,1 punkto mažesnė, nei apskaičiuota pagal vartotojų kainų indeksą (VKI). Suderinta metinė – balandį, palyginti su 2021 metų balandžiu – infliacija siekė 16,6 proc. pagal VKI apskaičiuotoji – 16,8 proc.

Nepakankant dabar Vyriausybės siūlomų antiinfliacinių priemonių rudenį būtų siūlomi papildomi sprendimai, teigia premjerė Ingrida Šimonytė. Vis dėlto ji teigė mananti, kad dabartinių priemonių turėtų pakakti.  „Jeigu to (Vyriausybės siūlomų antiinfliacinių priemonių – BNS) nepakaks, rudenį bus teikiami papildomi sprendimai. Bet kol kas manome, kad to, ką dabar esame pateikę, pakaks“, – pirmadienį sostinės Lukiškių aikštėje žurnalistams sakė I. Šimonytė.

Balandį metinei infliacijai pasiekus 16,8 proc. ribą, ji per artimiausius mėnesius gali kilti dar labiau, nes infliaciją galinčios sustabdyti recesijos ekonomistai kol kas neprognozuoja.  „Gali būti, kad artimiausiais mėnesiais infliacija dar labiau kils, 20 proc. neturėtų pasiekti, bet tokios galimybės irgi neatmesčiau, tai – ekstremalesnis scenarijus.

Balandžio mėnesį metinė infliacija – balandį, palyginti su pernai balandžiu – siekė 16,8 proc., pranešė Statistikos departamentas. Balandžio pabaigoje skelbta išankstinė infliacija siekė 16,6 procento. Vidutinė metinė infliacija balandį siekė 9,2 proc., o mėnesio – 1,9 proc.

Po Velykų – naujas maisto kainų šuolis. Brangsta būtiniausi ir pigiausi maisto produktai, net pigiausųjų krepšelis per mėnesį pabrango 7 procentais. Prekybininkai teisinasi, kad brangstant elektrai, žaliavoms ir algoms, kito kelio neturi – tik sąnaudas perkelti pirkėjams. Kovotojai su skurdu nerimauja, kad maisto kainų šuolis privers dar daugiau lietuvių skursti. Netoli Šiaulių Pakapėje gyvenanti Nijolė atėjo į parduotuvę šiek tiek maisto.

Investuokite į save, taip sulauksite naudos net ir infliacijai kandžiojantis, sakė „Berkshire Hathaway“ (BRK–A, BRK–B) generalinis direktorius ir valdybos pirmininkas Warrenas Buffettas akcininkui, paprašiusiam patarimo, į ką investuoti visuotinai didėjant prekių ir paslaugų kainoms. Apie tai rašo portalas „Yahoo Finance“. „Geriausia, ką galite padaryti, tai būti itin geru specialistu savoje srityje.

Nors nuo infliacijos kenčia visa Europa, Lietuvoje ji muša rekordus ir balandį siekė beveik 17 procentų. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė ramina ir sako, kad šalies situacija yra išskirtinė, nes darbo užmokestis auga sparčiausiai, o su išaugusiomis kainomis padės kovoti ir kompensaciniai mechanizmai.

Prezidentas Gitanas Nausėda mano, kad Lietuvos dėka Vokietija iš pagrindų pakeitė savo poziciją Rusijos atžvilgiu. Anot jo, Europa pavėluotai suprato esanti pernelyg priklausoma nuo Rusijos energetikos ir dabar turėtų „paknopstomis“ stiprinti savo ekonominę padėtį.

Praėjęs centrinio šildymo sezonas lietuviams atsiėjo beveik trečdalį milijardo eurų ir buvo maždaug trečdaliu brangesnis nei ankstesnis. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė giriasi, kad šiemet per 4 mėnesius kompensacijoms už šilumą iš biudžeto skyrė 20 milijonų eurų – tiek, kiek pernai per visus metus. Šilumininkai skaičiuoja, kad dar apie 20 milijonų eurų išlaidos lietuviams sumažėjo dėl įvesto nulinio PVM tarifo.

Indonezija pradės riboti palmių aliejaus eksportą, o tai gali dar labiau pagilinti pasaulinę maisto krizę ir padidinti šimtų plataus vartojimo produktų kainas, rašo portalas „CNN Business“. Indonezijos prezidentas Joko Widodo paskelbė, kad Indonezija, siekdama užtikrinti vietinį tiekimą, „iki atskiro pranešimo“ sustabdys maistinio aliejaus ir jam gaminti naudojamų žaliavų eksportą. Ši Pietryčių Azijos šalis yra didžiausia pasaulyje palmių aliejaus gamintoja.

Ekspertų prognozės Lietuvos ekonomikai – toli gražu ne optimistinės. Auganti infliacija ir Rusijos karas Ukrainoje, ekonomistų teigimu, tik toliau spartins maisto kainų augimą, deglobalizaciją. Ne išimtis ir statybos sektorius. Buvusios ekonomikos ir inovacijų viceministrės, ekonomistės Jekaterinos Rojakos teigimu, greitu metu šio sektoriaus paslaugų kainų augimą pajus kone kiekvienas.

Lietuvai minint Tarptautinę darbo dieną, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė kreipiasi į darbdavius ir Vyriausybę, ragindama atsižvelgti į dirbančiųjų Lietuvos žmonių padėtį rekordinės infliacijos metu. Darbdavius ji ragina į darbuotojus žiūrėti kaip į lygiaverčius partnerius, o ne pigią, paklusnią ir nuolankią darbo jėgą, dalintis pelnu.

Apklausos rodo žmonių nerimą dėl karo ir infliacijos bei padidėjusį taupymą, o ekonomistai prognozėmis nenustoja stebinti. „Luminor” bankas vidutinės metinės infliacijos prognozę jau padidino iki 13,5 procento. Ir tvirtina, kad tai gali būti ne pabaiga. Kuriais mėnesiais infliacija prognozuojama didžiausia ir siekianti net 20 procentų, ir kada kainos kris? Kiauliena ir vištiena, anot pardavėjos Editos, išbrango labiausiai. Moteris pastebi, kad būtent mėsos žmonės ėmė pirkti mažiau.

Pastaruoju metu daug kalbama apie JAV ekonomikos recesiją, tačiau tiesa ta, kad Europa susiduria su dar didesne jos rizika, rašo portalas „Forbes“. „Jei recesija vis dėlto įvyks, ji labiau tikėtina Europoje nei JAV“, – teigiama naujausioje Londone įsikūrusios konsultacinės bendrovės „Capital Economics“ ataskaitoje. Ataskaitoje nurodomos dvi pagrindinės priežastys, iš kurių pirmoji – paprasta matematika.

Ekonomistai prognozuoja, kad algos gyventojams šiemet didės dviženkliu skaičiumi – vidutiniškai augs apie 10 procentų. O tai lemia ir rekordus mušanti infliacija, mat išsigandę augančių kainų darbuotojai jau derasi dėl didesnio uždarbio. Tiesa, iššūkių netrūksta ir verslininkams – besipučiančios žaliavų kainos, jų trūkumas ir stringančios tiekimo grandinės didina įtampą. Jau dabar kai kurie sektoriai puse lūpų užsimena apie galimus bankrotus ir atleidimų bangas.

Rusijos karas Ukrainoje ir jį sekusios sankcijos sutrikdė pasaulines tiekimo ir gamybos grandines. Situaciją stebintys ekonomistai Europai prognozuoja recesiją ir ekonomikos kritimą, tačiau guodžia, kad ryžtingai pasikeitus Europos Centrinio Banko politikai, gali susidaryti prielaidos naujam augimo ciklui. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo ekonomistai Rimantas Rudzkis ir Marius Dubnikovas. Pone Rudzki, ar į Europą ateina recesija? R. Rudzkis: Taip.

Lietuvoje vidutinė senatvės pensija vasarą jau beveik pasieks pusę tūkstančio eurų. Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pensijas didina reaguodama į augančią infliaciją. Tačiau senjorai skundžiasi, kad papildomi 20 eurų – menka paguoda siaučiant tokiai didžiulei infliacijai kaip dabar. Be to, nuo birželio padidėsiančiomis pensijomis senjorai guosis neilgai. Jau nuo liepos gresia naujas elektros ir dujų kainų šuolis.

Seimui ketvirtadienį ketinant apsispręsti dėl pensijų papildomo indeksavimo, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad papildomas pensijų indeksavimas turėtų aplenkti sparčiai augančią infliaciją.  „Nuo metų pradžios pensijos buvo jau indeksuotos 12 proc.

Lietuvoje balandį, išankstiniais vertinimais, metinė infliacija, apskaičiuota pagal su kitomis Europos Sąjungos šalimis suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI), buvo 16,6 procento. Metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų, būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro prekių ir paslaugų, transporto prekių ir paslaugų kainų padidėjimas, pranešė Statistikos departamentas.

Statistikos departamentui paskelbus apie 16,6 proc. metinę išankstinę infliaciją balandį, ekonomistai sako kad kainų augimą lėmė itin didelis maisto kainų šuolis. Kai kurie jų mano, kad infliacijos pikas jau pasiektas, o gegužę arba vasarą infliacija mažės. Tačiau vidutinė metinė infliacija bus didesnė nei prognozuota ankčiau – 13-14 procentų.

Infliacijai Lietuvoje mušant rekordus, plačiau pinigines artėjantį poilsio sezoną turės atverti ir pajūrio lankytojai. Maitinimo įstaigos planuoja kainas didinti apie 30 procentų, o pigiausios nakvynės rezervuotos jau iki rugsėjo. „Pigesni nakvynės variantai, pavyzdžiui, galimybė 4 asmenims apsistoti už 100 eurų parai, jau rezervuoti iki rugsėjo mėn. pabaigos“, – situaciją apibūdina Nidos kultūros ir turizmo informacijos centras „Agila“ direktorė Edita Lubickaitė.