„Nepamirškime, kad Lietuvoje infliacija siekia 20,5 proc. ir yra viena didžiausių Europoje, todėl palūkanų normų didinimas yra skirtas tam, kad vidutiniu laikotarpiu euro zonoje, tarp jų ir Lietuvoje, infliacija sloptų“, – penktadienį žurnalistams komentavo G. Šimkus.
Pasak LB vadovo, akivaizdu, kad palūkanų didinimas atsilieps paskolas turintiems gyventojams, tačiau „infliacinėje aplinkoje gyventojai patiria didesnius nuostolius, negu sumokės padidėjusių palūkanų“.
„Šiuo metu darant prielaidą, kad vidutinė negrąžintinos paskolos suma yra 50 tūkst. eurų, kurią reikia sugrąžinti per 20 metų, kasmėnesinė įmoka sudaro 230 eurų, todėl 0,5 proc. palūkanų pakėlimas kas mėnesį jas padidins 12 eurų – iki 242 eurų. „Euribor“ padidėjus iki 1 proc., įmoka didėtų 24 eurais iki 254 eurų, 2 proc. – 50 eurų iki 280 eurų“, – sakė G. Šimkus.
Centrinio banko vadovas pabrėžia, kad ECB sprendimas yra nukreiptas į ilgalaikę perspektyvą, todėl jo poveikis turėtų pasimatyti po 1–2 metų.
„ECB sprendimai neduoda rezultatų akimirksniu, tačiau jie slopina nereikalingus rinkos svyravimus, griežtina skolinimosi sąlygas, rodo kryptį – mažinti vartojimą. Gal tai dabartinėmis sąlygomis atrodo keistokai, tačiau šių sprendimų tikslas yra sugrąžinti euro zoną, taip pat Lietuvą, į 2 proc. infliacijos zoną“, – sakė LB vadovas.
