Jei dėl netikėtų ar nuo jos nepriklausančių pokyčių rinkoje kompanija susidurs su problemomis ir bus priversta gerokai sumažinti atlyginimus, tokią padėtį 4-6 mėnesius tvers tik 17 proc. darbuotojų, o 10 proc. iš karto ims dairytis naujos darbo vietos. Nesvarbu, kad esamoje darbovietėje tenkino ir kolektyvas, ir vadovybė, ir atlyginimas. Tokias išvadas padarė specialistų paieškos portalas cvmarket.lt, atlikęs lietuvių darbuotojų „kantrybės“ tyrimą, kurio metu apklausti 353 dirbantieji.
„Tokių netikėtų sunkumų, užgriūvančių mūsų įmones, toli ieškoti nereikia, - mano cvmarket.lt atstovė Raimonda Tatarėlytė, - iki šiol galutinai neišsisprendė, o gal net ir dar gilės transportininkų problemos Rusijoje, neseniai strigo ir pieno produktų įvežimas į šią šalį. Nemalonių netikėtumų gali kilti ir kitose rinkose dirbančioms ar, pavyzdžiui, vieną didelį klientą teturinčioms kompanijoms. Net jei jos ir stambios, ir seniai veikiančios. Todėl iš tiesų dirbančiųjų lojalumo savo kompanijai klausimas yra labai aktualus. Ypač jei darbuotoją tenkina kolektyvas, atmosfera kompanijoje, o atlyginimai, mokėti iki užgriūnant bėdoms, pačių dirbančiųjų vertinami kaip geri.“
„Savo tyrime klausėme darbuotojų, kiek ilgai jie sutiktų dirbti tokioje kompanijoje, jei vadovybė dėl patiriamų sunkumų paprašytų susimažinti atlyginimą per pusę, - aiškina cvmarket.lt atstovė, - paaiškėjo, kad lietuvių darbuotojų kantrybę galima būtų vertinti nevienareikšmiškai. Nors 10 proc. respondentų pareiškė, kad vos tik sumažėjus atlyginimui imtų ieškoti naujos darbo vietos, likę tyrimo dalyviai nebuvo tokie kategoriški. Tiesa, daugiausiai – 35 proc. – mano, kad optimaliausia būtų pakentėti 2-3 mėn.“ Panašų terminą mini ir teisininkai. Anot Lietuvos Aukščiausiojo teismo, pagal įstatymą darbuotojas turi teisę nutraukti darbo sutartį, jei darbovietė jam daugiau kaip du mėnesius iš eilės nemoka dalies ar viso atlyginimo.
Tačiau 17 proc. būtų dar pakantesni ir už pusę atlyginimo dirbtų 4-6 mėn. Sumažintą algą vienąkart, bet ne ilgiau, sutiktų gauti 23 proc. dirbančiųjų, o neterminuotai laukti, kol atlyginimas grįš į pradinę padėtį, pasiruošę 15 proc. apklaustų darbuotojų, arba 5 proc. daugiau nei ketinančių iškart palikti tokią įmonę.
„Gan neilgus lietuvių „kantrumo“ terminus galima būtų paaiškinti greičiausiai ne itin didelėmis sukauptomis atsargomis „juodai dienai“, - mano R.Tatarėlytė, - ir tuo, kad daugeliui dirbančiųjų atrodo, jog ilgiau nei pusmetį užsitęsusios įmonės problemos jau tampa neišsprendžiamomis. Akivaizdu, kad kompanijai lojaliausi retesnių, specifinių profesijų atstovai, kurie sunkiai randa darbą kitur, o bene mažiausiai ištikimi darbovietei – visiems reikalingi pardavėjai, klientų aptarnavimo specialistai, finansininkai. Ramesni dėl savo personalo ir provincijoje įsikūrę verslininkai – čia dažnai tiesiog nėra pas ką pereiti“.
