įmonė

2014 m. balandžio 29 d., Vilnius. IBM licencijuos savo naujuosius „Power 8“ lustus kitoms įmonėms. Šiuo projektu IT milžinė tikisi padidinti savo įtaką didžiuosiuose „Google“ ir „Facebook“ duomenų centruose. IBM „Power“ procesoriai naudojami IBM „Unix“ serveriuose, kurie aptarnauja vidines tokių kompanijų kaip IBM, SAP ir „Oracle“ programas (angl. Back-End). Sparčiai tobulėjantys „Intel“ „Xeon“ lustai tiesiog „suvalgė“ IBM „Power“ verslą. „Intel" šiandien tiekia bemaž 90 proc.

Vokietijos įmonių, veikiančių Baltijos šalyse, nuotaikos 2014 m. pradžioje vėl yra labai optimistiškos ir patvirtina pastarųjų trejų metų tendencijas. Dėl stabilios ir geros ekonominės situacijos šiame regione ir palankių vystymosi perspektyvų 2014-aisiais įmonės tikisi apyvartos ir eksporto plėtros bei gerų metų savo verslui. Šiais metais įmonės planuoja naujų darbo vietų kūrimą ir investicijų didinimą.

2014 m. balandžio 23 d., Vilnius. Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Vilniaus AVMI) informuoja, kad Vilniaus r., Skaidiškėse, kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (Vilniaus apskrities VPK) pareigūnais nustatė transporto įmonę, kuri angare laikė beveik 3 tonas, kaip spėjama, kontrabandinių dyzelinių degalų. Įmonei gresia baudos, ji turės sumokėti ir akcizus.

Nelietuviškų įmonių pavadinimų netrūksta nei Tauragėje, nei visoje Lietuvoje. Neretas, bandydamas ištarti anglišką ar kitos kilmės pavadinimą, liežuvį gali nusilaužti, o ką jau kalbėti apie vyresnius žmones, kurie net neįsivaizduoja, kaip jį ištarti. Gera žinia ta, kad svetimkalbiai įmonių pavadinimai Lietuvoje jau beveik metus neberegistruojami.

Vienai dviejų didžiausių Europoje parketo ir kietmedžio grindų gamybos grupei „Bauwerk Boen Group“ priklausančios gamyklos „BOEN Lietuva“ darbuotojų skaičius pernai išaugo 28,6 procento – nuo 756 iki 972 darbuotojų 2013 metų pabaigoje. Kietaviškių kaime, Elektrėnų savivaldybėje, įsikūrusi įmonė planuoja ir toliau plėstis. Šiemet žadama sukurti dar maždaug 200 naujų darbo vietų. Darbuotojų skaičius padidės dar 21 procentu, o metų pabaigoje įmonėje dirbs apie 1180 darbuotojų.

Didelė dalis (77 proc.) didžiųjų Baltijos šalių įmonių įsitikinusios, kad regiono ekonomikos konkurencingumas, palyginti su kitomis Europos šalimis, iki 2020 metų toliau didės. SEB atliktos didelių įmonių finansų vadovų apklausos duomenimis, optimistiškiausiai šiuo atžvilgiu yra nusiteikusios Lietuvos įmonės (84 proc.), atitinkamai Latvijos ir Estijos – 73 ir 69 procentai.

Šiandien Seimas po pateikimo pritarė liberalo Remigijaus Šimašiaus pasiūlytoms įstatymų pataisoms, kurios Lietuvoje steigiamoms įmonėms ar įstaigoms leistų savo pavadinimuose naudoti ir lotynų kalbos abėcėlės raides. Tokiu būdu atsisakoma dabartinio reikalavimo pavadinimus sudaryti tiktai laikantis bendrinės lietuvių kalbos normų. „Leidimas lanksčiau registruoti įmonių pavadinimus niekaip nesumenkins lietuvių kalbos.

Baltijos valstybėms ir toliau nesiseka susitarti dėl bendro transeuropinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ projekto. Pasak Lietuvos susisiekimo ministerijos atstovo, derybos vėl gali persikelti į politinį lygį, nes šalims nepavyksta apsispręsti dėl bendros projekto koncepcijos. Estija, kuri vis dar prieštarauja Vilniaus prijungimui prie vėžės, siūlo derybas rengti Briuselyje, kur galėtų dalyvauti ir Europos Komisijos atstovai.

Kuomet įmonė ieško darbuotojų, renkasi ne tik darbdavys – darbuotojai taip pat sprendžia, ar nori dirbti toje įmonėje, vertina darbdavį, su kuriuo susitinka per pokalbį dėl darbo, bando susigaudyti, ar patiktų dirbti tos įmonės aplinkoje. Dauguma darbuotojų, kuriems teko dalyvauti pokalbiuose dėl darbo, neturi priekaištų darbdaviams nei dėl pasiruošimo pokalbiams, nei dėl jų, kaip darbdavių, įvaizdžio. Tačiau ne visi. Yra dalis darbuotojų, kurie darbdavio pasiruošimą pokalbiui vertina kritiškai.

Kovo mėnesį 118 įmonių tapo bankrutuojančiomis, tai mažiausias šį statusą įgijusių įmonių skaičius nuo 2013 m. gruodžio. Per pirmąjį ketvirtį bankrutuojančiomis tapo 405 įmonės, arba 3 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu, rodo kreditų biuro „Creditinfo“ analizė pagal Registrų centro duomenis. Pastebima, kad sąsajos su bankrutavusiomis įmonėmis didina ir veikiančių įmonių bankroto riziką.

Nors per ką tik pasibaigusį kovą įmonių turto areštų buvo tik šiek tiek mažiau nei vasarį, o pernai metų kovo rezultatas buvo netgi viršytas, areštuoto turto suma lyginant su pernai kovu krito nuo 135 mln. Lt iki 88 mln. Lt. Trigubai padaugėjo turto areštų didžiosioms įmonėms. Į tokias tendencijas, įvertinę Turto areštų registro informaciją, atkreipia dėmesį įmonių rizikos vertinimu užsiimančios UAB Creditreform Lietuva specialistai.

Pernai iš visų tikrytų ymonių ir įstaigų dėl Lietuvių kalbos klaidų daugiausei nurodimų sulaukė paslaugų sektorius, ipač saugos tarnibos, bei mažmenynės prekibos srytis - rodo Valstybinės kalbos inspekcijos duomenys. 2012 m. pirmaujenčių šiame sąraše tarpe kartu su paslaugų sektoriaus įmonėmis buvo ir didieji šalies bankai.

Kovo 27 dieną Kauno Verslo tarybos nariai pateikė rekomendacijas miesto vadovams kaip iš esmės pertvarkyti savivaldybei pavaldžių įmonių valdybų sudarymą. Siūloma atsisakyti nusistovėjusios tvarkos, kai įmonės yra padalijamos partijoms, kurios miesto taryboje sudaro valdančiąją koaliciją. Visuomeninės organizacijos „Vieningas Kaunas“ nariai pritaria šiai pozicijai, tačiau miesto vadovus ragina spręsti ir kitas ne mažiau žalingas savivaldybės įmonių valdymo problemas.

Bankrotas – vienas grėsmingiausių verslininkui gręsiančių dalykų: įmonės žlugimas paveikia ne tik jos savininkus, bet ir darbuotojus bei kreditorius, neretai lemia ilgai trunkančius teismo procesus. Pernai metais Lietuvoje bankrutavo 1566 įmonės – net 14 procentų daugiau nei 2012 metais.

Nors pastaruosius trejus metus Lietuvoje parduodamų naujų automobilių skaičius beveik nesikeičia ir kasmet jų nuperkama apie 14 tūkst., automobilių lizingo rinka pastebimai auga. 2012 m. automobilių lizingo rinka Lietuvoje augo 7 procentais, praėjusiais metais – beveik 20 procentų. „2012 metais mūsų bendrovė suteikė 162 milijonų litų finansavimą automobiliams įsigyti, o praėjusiais metais lizingo sutarčių sudarėme už dar didesnę – daugiau nei 200 milijonų litų sumą.

Mokslininkai, tyrėjai ir studentai gali gauti paramą mokslo idėjų komercinimui – rinkai pritaikytų aukštųjų technologijų produktų kūrimui. Valstybė remia inovatyvių verslų atsiradimą. Kaip pabrėžia švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis, svarbu skatinti mokslą idėjas įgyvendinti versle, nes inovacijos globalioje rinkoje gali šaliai suteikti konkurencinį pranašumą.

Pirmadienį investuotojai grįžo į Baltijos rinkas, pirkdami atpigusias akcijas. Apyvarta siekė 478 tūkst. eurų, indekso vertė paaugo 1,41 proc. – brango 20 kotiruojamų pozicijų. Aktyviausiai prekiauta „Panevėžio statybos tresto“ vertybiniais popieriais, jų vertė išaugo 6,59 proc. iki 0,97 euro už akciją; penktadienį šių akcijų kaina buvo nusileidusi iki 0,9 euro. Taip pat brango ir „City Service“ (+2,34 proc.), „Aprangos“ (+3,19 proc.), „Teo LT“ (+1,41 proc.), „Grigiškių“ (+1,45 proc.

Didžiausius investuotojus į Lietuvos ekonomiką vienijanti asociacija „Investors‘ Forum“ metinių apdovanojimų ceremonijoje elektros skirstymo bendrovę AB LESTO pripažino atsakingiausia 2013 metų įmone. LESTO įvertinta už vykdomus socialinius ir visuomenės švietimo projektus, kryptingus siekius puoselėti santykius su klientais, skatinti skaidrumą ir sąmoningą bei atsakingą elektros energijos vartojimą.

LRT televizijos laida „Laba diena, Lietuva“, LRT.lt Kiaulių augintojai skundžiasi, kad dėl neaiškios kompensavimo tvarkos dėl afrikinio kiaulių maro jie patiria milijoninius nuostolius. „Šiandien paršeliai yra nebešeriami, nes įmonė neturi pinigų. Jeigu per savaitę jai reikia 45 tūkstančių litų pašarams įsigyti, tai tų lėšų negali nei pasiskolinti, nei kažkur gauti“, – kompensavimo tvarka skundžiasi Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas.

Trejus metus iš eilės kiek daugiau nei ketvirtadalio kasmet Lietuvoje įregistruojamų įmonių vadovėmis nurodomos moterys. „Nusileisdamos vyriškoms įmonėms verslo augimo tempais, moteriškos kompanijos mažiau įsiskolina, o jų verslas nė kiek ne prasčiau atlaiko rinkos iššūkius,“ - teigia įmonių rizikingumą vertinančios UAB Creditreform Lietuva specialistai, atlikę įmonių, kurioms vadovauja moterys, tyrimą.

Remiantis Europos statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, jaunimo (15–24 m. amžiaus) nedarbas per pastaruosius ketverius metus išaugo net 26,9 proc. (31 proc. vyrų ir 20,8 proc. moterų). Lietuvoje jaunimo bedarbystė 2014 sausio 1 d. duomenimis siekė 11,2 proc.

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Lietuvai įsivedus eurą patogiausias būdas keisti valiutą – negrynųjų pinigų keitimas, naujienų portalui LRT.lt sako Lietuvos banko (LB) Viešųjų ryšių skyriaus viršininkas Mindaugas Milieška. Pašnekovas pabrėžia, kad jokių operacijų gyventojų namuose nei LB, nei kitos finansinės institucijos neatliks, o namuose registruoti litus ar pakeisti valiutą siūlančius asmenis galima įtarti bandymu sukčiauti ir apie tai reikėtų nedelsiant pranešti policijai.

Vieno didžiausių Lietuvoje pieno perdirbimo įmonių "Žemaitijos pieno" akcininkai penktadienį neatšaukė stebėtojų tarybos ir neišrinko naujos valdybos. Pastarasis klausimas rinkoje sukėlė didelį dėmesį dėl galimybės išrinkti nepriklausomą valdybos narį. Akcininkų susirinkime dalyvavo 87,67 proc. balsų valdančių akcininkų, BNS pranešė jame dalyvavę smulkieji įmonės akcininkai.

Kauno rajono įmonei ,,Baltic fish export” leista eksportuoti žuvies produktus į Rusiją ir kitas Muitų sąjungos šalis. Rusijos veterinarijos ir fitosanitarijos priežiūros tarnyba ,,Rosselchoznadzor” įtraukė bendrovę į organizacijų, kurių produkciją leidžiama įvežti į šias šalis, Registrą, pranešė Veterinarijos tarnyba. Pasak pranešimo, leidimas suteiktas, Lietuvos tarnybai garantavus, kad įmonė atitinka visus reikalavimus bei normas.

LRT radijo laida „Aktualijų studija“, LRT.lt Radikalus minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) padidinimas, kokį siūlo Darbo partija, turėtų pasekmių ir nedarbo lygiui, ir infliacijai, sako ekonomistas Gitanas Nausėda. Pasak jo, MMA kėlimas turėtų būti siejamas su vidutiniu darbo užmokesčiu. Savo ruožtu opozicija „darbiečių“ siūlymą didinti minimalų atlyginimą laiko viešųjų ryšių akcija.

 Vilniaus mero Artūro Zuoko bei Lietuvos sporto draugijos „Žalgiris“ valdoma įmonė Trakų miesto Žalgirio jachtklubas neteisėtai pastatė du lieptus Galvės ežero pakrantėje Trakuose, nutarė Vilniaus apygardos teismas. Jei sprendimas įsigalios, lieptai turės būti nugriauti. Statybų inspektoriai nustatė, kad jachtklubas savavališkai pastatė du lieptus, skirtus švartuotis jachtoms. Trakų miesto Žalgirio jachtklubas sprendimą apskundė teismui ir pirmosios instancijos teisme bylą pralaimėjo.

Baltijos valstybės ketvirtadienį Vilniuje nesusitarė dėl bendros „Rail Baltica“ įmonės akcininkų sutarties. Susisiekimo ministerijos atstovas BNS informavo, kad Latvija ir Estija toliau prieštarauja Vilniaus prijungimui prie transeuropinės vėžės. „Pavyko perskaityti iki galo visą sutartį, bet Vilniaus klausimas lieka neišspręstas. Sutarėme, kad sausio 10 dieną kalbėsime susitikime konkrečiai apie sostinių sujungimą.

Praėjus beveik 2 metams nuo biuro atidarymo, UAB „Callcredit Operations” sėkmingai tęsia savo veiklą Kaune. 2012m. sausio mėnesį „Callcredit Operations” pradėjo veiklą su 13 darbuotojų laikinose patalpose Petrašiūnuose. Daugiau nei prieš metus įmonė įsirengė nuolatines, 2.000 kv.m ploto patalpas „Žalgirio“ arenos komercinėje zonoje.

Žemės ūkio ministerija baigia kurti tiesioginių išmokų skirstymo tvarką - planuoja, kad nuo 2015 metų didžiausia parama bus mokama už pirmus 30 hektarų valdomos žemės, ketvirtadienį rašo „Verslo žinios“. „Tokia parama efektyvesnė mažiesiems ir didesnę pridėtinę vertę, bet ne didžiulius plotus valdantiems žemdirbiams, pavyzdžiui, uogų ir daržovių augintojams", - teigia žemės ūkio viceministras Rytis Šatkauskas.

Birutė Slavinskienė / Tauragės kurjeris „Lidl“, Vokietijos prekybos milžinė, jau turi leidimą griauti nusipirktuose sklypuose stovinčius pastatus ir statyti prekybos centrą Tauragėje. Nors griauti ketinama pradėti dar šiemet, naujojo prekybos centro dar teks luktelti. Tauragė – mažas miestas, tad kalbos sklinda greit.

Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Vilniaus AVMI) informuoja, kad patikrinimo metu nustatė lėktuvų remonto ir techninės priežiūros veiklą vykdančią bendrovę, kuri akcininkui ir vadovui sostinėje nupirko prabangų butą ir beveik 140 tūkst.

Jei dėl netikėtų ar nuo jos nepriklausančių pokyčių rinkoje kompanija susidurs su problemomis ir bus priversta gerokai sumažinti atlyginimus, tokią padėtį 4-6 mėnesius tvers tik 17 proc. darbuotojų, o 10 proc. iš karto ims dairytis naujos darbo vietos. Nesvarbu, kad esamoje darbovietėje tenkino ir kolektyvas, ir vadovybė, ir atlyginimas. Tokias išvadas padarė specialistų paieškos portalas cvmarket.lt, atlikęs lietuvių darbuotojų „kantrybės“ tyrimą, kurio metu apklausti 353 dirbantieji.

Daugelis žino, kad užsiimant verslu įmonės vardu, o ne asmeniškai, užtikrinama ganėtinai patikima asmeninio turto apsauga. Tačiau, ar tikrai kiekvienas asmuo gali vadovauti įmonei Jungtinėje Karalystėje bei apie kokias pareigas privaloma žinoti prieš pradedant vadovauti įmonei? 2006 m. Įmonių aktas įtvirtina pagrindines Anglijoje įsteigtų įmonių direktorių pareigas, apie kurias turėtų žinoti kiekvienas įmonės vadovas: - veikti tik pagal suteiktus įgaliojimus - skatinti sėkmingą įmonės veiklą - p...

Verslo atstovai pastebi, kad Lietuvos politinė ir ekonominė situacija sudaro sąlygas skaidriai veiklai. Lyginant su praėjusiais metais, verslininkai gerokai palankiau vertinа galimybes skaidriai atsiskaityti su darbuotojais, dirbti laikantis įstatymų ir mokėti numatytus mokesčius. Vis dėlto, opi problema išlieka viešieji pirkimai ‒ tik kas antras apklaustasis sutinka, kad politinė ir ekonominė padėtis Lietuvoje leidžia skaidriai organizuoti konkursus.

Gruodžio 5-ąją geriausi šalies verslininkai rinksis į jau tradicija tapusį renginį „Verslo diena“. Iškilmingos ceremonijos metu Vilniuje Ūkio ministerija apdovanos labiausiai šalies verslui ir ūkio plėtrai nusipelniusias įmones. Kasmet Ūkio ministerijos organizuojama „Verslo diena“ skirta įvertinti verslo atstovų indėlį į Lietuvos ūkio plėtrą.

Rūta Lankininkaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Alytaus regione pradeda strigti daugiabučių renovacija. Bendrijų pirmininkai, nepatenkinti dėl brangiai nupirktų daugiabučių renovacijos darbų – po konkurso kai kurie projektai, pavyzdžiui, Varėnoje, atpigo 2 centais, nesutinka pasirašyti renovavimo darbų sutarčių. Be to, abejojama renovaciją atliksiančiomis įmonėmis, nes kai kuriose jų dirba po vieną ar tris darbuotojus.

Per spalį bankrotų skaičius šoktelėjo iki 162. Šis skaičius 29 procentais viršija vidutinį mėnesinį šių metų bankrotų skaičių (125) ir yra didžiausias nuo 2010 metų spalio. Labiausiai spalio mėnesį (lyginant su metų vidurkiu) bankrutuojančių įmonių pagausėjo statybos, prekybos, maitinimo įmonėse, o sumažėjo tik dalyje paslaugas teikiančių ūkio sektorių. Tokį faktą konstatuoja rizikos vertinimo įmonė „Creditreform Lietuva“, išanalizavusi Registrų centro duomenis.

Tomas Kavaliauskas, Loreta Mačiulienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt . Renovacijai besirengiantys daugiabučių atstovai ir su renovacijos projektais dirbantys ekspertai stebisi negalintys pirma pasirinkti techninio projekto rengėjo, o tik po to darbus atliksiančios įmonės. Jau keletą mėnesių galioja tvarka, kad šie pirkimai turi būti atliekami kartu ir tik per elektroninį Centrinės perkančiosios organizacijos (CPO) katalogą.

Kritikuodami įmonių veiklą rėmimo srityje, kai kurie ekonomistai teigia: „vienintelė verslo socialinė atsakomybė yra uždirbti pinigus“. Tačiau realybė tokia, kad vis daugiau įmonių Lietuvoje ir visame pasaulyje pinigus ne tik uždirba, bet ir jais dalijasi su visuomene per įvairius paramos projektus. Žinoma, vieni teigia, jog pagrindinės rėmimo priežastys – įmonių noras turėti komunikacinės ar rinkodarinės naudos.

 „Bauhof Group AS” dukterinė bendrovė Lietuvoje UAB „Bauhof LT” pateikė prašymą Vilniaus apygardos teismui dėl bendrovės restruktūrizavimo siekiant sutvarkyti įmonės skolas ir koreguoti verslo modelį. „Sprendimas dėl restruktūrizavimo buvo sunkus”, - pripažino Martas Vau (Mart Vau) „Bauhof Group AS” generalinis direktorius.

 Apie darbo paieškas ir darbuotojų atranką kalbama daug ir dažnai, tačiau kartais kyla klausimų, kaip patys darbo ieškantieji išsirenka, kur norėtų kandidatuoti ir dirbti. Kokie yra darbo ieškantiesiems svarbiausi atrankos kriterijai ir kaip jie nusprendžia, darbo pasiūlymas vertas dėmesio ar ne? Darbo portalo CVbankas.lt atliktos apklausos rezultatai rodo, kad atsirinkdami pasiūlymus darbo ieškantieji vadovaujasi keliais pagrindiniais kriterijais. Daugumai (51 proc.

Kiaulių auginimo įmonė „Saerimner” įvykdė teismų sprendimus ir nutraukė neteisėtą Kalvarijos kiaulių fermos pietų Lietuvoje veiklą. Teismas nutarė, kad „Saerimner” nepažeidžia įstatymų, fermoje laikydama iki 10 tūkst. nedidelių paršelių. Kauno teismas atsisakė aiškinti kitų teismų sprendimus dėl to, kaip „Saerimner” turi stabdyti veiklą Kalvarijos kiaulių fermoje, nes įstatymas draudžia aiškinti jau įvykdytą teismo sprendimą. „10 tūkst.

Lietuvos bankas paskelbė pirmojo pusmečio ataskaitą, kurioje apžvelgė ir bankų paskolų portfelio tendencijas. Pastarasis per pirmus du ketvirčius ūgtelėjo 2%, o bankų apklausos rezultatai ataskaitoje rodo, jog bankai tikisi paskolų portfelio augimo ir toliau. Nepaisant to, jog bankai švelnina skolinimo sąlygas, o verslo paskolų portfelio augimo prognozė yra teigiama, dideliai daliai įmonių bankinis finansavimas ir kredito unijų paskolos nėra prieinamos.

Du lietuviai - Justas Čalnaras ir Laurynas Jokubaitis - pritaikė užsienio verslo idėją, kaip tarpininkauti tarp norinčių besireklamuoti ir automobilių neturinčių įmonių ir vairuotojų, kurie sutiktų už tam tikrą sumą reklamuoti tam įmonių prekės ženklą. Tik prieš savaitę įkurtos įmonės vienas iš vadovų Justas Čalnaras pasakojo, kad mintis įkurti tokio pobūdžio įmonę kilo visai neseniai. „Praėjusią savaitę įkūrėme įmonę, tačiau idėja kilo prieš keturis mėnesius“, – Ekonomika.

Statistikos departamento duomenimis, šalies eksportas 2013 m. liepą, palyginti su atitinkamu 2012 m. mėnesiu, padidėjo 8,3 proc. Eksporto lėtėjimo tendencija, kaip ir tikėjomės metų pradžioje, pamažu įsigali – augimo tempas migruoja iš dviženklės į vienženklę teritoriją. 2013 m. sausį–liepą, palyginti su atitinkamu 2012 m. laikotarpiu, eksportas ūgtelėjo 13,7 proc. Didėjo visų prekių grupių pardavimai užsienyje, iš jų sparčiausiai – žemės ūkio ir maisto produktų (21,7 proc.

Per pirmąjį 2013 m. pusmetį šalies gyventojai ir įmonės Lietuvoje nupirko beveik 7 tūkst. naujų automobilių, iš kurių 54 proc. įsigyta lizingo būdu. Lyginant su 2012 m. pirmuoju pusmečiu, lizingu įsigytų naudotų automobilių skaičius šiemet išaugo 37 proc. ir pasiekė 2 tūkst. vienetų. „Swedbank“ duomenimis, pirmąjį 2013 m. pusmetį gyventojai lizingu dažniausiai įsigijo naudotas transporto priemones, o įmonės priešingai - pirko naujus automobilius.

Po kelis mėnesius trukusių ginčų su Latvija ir Estija, Lietuvos ministrų kabinetas trečiadienį nusprendė kurti bendrą Baltijos šalių įmonę, kuri įgyvendintų transeuropinės vėžės „Rail Baltica“ projektą, sujungsiantį Estiją, Latviją ir Lietuvą. „Nuspręsta kurti bendrą įmonę su Latvija ir Estija, ir rugsėjo 16 dieną Baltijos šalių transporto ministrai turėtų pasirašyti deklaraciją dėl to projekto įgyvendinimo“, - trečiadienį po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė premjeras Algirdas Butkevičius.

Šiemet nuosekliai finansinius rezultatus gerinusi Įmonių grupė ALITA atnaujina įmonės logotipo grafinę išvaizdą. Iki šiol bendrovę reprezentavęs ženklas buvo sukurtas prieš keletą dešimtmečių. „Pastaraisias metais įmonė smarkiai pasikeitė – buvo suformuota nauja vadovų komanda, pradėtas prekių ženklų portfelio pertvarkymas, įgyvendinti gamybos ir veiklos optimizavimo procesai. Visi šie pokyčiai davė teigiamų rezultatų. Dabar atėjo metas atnaujinti ir bendrovę reprezentuojantį ženklą.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) nustatė, kad taksi bendrovėje nelegaliai dirbo 21 vairuotojas. Bendrovės vadovui Aleksandrui Kotovičiui pradėta administracinė byla, jam gresia bauda iki 210 tūkstančių litų. Vilniaus miesto apylinkės teismas nutarė apklausti visus VMI demaskuotus nelegalus. Anot VMI, bendrovėje „Taksistai už sąžiningą verslą“ vairuotojai dirbo nesudarę jokių darbo sutarčių, neturėjo individualios veiklos pažymėjimų.